Донатас Шульцас

Donatas Šulcas: Lietuvos valdžiai nereikalingi protaujantys ir sąmoningi piliečiai

(atnaujinta 21:11 2020.05.20)
Lietuvoje veikia daug žmogaus teisių gynimo organizacijų. Sputnik Lietuva pasikalbėjo su Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos (LŽTSS) lyderiu Donatu Šulcu, kuris nuo pernai metų lapkričio gyvena Rusijos Oriolo krašte, nes Lietuvoje jam gresia įkalinimas

Lietuvoje veikia daug žmogaus teisių gynimo organizacijų. Dalis jų yra butaforinės, tiesiogiai aptarnaujančios klanus bei politinių partijų nomenklatūrą, o tik viena kita iš tikrai aktyviai veikiančių — tai Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga (LŽTSS).

Tačiau dėl LŽTSS aktyvios veiklos, atsisakymo vykdyti politinių vadukų bei valdžiagyvių nurodymus atsisakyti matyti ir viešinti žmogaus teisių bei laisvių pažeidimus, prieš sąjungą vykdomos provokacijos, teikiami absurdiški ir sufabrikuoti kaltinimai.

Председатель Союза за права человека в Литве Донатас Шульцас (слева) и лидер Социалистического фронта Литвы Гедрюс Грабаускас
© Sputnik/ Alexander Lipovets
Donatas Šulcas ir Giedrius Grabauskas

LŽTSS lyderis Donatas Šulcas 2018 metų spalio 4 dieną buvo nuteistas dvejų metų lygtinio įkalinimo bausme. Jis buvo puolamas dėl tariamo teisėjų ir valstybės tarnautojų įžeidimo rašant apeliacinius skundus teismui bei pareiškimus generaliniam prokurorui dėl teisėjų ir jų gaujų narių įvykdytų sunkių korupcinių nusikaltimų ištyrimo. 

Lietuvos prokuratūra, archyvinė nuotrauka
© CC BY-SA 3.0 / wikipedia / Vilnietis / Lietuvos Generalinės prokuratūros pastatas Vilniuje

Vėliau Donatas Šulcas buvo apkaltintas kaip asmuo, neva neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos (nors turi registraciją, be to, gyveno konkrečioje vietoje, nuo teisėsaugos nesislapstė), o toliau fiksuojant tariamus probacijos taisyklių pažeidimus, prokuratūra skubos tvarka ėmė forminti dokumentus dėl Šulco įkalinimo — bausmės atlikimo už grotų.

2019 metų lapkričio pradžioje Šulcas iš anksčiau turėtos patirties supratęs, kad patupdymas už grotų jam gali reikšti tiesioginį mirties nuosprendį, pasitraukė į Rusiją ir jau daugiau negu pusę metų gyvena Oriolo krašte.

Sputnik Lietuva pavyko susisiekti su Šulcu ir aptarti įvairius klausimus, sužinoti jo poziciją dėl pagrindinių dabarties aktualijų: Lietuvoje vykstančios politinių represijų bangos, kaip ir dėl kokių motyvų jis nusprendė apsigyventi Oriolo krašte, kaip dabar jis vertina 1990 metų kovo 11-ąją įvykusio atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos rezultatus ir kitas aktualias temas.

— Lietuvos apeliacinio teismo 2019 metų rugpjūčio 8 dieną galutine ir neskundžiama nutartimi patvirtintas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos bankrotas. Nors Lietuvoje politinės represijos jau įprastas reiškinys, tačiau žmogaus teises ginančios organizacijos uždraudimas,  ją paskelbiant bankrutavusia, yra sensacija, gal net absurdas. Prašau jūsų, sąjungos vadovo, pakomentuoti: kaip vertinate šį įvykį? Kokia čia demokratija, jei brutaliai persekiojama ir uždraudžiama aktyvi nevyriausybinė visuomeninė organizacija? Žinau kad organizacija tikrai ne butaforinė, joje buvo ne vienas šimtas aktyviai veikusių narių. Teko girdėti, jog sąjunga veikia pogrindyje, nepanoro nutraukti veiklos?

— Pirmiausia patikslinsiu, kas vyksta: Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga buvo įkurta 2000 metų kovo 15-ąją. Vadovu buvo patvirtintas Bernardas Gražulis, kuris, neatlaikęs persekiojimų bei spaudimo dėl organizacijos veiklos ginant žmogaus teises bei laisves, 2003 metais dėl savo politinės ir visuomeninės veiklos buvo priverstas visam laikui išvykti gyventi į užsienį. Dėl į nepolitinę visuomeninę organizaciją infiltruoto spec. struktūrų agento Tadeušo Jacukovičiaus aktyvios priešiškos veiklos, <...> kitas demokratišku būdu išrinktas organizacijos pirmininkas klaipėdietis Jonas Sinkevičius irgi tapo persekiojamo, kaltinimo auka ir taip toliau. <...> Sinkevičiui teko net devynis mėnesius be kaltės praleisti kalėjime. Vykstant LŽTSS pirmininko baudžiamajam persekiojimui, iš organizacijos prievarta buvo atimtos patalpos Klaipėdos mieste, atimti dokumentai, kompiuterinė įranga, turtas, organizacijos narių įskaitos dokumentai.

