Gedimino bokštas, archyvinė nuotrauka

Daro nežinia ką. Lietuva bando "skleisti gėrį", tačiau išeina keistai

(atnaujinta 19:07 2020.05.22)
Lietuvos vyriausybė nusprendė finansiškai padėti savo pagrindinei politinei draugei — JAV. Iki tol humanitarinę pagalbą suteikė rusofobinio fronto partneriams — posovietinėms Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai. Tačiau kartu Vilnius pats skolinasi iš tarptautinės rinkos

Lietuvos žiniasklaida išdidžiai praneša: vyriausybė nusprendė skirti 100 tūkstančių eurų Pensilvanijos (JAV) gydytojams, kurie didvyriškai kovoja su koronavirusu. Prieš savaitę į Armėniją, Gruziją, Moldovą ir Ukrainą buvo išsiųstos apsauginių priemonių siuntos, kurios taip pat kartu kainavo 100 tūkst. eurų.

Ir šie geros valios gestai būtų verti pagarbos, jei ne vienas "bet". Lietuvos medikai ir slaugytojai ne mažiau nei Amerikos ar Ukrainos nusipelnė finansinės Lietuvos vyriausybės padėkos. Ir net papildomas euras jiems šiandien nepakenktų.

Ryškiausias dalykas šioje istorijoje yra tas, kad patys Lietuvos politikai kritikavo Italiją, kuri išdrįso priimti realią Rusijos pagalbą. Siekdama sušvelninti ekonomikai padarytą žalą, Lietuvos vyriausybė nusprendė imtis precedento neturinčių paskolų, kurių bendra suma siekia daugiau nei penkis milijardus eurų. Bet šias paskolas teks apmokėti ateities lietuvių kartoms. Ir vėl politikų veidmainystė bus apmokėta iš paprastų mokesčių mokėtojų kišenių.

Ryškus tokios veidmainystės pavyzdys politikoje yra santykiai su Kinija. Lietuva priima kinų humanitarinę pagalbą, o tada įžūliai spjauna į Lietuvos ir Kinijos santykių šulinį, remdama Taivano separatistus. Ji pati kritikuoja Romą dėl priimtos pagalbos iš Maskvos ir nedelsdama išsiunčia Italijai formalią humanitarinę pagalbą. Ir tokių pavyzdžių Vilniaus tarptautinėje politikoje yra labai daug.

"Tebesitęsiant pandemijai, solidarizuojamės su amerikiečiais, skirdami paramą JAV medikams ir kitų už gyvybių išsaugojimą kovojančių tarnybų darbuotojams", — rašoma Sauliaus Skvernelio pranešime.

Kodėl gi nesiuntus humanitarinės pagalbos Afrikos šalims, kurios ne mažiau nei amerikiečiai nukentėjo ne tik nuo koronaviruso, bet ir nuo kitų infekcijų? Kodėl gi ne Venesuelai, kurią Vašingtonas bando sutraiškyti finansine prasme ir kuriai Anglijos bankas nesiruošia grąžinti aukso, reikalingo tai pačiai kovai su koronavirusu?

Jei bandai "skleisti gėrį", tai daryk tylėdamas, kaip moko šimtmečių išmintis. Nereikia rašyti garsių pranešimų spaudai ir ištuštinti savo tautos kišenių, kad Baltųjų rūmų kabinetuose pastebėtų ir uždėtų varnelę šalia žodžio "Lietuva".

Ir tai tuo metu, kai pačioje Lietuvoje dėl dviejų mėnesių karantino šimtai tūkstančių žmonių atsidūrė ant skurdo ir kančių slenksčio. Ir net vyriausybės ketinimai išmokėti pensininkams porą šimtų eurų vienkartinę išmoką greičiausiai neišgelbės jų nuo žlugimo. O kas padės tiems, kurie dėl karantino prarado darbą?

Štai ir ekonomistas Teodoras Medaiskis sakė: "Yra žmonių, netekusių darbo, verslo pajamų. Jei yra pinigų, pirmiausia, reikia duoti juos būtent jiems, o ne tiems, kuriems pensijos mokamos tokio pat dydžio reguliariai. Visiškai neprotinga jiems dalinti šias išmokas. Tai politinė korupcija, bandymas papirkinėti pensininkus. Tokia suma, išmesta į išlaidas, labai smarkiai infliacijos nepadidins, bet savo trigrašį pridės — pensininkai, gavę tas sumas, išleis jas didesnėmis kainomis, tad tai bus apgavystė".

Į tai ministras pirmininkas atsako: nieko jūs nesuprantate tarptautinėje politikoje. Humanitarinė pagalba "Kremliaus priešams" yra raudona gija ne tik Lietuvos užsienio, bet ir vidaus politikoje.

"Dar kartą patvirtiname transatlantinio ryšio, be kurio neįsivaizduojamas Lietuvos ir viso regiono saugumas, stiprinimo svarbą", — pareiškė Skvernelis.

Na, o kaipgi eiliniai piliečiai sureagavo į pranešimus apie biudžeto išlaidas humanitarinei pagalbai rusofobų draugams? Tai galima spręsti iš komentarų socialiniuose tinkluose. Daugelis šių komentarų yra nepadorūs ir išversti jų neįmanoma.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
koronavirusas, humanitarinė pagalba, JAV, Lietuva
Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka

Kiek nuostabių atradimų mums ruošia Seimo komisijos išvados dėl 2009-ųjų krizės

(atnaujinta 12:31 2020.06.06)
Parlamentarai padarė išvadą, kad finansinę krizę išprovokavo Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo bankai, o centrinis bankas juos nepakankamai kontroliavo

Seimas patvirtino preliminarias specialiosios komisijos, kuri dvejus metus tyrė 2009–2010 metų finansinę krizę, išvadas. Tuomet valdantieji konservatoriai ir liberalai ne tik sumažino pensijas, bet ir ėmė komercinių bankų paskolas, kurių palūkanų normos smarkiai viršijo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasiūlytas palūkanas. Ir tai jau galima aiškinti kaip finansinį nusikaltimą, dėl kurio nuskurdo visi Lietuvos gyventojai.

Šios specialiosios Seimo komisijos išvadų Lietuvoje buvo laukiama dvejus metus. Dabar opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalai labai priešinosi komisijos sudarymui. Juk šiuo metu valdančiosios "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" (LVŽS) nariai kaip tik ir norėjo išsiaiškinti dėl nešvarių Andriaus Kubiliaus vyriausybės veiksmų, kurie sukėlė skandalingą "naktinę reformą" ir dėl kurių pinigus prarado labiausiai pažeidžiami gyventojai — pensininkai.

Ir štai trumpos dvejų metų tyrimo išvados.

"2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlę čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. Dokumente pažymima, kad 2008 metų biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Be to, anot Seimo komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo", — rašoma komisijos išvadose.

O atmintyje iškart iškyla tuometinės konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės "naktinė reforma". Vieną naktį valdančioji liberalų konservatorių koalicija priėmė įstatymų paketą, kuris sumažino viešojo sektoriaus atlyginimus, pensijas ir socialines išmokas. Buvo įvesta daugiau nei 60 mokesčių pakeitimų, o PVM padidintas nuo 19 iki 21 procento.

Be viso to, buvo nuspręsta imti didžiules paskolas iš tarptautinių komercinių bankų, tuo tarpu TVF siūlė palankesnėmis sąlygomis. Dėl tokių "išradingų" veiksmų Lietuvos ekonomika smuko 15 procentų ir atsigavo tik per kelerius metus.

Net profsąjungų vadovai nesugebėjo suvaržyti žmonių pasipiktinimo dėl to "reformos". O 2009 metų sausio 16 dieną mitingas prie Seimo pastato, kuriame dalyvavo septyni tūkstančiai žmonių, peraugo į riaušes. Policijai teko panaudoti lazdas ir ašarines dujas, kad išsklaidytų minią.

Per riaušes sužeisti 38 asmenys, tarp jų — keturi policijos pareigūnai. Vienas iš mitingo dalyvių kreipėsi į medikus su šautine žaizda galvoje. Ryškiausias dalykas yra tai, kad tada buvo bandyta patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukas už dalyvavimą mitinge. Tą dieną buvo sulaikytas 151 riaušininkas, 32 iš jų dvi dienas praleido areštinėje. Likusieji po parodymų buvo paleisti.

Tai buvo masiškiausi neramumai Lietuvos sostinėje naujausiais nepriklausomybės metais. Bet ir tai vyriausybės nesustabdė. Buvo priimti drakoniški įstatymai, o iki keizės buvusias pensijas jau teko grąžinti kitai — socialdemokratų — vyriausybei.

O dabar šiek tiek informacijos apmąstymui.

Viena iš "naktinės reformos" autorių buvo finansų ministrė konservatorių vyriausybėje Ingrida Šimonytė. Praėjusiais metais ji vos netapo Lietuvos prezidente. Rudenį vykstančiuose parlamento rinkimuose ji gali tapti "Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų" sąrašo pirmu numeriu. O jei rinkimus laimės konservatoriai, ji gali tikėtis premjero ar Seimo pirmininko posto.

Pagrindinis "reformatorius" — buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius — šiandien sėdi jaukioje Europos Parlamento kėdėje. Jis gauna padorų atlyginimą ir kalba iš aukštos tribūnos visos Lietuvos žmonių vardu.

O pagrindinėje Lietuvos prezidento kėdėje sėdi buvęs profesionalus bankininkas Gitanas Nausėda. Skandalingos "naktinės reformos" metu jis buvo vieno didžiausių Lietuvos komercinių bankų SEB banko prezidento patarėjas ir vyriausiasis ekonomistas. Tais metais Lietuvos žiniasklaida nuolat cituodavo Nausėdą kaip žinomiausią ekonomistą Lietuvoje. Ir turbūt į jo nuomonę atsižvelgė ir "naktinės reformos" autoriai. Ar Kubiliaus vyriausybė ėmėsi paskolų iš SEB banko? Įdomus klausimas, į kurį netiesioginį atsakymą galima rasti specialiosios Seimo komisijos išvadose.

Komisijos nariai jau pasiūlė prokurorams "įvertinant stambiųjų komercinių bankų vaidmenį sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje, taip pat jų veiksmus naudojant tarpbankinių palūkanų indeksą VILIBOR".

Priminsime, kad šiandien Lietuvoje dominuojančią padėtį bankų sektoriuje užima Skandinavijos bankai. Siekdami sumažinti jų poveikį Lietuvos ekonomikai ir vidaus politikai, specialiosios komisijos nariai jau pasiūlė vyriausybei glaudžiai dirbti kuriant valstybinį Lietuvos komercinį banką.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuvos bankas, krizė, Seimas
Dar šia tema
Kirkilas: socialdemokratai buvo pakliuvę į konservatorių pinkles
Socialdemokratai ruošiasi koalicijai su "valstiečiais"?
Konservatoriai pareiškė, kad dabartinė valdžia pakenks Lietuvai labiau nei jie
Politologas: Lietuvos opozicija sukurs rinkimų kampaniją koronakrizės tema
Mergaitė šalia tėvo per protestus Vašingtone, archyvinė nuotrauka

Amerikos nuosmukio kronikos: vaikai mokomi bijoti ir nekęsti policijos

(atnaujinta 17:56 2020.06.05)
Liberalai ir konservatoriai ir anksčiau ginčijosi dėl įtakos jaunimui, tačiau abiem pusėms buvo svarbu, kad vaikai išaugtų įstatymų besilaikančiais piliečiais, kurie gyvena pagal nustatytas taisykles

Besiplečiant protestams dėl Džordžo Floido nužudymo, kai, kovodami su Amerikos policininkų rasizmu, demonstrantai Londone bando šturmuoti Didžiosios Britanijos ministro pirmininko rezidenciją, Vakarų pasaulyje beveik nepastebimai krito dar viena neįveikiamų socialinių taisyklių tvirtovė: neleistinas jaunosios kartos įtraukimas į aštrius politinius konfliktus.

Šį kartą ryžtingą žingsnį žengė verslas.

"Nickelodeon", populiariausias vaikų televizijos kanalas, nutraukė transliaciją ir aštuonioms minutėms 46 sekundėms (pagal oficialius duomenis būtent tiek policininkas spaudė Floido kaklą) juodame ekrane su žmogaus kvėpavimo garsu pulsavo frazė "Aš negaliu kvėpuoti". Vaizdo įrašo pabaigoje yra kvietimas prisijungti prie vienos iš pilietinių teisių organizacijų.

"Lego Corporation" taip pat prisijungė prie protesto judėjimo, deklaruodama solidarumą su juodaodžiais. Bendrovė atsisakė reklamuoti savo rinkinius, kuriuose yra policijos nuovadų ir priešgaisrinių tarnybų pastatai, patruliavimo automobiliai, policininkų ir nusikaltėlių figūros bei kiti su teisėsauga susiję elementai.

Klaikus eksperimentas, kurį Vakarai taiko savo jaunajai kartai, jau nieko nestebina. Jau visai įprastomis tapo žinios apie eilinė radikaliausio pavidalo liberalaus politinio korektiškumo ideologijos taikymas vaikų sąmonei (ir kūnui), nesvarbu, ar tai būtų veiksmai su viešu žirafos žudymu zoologijos sode, ar medicininės brendimo slopinimo procedūros, kaip laisvos lyties identifikavimo politikos dalis.

Visa tai yra reikšminga skilimo dalis, vis labiau skirianti Vakarų visuomenę, jos suaugusiąją dalį. Bet visgi politinis komponentas dar visai neseniai neturėjo tiesioginės įtakos vaikams.

Liberalai ir konservatoriai galėjo susiginčyti įnirtingose ​​kovose dėl įtakos jaunimui, tačiau abiem pusėms buvo svarbu, kad vaikai išaugtų įstatymų besilaikančiais piliečiais, kurie gyvena pagal nustatytas taisykles. Ir nesvarbu, ar tai stereotipinis Teksaso "rednecks" (baltųjų ūkininkų, kurie gyvena JAV kaimo vietovėse, iš pradžių pietuose, o vėliau regione, priklausančiame Apalačų kalnų sistemai, "slengo" pavadinimas — Sputnik) su legaliais šautuvais, ar rafinuotas Niujorko "genderfluid-hipsteris" (tai yra asmuo, kurio lytinė tapatybė nėra nuolatinė — Sputnik), kurio subtiliajai psichinei organizacijai reikia kasdien patiekti medicininės marihuanos. Juk šalis yra viena visiems, ir valstybė, kas jai bevadovautų, irgi yra visiems.

Būtent ši logika vienu metu leido Jungtinėms Valstijoms sukurti įspūdingai veiksmingą piliečių politinio ir patriotinio švietimo, pradedant nuo labai jauno amžiaus, sistemą. Daugelį dešimtmečių ji kompetentingai sutelkė dėmesį į Amerikos nuopelnus ir pasiekimus, išlygino trūkumus ir formavo tautinę vienybę.

Policijos žiaurumas, net su mirtinais padariniais, taip pat kiti įstatymų pažeidimai iš žmonių, kurie privalo saugoti, pusės vyksta visur. Tačiau teisėsaugos institucijos yra lyg ramstis ir svarbiausias valstybės elementas, todėl normalioje situacijoje nė vienas Amerikos politikas ir nė viena socialinė-politinė jėga negalėtų sau leisti šmeižti visą policiją. Tokiais atvejais tradiciškai pabrėžiama, kad pagal vieną ar kelis incidentus negalima vertinti visą sistemą, o atsiradęs didelio masto trūkumas neturėtų panaikinti pagrindinio dalyko — sąžiningo savo pareigų atlikimo daugumos darbuotojų atžvilgiu.

Tačiau tokia taisyklė veikia ne tik JAV, bet ir beveik visame pasaulyje.

Dar labiau įprasta, kad vaikai būtų apsaugoti nuo niūrių tikrovės pusių, kurstant teigiamą teisėsaugos struktūros idėją, nesvarbu, ar tai būtų buitinė norma "mano policija mane saugo", ar amerikietiška — "tarnauja ir saugo". Augdami jie vis tiek turės galimybę suvokti ir susitaikyti labiau subrendusiu mąstymu, kad gyvenime ne viskas yra taip, kaip realybę mėgdžiojusiuose detektyvuose.

"Nickelodeon" ir "Lego" veiksmai rodo, kad šiuo klausimu vyksta dramatiški pokyčiai.

Kanale paskelbtu beveik devynių minučių trukmės vaizdo įrašu vaikų dėmesys nukreipiamas ne į rasizmo problemą. Iš tiesų, niūrus ir bauginantis vaizdo įrašas mažiesiems žiūrovams perduoda paprastą idėją: "Amerikos policija žudo žmones", taip įkvėpdama jiems teisėsaugos baimę.

Na, o nuo tyčia suformuotos vaiko baimės netoli ir iki neapykantos ir noro naikinti — jau suaugus.

Tiesiog tokia valstybė nebus gyvybinga be struktūrų, kurios saugo tvarką ir ją pačią. Nuoseklios ir plataus masto pastangos šviesti piliečius atmetant svarbiausią valstybės mechanizmo dalį ateityje garantuoja daugybę netikėtumų.

Jau tapo įprasta, kad dabartinė politinė konfrontacija JAV kelia grėsmę visai Amerikos sistemai, nes jos nariai aktyviai atsisako laikytis pagrindinių taisyklių, kuriomis ji remiasi ir dėl kurių išgyveno daug rimtų krizių (iki pat prezidentų nužudymų serijos). Kovoje su Trampu vis dažniau jo oponentai smogia pačiai valstybei, susiedami ištisas institucijas ir svarbiausias valdžios sritis su nepriimtinu lyderiu. Ir tai, kad tokiu pat formatu globalių žiniasklaidos išteklių savininkai pradeda šviesti naujas kartas, patvirtina, kaip toli ten viskas išsiplėtė.

Amerika yra pasirengusi atsistoti į neapykantos sau ir savęs naikinimo bėgius pagal Rusijai gerai žinomą logiką: "nepageidaujamas prezidentas — užburti valstybės mechanizmai — smerktina valstybė, kuri turi būti sunaikinta — pasmerkta šalis". Kai kurios politinės jėgos taip ilgai ir uoliai stengėsi primesti mums tokią idėją, kad visuomenė jau išsiugdė tam tikrą imunitetą.

Dabar kyla klausimas, ar Jungtinės Valstijos sugebės sustoti. Jei jauniems amerikiečiams ir toliau bus ugdoma baimė ir neapykanta policijai, šansai yra menki.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
policija, vaikai, mirtis, protestai, JAV
Dar šia tema
San Diege policijos automobilis įvažiavo į protestuotojų minią
"Ką tie plakatai šneka?": mokytoja nuplėšė palaikymo plakatus prie JAV ambasados
JAV protestuotojai priešinosi kariškiams prie Baltųjų rūmų
Niujorke per protestą policija areštavo dešimtis žmonių
Grigeo Klaipėda, archyvinė nuotrauka

"Grigeo Klaipėda" leista laikinai atnaujinti veiklą

(atnaujinta 14:33 2020.06.06)
 "Grigeo Klaipėda" pagaliau įvykdė nuotekų valymo sutarties prisijungimo sąlygas, kurios buvo išduotos šių metų sausio mėnesį

VILNIUS, birželio - Sputnik. AB "Klaipėdos vanduo" ir AB "Grigeo Klaipėda" pasirašė naują trumpalaikę nuotekų valymo sutartį, kuri Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusiai įmonei atvėrė galimybę iš dalies atnaujinti veiklą.

Apie tai praneša Klaipėdos savivaldybės spaudos tarnyba.

"Klaipėdos vanduo" šių metų sausį bendrovei "Grigeo Klaipėda" išdavė griežtas prisijungimo sąlygas, kuriose buvo aiškiai nurodyta, ką įmonė turi atlikti, kad galėtų savo gamybines atliekas leisti į miesto nuotekų tinklus.

Kad AB "Grigeo Klaipėda" pagaliau įvykdė sutarties prisijungimo sąlygas, kurios buvo išduotos šių metų sausio mėnesį, patvirtino AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Benitas Jonikas. Jis pasakė, pasirašyta laikinoji sutartis, galiosianti vieną mėnesį. Tai leis įmonei atnaujinti veiklą.

"Esminis šios laikinosios sutarties skirtumas nuo ankstesnių keturių yra tas, kad atsiranda suminė tarša, tai reiškia, kad yra ribojama vienos paros ir vieno mėnesio suminė tarša. Tai reiškia, kad išnaudojus mėnesio taršą sklendė yra uždaroma ir nuotekos nepriimamos", - sakė AB "Klaipėdos vanduo" vadovas.

Miesto valymo įrenginiai, kuriuos eksploatuoja AB “Klaipėdos vanduo“, nuo sausio pradžios, valydami ir “Grigeo Klaipėda“ nuotekas, dirbo maksimaliais pajėgumais. 

Tuo metu "Grigeo Klaipėda" tarša viršijo normas, aptartas prisijungimo sąlygose. Įmonei atsisakius toliau valyti itin taršias kartono gamyklos nuotekas, pastaroji buvo priversta stabdyti veiklą.

Per pastaruosius metus Lietuvoje įvyko nemažai su aplinka susijusių incidentų. Anksčiau skandalo centre buvo Lietuvos įmonė "Grigeo Klaipėda", kuri nuotekas leido į Kuršių marias. Bendrovės veiksmai padarė didelę žalą aplinkai.

Be to, Lietuvoje buvo pranešta apie Kuršių nerijos paplūdimių užterštumą parafinu. Šalis paragino Europos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisarą Virginijų Sinkevičių pradėti spręsti Baltijos jūros taršos klausimą.

Taip pat paaiškėjo, kad Klaipėdos uostas septynerius metus nuleidinėjo nuotekas su gyvsidabriu į Kuršių marias. Tuo tarpu leidimas išmesti šią pavojingą medžiagą uostui buvo išduotas tik šių metų pradžioje. Jūrų uostui gali būti skirta bauda. Uosto vadovybė neigia visus kaltinimus.

Tegai:
Klaipėda, Grigeo
Dar šia tema
Kas ir kaip "pjauna" Lietuvos iždą
Lietuvoje pareikalauta tyrimo dėl galimo pavojingų atliekų slėpimo
Baltijos jūroje aptikta ilgesnė nei 30 kilometrų naftos dėmė
Pradėtas Klaipėdos jūrų uosto taršos kompleksinis tyrimas