Naftotiekis Družba, archyvinė nuotrauka

"Družba" geras ženklas, bet nafta atskirai. Kodėl Minskas nepasieks tiesos Lietuvoje?

(atnaujinta 19:54 2020.05.15)
Baltarusijos įmonei "Gomeltransneft Družba" nepavyko per Lietuvos teismus iš "Orlen Lietuva" priteisti kompensacijos už naftą, saugomą atjungtame "Družbos" naftotiekio ruože

77 milijonai eurų — nemaža suma net didelėms pasaulio naftos kompanijoms. O juo labiau Baltarusijos įmonei. "Orlen Lietuva" — išvis per brangi dovana. Lietuvos žiniasklaida rašė, kad "Orlen Lietuva", aplinkosaugos tikslais taisydama neveikiantį "Družbos" vamzdyną, išpumpavo ten buvusią naftą ir "tai turėjo teigiamą vienkartinį poveikį gamyklos veiklos rezultatams".

Taigi, vieniems — nuostoliai, o kitiems — reikšmingas "teigiamas poveikis veiklos rezultatams".

Čia reikia prisiminti paties teismo proceso, kuris turi įtakos naftos kompanijoms, ir keturių valstybių — Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos ir Lenkijos — interesams.

Viskas prasidėjo 2003 metais. Rusijos mokesčių ir rinkliavų ministerija, o vėliau ir Rusijos Federacijos federalinė mokesčių tarnyba, susidomėjo "Jukos" savininkų Michailo Chodorkovskio ir Platono Lebedevo, taip pat kai kurių darbuotojų bei organizacijų, susijusių su "Jukos", reikaliukais. Jie buvo įtariami nesumokėję 300 milijardų rublių mokesčių. Pagal tuo metu galiojusį valiutos kursą tai yra apie dešimt milijardų eurų. Dėl to Chodorkovskis ir Lebedevas buvo sulaikyti ir "Jukos" bankrutavo.

Vienas pagrindinių "Jukos" turtų buvo Mažeikių naftos perdirbimo gamykla Lietuvoje. Tada buvo paskelbtas jo pirkimo konkursas. Vienu tikriausių pirkėjų buvo vadinamas rusų "Lukoil" ir kazachų "Kazmunaigaz". Tačiau įniršę vietiniai Lietuvos politikai šaukė: "Bet kam leisime parduoti gamyklą, bet tik "ne Ivanui"! Ir įtikino lenkus jį nusipirkti. Jiems buvo pažadėta visokių preferencijų ir didelių mokesčių lengvatų. O kai didžiausia Lenkijos naftos kompanija "Orlen" vis dėlto surizikavo ir nusipirko naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, jai liūdnai akys atsivėrė. Ji ne tik negavo mokesčių lengvatų, bet ir net smūgį — kai buvo išardytas geležinkelio ruožas, kuriuo galima buvo pristatinėti naftos produktus į kaimyninę Latviją. Bet tai, kaip sakoma, yra atskira istorija, apie kurią Sputnik Lietuva ne kartą jau rašė.

Bet grįžkime į 2000-ųjų pradžią: kai buvo parduota gamykla Mažeikiuose, buvo akivaizdu, kad potencialūs pirkėjai tikėjosi, jog pigi žaliava — nafta — į gamyklą bus pristatyta per veikiantį "Družba" vamzdyną, o ne tanklaiviais tiekiama per Būtingės terminalą Klaipėdos uoste. Po to, kai Seimas ir Lietuvos vyriausybė patvirtino perdirbimo įmonės pardavimą lenkams, draugystė su Maskva baigėsi ir vamzdynas pirmiausia buvo užblokuotas "suplanuotam remontui", o vėliau suvirintos visos sklendės.

Bet vamzdyje liko tiek naftos, kad jos kaina buvo panaši į paties vamzdžio kainą. Tuo pasinaudojo naujasis Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos savininkas. Nafta buvo ciniškai išpumpuota. Juk vamzdys tai lietuviškas, gali ir surūdyti. Žaliavos jau priklauso Lenkijai. Jis buvo greitai perdirbtas ir parduotas. Gautas pelnas buvo įrašytas į turtą ir iš jo buvo sumokėti mokesčiai.

"Gomeltransneft Druzhba" įmonė, valdanti "Družba" naftotiekio ruožą Baltarusijoje, kuriai ir priklausė įsisavinta nafta, pasipiktino tokiu "Orlen Lietuva" įžūliu poelgiu ir pateikė ieškinį atsakovo "gyvenamojoje vietoje" — Lietuvoje.