Донатас Шульцас
Kurakino kaime, Glazunovkos apylinkėse, yra pagerbtas ir palaidotas Tarybų Sąjungos didvyris Viktoras Jacinevičius

2013 metų rugsėjo mėnesį įvykusio visuotinio susirinkimo metu aš buvau išrinktas LŽTSS vadovu. Tada prasidėjo protu nesuvokiamas ne tik mano kaip asmens persekiojimas, tačiau ir dar aktyvesnis organizacijos persekiojimas.

2017 metų rugpjūčio 21 dieną LŽTSS tapo prie Prezidentūros vykusios protesto ir bado akcijos juridiniu asmeniu. Jau rugpjūčio 28 dieną LŽTSS pareiškimu pareikalavo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Šiaulių apygardos teismo pirmininką teisėją Vytautą Kursevičių, Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus Zigmą Kavaliauską, Raimundą Jurgaitį, Boleslovą Kalainį ir Vidmantą Milę dėl padarytų galimai šiurkščių nusižengimų (dokumento suklastojimas; savavaliavimas; melagingas skundas, įskundimas; piktnaudžiavimas ir panašiai) bei dėl atsisakymo vykdyti teisingumą, kas yra konstitucinė pareiga.

Tų pačių metų rugsėjo 5 dieną LŽTSS pareiškimu pareikalavo taip pat patraukti baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Arūną Kisielių, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Valdimarą Bavėjaną bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Aldoną Rakauskienę. Nes jie tyčia šiurkščiai pažeidė visus įmanomus įstatymus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Tarptautinių teisės aktų principines nuostatas. Tuo pačiu principu 2012 metų gegužės 17 dieną policininkai pagrobė Deimantę Kedytę.

Tada, rugsėjo 25 dieną, 05:00 ryto, didelis iki dantų ginkluotų policininkų būrys išsklaidė pagal Lietuvos įstatymus ir atitinkamus leidimus vykusią akciją. Trys tuo metu palapinėse buvę akcijos dalyviai nepareiškus jokių realių kaltinimų sulaikyti.

Po kelių dienų, akivaizdžiai Šiaulių apygardos teismo pirmininkui ir jo aplinkai kerštaujant už LŽTSS pateiktus skundus, pareiškimus bei reikalavimus, buvo "suorganizuotas" LŽTSS "perkrikštijimas" į Viešąją įstaigą (VĮ). Be to, Kauno apygardos teismo teisėjos Rūtos Palubinskaitės ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų rankomis, veikiant neva "Lietuvos Respublikos vardu" buvo inicijuota šios VĮ bankroto procedūra.

Tai pirmas toks atvejis Lietuvoje ir net manau, pasaulinėje praktikoje, kai teismas taip įžūliai ir ciniškai neleidžia visuomeninei organizacijai ginti žmogaus teisių bei laisvių. Faktiškai tokia padėtis: susidorojama su žmogaus teises bei laisves ginančia visuomenine organizacija už tai, kad ji išdrįso viešo protesto ir bado akcijos metu iš prezidentės pareikalauti tuoj pat atleisti šešis korumpuotus teisėjus. O mes dar ir išdrįsome pateikti Lietuvos valstybei 63 tūkst. eurų ieškinį dėl piktybinio teismų veikimo prieš Lietuvos Konstituciją ir įstatymus.

Valstybė, kurioje persekiojamos ir naikinamos melagingais pretekstais žmogaus teisių gynimo organizacijos, piliečiai išdrįsę viešo mitingo metu pareikalauti iš pareigų atleisti sunkius korupcinius nusikaltimus padariusius teisėjus, sodinami į kalėjimus <...> tokia valstybė negali vadintis nei teisine, nei demokratine.

O LŽTSS nariai veiklos nenutraukė, jie ir toliau veikia, aiškinasi žmogaus teisių pažeidimus, padeda piliečiams.

— Kaip vertinate tokius veiksmus, kai 1991 metais Lietuvoje uždraudus Lietuvos Komunistų partiją (LKP), o jos lyderiai Juozas Jermalavičius ir Mykolas Burokevičius pagrobti užsienyje, atgabenti į Lietuvą ir nuteisti politinėje byloje bei ilgam uždaryti už grotų. Ir kita situacija, kai nuolat trukdoma Socialistinio liaudies fronto veikla, prieš keletą metų buvo bandoma jį uždrausti, ir tik teismo sprendimas lėmė, kad ši organizacija vis dar legaliai veikia?

— Jau vien pats faktas, kad Jermalavičius ir Burokevičius oficialiai veikė pagal tuo metu galiojusius įstatymus, nevykdė genocido ir nežudė žmonių, neplėšikavo, piktybiškai neveikė prieš Lietuvą, nurodo, kad jiems išvykus iš Lietuvos dėl pasikeitusios politinės situacijos, jie negalėjo būti grobiami kitoje valstybėje ir traukiami Lietuvoje baudžiamojon atsakomybėn už savo politinę veiklą iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos. Manau, kad tai akivaizdus politinis susidorojimas.

Taip pat akivaizdus susidorojimas vyksta su Algirdu Paleckiu, net pusantrų metų be kaltės laikytu kalėjime, Socialistinio liaudies fronto (SLF) kaip partijos uždraudimas, ir po to vykęs spaudimas, siekiant, kad SLF negalėtų egzistuoti ir kaip asociacija, taip pat su teisės normomis prasilenkiantys veiksmai, siekiant teisėjos Neringos Venckienės ekstradicijos iš JAV, ir taip toliau. Visa tai yra tęstiniai šiandieninės valdžios politiniai susidorojimai. 

Kaip ir minėjau — Lietuvos valstybė nėra nei teisinė, nei demokratinė. Lietuvoje įsigalėję klanų vadai ir vadukai, matyt, labai bijo tikrų lyderių, kad ir esančių užsienyje, todėl juos pagrobia vien tam, kad įgrūstų į kalėjimą. Apskritai Lietuvoje dažnai galioja "džiunglių" įstatymai, mums toli iki demokratijos dėsnių taikymo viešajame gyvenime. Visos organizacijos, kurios nepatinka klanų vadams, yra grubiai puolamos. Ir ši tendencija stiprėja.

— Kaip aktyvus žmogaus teisių gynėjas, buvote ir esate smarkiai persekiojamas. Kaip vertinate tai, kad prieš keletą metų pagal korumpuotų klanų užsakymus du mėnesius praleidote kalėjime? Įdomi ir jūsų nuomonė apie dabarties politinius persekiojimus: kokios politinės bylos buvo ryškiausios per pastarąjį dešimtmetį?

— Manau, kad Lietuvoje įtakingi korumpuoti veikėjai, 2014 metų gruodį pasodindami mane į kalėjimą, parodė savo visišką supuvimą.

Ten patekau po skandalingos istorijos. Juk visiems aišku, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Irena Ivanovienė ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Aivaras Povilaitis negalėjo įsižeisti dėl skundo turinio. <...> Tas žodis "negalėjo ar neturėjo teisės" visai netinkamas yra mūsų valdžiai — toje susidorojimo byloje aš buvau nuteistas kartu su Juliumi Vedeckiu — aš į kalėjimą 60 parų, o Juliui Vedeckiui 1950 litų bauda. Julius Vedeckis ir toliau aktyviai gynė žmogaus teises, aktyviai viešino pareigūnų bei teisėjų korupcinius nusikaltimus. 2016 metų spalį Julius Vedeckis buvo nužudytas.

Šiandien politiniai persekiojimai, bylų fabrikavimas, turto atėmimas, įvairiausi žmogaus teisių pažeidimai Lietuvos valstybėje pasiekė neregėtą mastą. Kaip ryškiausias pavyzdžiai: tai būtų kovotojos už mažametės dukterėčios Deimantės teises nebūti atiduotai į pedofilų rankas, Neringos Venckienės ekstradicijos byla. Lietuvos prokurorai, prašydami Venckienės ekstradicijos, pateikė net 39 kaltinimus, tačiau išsireikalavo N. Venckienės atidavimo jau tik pagal keturis kaltinimus. Tai kaip galėjo "dingti" net 35 kaltinimai? Gal 35 kaltinimai buvo sufabrikuoti?

Taip pat Algirdo Paleckio "šnipinėjimo" byla — pusantrų metų laikyti kalėjime žmogų tik pagal vieno liudytojo parodymus?  Žilvino Razmino, Olego Titorenkos ir Giedriaus Grabausko byla; Sausio 13-osios byla, Povilo Masilionio byla. Viačeslavo Titovo byla, jam paskirta 10 tūkstančių eurų bauda tik dėl jo nuomonės apie tą "žymųjį" Vanagą — tai tiesiog nuožmi spaudimo priemonė. Ir daugybė kitų politinių bylų.

— Dar klausimas apie jūsų bylą. Kokia tolesnė perspektyva — ar planuojate kovoti dėl šio skandalingo sprendimo panaikinimo? Ar kreipsitės į tarptautines organizacijas ?

— Nutilti, atsisakyti tolimesnės kovos — tai būtų visų bendražygių ir mūsų ginamų žmonių išdavimas, jų vilties ir lūkesčių sunaikinimas. Ne tik kreipsimės, tačiau jau dabar einame visais keliais ir takeliais tam, kad išnaudotume visas įmanomas priemones ir būdus teisingumui pasiekti, tai vienintelei tiesai surasti, apginti žmogų ir jo orumą, garbę.

Донатас Шульцас
Prie paminklo Tarybų Sąjungos didvyriui Viktorui Jacinevičiui Glazunovkoje, Oriolo srityje

Naudodamasis proga noriu atkreipti į tokį faktą, kad sufabrikuotą mano baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus užsakymą nagrinėjusi ir užsakomąjį nuosprendį patvirtinusi apeliacinės instancijos Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus, Valdo Ciesiūno ir Jolantos Raščiuvienės, šiandien jau nagrinėja Venckienės atžvilgiu sufabrikuotą politinio susidorojimo bylą. Taigi, matyti, kad Lietuvos konstitucinė valdžia politinių susidorojimų užsakymams įvykdyti naudoja jau anksčiau patikrintus paklusnius teisėjus bei teismus.

Ir dar norisi pabrėžti: mane pagal aiškiai sufabrikuotus kaltinimus atsisakęs teisti, ir net metęs teisėjo mandatą Panevėžio apylinkės teismo teisėjas Arūnas Neverdauskis po kelių mėnesių keistomis aplinkybėmis "mirė", o Panevėžio apylinkės teismo teisėja Daina Vaidachavičienė, klusniai ir nuolankiai įvykdžiusi politinio baudžiamojo susidorojimo aktą ir paskelbusi apkaltinamąjį nuosprendį, netgi pakilo karjeros laiptais — tapo Panevėžio apygardos teismo teisėja.

— Ką manote apie Lietuvoje ir kai kai kuriuose kituose kraštuose smarkiai kurstomą rusofobiją? Kam tai naudinga?

— Manau, kad garsiausiai rėkia "rusai puola" tie, kurie šiandien yra padarę didžiausias nusikaltimus prieš Lietuvą, iš esmės pardavę Lietuvą Amerikos ir Vokietijos, Danijos, ir taip toliau korporacijoms. Tie, kurie be tautos leidimo įsteigė NATO karines bazes, dėl savo korupcinių užgaidų sunaikino Lietuvos nacionalinę valiutą ir nacionalinius bankus.

Įvedę netradicinės orientacijos žmonių gyvenimo taisykles, sunaikino Lietuvos ekonomiką ir žemės ūkį, išvarę iš Lietuvos į svetimas šalis pačius darbingiausius ir sąmoningiausius piliečius. Visa tai padarė lansberginių, grybauskinių, ir taip toliau šutvės.

Faktiškai mūsų valdžiagyviams nereikalingi protaujantys ir sąmoningi piliečiai. O Rusija, būdama atsvara supuvusiai melo ir klastos sistemai, yra nepagrįstai puolama bei šmeižiama.
Донатас Шульцас
Prie paminklo Tarybų Sąjungos didvyriams

— Kaip vertinate tuos rezultatus, kurie pasiekti po 1990 metų kovo 11-osios? Tada buvo daug pažadų, daug gražbyliavimo — neva bus tikra laisvė ir demokratija, "gyvensime kaip Švedijoj" ir panašiai. Kaip čia išėjo, kad nuo tos "laisvės" per trisdešimt metų į Vakarus pabėgo pusantro milijono žmonių, o iš posakio "gyvensim kaip Švedijoj" dabar tik juokiamasi?

— 1990 metais mus apgavę ir į valdžią sulindę lansberginių šutvių nariai "sukūrė" prieš daugumą piliečių veikiančius įstatymus, pastatė savo valdžiagyvių armiją. <...> O į Vakarus piliečiai ne pabėgo, o buvo valdžiagyvių išvaryti, tam, kad Lietuvoje neliktų veiklių ir sąmoningų žmonių. Tiesiog kai kam reikalinga Lietuvos teritorija, tačiau ji reikalinga be žmonių. Kovo 11-osios rezultatai nuvylė, dauguma žmonių buvo apgauti.

— Kokia jūsų nuomonė apie vadinamąją "koronaviruso krizę" Lietuvoje? Ar imtasi adekvačių priemonių, pirmiausia žvelgiant į padėtį žmogaus teisių srityje?

— Jau beveik 7 mėnesius stebėdamas Lietuvos padėtį iš šalies ir turėdamas galimybę analizuoti, lyginti ir vertinti daugybę vienų su kitais niekaip nesusijusių informacijos šaltinių, galiu daryti išvadas, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur taip begėdiškai ir įžūliai eskaluojama COVID-19 problema.

Faktiškai eskaluojamas susirgimas, kuris tikrai neprilygsta nei marui, nei raupams, COVID-19 yra viena iš gripo atmainų. Lietuvos valstybinės informavimo priemonės nutylėdamos ir kartais net tyčia iškraipydamos faktus apie tikrąją padėtį Lietuvoje ir pasaulyje sukuria priedangą valdžiagyviams galutinai sunaikinti Lietuvos ekonomiką bei žemės ūkį. Sėjant baimę bei netikrumo jausmą, visuomenėje sukeliama panika, valdžia kaip vergams uždėjo antsnukius, atėmė galimybę gauti pajamas iš darbo, bei galimybę susitelkti, žodžiu, gauti ir dalintis informacija.

Apie kokias žmogaus teises galima kalbėti, jeigu policija šiuo metu iš esmės skirta gaudyti ir bausti pavienius žmones, vaikščiojančius tuščiose gatvėse be kaukės, ir sudarytos sąlygos be įstatyminio pagrindo sulaikyti ir uždaryti į belangę žmogų, kuris kažkuo nepatiks policijos patruliui ar kariškiams.

— Kodėl apsigyvenote Oriole? Gal su šia Rusijos sritimi jus sieja kokie nors ryšiai, pažįstami žmonės?

— Rusijos Oriolo srities Aleksejevkos kaime 16-oji lietuviškoji šaulių divizija 1943 metų vasario 20 dieną pradėjo kovos kelią į Lietuvos išvadavimą. Būtent Aleksejevkos kaime žuvo daugybė lietuvių kilmės karių, ir Aleksejevkoje yra palaidota daugiau kaip 1200 lietuviškų šaknų turinčių karių. 16-oji lietuviškoji šaulių divizija iš čia nukeliavo iki Klaipėdos. Tiek padėjusių galvas lietuviško kraujo karių, kiek jų yra Oriolo krašte, nėra niekur kitur. Daug žuvusių lietuviškos kilmės karių yra ir Oriolo srities Kurakino kaime, Glazunovkos apylinkėse. Glazunovkoje yra pagerbtas ir palaidotas Tarybų Sąjungos didvyris Viktoras Jacinevičius.

Донатас Шульцас
Prie paminklo Raudonosios armijos kariams

Todėl nusprendžiau savo politinio prieglobsčio vieta pasirinkti Oriolo sritį. Tai pats stipriausias ryšis — mūsų (Lietuvos) pralieto kraujo už laisvę ryšis. Na, o draugais ar pažįstamais tampama pagal darbus ar požiūrius. Dabartiniai Lietuvos valdžiagyviai, parsidavę NATO, tų pačių vokiečių ir amerikiečių okupantams, pamiršo savo didvyrius, paaukojusius gyvybę dėl Lietuvos išvadavimo ir amžinai likusius Oriolo srities žemėje.

Noriu priminti: Oriolo srities žemės nėra visai svetimos lietuvių tautai — istoriškai tai kažkada buvusios Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės žemės. Net kunigaikščio Kurakino, Gedimino sūnaus Narimanto palikuonio, šeimos herbo centre yra Vyčio atvaizdas.

Tegai:
baudžiamasis persekiojimas, teismas, žodžio laisvė, TSRS, Lietuva
Senamiestis, archyvinė nuotrauka

Pažadėti dar nereiškia neatleisti. Ar Lietuvoje galima pasitikėti verslo pažadais

(atnaujinta 10:12 2020.05.28)
Verslas pažadėjo, kad nemažins atlyginimų darbuotojams, jei valdžia sumažins pajamų mokestį ir padidins neapmokestinamų pajamų dydį. Jie net pasirašė memorandumą. Bet kadaise verslininkai jau žadėjo nekelti kainų pereinant prie euro...

Pirmasis COVID-19 pandemijos etapas artėja prie pabaigos, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau perspėja apie artėjančią antrąją bangą. Per du griežto karantino mėnesius Lietuvos verslininkams jau pavyko atsikratyti darbinio balasto. Kažkas buvo išsiųstas nemokamų atostogų, kažkam sumažino atlyginimus. O dabar galima duoti pažadus, sakyti, žiūrėkite, kokie mes esame padorūs — neatleidinėsime, nemažinsime, nesiųsime. Ir net pasiruošę prisiekti popieriuje — pasirašyti ten kažkokį memorandumą.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Bet jūs vyriausybėje suteikite mums pinigų iš valstybės iždo mokesčių lengvatų forma — penkiais procentais sumažinkite pajamų mokestį ir padidinkite neapmokestinamų pajamų dydį. Tokius didžiulius nuostolius dėl koronaviruso nupiešime jums ant popieriaus, o kai gausime pinigus, jau kaip nors pasidalinsime įmonės viduje. Garbės žodis!

Ir lietuviai jau turėjo progą įsitikinti verslo žmonių sąžiningumu. Prisiminiau 2015 metus, sausio 1-ąją — atsisveikinimą su litu ir euro įvedimą. Tuomet vyriausybė, pasitikėdama verslo sąžiningumu, taip pat pažadėjo žmonėms, kad neva kainos tikrai nedidės. Jie tiesiog padalins visas kainas ir atlyginimus litais iš 3,45... ir viskas. O Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas net viešai susilažino iš savo liemenės, kad kainos tikrai nedidės. Visi valdininkai ir asmeniškai tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įtikinėjo savo piliečius, kad būtų labai patogu keliauti po pasaulį ir išdidžiai mokėti bendrą Europos valiutą, negalvojant, kur išsikeisti litus.

Tačiau pasibaigus pirmiesiems euro apyvartos Lietuvoje metams, akys atsivėrė. Atlyginimai buvo sąžiningai padalinti pagal kursą ir ilgam įšaldyti, o daugelyje parduotuvių kainų etikečių tiesiog pakeitė valiutos piktogramą, palikdami nepakitusius skaičius.

Ir šiandien, praėjus penkeriems metams po euro įvedimo, straipsnio autorius prisimena, kaip turėdamas vidutinį 2000–2500 litų atlyginimą apsikirpdavo pigioje kirpykloje už 8–10 litų. Ir šiandien, turėdamas vidutinį 1 000 eurų atlyginimą (neatskaičius mokesčių), už paprastą apsikirpimą jis atiduoda tuos pačius 8–10 eurų. Lietuviai prisimena mėgstamų uogų, braškių, kainas vėlyvą pavasarį–vasaros pradžioje. 2014 metais kilogramas braškių kainavo nuo trijų iki penkių litų (vienas — pusantro euro), o šiandien — nuo penkių eurų turguje iki dešimties eurų (supakuotų) prekybos centruose. Taip galima prisiminti ir palyginti daugelį šeimos biudžeto pajamų ir išlaidų straipsnių.

Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Taigi, paprastas Lietuvos gyventojas dar labai ilgai prisimins prekybininkų ir verslininkų sąžiningumą. Štai ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako tą patį: "Matome, kad didesnę dalį lėšų gautų tie, kurie turi didesnes pajamas. Iš socialinės pusės žiūrint, skurdo, nelygybės problemų ši priemonė (GPM tarifo mažinimas penkiais procentais ir NPD didinimas — Sputnik) nemažina, gal net turi neigiamą poveikį, todėl mes atsargiai žiūrime į šią priemonę".

Prisiminkite, kad mokesčių naštos verslui mažinimo iniciatorius buvo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, buvęs aukščiausias bankų sektoriaus vadovas, įpratęs dirbti su dideliais makroekonomikos skaičiais. Šiandien Nausėdos, kaip prezidento, mąstymas nepasikeitė. Anksčiau jis į Lietuvą žvelgė iš savo dvaro Vilniaus priemiestyje, o dabar — pro Daukanto aikštėje stovinčių rūmų langus. Žodžiu, prezidentas yra toli nuo eilinio lietuvio problemų. Jam artimesnės yra didžiojo verslo problemos.

"Viena iš įvardijamų rizikų viešoje erdvėje buvo, kad ne visa nauda pasinaudos tiesiogiai darbuotojai, bet turime šiandien šios rizikos suvaldymo pavyzdį, kai verslo atstovai ir didžioji dalis profsąjungų sutarė, kad jei būtų priimti įstatymų pakeitimai, tai nepaveiktų žmonių darbo sutarčių ir visas papildomas pajamų padidėjimas atitektų darbuotojams", — spaudos konferencijoje sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Na, o eiliniams lietuviams belieka tik tikėti ir patikrinti pasirašyto memorandumo rezultatus savo plonose piniginėse.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
darbas, verslas, krizė, koronavirusas, mokesčiai, Lietuva
Dar šia tema
Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui
"Gerovės valstybė", kurioje "rizikos grupių" asmenims vietos nėra
Politologas: Lietuvos opozicija sukurs rinkimų kampaniją koronakrizės tema
Vyriausybė pritarė siūlymui skirti vienkartinę išmoką visiems šalies vaikams
Jamalo–Europos dujotiekio kompresorinė stotis, archyvinė nuotrauka

Sakmė apie prarastą pelną. Lenkija nekantrauja pažvelgti į "Gazprom" kišenę

(atnaujinta 23:28 2020.05.27)
Dujų tranzito į Europą trukmė buvo apskaičiuota taip, kad "Gazprom" investicijos į Jamalo–Europos dujotiekio statybą iki susitarimo galiojimo pabaigos būtų visiškai užbaigtos

Sutartis dėl Rusijos dujų tranzito per Lenkiją per Jamalo–Europos dujotiekį pasibaigė praėjusią savaitę, ir nuo to momento "Gazprom" ir Lenkijos bendrovė "Gas-System SA" bendradarbiaus pagal visas ES taisykles, numatytas Trečiajame energetikos pakete ir jo Dujų direktyvoje. Taip skamba daugelio naujienų agentūrų pranešimai, po kurių komentatoriai ir ekspertai pradeda diskusijas apie šias naujas sąlygas.

Bet kadangi artimiausiu metu Rusija balsuos dėl Konstitucijos pataisų, iš kurių vienas bus straipsnis apie istorinės tiesos apsaugą, tai ir padarykime — prisiminkime "Jamalo" sutarties istoriją, kokius rezultatus Lenkija ir Rusija gavo įgyvendindamos ją ir kaip situacija gali pasikeisti jai pasibaigus.

Pradėsime nuo to, kad tiesiog nebuvo jokios sutarties, pavadinimas "Jamalo sutartis" yra tuščia Lenkijos žurnalistų fikcija ir nieko daugiau. Realiame gyvenime 1993 metų rugpjūčio 25 dieną tarp Rusijos Federacijos ir Lenkijos Respublikos vyriausybių buvo pasirašytas susitarimas "Dėl dujotiekio sistemos sukūrimo Rusijos dujų tranzitui per Lenkijos Respublikos teritoriją ir Rusijos dujų tiekimo Lenkijos Respublikai".

Remiantis šia sutartimi, 1995 metų gegužės 17 dieną buvo pasirašyta sutartis dėl Rusijos dujų tiekimo į Vakarų Europą, sutarties šalys buvo "Gazprom Export" ir Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos dalies valdytoja, Lenkijos įmonė "EuRoPolGas", kuri tuo metu turėjo du savininkus: 50 procentų akcijų priklausė Lenkijos "PGNiG" ir "Gazprom". Po metų, 1996 metų rugsėjo 25 dieną, buvo pasirašyta ilgalaikė Rusijos gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis tarp "Gazpromexport" ir "PGNiG".

2010 metų spalio 29 dieną Europos Sąjungai priėmus Trečiąjį energetikos paketą, Rusijos ir Lenkijos vyriausybės pasirašė dar vieną susitarimą — kad dujotiekio sistemos "Gas-System" operatorius bus Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožo operatorius, tai yra ta pati "Gas-System SA". Tuo tarpu niekam nuosavybės teisės į Jamalo–Europos dujotiekio ruožą nebuvo perduotos, tai vis tiek yra "EvRoPolGaz" — įmonės pavadinimą galima parašyti ir taip, tai numato visi minėti tarpvyriausybiniai susitarimai (beje, tai taip pat liečia ir Lenkijos bendrovės PGNiG pavadinimą — tarpvyriausybiniuose susitarimuose rusų kalba ji turi skambų pavadinimą "Polskie gurnichestvo naftovo ir gazovnitstvo").

"Europa, Rusija, Lenkija, dujos" — skambus pavadinimas, tiesa? Tačiau susitarimų sąlygos skiriasi. Tranzito sutartis pasibaigė 2020 metų gegužės 18 dieną, tiekimo sutartis galios iki 2022 metų rugsėjo pabaigos. Taigi, istorinė tiesa yra tokia: "Jamalo sutarties" nėra, buvo pasirašytos dvi atskiros sutartys — dėl tranzito ir dujų tiekimo į Lenkiją. Tranzito sutartis nebuvo pasirašyta su veikiančia įmone "Gas-System S.A.", "Jamal-Europe MGP" savininkas išlieka "EvRoPolGaz".

Trumpai: Rusija ir Lenkija ne kartą pasirašė papildomus "EvRoPolGaz" protokolus, nes šiandien "Gazprom" priklauso 48 procentai akcijų, o direktorių valdybai priklauso 50/50 balsų, todėl strateginiai sprendimai priimami tik pasiekus konsensusą. Tiesioginė pasekmė: nesvarbu, koks tranzito tarifas pasirodys vykdant pajėgumų rezervavimo aukcionus, jis turi būti padaugintas iš koeficiento 0,52, nes 48 procentai operatoriaus uždirbto pelno bus sumokėti "Gazprom" kaip bendrasavininkui.

Buvo laikai, kai Lenkija galvojo apie savo ekonomiką

Mes tęsiame "tyrimą". Tradiciškai manoma, kad Jamalo–Europos dujotiekio pralaidumas yra 33 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tačiau tai netiesa. 33 milijardų kubinių metrų talpa yra prie įėjimo į Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožą, ir tai yra didžiausias dujų kiekis, patenkanti į Kondratki kompresorinę stotį iš Jamalo–Europos dujotiekio Baltarusijos atkarpos. Tačiau prie Lenkijos teritorijos pabaigos, kur įrengta Malnevo kompresorinė stotis, pajėgumai keičiasi mažėjančia kryptimi ir žymiai — iki 24 milijardų kubinių metrų dujų per metus. 

Būtent tai yra JAGAL dujotiekio pajėgumas, Jamal–Europa dujotiekio tęsinys Lenkijos teritorijoje ir tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl 1990 metų pradžioje Lenkijos vadovybė taip simpatizuodavo naujo dujotiekio tiesimo projektui.

Pirmą kartą istorijoje Lenkija galėjo įsigyti rusiškų dujų, įveždama į jos teritoriją trumpiausiu keliu — TSRS ir CMEA (savitarpio ekonominės pagalbos tarybos) laikais dujos į Lenkijos liaudies respubliką pateko per Ukrainos tarybų socialistinę respubliką, kuri, nepriklausomai nuo socialinės sistemos, padidėjo šio energijos ištekliaus kaina.

Jamalo–Europos dujotiekio įtekėjimo ir išleidimo angos Lenkijos skyriaus pajėgumų skirtumas yra devyni milijardai kubinių metrų per metus — tokią sumą Lenkija gavo iš Rusijos savo reikmėms (1996 metų rugsėjo 25 dienos Tiekimo sutartyje numatyta maksimali dešimties milijardų kubinių metrų dujų tiekimo per metus apimtis. Lenkija visada gali gauti trūkstamą kiekį tranzitu per Ukrainą).

Be to, Lenkija, neinvestavusi nei vieno zloto į savo Jamalo–Europos dujotiekio ruožo statybą, sulaukė perspektyvos gauti pelno iš tranzito. Tai yra perspektyva, o ne pelnas nuo to momento, kai dujotiekis pradėjo veikti — susitarimo šalys susitarė, kad iki investicijų grąžos "EvRoPolGaz" (ir tada "Gas-System SA" kaip operatorius) gaus sumą iš "Gazprom", remdamasi išlaidų operacijai ir minimalaus pelno apskaičiavimu, bet ne daugiau kaip 21 mln. zlotų (5,4 mln. JAV dolerių).

Kita pasekmė: jei jūs, mieli skaitytojai, matote ar girdite Lenkijos politikų aimanas, kad jų šalis "prarado didžiulį pelną" Jamalo–Europos dujotiekio funkcionavimo metu, tada atminkite, kad esate klaidinami. Susitarimo dėl dujų tranzito į Europą trukmė buvo apskaičiuota taip, kad "Gazprom" investicijos į Jamalo–Europos dujotiekio statybą iki susitarimo galiojimo pabaigos būtų visiškai įvykdytos. Būtent taip atsitiko 2020 metų gegužės 18 dieną: "Gazprom" visiškai grąžino tai, kas buvo investuota, ir tik dabar Lenkija gali uždirbti iš Rusijos dujų tranzito į Europą — atėmus 48 procentus pelno, priklausančio "Gazprom", kaip Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožo bendrasavininkui. 

Kitas mitas, kurį bando puoselėti Lenkijos politikai, yra tas, kad "Gazprom" tokias sąlygas (48 proc. akcijų) gavo tik Lenkijoje, taip žemindamas didžiosios tautos palikuonis. Tai taip pat yra akivaizdi dezinformacija; jums nereikia toli eiti pavyzdžiu. Jamalo–Europos dujotiekio savininkas ir operatorius (tiems, kuriems sunku prisiminti šią sunkią santrumpą, su malonumu suteikiu visą vardą — Jamal-Gas-Anbindungsleitung) yra vokiečių įmonė "Wingas", operatorius yra vokiečių įmonė "Gasсade". Nuo 2015 metų 100 % "Wingas" akcijų priklauso "Gazprom", "Gascade" 100 % priklauso "Wingas".

Įdomu tai, kad niekas Vokietijoje niekada nebuvo pasipiktinęs tuo, jog daugelis dujotiekių yra "Gazprom" nuosavybė ir yra jų kontroliuojami, nors per sudėtingą antrinių įmonių sistemą. Priežastis yra vokiečių pragmatizmas: dujos teka nedelsiant, tinkamais kiekiais ir prieinamomis kainomis, todėl politinėms intrigoms nėra pagrindo. Vokietija domisi savo ekonomika, bet domina Lenkijos politikus, kaip sakoma, "Duda jį žino".

Lenkija yra gerai žinoma projekto "Nord Stream-2" priešininkė, o praėjusių metų pabaigoje Lenkijos politikai parodė Ukrainos interesus kaip savo neigiamo požiūrio pagrindimą. Skambėjo versija, kad "Rusija visas dujas nukreips per "Nord Stream-2", Ukraina neteks pelno už tranzito paslaugas, dėl kurių ji tuoj pat bankrutuos, o po to visa Europos Sąjunga turės kentėti nuo šios bėdos". Tačiau, priešingai nei tikėjosi daugelis, Ukraina ir Rusija sugebėjo rasti abiem pusėms priimtiną naujojo penkerių metų tranzito susitarimo versiją, ir tai ironiškai tapo "bumerangu" Lenkijai.

Nuo to momento žlugo Lenkijos politikų svajonės, kad Lenkija turės galimybę pakartotinai pakoreguoti Rusijos dujų tranzito tarifą, kuris buvo numatytas Rusijos ir Ukrainos susitarime. 2020 metų gegužės 6 dieną. "Gas-System S.A." baigė Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožo rezervavimo vietų aukcioną šių metų trečiajam ketvirčiui. Laimėtojas neįvardijamas — Lenkijos įmonė nusprendė išlaikyti intrigą, visi spėlioja: ar "Gazprom" tieks rusiškas dujas, ar "Gazprom Export".

Visos Europos Sąjungos mantros, kad vienas tiekėjas turi teisę rezervuoti ne daugiau kaip 50 procentų bet kurio pagrindinio dujotiekio galios, vėl pasirodė kaip vien oro drebinimas — išskyrus "Gazprom", nėra kam tiekti dujų į Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožą. 

Tačiau, kaip matome, teisinga yra Jamalo–Europos dujotiekio Lenkijos ruožą vadinti ne Lenkijos, o Lenkijos–Rusijos, nes tai yra daug arčiau tikrovės.

Remiantis aukciono rezultatais, jo neįvardytas laimėtojas, tai yra, "Gazprom", rezervavo 80 procentų pajėgumų, tranzito kaina buvo 6,8 USD už tūkstantį kubinių metrų, iš kurių, atsižvelgiant į koeficientą 0,52, Lenkija gaus 3,54 USD ir, žinoma, mokesčius, kaip numatyta dabartiniuose jos įstatymuose. Bet trečiasis ketvirtis, kaip žinote, prasideda liepos 1 dieną, todėl "Gas-System S.A." toliau rengia aukcionus — 12 valandų, dienai,

Jamal SGD gamykla Rusijoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Кондратюк
mėnesiui ir ketvirčiui.

Savo ruožtu "Gazprom" ne tik gavo patraukliausią tranzito tarifų variantą, bet dabar turi visišką teisę nedalyvauti šiuose aukcionuose — jei mano, kad, pavyzdžiui, ekonomiškai naudingiau tiekti dujas per Ukrainą, per "Nord Stream" ar per "Turkish Stream". Na, visiems veikėjams, kurie įžvelgia politinių motyvų rusiškose dujose, yra papildomas variantas, kurį Nonos Mordiukovos herojė išsakė nuostabiame filme "Briliantinė ranka": "O nepatenkintiems išjungsime dujas".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Europa, tranzitas, dujos, dujotiekis, Gazprom
Dar šia tema
"Gazprom" nutraukia tranzitą per Lenkiją per "Jamalo–Europos" dujotiekį
Policijos automobilis

Vilniuje prie daugiabučio namo buvo užpulta nepilnametė

(atnaujinta 09:55 2020.05.28)
Incidentas įvyko Čiobiškio gatvėje. Anot policijos, užpuolikas pasivijo 15-metę merginą ir prispaudė ją duris prie sienos

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Vilniuje, šalia daugiabučio gyvenamojo namo, jaunuolis panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametę.

Apie tai pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato spaudos tarnyba.

Incidentas įvyko trečiadienį, gegužės 27 dieną, apie 11:45 Čiobiškio gatvėje.

Policija pranešė, kad užpuolikas pasivijo 15-metę merginą ir prispaudė ją durimis prie sienos, o kai pastaroji ėmė šauktis pagalbos, jaunuolis pasišalino.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
Lietuva, Vilnius
Dar šia tema
Karantino metu daugėja pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje
Vilniuje neblaivus policininkas smurtavo prieš dvi moteris
Tauragės ligoninėje mirė užspringęs kūdikis