Saulius Skvernelis ir Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Prezidentas ir valdantieji Nausėda keičia taktiką?

(atnaujinta 22:08 2020.05.17)
Prezidentas Gitanas Nausėda pritarė valdančiųjų iniciatyvai išmokėti po 200 eurų pensininkams. Ką tai galėtų reikšti?

Siekdama paremti socialiai pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius dabartinėje sudėtingoje ekonominėje situacijoje, Lietuvos valdžia nusprendė skirti pensininkams vienkartinę 200 eurų išmoką. Kartu tai turėtų bent iš dalies paskatinti vartojimą ir taip padėti krizinei ekonomikai (verslui).

Tačiau reakcija į šį valdančiųjų žingsnį buvo nevienareikšmiška. Pavyzdžiui, ekonomistas Teodoras Medaiskis pareiškė: "Yra žmonių, netekusių darbo, verslo pajamų. Jei yra pinigų, pirmiausia, reikia duoti juos būtent jiems, o ne tiems, kuriems pensijos mokamos tokio pat dydžio reguliariai. Visiškai neprotinga jiems dalinti šias išmokas. Tai politinė korupcija, bandymas papirkinėti pensininkus. Tokia suma, išmesta į išlaidas, labai smarkiai infliacijos nepadidins, bet savo trigrašį pridės - pensininkai, gavę tas sumas, išleis jas didesnėmis kainomis, tad tai bus apgavystė".

Savaime suprantama, kad opozicija sureagavo panašiai - bet atsargiau (juk politiškai neprasminga pasakyti, kad pensininkams nereikia duoti pinigų). Kaip pasakė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis: "Paklausos reikia dabar, ne rugpjūtį. Ko gero, pati priemonė, kryptis yra teisinga, bet klausimai išlieka".

Jam antrino Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kurios teigimu: "Ši 200 eurų dalinimo akcija yra rinkiminė akcija. Senjorai neabejotinai nusipelno tų pinigų, klausimas galėtų būti, kodėl pasirinktas toks laikas". O liberalios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė suformulavo net penkias priežastis, kodėl prezidentas turėtų vetuoti atitinkamą Seimo įstatymą. Ir štai čia prasideda įdomybės.

Nuo priešpriešos prie bendradarbiavimo

Pastaruoju metu Gitano Nausėdos santykiai su valdančiaisiais klostėsi pakankamai konfliktiškai - pavyzdžiui, dėl susisiekimo ministro figūros. Dabar ekonomistai ir opozicija teigia, kad 200 eurų išmoka pensininkams - ekonomiškai abejotina akcija su ryškiu priešrinkiminiu atspalviu (kam jeigu ne prezidentui-ekonomistui tai suprasti). Pagaliau, prezidentūra ne kartą kritikavo vyriausybę už nepakankamai efektyvią antikrizinę paramą.

Šiame kontekste galima buvo tikėtis, kad valstybės vadovas vienareikšmiškai vetuos Seimo įstatymą dėl 200 eurų išmokos pensininkams. Tačiau jis to nepadarė ir dar pareiškė: "Kurį laiką buvo dvejonių, ar nereiktų vetuoti ir teikti savo pasiūlymus. Tačiau nuėjome kitu keliu. Ne neigimo, o teigimo keliu".  

Kitaip tariant, Nausėda šiuo atveju sumažino politinę priešpriešą su valdančiaisiais iki minimumo ir pridūrė, kad tuo metu, kai buvo pasirašytas minėtas įstatymas, suderino pozicijas su Seimo dauguma dėl paramos pasiūlymams, kurie papildys patvirtintas socialinės pagalbos priemones. "Jau įsitikinome, kad krizės sąlygomis galime rasti sutarimą dėl būtiniausių sprendimų", — konstatavo prezidentas.

Ekonominis tiek "Valstiečių", tiek prezidentūros pasiūlymų prasmingumas - atskiras klausimas, kurį geriau gali pakomentuoti ekonomistai. Politiškai svarbu yra tai, kad šiandien Nausėdos santykiai su valdančiąja koalicija pasižymi stebėtinu konstruktyvumu, apie kurį dar visai neseniai net pasvajoti buvo sunku. Ir svarbu, kad savo poziciją pirmiausiai pakoregavo prezidentas, nusprendęs eiti "ne neigimo, o teigimo keliu". Kodėl?