Ir štai čia reikia atkreipti dėmesį, kad įmonė "Orlen Lietuva", nors ir priklauso Lenkijos koncernui "PKN Orlen", tačiau veiklą vykdo Lietuvoje. Taigi, visi mokesčiai sumokami į Lietuvos biudžetą. O šių mokesčių dydis yra milžiniškas. Mažeikių naftos perdirbimo gamykla yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje.

Išeina, kad jei vienas iš Lietuvos teismų būtų pripažinęs lenkų naftos naftininkų kaltę, tai jis suduotų smūgį pačios Lietuvos kišenei. O iš "Orlen Lietuva" mokesčių forma gauti pinigai jau seniai įsisavinti.

Taigi, "Gomeltransneft Družba" vargu ar turėjo ypatingų vilčių dėl Lietuvos teisingumo. Paskutinė instancija — Lietuvos Aukščiausiasis Teismas — apskritai atsisakė nagrinėti šią bylą. Šiek tiek anksčiau, kovo mėnesį, Lietuvos apeliacinis teismas taip pat atmetė Baltarusijos bendrovės ieškinį kaip nepagrįstą.

"Lietuvos teritorijoje esančiai magistralinio naftotiekio daliai perėjus Lietuvos nuosavybei toks pat teisinis likimas ištiko neatsiejamu funkciniu ryšiu su juo susijusį antraeilį daiktą — technologinę naftą", — buvo rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Dabartinė pasaulio finansinių ginčų nagrinėjimo tvarka įpareigoja tai pirmiausia atlikti valstybės, kurios teritorijoje įvyko "nesusipratimas", teismuose. Jei vienos iš šalių netenkina teismo sprendimas, tada kitas etapas yra ieškinio nagrinėjimas tarptautinės jurisdikcijos teismuose. Taigi, pavogtos naftos atvejį dabar svarstys Stokholmo arba Londono arbitražas. Tai jau "Gomeltransneft Družba" pasirinkimas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
nafta, Baltarusija, Lietuva, Lenkija
Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko tanklaivis su Saudo Arabijos nafta Baltarusijai
Lukašenka nurodė priversti Rusiją vykdyti įsipareigojimus dėl naftos
Lenkijos "Orlen" derasi kompensacijų dėl užterštos naftos klausimu
Lenkija nori padėti Baltarusijai gauti naftą iš JAV
Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla

(atnaujinta 17:12 2020.06.03)
Lietuvoje buvo atskleistas dar vienas korupcijos pūlinys. Buvo sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai, taip pat keli stambūs verslininkai, kurie bandė daryti poveikį priimant jiems palankius įstatymus

Kilus skandalui, minima ir dabartinio respublikos prezidento Gitano Nausėdos pavardė.

Dviejų stambiausių verslininkų ir bankininkų asociacijų — Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos — vadovų sulaikymas sukėlė atominės bombos sprogimo padarinius. Iš tiesų vienas jų — Valdas Sutkus — prieš metus buvo pristatytas kaip tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kuriam tariamai buvo pasiūlytas patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais būsimojo prezidento Nausėdos administracijoje, "senas pažįstamas". Taigi, Sutkus tarpininkavo Nausėdos derybose dėl būsimos prezidento administracijos formavimo.

Štai kokius duomenis anksčiau paskelbė Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apie šią aukšto rango bylą: "Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas Lietuvos bankų konfederacijoje, atstovaudamas jos nariams, taip pat kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo padėtimi, viešąja pozicija, verslo santykiais ir įtaka galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už savo įtaką priimant įvairius teisės aktus, kurie yra svarbūs tam tikriems verslo subjektams". Ir įvardijo galimai neteisėtai gautą sumą — 400 tūkstančių eurų. Šių pinigų kilmę ir teisėtumą Sutkaus sąskaitose dabar aiškinasi tyrėjai.

Ne mažiau įdomus yra antrasis asmuo, susijęs su korupcijos byla, kurią vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Tai yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius. Būtent jis veikė kaip pagrindinis vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentas, kai praėjusį rudenį buvo bandoma apmokestinti Lietuvos bankininkus ir stambiuosius verslininkus. Zalatoriaus nuomonę citavo visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Jo klausėsi ir citavo net prezidento administracijoje.

Kad būtų radikaliai sustabdytos galimos įžvalgos šiuo klausimu dėl garbingo prezidento vardo, atsakymas buvo paskelbtas jau vakare.

"Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas. Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas", — šalies vadovo poziciją perteikė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prisiminkite, kad prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą Gitanas Nausėda ėjo Švedijos SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Vadinasi, su Zalatoriumi bendravo kaip su kaip kolega. Gal net daugiau. Ar buvo "draugiški ryšiai" tarp Nausėdos ir Zalatoriaus? Apie tai nutylima. O Lietuvos žiniasklaidos reakcija į aukšto rango bylą yra kažkodėl labai vangi, palyginti su tuo, kiek triukšmo kilo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietų ar dėl asfaltuotos gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Verta paminėti, kad įprastoje praktikoje vadovaujant valstybei aukšto lygio bylose prezidentas ar ministras pirmininkas kalba asmeniškai. O mažiau reikšmingose — jų spaudos tarnybos cituoja vadovo nuomonę.

