Lietuvos prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Kas ir kaip "pjauna" Lietuvos iždą

(atnaujinta 17:05 2020.05.14)
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigė, kad remiantis valstybės įmonės "Lietuvos geležinkeliai" vieno iš projektų audito rezultatais, reikalingas prokuratūros įsikišimas

Prokuratūra paskelbė apie daugiau nei dešimt žmonių, tarp jų prokurorų ir specialiųjų tarnybų pareigūnų, įtariamų korupcija, sulaikymą. Kas tai: rimtos valdančiųjų valdžios kovos su korupcija ar pasirengimo priešrinkiminėms kovoms Seimo rinkimų išvakarėse rezultatai?

Kartą, prieš daugelį metų, straipsnio autorius paklausė savo draugo, amerikiečių milijonieriaus: "Tu gyveni Lietuvoje, nusipirkai prabangų namą, įsigijai ūkį. Turi naftos verslą visame pasaulyje. Kodėl neinvestuoji į Lietuvos ekonomiką?" Ir žinote, ką jis man atsakė? "Lietuvos svarbiausia problema yra korupcija! Ir į šią šalį aš neinvestuosiu nė cento!" — atkirto jis ir pridūrė, kad jam patinka šalis ir paprasti žmonės, tačiau jis nenori turėti reikalų su valdžia.

Ir šis amerikiečių magnatas pasakojo apie tai, kaip vietiniai verslo lyderiai ir politikai ant popierinių restoranų servetėlių nupiešė jam "200 procentų pinigų investavimo į savo įmones schemas". O pokalbio metu vis praslysdavo žodžiai apie "padėką teisėjams ir prokurorams" ir "tam tikrų politinių partijų rėmimą". Anot galimų "partnerių", per dešimt metų iš šių investuotų pinigų bus grąžinta du ar tris kartus daugiau pinigų. Tas pats Amerikos milijonierius man papasakojo, kaip panašios schemos jam buvo siūlomos Ukrainoje tuo metu, kai Julija Tymošenko buvo ministrė pirmininkė. Ir straipsnio autorius ilgą laiką vis prisimindavo šiuos žodžius ir visus kitus metus jie vis pasitvirtindavo.

Pasirodo, šiandien nebūtina neštis lagaminų eurų ir dolerių į aukšto lygio vyriausybines įstaigas. Kad jūsų verslas klestėtų Lietuvoje ir nebūtų jokių nusiskundimų dėl jo, turite laiku remti tas vadovaujančias politines partijas ir kandidatus į deputatus bei prezidentus, kuriuos "geri dėdės" nurodys. Kartais jų būna keletas. Pamenate, kaip išdidžiai dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda grąžino paramą "Grigeo", aplink kurią kilo skandalas dėl nuotekų Kuršių mariose?

Be to, reikia tapti specializuotos įmonės akcininku ar net savininku tokiuose dideliuose ekonomikos sektoriuose kaip, pavyzdžiui, energetika ar transportas. Būsi tarp elito — gausi daugiamilijonines sutartis ir įdarbinsi verslius politikus giminaičius ir draugus.

Lietuva ketino statyti naują atominę elektrinę (Visagino AE), o pinigai šiam projektui liejosi iš valstybės biudžeto. Prisimenate skandalingąsias bendroves "LeoLT" ir "Visagino AE"? O už šio srauto paskirstymą buvo atsakingas visų laikų geriausias ministras (2014–2016 metais), pasak Lietuvos konservatorių, Rokas Masiulis. Ir tada keistu būdu jis tapo susisiekimo ministru naujoje "valstiečių" ir socialdemokratų vyriausybėje 2016 metais. Ir, kaip žinote, daugelis transporto sektoriaus infrastruktūros projektų yra finansuojami iš ES fondų. Ar galite įsivaizduoti, kokie pinigai ten sukasi? Čia jums ne už vakarienę restorane sumokėti.

O kai į koaliciją patekusi "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" į susisiekimo ministro postą paskyrė nesisteminį Jaroslavą Narkevičių, atsimenate, koks šėlsmas kilo? Kažin, kodėl?

Ir štai Jaroslavas Narkevičius atvėrė uždangą virš savo politinių oponentų "žviegimo". Jis sakė, kad buvo atliktas Kaišiadorių–Klaipėdos geležinkelio ruožo ir Vilniaus geležinkelio sankryžos elektrifikavimo projekto pirmojo etapo auditas. Ir buvo atskleisti dalykai, kurie buvo nemalonūs ankstesnei ministerijos vadovybei. Kelios geležinkelio atkarpos nepagrįstai buvo sujungtos į vieną elektrifikavimo projektą, ir tai, pasak Narkevičiaus, padidino projekto trukmę ir kainą. Ar suprantate, apie ką čia kalbama?

"Pirmadienį perdaviau audito medžiagą prokuratūrai. Manome, kad bus ką veikti <...> Pirmasis šio elektrifikavimo projekto etapas įvyko pažeidžiant tam tikrus teisės aktus ir buvo pasirinktas ekonomiškai nepalankus metodas, kai trys skyriai buvo sujungti į vieną. Tik iš "šios asociacijos konkursas vyko dvejais metais ilgiau nei planuota, o kaina viršijo tikslą 100 milijonų eurų", — per spaudos konferenciją Seime sakė ministras Narkevičius.

Kaip jau galima spėti, tokius netinkamo naudojimo ir tiesiog biudžeto pinigų vagystės faktus galima aptikti beveik visose ministerijose ir departamentuose. Reikia tik panorėti. Taigi, specialioji parlamentinė komisija, tirianti konservatorių (2008–2012 metais) ir socialdemokratų (2012–2016 metais) ankstesnių vyriausybių veiklą, tęsia tyrimą. Tikimės, kad bent jau preliminarūs jos darbo rezultatai bus paskelbti prieš Seimo rinkimus. Pageidautina su konkrečiais faktais ir pavardėmis. Priešingu atveju žmonės nesupras visų šių teisėjų, prokurorų ir advokatų areštų per praėjusius metus prasmės.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Jaroslavas Narkevičius, Lietuvos geležinkeliai
Dar šia tema
Prokuratūra: dėl gaisro "Ekologistikoje" įtarimai pareikšti dviem pareigūnams
Grubliauskas kreipiasi į prokuratūrą dėl kritinės situacijos Klaipėdos hospise
NATO pratybos BALTOPS 2019, archyvinė nuotrauka

Nykštukiniai manevrai "Defender Europe" Lenkijoje ir "BALTOPS" Baltijos jūroje prieš ką?

(atnaujinta 14:26 2020.06.06)
COVID-19 pandemija žymiai sumažino JAV ir NATO karinę veiklą Rytų Europoje, tačiau jos nesustabdė. Lenkijoje ir Baltijos regione prasidėjo Pentagono ir Aljanso pratybų ciklas, kuriame aiškiai išreikšta antirusiška orientacija

Karinės pratybos "Defender-Europe 20 Plus", kuriose dalyvauja 4000 amerikiečių ir 2 000 lenkų karių, prasidėjo birželio 4 dieną Lenkijoje, pratybų aikštelėje Dravske-Pomeranijoje. Tai "nykštukinė" "Defender-Europe 20" manevrų ir susijusių pratybų "Allied Spirit", "Dynamic Front", "Joint Warfight Assessment", "Sabre Strike", "Swift Response", modifikuotų dėl koronaviruso pandemijos versija. Iš pradžių plataus masto renginius buvo planuojama surengti gegužę, juose dalyvautų apie 40 tūkstančių JAV karių.

Dešimt kartų sumažėjęs amerikiečių dalyvių skaičius ir su tuo susijęs pratybų pradinės prasmės praradimas (didelio masto parama sąjungininkams) yra akivaizdus. Jei 118 tūkstančių Lenkijos armijos kareivių negali apginti savo šalies nuo hipotetinės agresijos, tada 4 tūkst. Amerikiečių nepadarys orų. Jau nekalbant apie tai, kad neįmanoma apsaugoti visos Europos sukomplektuojant vieną nepilną JAV armijos brigadą. Nepaisant besitęsiančios pandemijos, Pentagonas nusprendė parodyti, kad "yra dar parako parakinėje", o Europos ateitis priklauso tik nuo Vašingtono, net jei ne visos Europos sąjungininkės tam pritaria.

Antrame ešelone prasideda Šiaurės Atlanto aljanso pratybos BALTOPS-2020, kurios vyks Baltijos jūros poligonuose birželio 7-16 dienomis. Paskelbtas manevrų tikslas yra sustiprinti bendrą reagavimo pajėgumą ir parodyti pasiryžimą "apsaugoti Baltijos jūrą" (kuriai niekas negrasina). Akivaizdu, kad provokuojančių karinių pratybų sausumoje ir jūroje organizatoriams ir dalyviams tolimos grėsmės yra svarbesnės nei koronaviruso pavojus ar tikras Europos saugumas. Ką jie planuoja daryti?

Defender-Europe 20 Plus

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas birželio 4 dieną sakė: "Epidemija pakeitė mūsų planus, bet svarbiausia, kad sugebėjome greitai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių".

Į pratybas įtraukti 100 tankų, 230 kitų karinių transporto priemonių, artilerija ir aviacija — iš viso apie 2000 karinės technikos vienetų. Be to, per 15 dienų (nuo birželio 4 iki 19 dienos) Amerikos ir Lenkijos šarvuotosios ir aviacijos padaliniai atidirbs kelis karinės operacijos etapus, kurių pagrindinis elementas bus vandens kliūties forsavimas. Logiška manyti — iš vakarų į rytus, iš vaidenasi grėsmės (Baltarusija ar Rusija). 2019 metų lapkričio mėnesį amerikiečių leidinys "Warrior Maven" pranešė: per didžiausias pratybas Europoje JAV kariuomenės pajėgos užgrobs placdarmą šalia "šalies agresorės".

Leiskite jums priminti, kad "Defender Europa 2020" manevrai turėjo tapti didžiausiu  per 25 metus kariuomenės perkelimu iš JAV į Europą. Buvo suplanuoti 37 tūkstančių amerikiečių karių ir kelių tūkstančių sąjungininkų iš Europos (18 šalių) veiksmai per keliolika karinių operacijų. Po kovo mėnesio smogusios COVID-19 pandemijos liko maždaug dešimt procentų planų ir karinės galios.

Neakivaizdų 6000 žmonių pajėgų JAV ir Lenkijos brigados, vykdančios pratybas "Defender-Europe 20 Plus", efektyvumą apsunkina neseniai įvykdyta Amerikos armijos šarvuotojo bataliono (500 karių ir 100 šarvuočių) evakuacija iš Lietuvos tiesiai į JAV, o ne į manevrų prie Dravsko-Pomorsko rajoną. Būtų visiškai logiška perskirstyti kariuomenę mokymams už kelių šimtų kilometrų, nes iš pradžių amerikiečiai "užsimojo" į Europos maršrutais, kurių ilgis buvo apie 4000 km, taip pat ketino sukurti tarpines bazes visoje regioninėje operacijų erdvėje (kaip Afganistane ar Irake).

Pentagono ir NATO žaidimai Europoje atrodo gana nepatogiai, tačiau birželio pradžioje Rusijos kariuomenės Generalinis štabas pastebėjo jų antirusišką kryptingumą. Ir aš tikiu, kad vienintelis tikrasis "Defender-Europe 20 Plus" pratybų rezultatas gali būti nauji taikiniai Rusijos generalinio štabo žemėlapyje. Ar tikrai to siekia taiki ir gana klestinti Europa?

BALTOPS 2020

Baltijos jūroje 17 NATO šalių ir dviejų partnerių šalių pajėgos ir priemonės dešimt dienų (nuo birželio 7 iki 16 dienos) vykdys jungtinių pratybų "BALTOPS-2020" užduotis. Planuojama panaudoti 29 karinius jūrų pajėgų vienetus, 29 lėktuvus ir 3000 kariškių. Dalyvaujančios šalys: Kanada, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Švedija, Turkija, Didžioji Britanija ir JAV. Anksčiau JAV ginkluotų pajėgų vadovybė Europoje paaiškino manevrų tikslus: padidinti sąveikos lygį, sustiprinti bendrą potencialą ir "parodyti tarptautinį ryžtą užtikrinti stabilumą regione". Tiesa, dėl pandemijos, pratybos vyks tik jūrų poligonuose, todėl apimtas ne visas Baltijos regionas.

Manevrai apima oro gynybos, priešlaivinės ir priešmininės gynybos, taip pat karinio jūrų laivyno blokados užduočių praktiką. Viskas atrodo kaip visada (BALTOPS rengiamos kasmet nuo 1972 metų), tačiau užkliūva keliantis nerimą paskutinis punktas. Regioninio saugumo požiūriu jūrų blokada yra įdomiausia pratyba, kuri Baltijos šalims (įskaitant Lenkiją, Latviją, Lietuvą, Estiją) akivaizdžiai nežada nieko gero.

Jūros blokada nėra kažkoks žodinis "sulaikymas" ar vizualus atsidavimo JAV interesams veiksmas, tai tiesioginės agresijos aktas, karo forma, kurią reglamentuoja tarptautiniai dokumentai, siekdami pakenkti priešo ekonomikai. Paskelbdamos jūrų blokadą, kariaujančios šalys siekia nutraukti priešo valstybės jūrinius ryšius ir tai daro įtaką visų regiono šalių interesams.

Jei įsivaizduosite hipotetinę (žinoma, antirusišką) blokadą Baltijos šalyse, pirmiausia be išimties nukentės Baltijos šalys. Ir ne tik ekonomiškai. Su dešimčia jūrų skalaujama Rusija, toks "sąveikos scenarijus" nesuveiks visų pirma dėl pakankamos karinės galios, paremtos skaidrios branduolinės doktrinos. Leiskite jums priminti, kad viena iš prielaidų panaudoti branduolinius ginklus prieš priešą Rusija laiko poveikį kritiškai svarbiems valstybei ar kariniams objektams.

Atsižvelgiant į didelį JAV ir NATO karinį aktyvumą Baltijos regione, į galimą pratybų, tokių kaip "BALTOPS 2020" ir "Defender-Europe 20 Plus" manevrų pavojų, Rusija nuosekliai stiprina savo būrių grupuotę Vakarų strategine kryptimi — Vakarų karinės apygardos gvardijos tankų armiją sustiprinta atskira motorizuota šautuvų brigada. Be to, apygarda ruošiasi gynybinėms Baltijos laivyno ir 6-osios kombinuotosios armijos pratyboms. Minskas ir Maskva planuoja pratybas "Vakarai 2021", kurios bus rengiamos Baltarusijos Respublikos teritorijoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltijos šalys, Baltijos jūra, pratybos, NATO, JAV
Dar šia tema
Amerika Kaliningrado sritį pavadino "durklu Europos širdyje"
Ekspertas: JAV bet kokiu atveju apkaltins Rusiją įtampos kėlimu
Lenkijoje prasidėjo kariuomenės pratybos "Anakonda"
Lietuvos kariuomenėje mažėja apribojimų tarnybai ir pratyboms
Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka

Kiek nuostabių atradimų mums ruošia Seimo komisijos išvados dėl 2009-ųjų krizės

(atnaujinta 12:31 2020.06.06)
Parlamentarai padarė išvadą, kad finansinę krizę išprovokavo Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo bankai, o centrinis bankas juos nepakankamai kontroliavo

Seimas patvirtino preliminarias specialiosios komisijos, kuri dvejus metus tyrė 2009–2010 metų finansinę krizę, išvadas. Tuomet valdantieji konservatoriai ir liberalai ne tik sumažino pensijas, bet ir ėmė komercinių bankų paskolas, kurių palūkanų normos smarkiai viršijo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasiūlytas palūkanas. Ir tai jau galima aiškinti kaip finansinį nusikaltimą, dėl kurio nuskurdo visi Lietuvos gyventojai.

Šios specialiosios Seimo komisijos išvadų Lietuvoje buvo laukiama dvejus metus. Dabar opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalai labai priešinosi komisijos sudarymui. Juk šiuo metu valdančiosios "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" (LVŽS) nariai kaip tik ir norėjo išsiaiškinti dėl nešvarių Andriaus Kubiliaus vyriausybės veiksmų, kurie sukėlė skandalingą "naktinę reformą" ir dėl kurių pinigus prarado labiausiai pažeidžiami gyventojai — pensininkai.

Ir štai trumpos dvejų metų tyrimo išvados.

"2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlę čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. Dokumente pažymima, kad 2008 metų biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Be to, anot Seimo komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo", — rašoma komisijos išvadose.

O atmintyje iškart iškyla tuometinės konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės "naktinė reforma". Vieną naktį valdančioji liberalų konservatorių koalicija priėmė įstatymų paketą, kuris sumažino viešojo sektoriaus atlyginimus, pensijas ir socialines išmokas. Buvo įvesta daugiau nei 60 mokesčių pakeitimų, o PVM padidintas nuo 19 iki 21 procento.

Be viso to, buvo nuspręsta imti didžiules paskolas iš tarptautinių komercinių bankų, tuo tarpu TVF siūlė palankesnėmis sąlygomis. Dėl tokių "išradingų" veiksmų Lietuvos ekonomika smuko 15 procentų ir atsigavo tik per kelerius metus.

Net profsąjungų vadovai nesugebėjo suvaržyti žmonių pasipiktinimo dėl to "reformos". O 2009 metų sausio 16 dieną mitingas prie Seimo pastato, kuriame dalyvavo septyni tūkstančiai žmonių, peraugo į riaušes. Policijai teko panaudoti lazdas ir ašarines dujas, kad išsklaidytų minią.

Per riaušes sužeisti 38 asmenys, tarp jų — keturi policijos pareigūnai. Vienas iš mitingo dalyvių kreipėsi į medikus su šautine žaizda galvoje. Ryškiausias dalykas yra tai, kad tada buvo bandyta patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukas už dalyvavimą mitinge. Tą dieną buvo sulaikytas 151 riaušininkas, 32 iš jų dvi dienas praleido areštinėje. Likusieji po parodymų buvo paleisti.

Tai buvo masiškiausi neramumai Lietuvos sostinėje naujausiais nepriklausomybės metais. Bet ir tai vyriausybės nesustabdė. Buvo priimti drakoniški įstatymai, o iki keizės buvusias pensijas jau teko grąžinti kitai — socialdemokratų — vyriausybei.

O dabar šiek tiek informacijos apmąstymui.

Viena iš "naktinės reformos" autorių buvo finansų ministrė konservatorių vyriausybėje Ingrida Šimonytė. Praėjusiais metais ji vos netapo Lietuvos prezidente. Rudenį vykstančiuose parlamento rinkimuose ji gali tapti "Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų" sąrašo pirmu numeriu. O jei rinkimus laimės konservatoriai, ji gali tikėtis premjero ar Seimo pirmininko posto.

Pagrindinis "reformatorius" — buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius — šiandien sėdi jaukioje Europos Parlamento kėdėje. Jis gauna padorų atlyginimą ir kalba iš aukštos tribūnos visos Lietuvos žmonių vardu.

O pagrindinėje Lietuvos prezidento kėdėje sėdi buvęs profesionalus bankininkas Gitanas Nausėda. Skandalingos "naktinės reformos" metu jis buvo vieno didžiausių Lietuvos komercinių bankų SEB banko prezidento patarėjas ir vyriausiasis ekonomistas. Tais metais Lietuvos žiniasklaida nuolat cituodavo Nausėdą kaip žinomiausią ekonomistą Lietuvoje. Ir turbūt į jo nuomonę atsižvelgė ir "naktinės reformos" autoriai. Ar Kubiliaus vyriausybė ėmėsi paskolų iš SEB banko? Įdomus klausimas, į kurį netiesioginį atsakymą galima rasti specialiosios Seimo komisijos išvadose.

Komisijos nariai jau pasiūlė prokurorams "įvertinant stambiųjų komercinių bankų vaidmenį sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje, taip pat jų veiksmus naudojant tarpbankinių palūkanų indeksą VILIBOR".

Priminsime, kad šiandien Lietuvoje dominuojančią padėtį bankų sektoriuje užima Skandinavijos bankai. Siekdami sumažinti jų poveikį Lietuvos ekonomikai ir vidaus politikai, specialiosios komisijos nariai jau pasiūlė vyriausybei glaudžiai dirbti kuriant valstybinį Lietuvos komercinį banką.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuvos bankas, krizė, Seimas
Dar šia tema
Kirkilas: socialdemokratai buvo pakliuvę į konservatorių pinkles
Socialdemokratai ruošiasi koalicijai su "valstiečiais"?
Konservatoriai pareiškė, kad dabartinė valdžia pakenks Lietuvai labiau nei jie
Politologas: Lietuvos opozicija sukurs rinkimų kampaniją koronakrizės tema
Bundestagas, archyvinė nuotrauka

Vokietijos užsienio reikalų ministras kalbėjo apie sudėtingus santykius su JAV

(atnaujinta 12:40 2020.06.07)
Masas kalbėjo apie Vokietijos ir JAV santykius po žiniasklaidos pranešimų apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą išvesti kariuomenę iš Vokietijos

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas Berlyno ir

Vašingtono santykius laiko komplikuotais. Jis tai pareiškė interviu "Bild am Sonntag".

Masas kalbėjo apie Vokietijos ir JAV santykius po žiniasklaidos pranešimų apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą išvesti kariuomenę iš Vokietijos.

"Esame artimi transatlantinio aljanso partneriai. Bet: tai sunku ", — ministras atsakė į žurnalisto prašymą apibūdinti situaciją.

Apie Donaldo Trampo ketinimus išvesti kariuomenę anksčiau pranešė amerikiečių leidinys "The Wall Street Journal". Skaičiuojama, kad iki rugsėjo iš Vokietijos išvyks 9500 karių.

JAV branduoliniai ginklai Europoje
© Sputnik /
JAV branduoliniai ginklai Europoje
Tegai:
kariai, Vokietija, JAV
Dar šia tema
Ši šalis nėra tokia visagalė. Ką parodė protestai JAV
Ekspertas: Rusija kol kas negali sekti visų JAV raketų