Trumpalaikiai ir ilgalaikiai planai

Viena vertus, galima teigti, kad koronaviruso epidemija yra tas laikas, kai reikia pamiršti politinius žaidimus ir, kaip sakoma, daryti darbą, suglaudus pečius. Kita vertus, bendradarbiauti galima skirtingai — pavyzdžiui, pateikiant pasiūlymus kartu su veto ir taip laikantis distancijos nuo oponentų.

Tačiau Nausėda pasirinko artimesnį kontaktą, kuriuo suteikia "Valstiečiams" netiesioginę paramą, dalijasi savo populiarumu labiau su jais, o ne su opozicija. Kitaip tariant, neapsisprendęs rinkėjas gali pagalvoti - jeigu prezidentas sutaria su valdančiaisiais, reiškia jis teigiamai vertina jų veiksmus, reiškia galima už juos balsuoti.

Klausimas - kodėl Nausėda staiga ėmė demonstruoti tam tikrą palankumą Seimo daugumai? Galbūt, jis mano, kad po rinkimų vėl bus sudaryta centro-kairės koalicija, o reiškia reikia pradėti gerinti su ja santykius jau dabar?

Tokią išvadą daryti, turbūt, dar anksti, bet prezidento požiūrio į "Valstiečius" pokytis yra akivaizdus, ir jis gali būti susijęs su atėjusiu valstybės vadovo komandos supratimu, kad konstruktyvesni santykiai su Seimo dauguma gali atnešti jam daugiau naudos, nei bandymai primesti jai savo valią - taip pat realizuojant "gerovės valstybės" idėjas. O toliau (prieš pat rinkimus ir po jų) jau bus matyti, į kurią pusę — ankstesnės priešpriešos ar dar glaudesnio bendradarbiavimo — pasukti.

Apibendrinant, galima teigti, kad Nausėdos dialoge su valdančiaisiais įvyko svarbios permainos. Tačiau šiandien dar sunku vienareikšmiškai teigti, ar tai tik logiškas prezidento siekis praplėsti manevro laisvę savo tikslų realizavimui, ar ilgalaikio suartėjimo pradžia.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
pensininkai, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Karbauskis apkaltino Kubiliaus vyriausybę Lietuvos "skurdinimo kelio" pasirinkimu
Vyriausybei pateiktas siūlymas atšaukti privalomą kaukių nešiojimą
Vyriausybė pritarė penktajam karantino švelninimo etapui
Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla

(atnaujinta 17:12 2020.06.03)
Lietuvoje buvo atskleistas dar vienas korupcijos pūlinys. Buvo sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai, taip pat keli stambūs verslininkai, kurie bandė daryti poveikį priimant jiems palankius įstatymus

Kilus skandalui, minima ir dabartinio respublikos prezidento Gitano Nausėdos pavardė.

Dviejų stambiausių verslininkų ir bankininkų asociacijų — Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos — vadovų sulaikymas sukėlė atominės bombos sprogimo padarinius. Iš tiesų vienas jų — Valdas Sutkus — prieš metus buvo pristatytas kaip tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kuriam tariamai buvo pasiūlytas patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais būsimojo prezidento Nausėdos administracijoje, "senas pažįstamas". Taigi, Sutkus tarpininkavo Nausėdos derybose dėl būsimos prezidento administracijos formavimo.

Štai kokius duomenis anksčiau paskelbė Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apie šią aukšto rango bylą: "Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas Lietuvos bankų konfederacijoje, atstovaudamas jos nariams, taip pat kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo padėtimi, viešąja pozicija, verslo santykiais ir įtaka galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už savo įtaką priimant įvairius teisės aktus, kurie yra svarbūs tam tikriems verslo subjektams". Ir įvardijo galimai neteisėtai gautą sumą — 400 tūkstančių eurų. Šių pinigų kilmę ir teisėtumą Sutkaus sąskaitose dabar aiškinasi tyrėjai.

Ne mažiau įdomus yra antrasis asmuo, susijęs su korupcijos byla, kurią vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Tai yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius. Būtent jis veikė kaip pagrindinis vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentas, kai praėjusį rudenį buvo bandoma apmokestinti Lietuvos bankininkus ir stambiuosius verslininkus. Zalatoriaus nuomonę citavo visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Jo klausėsi ir citavo net prezidento administracijoje.

Kad būtų radikaliai sustabdytos galimos įžvalgos šiuo klausimu dėl garbingo prezidento vardo, atsakymas buvo paskelbtas jau vakare.

"Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas. Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas", — šalies vadovo poziciją perteikė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prisiminkite, kad prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą Gitanas Nausėda ėjo Švedijos SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Vadinasi, su Zalatoriumi bendravo kaip su kaip kolega. Gal net daugiau. Ar buvo "draugiški ryšiai" tarp Nausėdos ir Zalatoriaus? Apie tai nutylima. O Lietuvos žiniasklaidos reakcija į aukšto rango bylą yra kažkodėl labai vangi, palyginti su tuo, kiek triukšmo kilo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietų ar dėl asfaltuotos gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Verta paminėti, kad įprastoje praktikoje vadovaujant valstybei aukšto lygio bylose prezidentas ar ministras pirmininkas kalba asmeniškai. O mažiau reikšmingose — jų spaudos tarnybos cituoja vadovo nuomonę.

Taigi, prezidentas nepavargsta beveik kiekvieną savaitę pareikšti kategorišką reikalavimą atleisti susisiekimo ministrą Narkevičių, o garsus buvusių kolegų sulaikymas pakomentuojamas atstovo spaudai lūpomis. Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?

(atnaujinta 15:07 2020.06.03)
Pagaliau, po ilgo, pusantrų metų trūkusio delsimo, Šiauliuose prasidėjo tikrasis Algirdo Paleckio — tariamo "tautos priešo" — teismo procesas, kuriame pradėti nagrinėti Paleckiui mesti kaltinimai "šnipinėjimu" Rusijos Federacijos naudai

"Šnipinėjimas" čia, aišku, tegali būti rašomas kabutėse: pirma, nes, kaip ne kartą rašyta anksčiau, Paleckio "šnipinėjimą" sudaro nei daugiau, nei mažiau, kaip viešai prieinamų duomenų rinkimas, iš esmės, žurnalistinis tyrimas.

Ir antra — nes, net jei Paleckis ir būtų norėjęs šnipinėti, vargu, ar būtų galėjęs: tiesiog jis yra pernelyg gerai žinomas, pernelyg "apsišvietęs" tiek visuomenėje, tiek VSD, tiek kitoms represinėms struktūroms, kad galėtų deramai atlikti tokią funkciją.

Žodžiu, šiuo atveju kalba turėtų eiti ne apie šnipinėjimą, bet apie pokario Amerikos pavyzdžiu Lietuvoje įsigalintį neomakartizmo režimą ir būtent tokioje dvasioje vykdomą politinį susidorojimą su Paleckiu, kaip vienu iš tikrosios — nesisteminės, nei vietos "viršūnių" nei Vakarų specialiųjų tarnybų nevaldomos — opozicijos lyderių.

Bertauskui — "stukačiaus" vaidmuo

Vien keliasdešimt bylą sudarančių tomų rodo, kad, fabrikuojant Paleckio "nusikaltimą", buvo kaip reikiant padirbėta. Neabejotina, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį turėjo atlikti antrasis kaltinamasis — kartu su Paleckiu teisiamas Deimantas Bertauskas, kuris, kaip matyti, laikosi diametraliai priešingos pozicijos Paleckiui.

Sekantiems Paleckio bylos raidą ne paslaptis, kad minėtasis veikėjas, represiniams organams surinkus reikiamą "kompromatą", sutiko bendradarbiauti su jais, t. y. liaudiškai šnekant, tapti "stukačiumi". Žodžiu, Bertauskas, veikiausiai tikėdamasis valdančiajai Lietuvos mafijai faktiškai pavaldžių įstaigų (prokuratūros, teismo ir t. t.) darbuotojų palankumo, nedviprasmiškai pasirinko Judo kelią.

Paskutiniame teismo posėdyje, kol Paleckis mestus kaltinimus (tiek "šnipinėjimu", tiek kt.) neigė, Bertauskas ne tik pastaruosius pripažino, bet — dar daugiau — prašė, kad teismo procesas vyktų privačiai, žodžiu, už uždarų durų. Tikriausiai, taip jis tikisi išvengti viešumo ir užsitikrinti maksimalų kiekį Judo sidabrinių?..

Paleckis tuo tarpu kaip anksčiau, taip dabar reikalauja visiško atvirumo ir skaidrumo, atrodo, taip tikėdamasis demaskuoti tiek vykstantį teisinį farsą, tiek Lietuvoje nusistovėjusią politinio persekiojimo schemą apskritai.

Parodymų neviešins

Deja, bylą nagrinėjančios teisėjos Nijolės Matuzevičienės pozicija kitokia: pastaroji, iš prokurorės Vilmos Vidugirienės išgirdusi, kad neva kaltinamųjų parodymai galėtų pakenkti kitos (o būtent — Golovatovo ir Kruglovo) bylos tyrimui, nusprendė, kad tiek Paleckis, tiek Bertauskas turėsiantys parodymus duoti uždarame posėdyje. Nors dauguma posėdžių, anot Matuzevičienės, būsią vieši, kas iš to, kai svarbiausia liks paslaptyje?

Idealiu atveju, šie "teisėsaugininkai" tikriausiai norėtų Paleckį visai nutildyti ir turėti pavyzdį kitiems "vatnikams": "Girdi, štai kas nutinka, kai meti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kai atsisakai sekti viršūnių priimtu rusofobiniu politikos kursu", — likusiems nori pasakyti jie. Aišku, ne be reikalo teismas organizuojamas Šiauliuose, nes Vilniuje daug lengviau susirinktų palaikančiųjų būriai.

Vis dėlto, išvengti viešumo netgi pačiu blogiausiu atveju Paleckio persekiotojams nepavyks: dalykas per daug gerai žinomas visuomenei, kad tiesiog praeitų tyliai, tariamąjį "šnipą" pasodinus už grotų.

Paleckis netylės

Verta atminti, kad šiandien Paleckis gyvena namų arešto sąlygomis su prie kojos pritvirtinta sekimo aparatūra. O jei ne jo tėvo Justo Paleckio iniciatyva surinktų 50 tūkst. eurų užstato suma — netgi dabar jis būtų toliau kalinamas. Dalis 1990 m. kovo 11 d. signatarų, tikriausiai ne be Justo Paleckio įsikišimo, taipogi palaikė kardomųjų priemonių Algirdui Paleckiui sušvelninimą. Tiesa, dalis jų tai padarė ne iš altruizmo ar teisingumo jausmo, bet politinio išskaičiavimo: bijo, mat, dėl Lietuvos tarptautinio prestižo...

Be abejo, Lietuva, o tiksliau — 30 metų čia viešpataujantis antitarybinis, rusofobinis režimas, nors ir būdamas faktine Jungtinių Valstijų marionete — visgi siekia palaikyti tam tikrą legitimumo, demokratijos ir t. t. įvaizdį. Tačiau šiai teisėtumo regimybei amžinai gyvuoti neteks. Dar daugiau: Paleckis tylėti nesiruošia ir atvirai skelbia rašąs knygą, kurioje bus išdėstyta ir einamojo teisminio proceso, ir kitų įvykių tikroji esmė. Todėl visuomenė, ar nors sąmoningesnė jos dalis, neliks neinformuota.

O šiuo požiūriu Paleckio teisimas yra daug daugiau nei vieno asmens persekiojimas: tai yra nacionalinio lygmens politinė byla, ankstesniosios bylos dėl valdantiesiems nepatogios tiesos apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius tąsa, kurios baigtis vienaip ar kitaip, bet neišvengiamai turės žymią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Šiauliai, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Автомобиль литовской полиции, архивное фото

Naujojoje Akmenėje moteris sulaikymo metu kando policijos pareigūnui į ranką

(atnaujinta 09:14 2020.06.05)
Viešosios tvarkos pažeidėjai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, moteris uždaryta į areštinę

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Naujojoje Akmenėje neblaivi moteris kando Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui, rašoma policijos įvykių suvestinėje.

Incidentas įvyko birželio 4 dieną popiet. Gimusi 1979 metais moteris buvo sulaikoma dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Policijos pareigūnams ją sulaikant neblaivi (2,44 prom.) moteris kando pareigūnui į ranką.

Įtariamoji uždaryta į areštinę. Pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius — viešosios tvarkos pažeidimas ir pasipriešinimas valstybės tarnautojui.

Tegai:
neblaivumas, sulaikymas, policija
Dar šia tema
Sučiuptas nuo atsakomybės mėginęs išsisukti vyras, neblaivus sėdėjęs už vairo
URC neblaivų prieglobsčio prašytoją VSAT pareigūnai tramdė antrankiais ir elektros šoku