Taigi, prezidentas nepavargsta beveik kiekvieną savaitę pareikšti kategorišką reikalavimą atleisti susisiekimo ministrą Narkevičių, o garsus buvusių kolegų sulaikymas pakomentuojamas atstovo spaudai lūpomis. Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?

(atnaujinta 15:07 2020.06.03)
Pagaliau, po ilgo, pusantrų metų trūkusio delsimo, Šiauliuose prasidėjo tikrasis Algirdo Paleckio — tariamo "tautos priešo" — teismo procesas, kuriame pradėti nagrinėti Paleckiui mesti kaltinimai "šnipinėjimu" Rusijos Federacijos naudai

"Šnipinėjimas" čia, aišku, tegali būti rašomas kabutėse: pirma, nes, kaip ne kartą rašyta anksčiau, Paleckio "šnipinėjimą" sudaro nei daugiau, nei mažiau, kaip viešai prieinamų duomenų rinkimas, iš esmės, žurnalistinis tyrimas.

Ir antra — nes, net jei Paleckis ir būtų norėjęs šnipinėti, vargu, ar būtų galėjęs: tiesiog jis yra pernelyg gerai žinomas, pernelyg "apsišvietęs" tiek visuomenėje, tiek VSD, tiek kitoms represinėms struktūroms, kad galėtų deramai atlikti tokią funkciją.

Žodžiu, šiuo atveju kalba turėtų eiti ne apie šnipinėjimą, bet apie pokario Amerikos pavyzdžiu Lietuvoje įsigalintį neomakartizmo režimą ir būtent tokioje dvasioje vykdomą politinį susidorojimą su Paleckiu, kaip vienu iš tikrosios — nesisteminės, nei vietos "viršūnių" nei Vakarų specialiųjų tarnybų nevaldomos — opozicijos lyderių.

Bertauskui — "stukačiaus" vaidmuo

Vien keliasdešimt bylą sudarančių tomų rodo, kad, fabrikuojant Paleckio "nusikaltimą", buvo kaip reikiant padirbėta. Neabejotina, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį turėjo atlikti antrasis kaltinamasis — kartu su Paleckiu teisiamas Deimantas Bertauskas, kuris, kaip matyti, laikosi diametraliai priešingos pozicijos Paleckiui.

Sekantiems Paleckio bylos raidą ne paslaptis, kad minėtasis veikėjas, represiniams organams surinkus reikiamą "kompromatą", sutiko bendradarbiauti su jais, t. y. liaudiškai šnekant, tapti "stukačiumi". Žodžiu, Bertauskas, veikiausiai tikėdamasis valdančiajai Lietuvos mafijai faktiškai pavaldžių įstaigų (prokuratūros, teismo ir t. t.) darbuotojų palankumo, nedviprasmiškai pasirinko Judo kelią.

Paskutiniame teismo posėdyje, kol Paleckis mestus kaltinimus (tiek "šnipinėjimu", tiek kt.) neigė, Bertauskas ne tik pastaruosius pripažino, bet — dar daugiau — prašė, kad teismo procesas vyktų privačiai, žodžiu, už uždarų durų. Tikriausiai, taip jis tikisi išvengti viešumo ir užsitikrinti maksimalų kiekį Judo sidabrinių?..

Paleckis tuo tarpu kaip anksčiau, taip dabar reikalauja visiško atvirumo ir skaidrumo, atrodo, taip tikėdamasis demaskuoti tiek vykstantį teisinį farsą, tiek Lietuvoje nusistovėjusią politinio persekiojimo schemą apskritai.

Parodymų neviešins

Deja, bylą nagrinėjančios teisėjos Nijolės Matuzevičienės pozicija kitokia: pastaroji, iš prokurorės Vilmos Vidugirienės išgirdusi, kad neva kaltinamųjų parodymai galėtų pakenkti kitos (o būtent — Golovatovo ir Kruglovo) bylos tyrimui, nusprendė, kad tiek Paleckis, tiek Bertauskas turėsiantys parodymus duoti uždarame posėdyje. Nors dauguma posėdžių, anot Matuzevičienės, būsią vieši, kas iš to, kai svarbiausia liks paslaptyje?

Idealiu atveju, šie "teisėsaugininkai" tikriausiai norėtų Paleckį visai nutildyti ir turėti pavyzdį kitiems "vatnikams": "Girdi, štai kas nutinka, kai meti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kai atsisakai sekti viršūnių priimtu rusofobiniu politikos kursu", — likusiems nori pasakyti jie. Aišku, ne be reikalo teismas organizuojamas Šiauliuose, nes Vilniuje daug lengviau susirinktų palaikančiųjų būriai.

