Grikiai, archyvinė nuotrauka

Neškit grikius glėbiais. Atsargos lietuviams buvo naudingos, bet ne dėl karantino

(atnaujinta 14:15 2020.05.21)
"Maisto bankas" paskelbė naują produktų rinkimo nepasiturintiems kampaniją. Gyventojai raginami paaukoti ilgai galiojančių produktų perteklių. Kai kurie susimąstė: o kas, jei užgrius antroji pandemijos banga ir naujas karantinas?

Žmogaus psichika yra taip sutvarkyta, kad dažnai pasiduoda bandos jausmui. Ir tokiais momentais yra išjungiamas loginis mąstymas, įsijungia griebimo refleksai. Ryškiausią to patvirtinimą pamatėme 2020 metų ankstyvą pavasarį, kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė koronaviruso COVID-19 pandemiją ir valstybės pradėjo taikyti griežtas karantino priemones.

Visi bėgo, ir aš bėgau

Minios išsiblaškusių žmonių skubėjo į parduotuves ir už paskutinius pinigus puolė pirkti ilgai negendančius produktus ir tualetinį popierių.

Lietuvoje, anot sociologų, kas antras šalies gyventojas panikavo. Tiesa, turime pagerbti blaiviai mąstančius — jų taip pat pasirodė daug. Socialiniuose tinkluose reklama, kurioje moterys kovoja dėl tualetinio popieriaus pakuotės, daugiausia sklido iš JAV "demokratijos rojaus" ir JK. Lietuvoje nespėjo visko nušluoti nuo lentynų. Gal todėl, kad juodai dienai susitaupę mažiau pinigų nei paprasti amerikiečiai ar anglai. Bet vis tiek sugebėjo solidžiai apsipirkti.

Atsargos slegia spinteles ir šaldytuvus

Dabar, kai sušvelnintas karantinas ir net atsidarė sienos, daugelis suglumę žiūri į savo virtuvės spintelių ir šaldytuvų turinį. Kam  reikėjo pirkti produktus, kuriuos valgai retai? Dešimtys kilogramų grūdų ir makaronų, krūvos konservuotų mėsos ir žuvies, tualetinio popieriaus atsargos dvejiems metams ir keliolika butelių įvairių dezinfekcinių priemonių. Kur dabar tai dėti? Juk kiekviena namų šeimininkė žino, kad laikui bėgant kruopose atsiranda kirminų, o konservų negalima palyginti su šviežia mėsa ir žuvimi. Iš pradžių panikuodami galvojame, iš kur tai gauti, o vėliau nežinome, kaip atsikratyti...

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tačiau šalyje yra daugybė tokių žmonių, kurie negali sau leisti kasdien valgyti makaronų su konservais. Liūdna statistika sako, kad šiandien Lietuvoje beveik kas ketvirtas gyventojas gyvena arti ir žemiau skurdo ribos. Taip pat reikia atsižvelgti į augantį nedarbo lygį Lietuvoje, kuris jau viršijo 12 procentų. Vargšų mūsų šalyje kasdien tampa vis daugiau. Ir jiems reikia ne tik valstybės struktūrų pagalbos, bet ir paprasto žmonių dalyvavimo.

Laimei, jau seniai Vilniuje veikia "Maisto banko" labdaros organizacija. Straipsnio autorius ir jo kolegos dėl redakcijos užduočių dažnai vykdavo į maisto pakuočių neturtingiesiems paskirstymo vietas. Mes su visa atsakomybe garantuojame, kad kiekviena makaronų pakuotė ar troškinio skardinė, kurią sudėsite į krepšius su oranžiniu logotipu, pasieks adresatą. O jūs, brangūs skaitytojai-filantropai, galėsite pasidžiaugti "įvykdę pareigą".

Dėl COVID-19 ir "Maisto banko" darbuotojai negalėjo įgyvendinti visų savo planų.

"Dėl koronaviruso pandemijos ir paskelbto karantino kasmetinė "Maisto banko" kampanija nebuvo surengta Lietuvoje. Nuostoliai buvo didžiuliai — organizacija prarado galimybę surinkti apie 240 tonų ilgalaikio vartojimo maisto produktų ir padėti 53 tūkstančiams, kuriems jos reikia. Maisto atsargų žmonėms, kuriems reikalinga socialinė parama nepakanka, o problemos mastas tik gilėja su kiekvienu nauju bedarbiu — vis daugiau pagalbos prašymų gaunama iš žmonių, netekusių darbo karantino metu", — rašo Lietuvos žiniasklaida ir praneša, kad "Maisto banko" automobiliai visą mėnesį važinės po Lietuvą.

O jei ir vėl karantinas?

Kažkas primins to paties PSO pranešimus apie galimą antrąją koronaviruso bangą ateinantį rudenį. Naujasis karantinas gali trukti visą rudenį ir žiemą. Gal ir vėl teks pirkti ilgai negendančių produktų?

Na, kaip galima atsakyti? Nebent citata iš Evangelijos pagal Matą, kad "duodančiojo ranka niekada nenudžius", ir pridurti, kad "jei Dievas davė dieną, duos ir duonos".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
karantinas, Maisto bankas, grikiai
Dar šia tema
Surplys priminė apie karantino režimo pokyčius
Trijose turgavietėse buvo atliktos patikros dėl karantino taisyklių laikymosi
Šalyje apribojimai sušvelninti, tačiau karantinas išlieka
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?

(atnaujinta 15:07 2020.06.03)
Pagaliau, po ilgo, pusantrų metų trūkusio delsimo, Šiauliuose prasidėjo tikrasis Algirdo Paleckio — tariamo "tautos priešo" — teismo procesas, kuriame pradėti nagrinėti Paleckiui mesti kaltinimai "šnipinėjimu" Rusijos Federacijos naudai

"Šnipinėjimas" čia, aišku, tegali būti rašomas kabutėse: pirma, nes, kaip ne kartą rašyta anksčiau, Paleckio "šnipinėjimą" sudaro nei daugiau, nei mažiau, kaip viešai prieinamų duomenų rinkimas, iš esmės, žurnalistinis tyrimas.

Ir antra — nes, net jei Paleckis ir būtų norėjęs šnipinėti, vargu, ar būtų galėjęs: tiesiog jis yra pernelyg gerai žinomas, pernelyg "apsišvietęs" tiek visuomenėje, tiek VSD, tiek kitoms represinėms struktūroms, kad galėtų deramai atlikti tokią funkciją.

Žodžiu, šiuo atveju kalba turėtų eiti ne apie šnipinėjimą, bet apie pokario Amerikos pavyzdžiu Lietuvoje įsigalintį neomakartizmo režimą ir būtent tokioje dvasioje vykdomą politinį susidorojimą su Paleckiu, kaip vienu iš tikrosios — nesisteminės, nei vietos "viršūnių" nei Vakarų specialiųjų tarnybų nevaldomos — opozicijos lyderių.

Bertauskui — "stukačiaus" vaidmuo

Vien keliasdešimt bylą sudarančių tomų rodo, kad, fabrikuojant Paleckio "nusikaltimą", buvo kaip reikiant padirbėta. Neabejotina, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį turėjo atlikti antrasis kaltinamasis — kartu su Paleckiu teisiamas Deimantas Bertauskas, kuris, kaip matyti, laikosi diametraliai priešingos pozicijos Paleckiui.

Sekantiems Paleckio bylos raidą ne paslaptis, kad minėtasis veikėjas, represiniams organams surinkus reikiamą "kompromatą", sutiko bendradarbiauti su jais, t. y. liaudiškai šnekant, tapti "stukačiumi". Žodžiu, Bertauskas, veikiausiai tikėdamasis valdančiajai Lietuvos mafijai faktiškai pavaldžių įstaigų (prokuratūros, teismo ir t. t.) darbuotojų palankumo, nedviprasmiškai pasirinko Judo kelią.

Paskutiniame teismo posėdyje, kol Paleckis mestus kaltinimus (tiek "šnipinėjimu", tiek kt.) neigė, Bertauskas ne tik pastaruosius pripažino, bet — dar daugiau — prašė, kad teismo procesas vyktų privačiai, žodžiu, už uždarų durų. Tikriausiai, taip jis tikisi išvengti viešumo ir užsitikrinti maksimalų kiekį Judo sidabrinių?..

Paleckis tuo tarpu kaip anksčiau, taip dabar reikalauja visiško atvirumo ir skaidrumo, atrodo, taip tikėdamasis demaskuoti tiek vykstantį teisinį farsą, tiek Lietuvoje nusistovėjusią politinio persekiojimo schemą apskritai.

Parodymų neviešins

Deja, bylą nagrinėjančios teisėjos Nijolės Matuzevičienės pozicija kitokia: pastaroji, iš prokurorės Vilmos Vidugirienės išgirdusi, kad neva kaltinamųjų parodymai galėtų pakenkti kitos (o būtent — Golovatovo ir Kruglovo) bylos tyrimui, nusprendė, kad tiek Paleckis, tiek Bertauskas turėsiantys parodymus duoti uždarame posėdyje. Nors dauguma posėdžių, anot Matuzevičienės, būsią vieši, kas iš to, kai svarbiausia liks paslaptyje?

Idealiu atveju, šie "teisėsaugininkai" tikriausiai norėtų Paleckį visai nutildyti ir turėti pavyzdį kitiems "vatnikams": "Girdi, štai kas nutinka, kai meti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kai atsisakai sekti viršūnių priimtu rusofobiniu politikos kursu", — likusiems nori pasakyti jie. Aišku, ne be reikalo teismas organizuojamas Šiauliuose, nes Vilniuje daug lengviau susirinktų palaikančiųjų būriai.

Vis dėlto, išvengti viešumo netgi pačiu blogiausiu atveju Paleckio persekiotojams nepavyks: dalykas per daug gerai žinomas visuomenei, kad tiesiog praeitų tyliai, tariamąjį "šnipą" pasodinus už grotų.

Paleckis netylės

Verta atminti, kad šiandien Paleckis gyvena namų arešto sąlygomis su prie kojos pritvirtinta sekimo aparatūra. O jei ne jo tėvo Justo Paleckio iniciatyva surinktų 50 tūkst. eurų užstato suma — netgi dabar jis būtų toliau kalinamas. Dalis 1990 m. kovo 11 d. signatarų, tikriausiai ne be Justo Paleckio įsikišimo, taipogi palaikė kardomųjų priemonių Algirdui Paleckiui sušvelninimą. Tiesa, dalis jų tai padarė ne iš altruizmo ar teisingumo jausmo, bet politinio išskaičiavimo: bijo, mat, dėl Lietuvos tarptautinio prestižo...

Be abejo, Lietuva, o tiksliau — 30 metų čia viešpataujantis antitarybinis, rusofobinis režimas, nors ir būdamas faktine Jungtinių Valstijų marionete — visgi siekia palaikyti tam tikrą legitimumo, demokratijos ir t. t. įvaizdį. Tačiau šiai teisėtumo regimybei amžinai gyvuoti neteks. Dar daugiau: Paleckis tylėti nesiruošia ir atvirai skelbia rašąs knygą, kurioje bus išdėstyta ir einamojo teisminio proceso, ir kitų įvykių tikroji esmė. Todėl visuomenė, ar nors sąmoningesnė jos dalis, neliks neinformuota.

O šiuo požiūriu Paleckio teisimas yra daug daugiau nei vieno asmens persekiojimas: tai yra nacionalinio lygmens politinė byla, ankstesniosios bylos dėl valdantiesiems nepatogios tiesos apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius tąsa, kurios baigtis vienaip ar kitaip, bet neišvengiamai turės žymią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Šiauliai, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Protestai JAV

Amerikai siūloma rinktis tarp rasizmo ir anarchijos

(atnaujinta 14:52 2020.06.03)
Žiniasklaidoje gausu įrodymų, kad policija tiesiog stebi miesto kvartalų niokojimą ir parduotuvių plėšimą. Kita vertus, prezidentas vis labiau grasina ir daug žada, tačiau iš esmės nieko nedaro, kad stabilizuotų situaciją

Neabejojama, kad Džordžo Floido mirtimi ir vėlesniais protestais, peraugusiais į riaušes, bus pasinaudota artėjančioje JAV prezidento rinkimų kampanijoje.

Manoma, kad pagrindinis smūgis bus suduotas Trampui, kuriam jo priešininkai primeta atsakomybę už baltaodžių policininkų, nužudžiusių afroamerikietį, rasizmą ir žiaurumą. Tačiau kuo toliau, tuo aiškiau, kad realybė dar kartą gali nustebinti demokratus.

Amerikos vadovas surengė visą tobulai pastatytą spektaklį. Jis pasakė griežtą kalbą, kurioje a) riaušininkus pavadino "sukilėliais", b) apkaltino kelių valstybių valdžios institucijas nesugebėjimu apsaugoti civilius nuo nusikaltėlių, ir c) pažadėjo sutelkti visus federalinius išteklius, įskaitant armiją, "kad būtų padėtas taškas niokojimui ir padegimams".

Viskas įvyko Baltųjų rūmų Rožių sode, kur sklido dujinių granatų sprogimų ir užtaisų su ašarinėmis dujomis garsai. Tai policija  vaikė protestuotojus, esančius netoli Lafajetės aikštės, dėl komendanto valandos.

Po to Donaldas Trampas paliko rezidenciją ir pasuko per atlaisvintą teritoriją link Šv. Jono bažnyčios, kurią radikalai padegė prieš dieną. Ten jis iškėlė Bibliją ir pareiškė, kad "Jungtinės Valstijos yra didingiausia šalis pasaulyje", pažadėdamas užtikrinti valstybės saugumą.

Netrukus sekė reakcija į prezidento "pasirodymą". Kongreso demokratų lyderiai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame apibūdino Trampo veiksmus kaip "bailius, neveiksmingus ir pavojingus".

Ne mažiau griežtai pasisakė kelių valstijų vadovai, taip pat atstovaujantys Demokratų partijai, ypač Niujorko ir Oregono gubernatoriai. O Vašingtono merė Murielė Bauser (Muriel Bowser) "beginklių protestuotojų" išvaikymą Lafajetės aikštėje pavadino gėdingu dalyku, pabrėždama, kad federalinė (o ne vietinė — o tai labai svarbu!) policija pradėjo vaikyti protestuotojus šalia Baltųjų rūmų likus 25 minutėms iki komendanto valandos. Tada merė pridūrė: "Vašingtono gyventojai, eikite namo. Būkite saugūs".

Pagal Rusijos standartus viskas atrodo labai keistai. Viena vertus, akivaizdu, kad vietos ir regionų valdžios institucijų priemonių dažnai nepakanka norint sustabdyti neramumus. Žiniasklaidoje gausu įrodymų, kad policija tiesiog stebi miesto kvartalų niokojimą ir parduotuvių plėšimą. Kita vertus, prezidentas vis labiau grasina ir daug žada, tačiau iš esmės nieko nedaro, kad stabilizuotų situaciją.

Atsakymas slypi tiek Amerikos valstybinės sistemos bruožuose, tiek dabartinės politinės konfrontacijos šalyje nelankstume.
JAV yra gana sudėtinga valdžių padalijimo sistema tarp federalinio centro ir valstijų, tačiau apskritai regioninės valdžios institucijos yra visiškai atsakingos už tai, kas vyksta jų teritorijoje. Tai taip pat taikoma teisėsaugai, dėl kurios JAV yra labai sudėtinga teisėsaugos agentūrų struktūra.

Be to, nepamirškime, kad riaušės, kilusios visų pirma dėl rasinių priežasčių, Amerikoje tikrai nėra kažkas ypatingo. Jos įsižiebia  reguliariai. Garsiausios, ko gero, riaušės buvo Los Andžele 1992 metais, tačiau daugelis gerai prisimena 2014 metų Fergusono neramumus.

Federalai įsikiša tik valstybinės valdžios prašymu, jei toji jaučia, kad pati nesusidoros. Prezidentas taip pat turi įgaliojimus naudoti jėgą per gubernatorių, tačiau šiuo atveju visa atsakomybė tenka jam.

Ir čia įdomiausias dalykas: protestai dėl Džordžo Floido mirties apėmė daugumą valstijų (maždaug 45 iš 50), tačiau neramumų su pogromais, smurto ir plėšikavimo centrai daugiausia yra Demokratų partijos valdose. Tai yra regionai, kuriuose Trampas neturi nė menkiausio šanso laimėti.

Ryškiausias pavyzdys, be jokios abejonės, yra Niujorkas. Daugiatautis, tolerantiškas ir pabrėžtinai liberalus didmiestis ir toliau siaubiamas, o miesto ir valstybės vadovybė tyčiojasi iš paskos. Niujorko valstijos gubernatorius Endriu Kuomas (Andrew Cuomo) teigė, kad nusikaltimai, žinoma, nepriimtini, tačiau riaušininkai "susimaišė su demonstrantais". Matyt, jo nuomone, tai yra pakankama priežastis nieko nedaryti.

Demokratų valdytojų nenoras imtis griežtų priemonių yra lengvai paaiškinamas: jie pasikliauja rinkėjais, kurių nemaža dalis jėgos naudojimą prieš riaušininkus suvoks net neigiamai. Be to, Demokratų partija savo rankomis kovodama su "baltuoju rasistu, šovinistu ir nekenčiančiu moterų" Trampu savo rankomis sustiprino liberalią indulgentiško požiūrio į nusikaltėlius ir pažeidėjus, priklausančius diskriminuojamai mažumai, tendenciją.

Tuo tarpu demokratai tikisi, kad patys neramumai pamažu išblės ir kad vėl bus galima sutelkti dėmesį į kovos su baltuoju konservatyviu rasizmu darbotvarkę.

O prezidentas mano, kad valstijos su respublikonų gubernatoriais daug greičiau atkurs tvarką, užkirsdamos kelią pogromų plitimui. Bet nukentėjusių miestų kadrai ir demokratų politikų nesugebėjimas susitvarkyti su situacija sustiprins ne tik respublikos valstybių konsolidaciją, bet ir pasuks svyruojančių regionų švytuoklę Trampo link.

Tačiau reikšminga tai, kad niekas net nebando kelti abiejų problemų sprendimo būtinybės: sisteminio rasizmo, pasireiškiančio JAV teisėsaugos sistemos polinkiu į perdėtą smurto naudojimą, ir poreikio ryžtingai slopinti bet kokius neramumus, nesvarbu, po kokiais kilniais šūkiais jie slepiasi.

Matyt, Amerikai tai, kaip ir daugeliu ankstesnių dešimtmečių, išlieka neįmanoma užduotis.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
protestai, Amerika
Dar šia tema
"Lemtinga klaida": Zacharova atsakė į kaltinimus Rusijai dėl neramumų JAV
Chaosas ir plėšikavimas: JAV kelias dienas negali suvaldyti protestų
Rusija žodžius apie šalies poveikį JAV protestams pavadino melu
Puškovas paaiškino, kodėl JAV pradėjo "byrėti"
Zacharova atkreipė dėmesį į JAV "tarptautinę veidmainystę"

Sputnik Lietuva sužinojo Palangos gyventojų ir svečių nuomonę apie vasaros sezoną-2020

(atnaujinta 15:21 2020.06.03)
Apskritai respondentai mano, kad nepaisant sunkios COVID-19 padėties, keliautojai vis tiek lankysis kurorte. Dauguma žmonių teigė, kad šiais metais Palangoje apsilankys daug turistų

Palangos gyventojai ir svečiai atsakė į Sputnik Lietuva korespondento klausimą, koks, jų manymu, bus šiųmetinis vasaros sezonas.

Iš esmės respondentai sutiko, kad keliautojai vis tiek lankysis Lietuvos mieste. Tačiau turistų skaičius buvo įvertintas skirtingai.

Pavyzdžiui, viena mergina mano, kad šią vasarą Palangoje apsilankys mažiau žmonių nei ankstesniais metais. Priešingą nuomonę išreiškė kiti respondentai.

"Bus, ir daug žmonių bus, kadangi pasiilgo visi jūros. Visi nori prie jūros pabūti", — sakė vyras.

Senjorų pora laikėsi panašios pozicijos. Vienas respondentas teigė, kad praėjusį penktadienį ir šeštadienį Palangoje buvo labai daug žmonių. Jis taip pat vylėsi, kad ši vasara bus gera.

"Tikiu, kad šį sezoną kurorte, tokioje nuostabioje ir gražioje vietoje, kaip Palanga bus daug žmonių. Ir daug daugiau nei pernai ir užpernai. Ir priežastis visiems akivaizdi — koronavirusas, neleidžiantis žmonėms toli išvažiuoti pailsėti, tarkime, ta pati Ispanija, ta pati Italija, ta pati Turkija. Ir kam taip toli važiuoti prie tokios gražios saulės, kuri yra tokioje gražioje Lietuvos vietoje kaip Palanga. Reikia džiaugtis ir mėgautis šiame rojuje tiek, kiek pajėgi kiekviena mūsų siela. Aš tai nuoširdžiai sakau, nesipuikuoju, sakau kaip aš tai jaučiu, kaip suprantu. Duok, Dieve, visiems viso geriausio", — labai emocingai sakė kitas vyras.

Tegai:
atostogos, vasara, poilsis, Palanga