LGBT vėliavos

Lietuva mažumų skriaudėja ar LGBT propagandos taikinys?

(atnaujinta 16:56 2020.05.22)
Gegužės 17 d., praėjus vadinamajai "Dienai prieš homofobiją", sisteminėje lietuviakalbėje žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie tai, kaip Lietuvoje seksualinių mažumų atstovai neva diskriminuojami baisiau nei bet kurioje kitoje ES šalyje

Ši informacija buvo pateikiama su potekste, kad jų tariamąsias "teises", žodžiu, LGBT ideologiją, reikia skleisti dar smarkiau.

Minėtas teiginys grindžiamas skaičiais: anot ES pagrindinių teisių agentūros atlikto tyrimo, Lietuvoje 51 % homoseksualų slepia savo orientaciją darbovietėje, 59 % ją slepia mokymo įstaigose; 44 % tvirtina bijantys viešai eiti susikibę rankomis; tuo tarpu 19 % tvirtina, neva "LGBT klausimai" mokykloje nušviečiami neigiamai, o 66 % — kad ši tema visai neaptariama.

LGBT ir Lietuva

Šie duomenys skelbiami "Delfyje"; juos linksniuoja ir Lietuvos gėjų lygai vadovaujantis Vladimiras Simonko ir kiti LGBT ideologijos atstovai. Potekstė aiški: lietuviai atsilikę, netolerantiški, toli nuo Europos ir šiaip nuo Vakarų vertybių, žodžiu — pernelyg įstrigę "sovietiniame mąstyme", pagal kurį šeima pirmiausia remiasi santykiu tarp vyro ir moters; todėl lietuvius reikia toliau auklėti tolerancijos LGBT dvasia.

Iš tiesų, vadinamoji LGBT tematika Lietuvos visuomenėje nėra prigijusi taip, kaip Vakaruose, bet šia kryptimi pasistūmėta tikrai nemažai: tereikia palyginti, koks buvo pirmasis "gėjų" paradas 2010-aisiais metais, ir koks buvo paskutinysis, 2019-aisiais; kiek politikų tada pasisakė už vienalytes partnerystes bei vadinamąsias "santuokas", ir kiek dabar (pavyzdžiui, be "Laisvės partijos" tokios pozicijos laikosi ir Gintauto Palucko LSDP, ir Landsbergio bei Šimonytės TS-LKD).

Bet nors LGBT ideologija Lietuvoje stipri kaip niekada anksčiau, einamieji LGBT judėjimo tikslai — vienalyčių partnerysčių, o paskiau — ir "santuokų", ir įsivaikinimo įteisinimas — lieka nepasiekti bei platiems visuomenės sluoksniams iš esmės svetimi bei netgi nepriimtini. Todėl LGBT šalininkams reikia padirbėti.

Kaip vienas ryškiausių "Dienos prieš homofobiją" reklamuotojų šįsyk pasireiškė Andrius Tapinas — vienas iš pagrindinių Lietuvos "rūmų influencerių" ir faktinis TS-LKD kišenėje gulinčios "Laisvės TV" veidas. Anot jo, aukščiau pateikti ES pagrindinių teisių agentūros skaičiai Lietuvai yra tikrų tikriausia "gėda", kurią pataisyti tegalima kovojant prieš tariamas neapykantos apraiškas ir šiaip stiprinant LGBT diskurso sklaidą šalyje.

ES ir tikrieji LGBT siekiai

Tokia laikysena puikiai atitinka faktinės ES pasaulėžiūros — postmodernizmo — logiką. Iš tiesų, pastaroji koncepcija neatsiejama nuo transhumanizmo — "šiuolaikiškomis", neva "pažangiomis" frazėmis apipinto dehumanizavimo, tradicinių humanistinių vertybių dekonstravimo, o paprasčiau tariant — žmogaus nužmoginimo programos. Šiuo požiūriu, šeimos instituto išardymas yra vienas pirminių prioritetų.

Būtent šia linkme LGBT ideologija ir veikia: tiek Vakarų Europos kraštuose, tiek JAV homoseksualiniai santykiai verčiami norma ar netgi privilegijuojami; mokymo bei kitose įstaigose įvedinėjami "belyčiai įvardžiai" (pavyzdžiui, anglų kalboje vietoje vyriško "he" ar moteriško "she", įvedamas belytis "ze", kaip rusiškas "оно", reikalaujama "pasitikrinti", kokios lyties yra pašnekovas ir pan.); Kanadoje ir Australijoje, tuo tarpu, vien dėl tėvų nepritarimo LGBT ideologijos dėstymui mokyklose, vaikai iš pastarųjų gali būti atimami.

Lietuva — LGBT ideologų taikinys

Lietuvoje iki tokių ar panašių ekscesų — toli. Kaip minėjome — mūsų visuomenėje LGBT ideologija nėra pakankamai stipriai prigijusi. Betgi su "sovietinio mąstymo" recidyvais kovojama: mokyklose rengiamos "tolerancijos dienos", universitetuose populiarinamos "lyčių studijos", o žiniasklaidos organuose ("Delfi", "15 min", LRT ir kt.) nuosekliai vystomas LGBT palankus diskursas. Žodžiu — LGBT ideologija vis dėlto diegiama "iš viršaus".

Taigi, kalbėti apie LGBT "diskriminaciją" ar kažkokias skriaudas Lietuvoje — mažų mažiausiai absurdiška. Skirtingai nei Saudo Arabijoje ar panašiose valstybėse, čia už homoseksualinę orientaciją ar santykiavimą nenumatomos nei fizinės, nei kitokios bausmės. Dar daugiau: pati LGBT subkultūra čia sulaukia nemenko "viršūnių" palaikymo.

Iš esmės, Lietuvą — kaip ir kitas Rytų Europos valstybes, buvusias TSRS respublikas bei Varšuvos pakto nares — galime laikyti ES vis labiau įsigalinčios LGBT ideologijos taikiniais: iki galo neprisitaikiusiomis, kurias būtina "perauklėti", žodžiu — atvesti prie vadinamosios tolerancijos įgyvendinimo. Žinoma, už tai pirmiausia atsakingi ES linijai lojalūs politinio bei intelektualinio elito atstovai.

Alternatyva

Tuo tarpu kaimyniniai, ES nepriklausantys kraštai — Aleksandro Lukašenkos Baltarusija ir, be abejo, Vladimiro Putino Rusija — kur valstybė vadinamųjų seksualinių mažumų atžvilgiu laikosi daugiau mažiau neutraliai, vadinamosios LGBT ideologijos propagavimas viešose erdvėse, kaip žalingas visuomenei, nėra leidžiamas. Taip Sorošo fondui bei kitoms neva "demokratinėms" jėgoms yra uždedamas apynasris ir į šias šalis taikytis LGBT propagandistams — žymiai sunkiau.

Kažkiek pasipriešinti šioms tendencijoms bandoma ir Europoje, pavyzdžiui, Lenkijoje bei Vengrijoje, neseniai uždraudusioje lyties perrašymą dokumentuose (taigi, atmetusioje transgenderizmo įteisinimą). Betgi šios šalys vis tiek priklauso Vakarų orbitai — ES ir NATO, kurios vienijasi su Jungtinėmis Valstijomis prieš Rusiją — faktiškai vienintelę atsvarą tiek LGBT, tiek apskritai agresyvaus liberalizmo sklaidai šioje pasaulio dalyje.

Ilgainiui būtent tokios yra alternatyvos: arba ištirpimas "žydrojoje", pamažu pūvančioje ES, arba naujų kelių paieškos, kurioms būtinas realus suverenitetas ir nuo pastarojo neatsiejami konstruktyvūs santykiai su kaimynais Rytuose. Tačiau tokiam kursui trukdo mūsų valdančiųjų sluoksnių rusofobija. Globaliai žvelgiant, tokia Lietuvos elito, tame tarpe ir tos jo dalies, kuri nenoriai priima ES brukamas "vertybes", pozicija reiškia tautos pastatymą tarp kūjo ir priekalo. O ką tai duos, parodys ateitis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Kas prieš gėjų teises
Tegai:
ES, LGBT, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvių palaikymas LGBT — melas? Ką iš tikrųjų rodo socialinės apklausos
Naujos belytės lėlės. Kaip kovoti su transseksualių žmonių invazija
Prie LRT pastato įvyko mitingas prieš LGBT propagandą per televiziją
"Didi diena": EŽTT pripažino, kad Lietuva nepagrįstai diskriminavo gėjų porą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Gitanas Nausėda vienos kadencijos prezidentas?

(atnaujinta 12:34 2020.06.01)
Nepastebimai prabėgo vieneri Gitano Nausėdos prezidentavimo metai. Yra nuomonių, kad dar kartą valstybės vadovu jis netaps. Kiek pagrįstas toks skeptiškumas?

Vieneri bet kurio prezidento metai nėra laikotarpis, kuris leistų daryti vienareikšmiškas išvadas apie jo veiklą. Tačiau tam tikros Nausėdos tiek vidaus, tiek užsienio politikos tendencijos ėmė ryškėti.

Lietuva plius Lenkija lygu Amerika

Pirmiausia Lietuvos prezidentas yra atsakingas už tarptautinius reikalus. Kai jis atėjo į valdžią, buvo šiokia tokia viltis, kad antirusiška isterija sušvelnės, o proamerikietišką kursą bent iš dalies subalansuos europietiška kryptis. Iš pradžių susidarė įspūdis, kad Nausėda iš tiesų bando padaryti Lietuvos užsienio politikos reviziją ir ją pakoreguoti (pavyzdžiui, surinko politologus). Tačiau po kurio laiko prasidėjo sena daina apie tą patį.

Pavyzdžiui, kalbėdamas Jungtinėse Tautose, Lietuvos vadovas pareiškė: "Dalis politinių lyderių kelia idėją kurti naują geopolitinę erdvę nuo Atlanto vandenyno iki Vladivostoko, kurį įtrauktų ir Rusiją. Mintis įdomi, tačiau ar mes jos įgyvendinimui turime bendrą pagrindą? Ar turime bendrų vertybių? Atsakymas yra "ne"! <...> Iki šios dienos Rusija nepadarė nieko, kad nusipelnytų mūsų pasitikėjimo". Jeigu neaišku, dar viena Nausėdos citata: "Šiuo metu, manau, didžiausia grėsmė pasaulinei tvarkai, taisyklėms, kurios yra nusistovėjusios dešimtmečiais, kyla būtent dėl Rusijos veiksmų".

Trumpai sakant, su Maskva Vilniui visai ne pakeliui. Tada su kuo? Matyt, su Lenkija. Viena vertus, Dalios Grybauskaitės laikais Lietuvos santykiai su didele vakarine kaimyne pablogėjo, ypač palyginti su Valdo Adamkaus valdymo laikotarpiu. Todėl būtų logiška grąžinti juos į ankstesnį lygį. Kita vertus, pastaruoju metu Varšuva kartu su Budapeštu tapo viena iš pagrindinių Briuselio problemų. Pavyzdžiui, jo netenkina nepagarba teisinės valstybės principams Lenkijoje. Be to, lenkai atvirai orientuojasi į JAV savo užsienio politikoje, nors Europos dialogas su Vašingtonu toliau komplikuojasi.

Tokiu būdu, Nausėda iš esmės turėjo pasirinkimą — pagrindiniu partneriu pasirinkti Lenkiją ir Ameriką, kuri Europoje vis glaudžiau bendradarbiauja su ta pačia Lenkija, arba pradėti artėti su "senąja Europa" (Vokietija ir Prancūzija). Ir jis pasirinko pirmą variantą.

Turbūt geriausiai situaciją charakterizuoja šis Lietuvos vadovo pareiškimas: "Kai kanclerė užsiminė apie "Nord Stream-2", aš pasakiau: "Gerbiama ponia kanclere, Lietuvos pozicijoje niekas nepasikeitė". Ji nusišypsojo ir sako: "Aš nelabai ir tikėjausi". Be to, paklaustas, ar Lietuva balsuotų už ES sankcijas Lenkijai, Nausėda atsakė, kad baudimo keliu nežengtų.

Pagaliau, jo laikais prasidėjo kalbos apie santykių su Baltarusija "perkrovimą". Tačiau akivaizdu, kad tai tik amerikietiškos politikos atspindys, nes Vašingtonas labai susirūpino dėl glaudesnės Minsko ir Maskvos integracijos. Kad realiam Lietuvos ir Baltarusijos suartėjimui nėra jokio apčiuopiamo pagrindo, patvirtina ir tolimesnė Vilniaus politika prieš Astravo atominę elektrinę.

Pastaroji, beje, komplikavo Lietuvos santykius ir su Latvija bei Estija, kurios neskuba atsisakyti pigios "nedemokratinės" elektros. Ir Nausėdai beliko pasakyti: "Latvių sprendimas yra politinis <...>, ir dėl to tenka tik apgailestauti". O iš tiesų tenka apgailestauti dėl nepragmatiškos ir nesubalansuotos (pernelyg proamerikietiškos) Lietuvos užsienio politikos.

Nausėdiški kalneliai

O štai lietuviškoje vidaus politikoje viskas kur kas įdomiau. Nors tai nėra pagrindinė prezidento atsakomybės sfera, jis bando būti joje aktyvus, ir pažymėtina, kad jo pozicija evoliucionuoja.

Pradėjo Nausėda kaip kietosios linijos šalininkas: remdamasis savo aukštu rinkiminiu rezultatu (autoritetu), pabandė primesti valdantiesiems Prezidentūros valią. Didžiausiu jų santykių išbandymu šiame kontekste tapo susisiekimo ministro istorija, kuri baigėsi faktiniu prezidento pažeminimu.

Tokioje situacijoje jis turėjo kelis tolimesnio elgesio variantus. Pirmas — pasmerkti "valstiečius", visiškai nuo jų atsiriboti ir ramiai laukti Seimo rinkimų. Antras — pasmerkti "valstiečius" ir pradėti aktyviai remti opoziciją (ko ji, tikriausiai, tikėjosi). Trečias — pakeisti taktiką ir siekti savo tikslų, ieškant kompromiso su valdančiaisiais.

Gana netikėtai Nausėda, kaip parodė 200 eurų išmokos pensininkams istorija, pasirinko trečią variantą, tik nebuvo aišku — tai lemia vieningos kovos su koronavirusu būtinybė ar principinis jo požiūrio pasikeitimas? Ir tuomet įvyko keli svarbūs dalykai.

Pirma, vertindamas prezidento pasiūlymą mažinti gyventojų pajamų mokestį, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis buvo santūrus: "Nematant bendro vaizdo, pasakyti, kad dar beveik pusę milijardo sutinkame iš biudžeto išimti, yra labai sudėtinga". Kitaip tariant, Nausėda šiuo atveju negavo vienareikšmiškos "Tėvynės sąjungos" paramos.

Antra, "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis pagyrė Nausėdą už tai, kad jis ne toks kaip Grybauskaitė ir elgiasi konstruktyviai. Savo ruožtu prezidentas, vertindamas "valstiečių" rinkimines perspektyvas, pareiškė: "Yra nemaža tikimybė, kad, jei per artimiausius mėnesius neįvyks kažkokių nemalonumų šiai partijai, jie turi galimybę formuoti centro kairės koaliciją" (nors galėjo pasakyti ką nors iš serijos "pagyvensime — pamatysime").

Ir čia jau konservatorių kantrybė trūko. Jų narys Kęstutis Masiulis parašė: "Tokios šnekos ir ypač iš Prezidento lūpų programuoja dalies rinkėjų ir ypač neapsisprendusiųjų elgesį. Kai nežinai už ką balsuoti, tai visad smagiau būti balsavus už nugalėtoją ir dar paskatinant autoriteto". Sunku pasakyti, ar Nausėda sąmoningai padarė minėtą prognozę dėl "valstiečių" ateities, ar tiesiog nepagalvojo, ką daro, bet faktas tas, kad "Tėvynės sąjunga" nepatenkinta, ir jos santykius su Prezidentūra sunku pavadinti sąjunginiais.

Šiame fone suėjo prezidento valdymo metai ir pasigirdo kalbos (pavyzdžiui, Andriaus Tapino komentaras), kad jis, kitaip nei Grybauskaitė, nėra lyderis ir kad jam bus sunku laimėti kitus rinkimus. Ar tikrai?

Kaip teisingai pastebėjo politologas Vytautas Dumbliauskas: "Tuos pirmuosius metus matau kaip tam tikrą pasimetimą, kada pilietis Nausėda ieško savęs prezidento poste. Jis dar neatranda to santykio". Šiame kontekste pažymėtina, kad jam iš tiesų derėjo neutraliau kalbėti apie "valstiečių" šansus rinkimuose. Tačiau iš principo pritarimas jų naujai koalicijai ir ilgalaikis konstruktyvus bendradarbiavimas su ja galiausiai galėtų garantuoti sėkmę pačiam Nausėdai, nes su konservatoriais jo dialogas kažkaip nesimezga.

Apibendrinant, vis dar sunku galutinai pasakyti, ar prezidento mėtymasis jau baigėsi. Taškus ant "i", matyt, galima bus dėti po rinkimų. Šiandien Nausėda norom nenorom atsidūrė "valstiečių" aikštelės pusėje, kas, žinoma, yra smūgis "Tėvynės sąjungai", bet ilguoju laikotarpiu gali įnešti daugiau konstruktyvumo į Lietuvos vidaus politiką. Būtų gerai, kad jo atsirastų ir šalies užsienio politikoje, bet šito "Titaniko" kursą galėtų pakoreguoti tik didelis ledkalnis transatlantinių santykių jūroje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Gitanas Nausėda, Lietuva
Savaeigė artilerijos sistema Koalicija-SV, archyvinė nuotrauka

Rusija pasirenka haubicą: kokie yra savaeigės "Koalicija-SV" pranašumai

(atnaujinta 07:36 2020.06.01)
Naujoji Rusijos savaeigės artilerijos sistema tapo dar mobilesnė — kariuomenė pradeda naudoti naujausių haubicų partiją

Artilerija yra karo dievas, todėl Rusijoje statomos ne tik šventyklos, bet ir geriausios pasaulyje haubicos. Žemutinio Naugardo  apskrities poligone prasidėjo 152 mm savaeigio artilerijos įrenginio (SAĮ) "Koalicija-SV", pagaminto automobilio "KamAZ-6550" pagrindu, ratinio modifikavimo bandymai.

Vandenyno universali sistema Poseidon, archyvinė nuotrauka
Министерство обороны РФ

Eksperimentinė naujausių haubicų "Koalicija-SV" partija gegužės pabaigoje atvyko į Rusijos kariuomenę. Įrenginys yra paremtas T-90 tanko platforma ir yra skirtas antžeminiams taikiniams: komandų postams, ryšių centrams, artilerijos ir minų baterijoms, šarvuotoms transporto priemonėms, oro gynybos sistemoms ir priešo darbo jėgai iki 70 km atstumu — naikinti. Šiandien ši haubica neturi analogų pasaulyje. Beveik tuo pačiu metu "Uralvagonzavod" pradėjo SAĮ versijos, pagrįstos automobiliu "KamAZ-6550", jūros ir ugnies bandymus. Planuojama, kad bandymai bus baigti šiais metais, po to bus priimtas sprendimas dėl ratinio modifikavimo serijinės gamybos.

Ratinių savaeigių "Koalicija-SV" pasirodymas kariuomenėje taps precedento neturintis įvykis (šiandien Rusijoje tokių haubicų nėra) ir leis šauliams pasirinkti "Koalicijos" vikšrinę ar ratinę modifikaciją, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Palyginti su vikšrinėmis mašinomis, sistema su keturių ašių važiuokle "Kamaz" turi savų pranašumų — mobilumą, galimybę naudoti bendrosios paskirties greitkeliuose nesunaikinant važiuojamosios dalies ir ilgesnį galios rezervą.

Generalinis gamintojo direktorius Dmitrijus Semizorovas anksčiau sakė: "Koalicija" yra ateities mašina. Šiandien ji aplenkia laiką". Ko gero, ant ratų nauji savaeigiai įrenginiai dar labiau pralenks. Ir tai tikrai sudomins užsienio pirkėjus. Pavyzdžiui, ankstesnės kartos "Msta-S" savaeigės haubicos, modifikuotos 155 mm kalibro, galinčios šaudyti sviediniais "Krasnopol-M" ir vakarietiškais šaudmenimis to paties kalibro, eksportas kainuoja 1,6 milijono dolerių. IDEX-93 parodoje Abu Dabyje "Msta-S" pademonstravo didžiulį pranašumą: šaudydamas iš 15 km atstumu "Krasnopolis" pataikė į 38 taikinius. Kadangi "Koalicija-SV" yra dar tobulesnė, jai garantuojama didelė ateitis tarptautinėje rinkoje.

Nauja karta

Artilerijos sistema "Koalicija-SV" yra SAU "Msta-S" (ant vikšrinės važiuoklės) įpėdinė ir paveldėjo didžiulę ugnies jėgą. 152 mm "Kolicija-SV" patranka geba iššauti daugiau nei 10 šūvių per minutę, tai yra didesnis nei panašių artilerijos sistemų, įskaitant geriausius užsienio analogus, ugnies greitis. Pavyzdžiui, amerikietiškas savaeigis įrenginys M109A6 "Paladin", turėdamas gausesnę įgulą, sugeba iššauti iki 6 raundų per minutę. Didelį "Koalicija-SV" šaudymo greitį užtikrina visiškai autonominis automatas. Svarbų vaidmenį atlieka "padegimo" mikrobangų sistema, gebanti vienu metu padegti visą turimą paraką.

Naująją haubicą aptarnauja trys specialistai: vairuotojas-mechanikas, vadas ir pabūklų operatorius ("Msta-S" įguloje yra penki žmonės). Negana to, artilerijos bokštas negyvenamas, įgula yra šarvo kapsulėje. Dizaino sprendimas primena "Armata", o SAĮ, kurio kovinis svoris yra 48 tonos, išlaiko tanko mobilumą.

Naujosios sistemos vadas ir taikytojas naudojasi skaitmeniniais ekranais, integruotais į automatizuotą taktinę komandų ir valdymo sistemą. Tai leidžia įgulai efektyviau veikti esamose valdymo grandinėse, visą parą stebėti reljefą, atlikti autonominius šaudymo skaičiavimo ir pritaikymo bet kokiomis oro sąlygomis skaičiavimus. Išorinius duomenis tvarko mašinoje esanti informacijos valdymo sistema, teikianti duomenis šaudymui ir šaudmenų kontrolei.

Kalbant apie šaudymo galimybes, "Koalicija-SV" pranoksta visus serijinius savaeigius vidaus ir užsienio gamybos įrenginius. Turėdama tokį potencialą, naujausia haubica ateityje pakeis visus savaeigius 152 mm "Msta-S" įrenginius ir velkamus "Msta-B" Rusijos sausumos pajėgose.

Artilerijos sistemą "Koalicija-SV" sukūrė Žemutinio Naugardo centrinis tyrimų institutas "Burevestnik" iš koncerno "Uralvagonzavod". Pirmą kartą plačiajai visuomenei parodyta 2015 metų gegužės 9 dieną Maskvoje Pergalės parade. 2017 metų rugsėjį Rusijos gynybos ministerija pasirašė sutartį dėl naujausių savaeigių sistemų "Koalicija-SV" eksperimentinės partijos tiekimo su galimybe pradėti serijinę gamybą 2020 metais. Dvi naujausios "Koalicijos-SV" modifikacijos yra ateities ginklai, kuriuos tikslingiau įvaldyti iš anksto, tai yra, jau šiandien. Galbūt rytoj atsiras trečioji — laivo versija ir sausumos sistema įžengs į jūros platformą.

Tikslieji šaudmenys

"Koalicija-SV" pagal šaudymo diapazoną (iki 70 km) daugiau nei du kartus pranoksta analogus. Pavyzdžiui, 2012 metais įdiegta Rusijos savaeigė artilerijos sistema "Msta-S-2S19M2" sugeba pataikyti į taikinį su aktyviu reaktyviu didelio sprogstamojo fragmento sviediniu, ne didesniu kaip 30 km atstumu. Išskirtinė vokiečių haubica "PZH 2000" vieną kartą Pietų Afrikoje reaktyvine trauka paleido specialų sviedinį V-LAP 56 km atstumu, o įprastu režimu šaudymo nuotolis neviršija 30 km.

Dideliu atstumu taip pat svarbus didelis tikslumas. "Krasnopol-M" yra viena sėkmingiausiai koreguojamų artilerijos šaudmenų, tačiau tai nėra galimybių riba. Naudojant naujus valdomus sviedinius, "Koalicija" taps pirmąja Rusijos armijos didelio tikslumo artilerijos sistema. Šaudmenų linijos valstybiniai bandymai bus baigti 2021 metais. Nauji technologiniai horizontai yra įspūdingi.

Tulos instrumentų projektavimo biuras sukūrė labai tikslų ir galingą didelio sprogimo suskaidymo šaudmenį "vienam šūviui". Kiekvienas toks 152 mm dydžio sviedinys kainuoja apie 50 tūkstančių dolerių, tačiau patekus į ugnies tašką, bunkerį ar kitą sustiprintą priešo objektą, antras šūvis jau nebereikalingas. Pusiau aktyvią galvutę operatorius pats arba pasitelkęs droną nukreipia lazeriu.

Kitas "protingas" šaudmuo buvo sukurtas Maskvos konstruktorių biure "Kompas". Navigacijos modulis GLONASS 152 mm ir aerodinaminių vairų sistema, išsiskleidžianti iššovimo metu ir reguliuojanti skrydžio kryptį, užtikrina tikslų taikymą pagal žinomas koordinates. "Kompas" sukurta sistema leidžia modernizuoti jau esančius sviedinius. Pagrindinio artilerijos sviedinio perdirbimas į valdomą kainuoja apie 1000 dolerių. Tuo tarpu vienas amerikietiškas 155 mm ilgio sviedinys "Excalibur" kainuoja 80 tūkst. dolerių.

Kuriant naujausius ginklus, Rusijos Federacijos prioritetas yra patikimas nacionalinis saugumas, karinė-techninė pagalba sąjungininkams ir adekvatiems partneriams. Artilerijos sistema "Koalicija-SV" buvo sukurta reaguojant į pažangiausius užsienio analogus, kurie išsiskiria dideliu nuotoliu ir dideliu šaudymo tikslumu. Į Rusijos projektą buvo integruoti pažangiausi sprendimai, technologijos ir komponentai, kurie leido išgauti puikų kovos ir operacinių savybių derinį. Tik taikos ir tarptautinio stabilumo įtvirtinimo tikslais.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
haubicos, ginkluotė, Rusija
Dar šia tema
100 milijonų dolerių vertės paradoksas: kokių trūkumų turi JAV naikintuvas F-35
Karinis-politinis Baltijos regiono groteskas
Rusijos Baltijos laivyno galia padidės šešiais raketiniais laivais: kuo įdomus "Karakurt"
Kryme bus statomi universalūs desantiniai laivai: Rusijos "Mistralių" ypatumai
Eurai, archyvinė nuotrauka

Klaipėdiečiui, pasiskolinusiam virš 142 tūkst. eurų, pareikšti įtarimai dėl sukčiavimų

(atnaujinta 13:46 2020.06.01)
Informuojama, kad už sukčiavimą Klaipėdos gyventojui gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Klaipėdoje baigtas ir teismui perduotas didelės apimties, ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimų, pranešė miesto policijos departamentas.

2018 metais, 1974 metasi gimęs, neteistas, dirbantis klaipėdietis, pareigūnų akiratin pakliuvo, kai policijoje ėmė gauti nuo šio asmens nukentėjusių piliečių pareiškimus.

Nustatyta, jog vyras nuo 2017 metų pradžios iki 2018 metų balandžio mėnesio iš pažįstamų asmenų skolindavosi įvairias sumas žadėdamas dideles palūkanas — galimai savo pinigus įtariamajam paskolino daugiau asmenų, bet į policiją kreipėsi 12 nukentėjusių  — paskolintos sumos buvo nuo 4500 iki 47 000 eurų. Bendra "pasiskolintų" pinigų suma sudarė daugiau nei 142 000 eurų.

Iš pradžių įtariamasis pasiskolintus pinigus kai kuriems nukentėjusiesiems grąžindavo su palūkanomis, įtariama, kad  vėliau Asmuo galimai pinigus skolinosi iš vienų asmenų, jog atiduotų palūkanas kitiems. 2019 metais pareiškus įtarimus, klaipėdiečiui teko pasirašyti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Už sukčiavimą vyrui gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Tegai:
sukčiavimas, policija, Klaipėda
Dar šia tema
Sostinėje automobilių padegėjai pasodinti už grotų
Policininką nušovusio vyro paieškos pasibaigė: rastas užpuoliko kūnas
Mažeikiuose vyras grasino buvusiai žmonai ginklu