Vis dėlto, išvengti viešumo netgi pačiu blogiausiu atveju Paleckio persekiotojams nepavyks: dalykas per daug gerai žinomas visuomenei, kad tiesiog praeitų tyliai, tariamąjį "šnipą" pasodinus už grotų.

Paleckis netylės

Verta atminti, kad šiandien Paleckis gyvena namų arešto sąlygomis su prie kojos pritvirtinta sekimo aparatūra. O jei ne jo tėvo Justo Paleckio iniciatyva surinktų 50 tūkst. eurų užstato suma — netgi dabar jis būtų toliau kalinamas. Dalis 1990 m. kovo 11 d. signatarų, tikriausiai ne be Justo Paleckio įsikišimo, taipogi palaikė kardomųjų priemonių Algirdui Paleckiui sušvelninimą. Tiesa, dalis jų tai padarė ne iš altruizmo ar teisingumo jausmo, bet politinio išskaičiavimo: bijo, mat, dėl Lietuvos tarptautinio prestižo...

Be abejo, Lietuva, o tiksliau — 30 metų čia viešpataujantis antitarybinis, rusofobinis režimas, nors ir būdamas faktine Jungtinių Valstijų marionete — visgi siekia palaikyti tam tikrą legitimumo, demokratijos ir t. t. įvaizdį. Tačiau šiai teisėtumo regimybei amžinai gyvuoti neteks. Dar daugiau: Paleckis tylėti nesiruošia ir atvirai skelbia rašąs knygą, kurioje bus išdėstyta ir einamojo teisminio proceso, ir kitų įvykių tikroji esmė. Todėl visuomenė, ar nors sąmoningesnė jos dalis, neliks neinformuota.

O šiuo požiūriu Paleckio teisimas yra daug daugiau nei vieno asmens persekiojimas: tai yra nacionalinio lygmens politinė byla, ankstesniosios bylos dėl valdantiesiems nepatogios tiesos apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius tąsa, kurios baigtis vienaip ar kitaip, bet neišvengiamai turės žymią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Šiauliai, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Vokiečių aviganis

JAV užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis šuniui

(atnaujinta 15:51 2020.06.03)
Pažymima, kad vienas iš augintinio savininkų buvo užsikrėtęsCOVID-19. Kartu su vokiečių aviganiu name taip pat gyveno kitas šuo, jis neturėjo koronaviruso simptomų, tačiau viruso antikūnų tyrimas davė teigiamą rezultatą

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. JAV žemės ūkio departamento Nacionalinės veterinarijos tarnybų laboratorija (NVSL) pranešė apie pirmąjį šalyje patvirtintą šuns koronavirusinės infekcijos atvejį, teigiamas testas buvo gautas iš vokiečių aviganio Niujorke, teigiama JAV žemės ūkio departamento gyvūnų ir augalų inspekcijos tarnybos pranešime, praneša RIA Novosti.

Anot veterinarijos tarnybos, vokiečių aviganis buvo išsiųstas apžiūrai į privačią veterinarijos kliniką, kai ji nustatė kvėpavimo takų ligos simptomus. Gavę teigiamą SARS-CoV-2 tyrimo rezultatą, papildomi mėginiai buvo nusiųsti į nacionalinės veterinarijos tarnybos laboratoriją, kur infekcija buvo patvirtinta.

Pažymima, kad vienas iš augintinio savininkų buvo užsikrėtęsCOVID-19. Kartu su vokiečių aviganiu name taip pat gyveno kitas šuo, jis neturėjo koronaviruso simptomų, tačiau viruso antikūnų tyrimas davė teigiamą rezultatą.

Pareiškime teigiama, kad "tikimasi, jog šuo visiškai pasveiks".

Kaip pabrėžia JAV žemės ūkio departamento gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos tarnyba, koronavirusas anksčiau buvo aptiktas tigrui, liūtei ir dviejose katėse.

Anksčiau buvo pranešta, kad mopsas, vardu Vinstonas, buvo pirmasis šuo JAV su patvirtinta koronavirusine infekcija, tačiau vėliau JAV veterinarijos tarnybos šių pranešimų nepatvirtino.

Žemės ūkio ministerijos veterinarijos laboratorijos yra oficialus patvirtintų COVID-19 tyrimų su gyvūnais šaltinis JAV. Būtent ši struktūra informuoja PSO apie tokių infekcijų atvejus.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 379 tūkst. žmonių.

Tegai:
JAV, koronavirusas, šuo
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JT: pandemija atskleidė didėjančią nelygybę
Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams