Laurynas Kasčiūnas

Patriotizmas pagal Kasčiūną: mankurtų fabrikas po "tautine" iškaba

(atnaujinta 16:31 2020.05.28)
Etatinis rusofobas Laurynas Kasčiūnas nepatenkintas — tik šįsyk ne tariamu rusų puolimu, bet, priešingai, nepakankamu Lietuvos pasirengimu tokio puolimo galimybei

Anot jo, mūsuose trūksta "patriotinio ugdymo". Visgi norėtųsi paklausti: o ką jis laiko "patriotiniu ugdymu"?

Šiuo klausimu Kasčiūnas samprotavo neseniai "Delfyje" išėjusiame straipsnyje, antrašte "Kas ir kodėl nenori ugdyti Lietuvos patriotų?", kurio pagrindinė tezė yra tokia: Lietuvos mokyklose nėra efektyvaus patriotinio, pilietinio ugdymo, be to, dauguma valdžios atstovų šio reikalo netgi nelaiko prioritetu, todėl nesame deramai pasirengę rusų puolimui...

Kuo nepatenkintas Kasčiūnas

Iš tiesų, žinantiems vadinamąsias "pilietiškumo" pamokas, kaip ir bendrą atmosferą Lietuvos mokyklose, tokie pastebėjimai neturėtų kelti nuostabos: šie dalykai tėra formalūs, nuobodūs ir juokingai nuvalkioti — panašiai, kaip, pavyzdžiui, buvo su beviltiškai dogmatizuoto marksizmo-leninizmo mokymu vėlyvoje, brežnevinėje Tarybų Sąjungoje. Žodžiu, niekas pačiu dalyku nebetiki, bet dėsto, nes taip numatyta programose.

Atrodytų, Kasčiūnas norėtų dabarties Lietuvos patriotiniam ugdymui suteikti naują kvėpavimą. Teoriniu požiūriu, skamba gražiai. Juolab, kad be atitinkamo moralinio nusiteikimo, be reikiamos psichologijos krašto gynyba sunkiai įsivaizduojama. O tokio nusiteikimo tikrai nėra.

Po 2014 metų įvykių (t. y. Maidano perversmo Ukrainoje, karo Donbase pradžios ir t. t.) rusofobija Lietuvoje tikrai įgavo anksčiau neregėtą pagreitį. "Viršūnių" skleidžiama propaganda patikėjo ir iki šiol tiki daug žmonių. Bet realaus pasirengimo kariauti prieš Rusiją — ar materialine, karine-technine, ar minėtąja moraline prasme — nei visuomenėje, nei kariuomenėje nėra. Garsiausiai rėkiantys "rusofobai-patriotai" rėkia karjeros sumetimais.

Žodžiu, Lietuvoje šiuo požiūriu daug daugiau, liaudiškai tariant, "pakazuchos" nei realaus turinio. Kasčiūnas tikriausiai tai supranta ir, kaip dera "patriotui", dėl šito savotiškai pergyvena. Betgi kodėl "patriotui" kabutėse? Nejaugi jis nemyli Lietuvos? Nejaugi čia nekalba tauriausi Tėvynės mylėtojo širdies jausmai?

Kasčiūniško "patriotizmo" turinys

Subjektyviai, Kasčiūnas galbūt ir nuoširdus. Bet pastarojo "patriotizmas" pirmiausia remiasi neigimu — neigimu visko, kas rusiška ir visko, kas tarybiška. Žodžiu, remiasi rusofobija ir antitarybiškumu. O tai mažų mažiausiai problemiška, nes Lietuvos istorija neatsiejama nuo Rusijos istorijos. Ne vien neigiama, bet ir teigiama prasme. Dar daugiau: didžiausi Lietuvos ir lietuvių tautos laimėjimai buvo pasiekti būtent Tarybų Sąjungos sudėtyje, Tarybų Lietuvoje.

Be tarybiškumo, iš XX amžiaus Lietuvos nedaug kas telieka: tokie literatūros klasikai, kaip Liudas Gira, Salomėja Nėris, Petras Cvirka; tokie menininkai, kaip Juozas Mikėnas, muzikantai kaip Balys Dvarionas, taip pat Trakų bei Vilniaus pilių atstatymas, masinis liaudies švietimas — ką bekalbėti apie krašto elektrifikaciją, modernios pramonės ir žemės ūkio sukūrimą — neatsiejami nuo TSRS ir LTSR, kaip sudedamosios jos dalies.

Lieka į pozityvų turinį pretenduojantys mitai: pasaka apie nepriklausomą (bet faktiškai Vakarų marionete buvusią ir fašistine diktatūra pavirtusią) 1918-1940 m. Lietuvos respubliką, apie "sovietų okupaciją" ir, kas be ko, vadinamųjų "miško brolių" kovas prieš civilius lietuvius kaip didžiausius Lietuvos priešus ir išdavikus. Žodžiu, mitai, kuriais remiasi dabarties Lietuva — rusofobinė, antitarybinė Vytauto Landsbergio Lietuva.

Šiuo požiūriu, Kasčiūno "patriotizmo" vizija yra tuščia, o tiksliau — destruktyvi. Ji neturi jokio realaus teigiamo turinio, tik neapykantą "didžiajam blogiukui", kuriuo laikoma Tarybų Sąjunga ir Rusija. Tuo tarpu, kokia "meile Lietuvai" — jei žodžiu "Lietuva" suprasime pačius šio krašto žmones — spinduliuoja šis bei į jį panašūs TS-LKD "riteriai", rodo šios partijos neoliberalistinė socialinė, ekonominė politika, orientuota beveik išimtinai į stambiųjų kapitalistų, oligarchų interesų aptarnavimą.

Nacių apologetas?

Žodžiu, Kasčiūno "patriotizmas" remiasi suklastota istorija. Šiuo požiūriu, pastarojo raginimai stiprinti "patriotinį ugdymą" Lietuvoje yra tolygūs siekiui vystyti ir taip egzistuojantį mankurtų fabriką — tiesiog po "tautine" iškaba. Prie ko toks "patriotizmas" veda, parodė Ukraina, kurioje analogiškų idėjų vedami Stepano Banderos ir netgi Hitlerio gerbėjai nebaudžiami terorizuoja, o, reikalui esant, ir žudo jiems neįtinkančius piliečius.

Sakysite, Kasčiūnas kitoks? Šimtaprocentinio atsakymo neturime, bet ilgametė šio asmens veikla bei retorika leidžia teigti, kad jei ir kitoks, tai nebent paviršiumi, žodžiu, kosmetiškai, bet iš esmės vienas ir toks pat. Pagaliau, iš praeitą savaitę į viešąjį eterį išėjusios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) susirinkimo filmuotos medžiagos aiškiai matyti, kaip Kasčiūnui politiškai artimas Audrys Šimas iš LŽVS saliutuoja kaip hitlerininkas ištiesęs į priekį dešinę ranką (2020-05-20 Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis, vaizdo įrašas YouTube minėtas gestas užfiksuotas 1:26:22) 

Vaizdas juokingas ir, be abejo, neišreiškiantis oficialios nei NSGK, nei LŽVS, nei paties Šimo pozicijos, bet kartu — labai daug pasakantis apie šiuose sluoksniuose esančias nuotaikas, kurių kontekste ir reikėtų matyti Kasčiūno raginimus stiprinti "patriotinį ugdymą". Tik bėda, kad su tikruoju patriotizmu — meile savajai tautai, savajai šaliai — šis beprotiškas surogatas iš tikrųjų neturi nieko bendro.

O kaip jį susigrąžinti? Pirmiausia reikia pažvelgti į istoriją dalykiškai ir nusikratyti minėtaisiais mitais, kurių viešpatavimo visuomenės sąmonėje dėka Lietuva ir buvo, ir bus tik rusofobinės, antitarybinės šizofrenijos pelkėje skęstanti Vakarų pasaulio periferija. Paskiau sektų kiti žingsniai. Tuo tarpu nesugebėjimas ar tiesiog atsisakymas keisti kursą ilgalaikėje perspektyvoje ir Lietuvai, ir lietuvių tautai gali kainuoti tikrai brangiai.

Link ko veda toks "patriotizmas", ryškiausiai pademonstravo Hitleris. Nepaisant to, šiandien matyti, kaip jo idėjos reabilituojamos. Kartais po "tautine", kartais po "demokratine" kauke, bet esmė nuo to nesikeičia. Šiuo požiūriu, Kasčiūno, kaip ir kitų Lietuvos vadinamosios "istorijos politikos" šalininkų, veikla objektyviai reiškia "minkštą" nacizmo reabilitavimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Dar šia tema
Seime įvertino Vokietijos URM pareiškimą dėl Vokietijos kaltės II pasauliniame kare
75-osios Didžiosios Pergalės metinės: tarp melo ir istorinės tiesos
LGBT vėliava, archyvinė nuotrauka

LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis

(atnaujinta 17:07 2020.07.08)
Pasaulinis "LGBT paramos" mėnuo, vadovaujamas JAV ir Didžiosios Britanijos, Rytų Europoje dar nesulaukė didelio palaikymo. Tos pačios lyties asmenų meilės aktyvistai reikalauja, kad Baltijos šalių prezidentai aiškiai išreikštų savo poziciją dėl gėjų ir lesbiečių

Homofobiškiausios šalies ES Rytų stovykloje — Lenkijos — vadovas Andžejus Duda jau viešai pasisakė už vienos lyties asmenų santuokos draudimą. Tačiau jo kolegos Baltijos šalyse šiek tiek pasimetę.

Kitą sekmadienį Lenkijoje vyks antrasis prezidento rinkimų turas. Ir niekas negali būti tikras, kad Andžejus Duda liks prezidentu kitai kadencijai. Europos akimis, jis yra skandalingas veikėjas. Maža to, kad jam vadovaujant Lenkija pradėjo agresyviai diktuoti sąlygas visai Europos Sąjungai ir pretenduoti į lyderystę, tai Lenkijos prezidentas dar sau leido nekorektiškai kalbėti apie seksualines mažumas. Žodžiu, pirmojo prezidento rinkimų turo išvakarėse jis dar kartą pasakė "ne" tos pačios lyties asmenų santuokai ir paskelbė krikščioniškųjų šeimos vertybių viršenybę Lenkijoje.

Užtat artimiausių Lenkijos politinių draugų-partnerių — Baltijos šalių — požiūris į LGBT bendruomenę nėra toks aiškus. Vos prieš kelias dienas Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid su šypsena ir nuolankumu leido seksualinių mažumų atstovams prie jos suknelės prisegti vaivorykštės spalvų ženklelį.

Latvijos prezidentas dar kol kas negavo panašaus ženklelio. Tačiau verta prisiminti, kad Latvijos užsienio reikalų ministerijai antrą kadenciją vadovauja atviras gėjus Edgaras Rinkevičius.

Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą vis dar kankina neaiškios mintys. Praėjusią savaitę Lietuvos LGBT bendruomenės aktyvistai jau ėmėsi įspėjamojo veiksmo — surengė piketą prie Prezidentūros. Jie paragino Nausėdą "atsakyti už žodžius", pasakytus prieš metus rinkimų karštinės metu. Tada pavyzdingas šeimos vyras Nausėda pažadėjo, kad jei bus išrinktas prezidentu, prisisegs vaivorykštės spalvos ženklelį kaip solidarumo su LGBT bendruomene simbolį. Piketas praėjo, o iš Prezidento rūmų iki šiol nė žodžio.

Ko gi laukia Gitanas Nausėda? Galbūt Lenkijos prezidento rinkimų antrojo turo rezultatų? Iš tiesų, šiandien Europoje Lietuva neturi artimesnės draugės nei Lenkija. Ir nuo to, kas artimiausiais metais vadovaus Lenkijai, priklauso ne tik Vilniaus pozicija tarptautiniais klausimais, bet ir jo požiūris į LGBT bendruomenę. O dar geriau būtų jau žinoti ir rudenį vyksiančių JAV prezidento rinkimų laimėtoją. Kas, jei gėjų neapkenčiantį Trampą nugalės liberaldemokratas Džo Baidenas.

Verta priminti, kad homofobiškiausių ES šalių reitinge Lietuva kartu su Lenkija yra sąrašo viršuje. Lietuvos Seimas tos pačios lyties asmenų santuokos pripažinimą jau keletą kartų atmetė. Galbūt todėl praėjusiais metais JAV Valstybės departamentas atsiuntė atvirą gėjų Robertą Gilchristą vadovauti ambasadai Vilniuje. Taip sakant, švietimo ir įspėjimo tikslais. Taigi, Gilchristas ir jo bendruomenė laukia, ką pasakys Gitanas Nausėda. Ar LGBT žmonės bus laukiami Prezidento rūmuose? Ar prezidentas leis prie jo kostiumo prisegti vaivorykštės ženklelį? Ar dalyvaus pirmoji Lietuvos ponia?

Taip, ir pačiam Gitanui Nausėdai, ir jo patarėjams teks padaryti sunkų pasirinkimą. Ir nutylėti šiuo klausimu nepavyks. Ypač rudenį vyksiančių Seimo rinkimų išvakarėse. Galų gale net netiesioginis tam tikros politinės partijos palaikymas iš prezidento pusės gali turėti įtakos balsavimo rezultatams. O statymai yra labai aukšti. Ar liks valdžioje dabartinės koalicijos partijos, vadovaujamos "valstiečių" Ramūno Karbauskio, ar sugrįš konservatoriai-liberalai? Kiekvienas gautas mandatas bus vertas aukso. O LGBT bendruomenės balsai gali būti lemiami.

Sprendžiant iš naujausių viešosios nuomonės apklausų rezultatų, LGBT idėjas masėms propaguojantys Lietuvos konservatoriai ir liberalai turi gerą šansą atgauti valdžią. Taigi, spalio 11 dieną rinkėjams teks balsuoti ne tik už partijos programines gaires, bet ir už šeimos vertybes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
LGBT, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva — mažumų skriaudėja ar LGBT propagandos taikinys?
Lietuvoje ne visiems priimtinas "LGBT paramos mėnuo"
Agresyvi vaivorykštė
MiG-29 ir Su-30, archyvinė nuotrauka

Kodėl Indija pasirengusi išleisti 2 mlrd dolerių Rusijos naikintuvams MiG-29 ir Su-30

(atnaujinta 15:43 2020.07.08)
Rusija ir toliau didina "Suchoi" ir "Mikojan" naikintuvų, pagarsėjusių savo dideliu koviniu efektyvumu ir patikimumu, eksportą visame pasaulyje

Indijos oro pajėgos tradiciškai teikė pirmenybę rusiškiems ginklams, todėl šis pasirinkimas brangiai kainuoja.

Indijos gynybos ministerijos Viešųjų pirkimų taryba pritarė siūlymui įsigyti 12 Rusijos daugiafunkcių naikintuvų Su-30MKI (Indijai skirta modifikacija) ir 21 naikintuvą MiG-29 kartu su 59 Indijos oro pajėgų MiG-29 orlaivių modernizavimu. Manoma, kad naujoji "Suchoi" partija kainuoja 1,42 milijardo dolerių, MiG kainuoja 984 milijonus dolerių, iš viso daugiau nei du milijardai. Orlaiviai gali būti pristatyti Indijos partneriams jau šiais metais.

Nepaisant griežto Vakarų pasipriešinimo, Rusija taikiai užkariavo maždaug trečdalį pasaulinės ginklų rinkos. Šiandien į "Rosoboroneksport" portfelį įtraukta užsakymų už 55 milijardus dolerių (antra vieta pasaulyje po Jungtinių Valstijų). Be to, per pastaruosius kelerius metus išlaikomas 53–56 milijardų dolerių "koridorius". Apie 45 % Rusijos ginklų eksporto sudaro aviacija. Naikintuvai Su-30 ir MiG-29, kurie daugeliu atžvilgių teisėtai laikomi geriausiais planetoje, eksploatuojami dešimtyse šalių, turi didelę paklausą NVS, ir padeda Rusijai pasiekti įtikinamą sėkmę tarptautinėje aukštųjų technologijų ginklų rinkoje.

Rusijos partnerių pasirinkimas nėra atsitiktinis. Daugiafunkcis, labai manevringas 4++ kartos naikintuvas Su-30 yra sukurtas dominuoti ore, sunaikinti oro taikinius dieną ir naktį, esant paprastoms ir sunkioms oro sąlygoms, naudojant aktyvius ir pasyvius trukdžius. Lėktuvas sugeba gabenti aštuonias tonas kovinio krovinio (raketų ir bombų) iki 2125 km/h greičiu ir efektyviai pridengti savo kariuomenę (objektus) nuo oro smūgių, atlaikyti masinius įvairių priešo pajėgų išpuolius (įskaitant sparnuotąsias raketas).

Įrodytas aukštas Rusijos oro erdvės pajėgų operacijos Sirijoje efektyvumas. Apskaičiuota, kad jau eksportuotų ir dar sudaryta sutarčių šimtams Su-30MKI įsigyti.

Ketvirtosios kartos fronto linijos naikintuvas MiG-29 turi galingus raketinius ginklus, o maksimaliu 2,25 Macho greičiu gali aplenkti bet kurį Šiaurės Atlanto aljanso naikintuvą. Jo pranašumas pasitvirtino karinėse operacijose Persijos įlankoje, Etiopijoje, Eritrėjoje, Jugoslavijoje, Sudane, Sirijoje ir yra pripažintas Vakaruose. MiG-29 tarnauja 25 valstybių oro pajėgose.

NVS platybėse

Rusija eksportuoja ginklus į penkiasdešimt pasaulio šalių, įskaitant septynias Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis. Ir čia puolamosios aviacijos pristatymai užima svarbią vietą. Pavyzdžiui, Baltarusijos Respublikoje keturi naujausi Su-30SM liepos 1 dieną pradėjo kovinį budėjimą šalies oro gynybos pareigose. Respublikos oro pajėgos padarys didelį šuolį, kai Baltarusija priims visus 12 sutartyje numatytų naikintuvų Su-30SM. Tačiau net ir keturios 4++ kartos transporto priemonės labai daug reiškia šalies gynybai.

Anksčiau Armėnija priėmė keturis iš 12 Rusijoje įsigytų daugiafunkcių naikintuvų Su-30SM. Respublikos oro pajėgos taip pat naudoja naikintuvus MiG-29. Jerevanas planuoja toliau stiprinti oro pajėgų kovinį potencialą Rusijos pagamintais smogiamaisiais orlaiviais.

Kazachstanas priima naujus Rusijos pagamintus karinius lėktuvus, įskaitant 12 naikintuvų Su-30SM. Iš viso Respublikos gynybos ministerija planuoja įsigyti 36 lėktuvus Su-30SM.

Uzbekistanas, pasinaudojęs Rusijos valstybės eksporto paskola, ketina įsigyti naikintuvų Su-30SM partiją ir tokiu būdu sustiprinti savo oro pajėgas. Be to, Rusija padeda modernizuoti apie 30 Uzbekistano oro pajėgų naikintuvų MiG-29.

Azerbaidžano oro pajėgų specialistai žvalgosi į "Suchoi" ir "Mikojan" lėktuvus, todėl sunku pasirinkti tarp naikintuvų Su-35 ir MiG-35. Respublikos oro pajėgos yra ginkluotos naikintuvais MiG-29.

Artimiausių sąjungininkų ir partnerių susidomėjimas yra logiškas. Galingi ir labai manevringi Rusijos gamybos smogiamieji orlaiviai pasaulyje laikomi dizaino šedevru. Rusija turi patikimos aukštųjų technologijų ginklų tiekėjos reputaciją. Bet grįžkime prie Indijos sutarčių.

Pavyzdinis bendradarbiavimas

Rusijos ir Indijos sąveika plėtojama remiantis 2011–2020 metų Karinio ir techninio bendradarbiavimo programa, o Indijos "Rosoboroneksport" užsakymų portfelis viršija 4 milijardus dolerių. Indija yra tarp trijų didžiausių partnerių (be Kinijos ir Egipto). Rusijos indėlis į Indijos ginklų importą sudaro daugiau kaip 70 % visos apimties, net ir turint omenyje Naujojo Delio viešųjų pirkimų diversifikavimą, o dar yra ir brangios sutartys dėl anksčiau pristatytos Rusijos aviacijos įrangos modernizavimo.

Pirmoji 16 naikintuvų MiG-29K / KUB tiekimo Indijos karinėms jūrų pajėgoms sutartis įvykdyta 2011 metais. Po dvejų metų prasidėjo antrosios sutarties dėl dar 29 panašių mašinų tiekimo vykdymas. Šiandien Rusijos orlaivių korporacija MiG tiekia technologinius rinkinius 62 Indijos MiG-29 (MiG-29UPG modifikacijos) modernizavimui pagal 2008 metų kontraktą, kurio vertė yra apie 900 milijonų JAV dolerių.

2000 metais Indija ir Rusijos Federacija pasirašė 3,5 milijardo JAV dolerių vertės sutartį dėl 140 naikintuvų Su-30MKI gamybos Indijos įmonėje HAL ("Hindustan Aeronautics Limited") licencijos pardavimo. Vėliau šalys susitarė gaminti 222 lėktuvus, o šiandien Indijos oro pajėgos turi apie 270 naikintuvų Su-30MKI.

Nuolat plėtojamas Indijos ir Rusijos karinis-techninis bendradarbiavimas tapo pavyzdžiu daugeliui pasaulio šalių. Sėkmė lydi bendrą ginklų sistemų kūrimą ir plėtrą, technologijų mainus, aviacijos ir kosmoso projektus. Net sankcijos, kuriomis JAV grasina Indijai už MiG-29 naikintuvų partijos įsigijimą (vietoj amerikiečių siūlomų F-16), negali sutrukdyti. Anksčiau sankcijos buvo taikomos naikintuvams Su-35 ir priešlėktuvinėms raketų sistemoms S-400. Pastebėsime, kad ši "universali" spaudimo valstybėms, kurios teikia pirmenybę rusiškiems ginklams, priemonė šiandien neveikia net Turkijos, NATO narės, atžvilgiu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
"Su-30SM", MiG-29, ginkluotė, Rusija
Dar šia tema
JAV pakėlė naikintuvus, kad palydėtų Tu-95MS Ramiajame vandenyne
Išgąsdino JAV: Rusijos Tu-95 skrido netoli Amerikos sienos
Nufilmuotas Rusijos Tu-142 skrydis virš Arkties
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje
JAV karinio jūrų laivyno laivas lydi tanklaivį, gabenantį SGD krovinį, archyvinė nuotrauka

Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę

(atnaujinta 17:15 2020.07.08)
Kaip pažymima JAV Energetikos departamento prognozėje, žemos dujų ir suskystintų gamtinių dujų kainos sumažino Amerikos suskystintų gamtinių dujų eksporto ekonominį gyvybingumą

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Dėl mažos paklausos ir dujų kainų Europoje ir Azijoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) pristatymo iš JAV ekonomika tampa neefektyvi, pirkėjai atsisakė 110 vasaros SGD tiekimų, teigiama JAV Energetikos departamento kasmėnesinėje trumpalaikėje energetikos valdymo prognozėje.

"Švelni žiema ir ribojančios priemonės, susijusios su COVID-19, sumažino pasaulinę gamtinių dujų paklausą ir padidino jos atsargas Europoje ir Azijoje, dėl to sumažėjo SGD importo poreikis. Žemos gamtinių dujų ir SGD kainos Europoje ir Azijoje sumažino ekonominį SGD iš JAV eksporto, kuris yra ypač jautrus kainai, gyvybingumą", — rašoma prognozėje.

"2020 metų vasarą buvo atšaukta daugiau nei 70 SGD iš JAV eksporto tiekimų birželio ir liepos mėnesiais, daugiau nei 40 — rugpjūčio. Palyginimui, 2020 metų sausį iš JAV buvo išsiųsti 74 tiekimai", — cituoja JAV energetikos departamentą RIA Novosti.

Departamento vertinimu, dėl šių atšaukimų SGD iš JAV eksportas birželio mėnesi vidutiniškai sudarė 3,6 milijardo kubinių pėdų per dieną, o 2020 metų liepą ir rugpjūtį jis vidutiniškai sudarys 2,2 milijardo, tai numato SGD eksporto potencialo naudojimą 25 proc.

JAV energetikos departamentas tikisi, kad "SGD iš JAV eksportas pradės augti rugsėjį ir vidutiniškai sudarys 7,1 milijardo kubinių pėdų per dieną nuo 2020 metų gruodžio mėnesio iki 2021 metų vasario mėnesio, kai palaipsniui atsigaus pasaulinė gamtinių dujų paklausa". "SGD iš JAV eksportas per pirmuosius keturis 2020 metų mėnesius vidutiniškai siekė 7,7 milijardo kubinių pėdų per dieną, tačiau nuo balandžio iki gegužės sumažėjo 17 procentų", — teigiama pranešime.

Apskritai JAV energetikos departamentas vėl pablogino SGD iš šalies eksporto perspektyvas. 2020 metais departamentas tikisi padidinti jį iki 5,35 milijardo kubinių pėdų per dieną, tuo tarpu kai birželį — 5,7 milijardo. 2021 metų prognozė taip pat yra sumažinta iki 7,28 milijardo kubinių pėdų per dieną nuo anksčiau numatyto 7,31 milijardo. 2019 metais JAV SGD eksportas sudarė 4,98 milijardo kubinių pėdų.

Tegai:
SGD, JAV
Dar šia tema
"Tai tiesiog gėda". Lietuva leidžiasi valdoma Lenkijos
Ekspertas: Lenkija atsisakys ilgalaikių sutarčių su Rusija, o ne jos dujų
"Mes nesaugosime vokiečių nuo Rusijos". Prieš ką JAV draugauja su Lenkija