Kremlius, archyvinė nuotrauka

Lietuvos URM ir KAM atnaujino rusofobų mantras

(atnaujinta 19:34 2020.05.19)
Dvi pagrindinės ministerijos, atsakingos už Lietuvos užsienio politiką ir gynybą, vienu metu reguliariai skelbia rusofobiškus pareiškimus

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos apkaltino Rusiją iškraipant tiesą apie koronavirusą, o užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nerimavo dėl Krymo totorių likimo.

Nė dienos be Rusijos negali išgyventi ministrai. Ir nesvarbu, koks Maskvos santykis su viena ar kita problema. Svarbiausia garsiai giedoti mantras apie baisią kaimynę, kuri su lazda klaidžioja šalia sienos ir galvoja vien apie tai, kaip užgrobti Lietuvą.

Atrodytų, ką koronaviruso pandemija Rusijoje turi bendro su Lietuvos saugumu? Deja, turi. Pasirodo, kad užuot priešinęsis pavojingo viruso plitimui Rusijoje, Kremlius nemiega naktimis ir vis galvoja, kaip pakenkti taiką mylinčios Lietuvos įvaizdžiui pasaulio bendruomenės akyse.

"COVID-19 pandemija sukėlė krizę ne tik sveikatos priežiūros, bet ir saugumo srityje. Matome dezinformacijos ir kibernetinių išpuolių srauto padidėjimą. Visose šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Ginkluotosios pajėgos (Lietuvos — Sputnik) aktyviai dalyvavo valdant koronaviruso krizę, todėl pandemija dar kartą parodė, kad reikia išlaikyti ginkluotųjų pajėgų pasirengimą", — Lietuvos žiniasklaida cituoja Raimundą Karoblį.

Kas yra dezinformacija, pagrindinė Lietuvos kariuomenė nepatikslina. O kam? Juk tai taip paprasta — nepagrįstai užpilkite purvo kaimynui ant galvos, žinodami, kad už tai jums nieko nebus. Dėl dainos "Rusai puola" šiandien galima be vargo nurašyti šimtus milijonų eurų iš Lietuvos iždo. Be to, galima pačiam sukurti nebūtas istorijas apie rusų įsilaužėlių intervenciją į Lietuvos tinklus. Pamenate garsųjį Lietuvos gynybos ministerijos pranešimą apie tariamai iškraipytą informaciją apie Lietuvoje dislokuoto NATO tarptautinio bataliono koronavirusu užsikrėtusius karius? Pasirodo, kad to negalėjo būti a priori, nes NATO karys negali susirgti koronavirusu.

Pats Lietuvos gynybos ministras geriau nei rusai žino apie realią situaciją su COVID-19 toje pačioje Samaroje ar už Baikalo. Taigi, visa oficiali Rusijos valdžios institucijų informacija, pasak Karoblio ir jo kolegų iš Baltijos šalių, yra grynas melas. O norint atsikratyti šių padarinių, reikia išleisti daugiau pinigų ginkluoti Lietuvos kariuomenę. Geležinė logika.

Krašto apsaugos ministrui vieningai pritarė ir Užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius. Ir vėl su kolegomis iš Rygos ir Talino. Prie šios trijulės prisijungė geriausi draugai — lenkai, ukrainiečiai ir gruzinai. Šis harmoningas sekstetas traukė dainą apie didelę dalį Krymo totorių, kurie prieš 76 metus buvo ištremti į atokias Uzbekistano, Kazachstano ir Rusijos teritorijas.

Dėl kažkokių priežasčių Maskva vėl kaltinama šiuo siaubingu nusikaltimu. Totorių trėmimą vykdė TSRS vadovybė. Šiandien Tarybų Sąjungos nebėra, bet dėl neaiškių priežasčių kalta Rusijos Federacija ir, matyt, jos prezidentas asmeniškai.

O Kremlius kaltas dėl to, kad Krymo pusiasalio gyventojai tarsi numatė Donbaso pomaidaninį likimą ir abiem rankomis balsavo už grįžimą į Rusiją. Taigi, buvo sužlugdyti ir vyriausiojo rusofobinio seksteto dirigento — JAV — strateginiai planai dislokuoti Amerikos karines bazes Kryme.

"Krymo totorių tragedija pasikartojo 2014 metais, kai Rusijos Federacija užgrobė ir neteisėtai bandė aneksuoti Krymą — neatsiejamą Ukrainos dalį", — sakoma bendrame Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Gruzijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų pranešime.

Amerikos diplomatė Morgan Ortagus kalbėjo darnioje pagrindinių pasaulio rusofobų komandoje. Grieždama dantimis iš bejėgiškumo, Amerikos pareigūnė dar kartą paragino Rusiją grąžinti Krymą Kijevui.

"Rusijos agresija prieš vieną didžiausių Europos valstybių kelia grėsmę mūsų strateginiams interesams, susijusiems su Europos stabilumu ir klestėjimu. Tai yra grėsmė ekonominiam, prekybiniam ir politiniam bendradarbiavimui, skatinančiam augimą ir vystymąsi abiejose Atlanto pusėse", — teigė JAV diplomatinės atstovybės Ukrainoje atstovė.

Kokią "gerovę ir stabilumą" Amerikos diplomatas ir kareiviai atveža į trečiojo pasaulio šalis, visi jau gerai žino. Pakanka palyginti tos pačios Ukrainos pokario metų ekonominius rodiklius, taip pat Europos statistikos tarnybos duomenis apie Baltijos šalių limitrofų gyvenimo lygį per 15 metų buvimą ES ir NATO.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Dar šia tema
Lenkijos ir Baltijos šalių rusofobai išsigando Rusijos sustiprėjimo dėl pagalbos Italijai
Vokietija neleis rusofobams iškreipti Pergalės dienos
"Alibi rusofobijai pateisinti": Dūma įvertino Baltijos šalių pareiškimą dėl TSRS "kaltės"
Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla

(atnaujinta 17:12 2020.06.03)
Lietuvoje buvo atskleistas dar vienas korupcijos pūlinys. Buvo sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai, taip pat keli stambūs verslininkai, kurie bandė daryti poveikį priimant jiems palankius įstatymus

Kilus skandalui, minima ir dabartinio respublikos prezidento Gitano Nausėdos pavardė.

Dviejų stambiausių verslininkų ir bankininkų asociacijų — Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos — vadovų sulaikymas sukėlė atominės bombos sprogimo padarinius. Iš tiesų vienas jų — Valdas Sutkus — prieš metus buvo pristatytas kaip tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kuriam tariamai buvo pasiūlytas patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais būsimojo prezidento Nausėdos administracijoje, "senas pažįstamas". Taigi, Sutkus tarpininkavo Nausėdos derybose dėl būsimos prezidento administracijos formavimo.

Štai kokius duomenis anksčiau paskelbė Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apie šią aukšto rango bylą: "Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas Lietuvos bankų konfederacijoje, atstovaudamas jos nariams, taip pat kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo padėtimi, viešąja pozicija, verslo santykiais ir įtaka galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už savo įtaką priimant įvairius teisės aktus, kurie yra svarbūs tam tikriems verslo subjektams". Ir įvardijo galimai neteisėtai gautą sumą — 400 tūkstančių eurų. Šių pinigų kilmę ir teisėtumą Sutkaus sąskaitose dabar aiškinasi tyrėjai.

Ne mažiau įdomus yra antrasis asmuo, susijęs su korupcijos byla, kurią vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Tai yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius. Būtent jis veikė kaip pagrindinis vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentas, kai praėjusį rudenį buvo bandoma apmokestinti Lietuvos bankininkus ir stambiuosius verslininkus. Zalatoriaus nuomonę citavo visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Jo klausėsi ir citavo net prezidento administracijoje.

Kad būtų radikaliai sustabdytos galimos įžvalgos šiuo klausimu dėl garbingo prezidento vardo, atsakymas buvo paskelbtas jau vakare.

"Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas. Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas", — šalies vadovo poziciją perteikė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prisiminkite, kad prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą Gitanas Nausėda ėjo Švedijos SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Vadinasi, su Zalatoriumi bendravo kaip su kaip kolega. Gal net daugiau. Ar buvo "draugiški ryšiai" tarp Nausėdos ir Zalatoriaus? Apie tai nutylima. O Lietuvos žiniasklaidos reakcija į aukšto rango bylą yra kažkodėl labai vangi, palyginti su tuo, kiek triukšmo kilo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietų ar dėl asfaltuotos gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Verta paminėti, kad įprastoje praktikoje vadovaujant valstybei aukšto lygio bylose prezidentas ar ministras pirmininkas kalba asmeniškai. O mažiau reikšmingose — jų spaudos tarnybos cituoja vadovo nuomonę.

Taigi, prezidentas nepavargsta beveik kiekvieną savaitę pareikšti kategorišką reikalavimą atleisti susisiekimo ministrą Narkevičių, o garsus buvusių kolegų sulaikymas pakomentuojamas atstovo spaudai lūpomis. Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?

(atnaujinta 15:07 2020.06.03)
Pagaliau, po ilgo, pusantrų metų trūkusio delsimo, Šiauliuose prasidėjo tikrasis Algirdo Paleckio — tariamo "tautos priešo" — teismo procesas, kuriame pradėti nagrinėti Paleckiui mesti kaltinimai "šnipinėjimu" Rusijos Federacijos naudai

"Šnipinėjimas" čia, aišku, tegali būti rašomas kabutėse: pirma, nes, kaip ne kartą rašyta anksčiau, Paleckio "šnipinėjimą" sudaro nei daugiau, nei mažiau, kaip viešai prieinamų duomenų rinkimas, iš esmės, žurnalistinis tyrimas.

Ir antra — nes, net jei Paleckis ir būtų norėjęs šnipinėti, vargu, ar būtų galėjęs: tiesiog jis yra pernelyg gerai žinomas, pernelyg "apsišvietęs" tiek visuomenėje, tiek VSD, tiek kitoms represinėms struktūroms, kad galėtų deramai atlikti tokią funkciją.

Žodžiu, šiuo atveju kalba turėtų eiti ne apie šnipinėjimą, bet apie pokario Amerikos pavyzdžiu Lietuvoje įsigalintį neomakartizmo režimą ir būtent tokioje dvasioje vykdomą politinį susidorojimą su Paleckiu, kaip vienu iš tikrosios — nesisteminės, nei vietos "viršūnių" nei Vakarų specialiųjų tarnybų nevaldomos — opozicijos lyderių.

Bertauskui — "stukačiaus" vaidmuo

Vien keliasdešimt bylą sudarančių tomų rodo, kad, fabrikuojant Paleckio "nusikaltimą", buvo kaip reikiant padirbėta. Neabejotina, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį turėjo atlikti antrasis kaltinamasis — kartu su Paleckiu teisiamas Deimantas Bertauskas, kuris, kaip matyti, laikosi diametraliai priešingos pozicijos Paleckiui.

Sekantiems Paleckio bylos raidą ne paslaptis, kad minėtasis veikėjas, represiniams organams surinkus reikiamą "kompromatą", sutiko bendradarbiauti su jais, t. y. liaudiškai šnekant, tapti "stukačiumi". Žodžiu, Bertauskas, veikiausiai tikėdamasis valdančiajai Lietuvos mafijai faktiškai pavaldžių įstaigų (prokuratūros, teismo ir t. t.) darbuotojų palankumo, nedviprasmiškai pasirinko Judo kelią.

Paskutiniame teismo posėdyje, kol Paleckis mestus kaltinimus (tiek "šnipinėjimu", tiek kt.) neigė, Bertauskas ne tik pastaruosius pripažino, bet — dar daugiau — prašė, kad teismo procesas vyktų privačiai, žodžiu, už uždarų durų. Tikriausiai, taip jis tikisi išvengti viešumo ir užsitikrinti maksimalų kiekį Judo sidabrinių?..

Paleckis tuo tarpu kaip anksčiau, taip dabar reikalauja visiško atvirumo ir skaidrumo, atrodo, taip tikėdamasis demaskuoti tiek vykstantį teisinį farsą, tiek Lietuvoje nusistovėjusią politinio persekiojimo schemą apskritai.

Parodymų neviešins

Deja, bylą nagrinėjančios teisėjos Nijolės Matuzevičienės pozicija kitokia: pastaroji, iš prokurorės Vilmos Vidugirienės išgirdusi, kad neva kaltinamųjų parodymai galėtų pakenkti kitos (o būtent — Golovatovo ir Kruglovo) bylos tyrimui, nusprendė, kad tiek Paleckis, tiek Bertauskas turėsiantys parodymus duoti uždarame posėdyje. Nors dauguma posėdžių, anot Matuzevičienės, būsią vieši, kas iš to, kai svarbiausia liks paslaptyje?

Idealiu atveju, šie "teisėsaugininkai" tikriausiai norėtų Paleckį visai nutildyti ir turėti pavyzdį kitiems "vatnikams": "Girdi, štai kas nutinka, kai meti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kai atsisakai sekti viršūnių priimtu rusofobiniu politikos kursu", — likusiems nori pasakyti jie. Aišku, ne be reikalo teismas organizuojamas Šiauliuose, nes Vilniuje daug lengviau susirinktų palaikančiųjų būriai.

Vis dėlto, išvengti viešumo netgi pačiu blogiausiu atveju Paleckio persekiotojams nepavyks: dalykas per daug gerai žinomas visuomenei, kad tiesiog praeitų tyliai, tariamąjį "šnipą" pasodinus už grotų.

Paleckis netylės

Verta atminti, kad šiandien Paleckis gyvena namų arešto sąlygomis su prie kojos pritvirtinta sekimo aparatūra. O jei ne jo tėvo Justo Paleckio iniciatyva surinktų 50 tūkst. eurų užstato suma — netgi dabar jis būtų toliau kalinamas. Dalis 1990 m. kovo 11 d. signatarų, tikriausiai ne be Justo Paleckio įsikišimo, taipogi palaikė kardomųjų priemonių Algirdui Paleckiui sušvelninimą. Tiesa, dalis jų tai padarė ne iš altruizmo ar teisingumo jausmo, bet politinio išskaičiavimo: bijo, mat, dėl Lietuvos tarptautinio prestižo...

Be abejo, Lietuva, o tiksliau — 30 metų čia viešpataujantis antitarybinis, rusofobinis režimas, nors ir būdamas faktine Jungtinių Valstijų marionete — visgi siekia palaikyti tam tikrą legitimumo, demokratijos ir t. t. įvaizdį. Tačiau šiai teisėtumo regimybei amžinai gyvuoti neteks. Dar daugiau: Paleckis tylėti nesiruošia ir atvirai skelbia rašąs knygą, kurioje bus išdėstyta ir einamojo teisminio proceso, ir kitų įvykių tikroji esmė. Todėl visuomenė, ar nors sąmoningesnė jos dalis, neliks neinformuota.

O šiuo požiūriu Paleckio teisimas yra daug daugiau nei vieno asmens persekiojimas: tai yra nacionalinio lygmens politinė byla, ankstesniosios bylos dėl valdantiesiems nepatogios tiesos apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius tąsa, kurios baigtis vienaip ar kitaip, bet neišvengiamai turės žymią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Šiauliai, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Šuo, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai papasakojo apie gyvūnų jautrumą skirtingoms koronaviruso rūšims

(atnaujinta 13:54 2020.06.03)
Tyrimus rekomenduojama atlikti gyvūnams, kuriems yra klinikinių kvėpavimo takų ligos, kurią sukelia koronavirusas, požymių, tačiau, visų pirma, pagrindas gali būti artimas gyvūno kontaktas su užkrėstu asmeniu

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Koronavirusų šeimos atstovai yra plačiai paplitę laukinių ir ūkio gyvūnų populiacijose, todėl kreipimosi į veterinarą priežastis yra bet koks gyvūno klinikinės būklės pasikeitimas, pranešama remiantis Rosselchoznadzor spaudos tarnybos pateiktomis medžiagomis.

"Yra keturios koronavirusų šeimos gentys (alfa-koronavirusai, beta-koronavirusai, gama-koronavirusai ir delta-koronavirusai), kurios sukelia įvairias ligas skirtingoms gyvūnų rūšims, daugiausia šiltakraujams, įskaitant žmones ir paukščius“, — teigiama Federalinė valstybės biudžeto institucijos parengtoje medžiagoje.

Visų pirma, naujasis SARS-CoV-2 koronavirusas, sukeliantis infekciją, žinomą kaip COVID-19, priklauso beta koronavirusams.

Naujausi Nyderlandų audinių ūkių tyrimai parodė, kad tam tikromis sąlygomis gali kilti žmonių užsikrėtimo sąlytis su užkrėstomis audinėmis, tačiau šiuo metu nereikia atlikti tyrimų su gyvūnais dėl COVID-19, pabrėžia mokslininkai.

Tyrimus rekomenduojama atlikti gyvūnams, kuriems yra klinikinių kvėpavimo takų ligos, kurią sukelia koronavirusas, požymių, tačiau, visų pirma, pagrindas gali būti artimas gyvūno kontaktas su užkrėstu asmeniu.

Medžiagoje teigiama, kad sergančiam gyvūnui antivirusinis ir simptominis gydymas atliekamas prieš pasveikimą. Pagrindinė gydymo priemonė yra izoliacija sulaikymo vietoje ir kontakto su kitais žmonėmis bei gyvūnais prevencija.

Norint apsaugoti augintinį nuo infekcijos, būtina atsisakyti glaudaus kontakto su asmeniu, esančiu infekcijos židiniuose, savininko ligos atveju, perduoti priežiūros pareigas kitiems šeimos nariams, taip pat laikytis bendrų asmeninės higienos taisyklių.

Kaip bendrąsias žemės ūkio gyvūnų saugos priemones, mokslininkai rekomenduoja užkirsti kelią glaudžiam žmonių kontaktui su gyvūnais ir tarp gyvūnų gyvulių laikymo vietose bei leisti dirbti tik sveikiems darbuotojams.

Tokias pat griežtas higienos taisykles rekomenduojama laikytis kailių fermose, cirkuose, zoologijos soduose ir delfinariumuose, gatvių gyvūnų veisimo lopšeliuose ir prieglaudose.

Ekspertai primena, kad remiantis oficialia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos pozicija, šiuo metu nėra įrodymų, kad COVID-19 gali užsikrėsti žmonės iš kompanionų gyvūnų (šunų, kačių), o liga plinta daugiausia dėl tiesioginio viruso perdavimo tarp žmonių ataskaita.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 379 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, gyvūnai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JT: pandemija atskleidė didėjančią nelygybę
Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams