Jamal-Europa dujotiekio kompresorinė stotis, archyvinė nuotrauka

Priversti susiprotėti. "Gazprom" žino, kaip numarinti tranzitą

(atnaujinta 18:53 2020.05.29)
Lenkijos politikai netikėtai sužinojo, kad patys įvilioja save į spąstus. Atėjo laikas nugriebti grietinėlę nuo "Jamal-Europa" dujotiekio, tačiau neišeina. Jei "Gas-System" bandys padidinti tarifą iki nepriimtinos vertės, koncernas net nesiaiškins

Gegužės 13 dieną "Interfax" paskelbė savo skaičiavimus, pagrįstus "Gazprom" veiklos rezultatais pirmąjį 2020 metų ketvirtį. Oficialūs pačios įmonės duomenys dar nepasirodė, todėl "Interfax" duomenys yra preliminarūs.

Agentūros duomenimis, dujų koncernas ketvirtį baigė su dideliais nuostoliais — 306,2331 milijardo rublių, palyginti su 199,469 milijardo rublių pelnu tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais. Kiek šie skaičiavimai sutampa su "Gazprom" finansinėmis ataskaitomis, sužinosime artimiausiu metu, tačiau dabar galima padaryti gana aiškias išvadas.

Koncernas dėl dujų pateko į "tobulą audrą" — prieš prasidedant šildymo sezonui požeminės dujų saugyklos Europoje buvo pripildytos daug daugiau nei vidutiniškai, žiemos Europoje buvo švelnios, o nuo kovo pradžios Europos šalys pradėjo vykdyti karantino priemones prieš COVID-19 pandemiją. Tuo pačiu metu dujų paklausos sumažėjimui įtaką daro trys veiksniai ir "pažadina" ketvirtą veiksnį — padidėjusį dujų kiekį neatidėliotinų prekių rinkoje, kuris neišvengiamai lemia kainų kritimą.

"Ideali audra" dujų tiekėjams į Europą

Dujų kainų nepastovumas yra tiesioginė visų ES trečiojo energetikos paketo dujų direktyvos nuostatų praktinio taikymo pasekmė. Priverstinis vertikaliai integruotų įmonių atskyrimas dažnai lėmė tai, kad dujų ir požeminių dujų saugyklų (PDS) savininkės yra skirtingos, nepriklausomos viena nuo kitos įmonės.

Europos bendrovės perka dujas prieš prasidedant šildymo sezonui ir išsiunčia jas į jiems nepriklausančias PDS pagal laisvų saugyklų nuomos sutartis. Skaičiuojama, kad žiemą dujų poreikis didės kartu su kainomis, ir štai tuomet tai, kas buvo sandėlyje, galima bus parduoti su apčiuopiamu pelnu.

Aukšta žiemos temperatūra neleido įgyvendinti šių paprastų derinių, o dabar tokiems dujų savininkams tenka išspręsti aritmetines problemas: kas yra pelningiau — parduoti už pigesnę kainą arba toliau mokėti už PDS tūrio nuomą tikintis, kad derinimas taps įmanomas kitą šildymo sezoną. Tačiau kada dar bus toji žiema, koks bus oras, negalima atspėti ir dabar — vis daugiau dujų patenka į neatidėliotinų kainų rinką. Tačiau rinka patiria krizę: dėl karantino priemonių smarkiai sumažėjo elektros energijos poreikis, dabartinis šildymo sezonas jau pasibaigė, todėl kainos ir toliau mažėja.

Anot "Gazprom" vadovų, šiais metais Rusijos dujų tiekimas Europai sumažės iki 160–165 milijardų kubinių metrų, tai yra 20 procentų mažiau nei 2019 metais ir atitinka 2012 metų lygį. Nėra nieko optimistiško, tačiau užfiksuokime šią prognozę: "Gazprom" pristatymai į Europą šiais metais bus apie 165 milijardų kubinių metrų.

Atkreipiu dėmesį, kad tokioje sunkioje situacijoje atsidūrė ne tik "Gazprom", bet ir kiti dujų tiekėjai į Europą. Pavyzdžiui, štai, kaip viskas vyksta pas netradicinius mūsų partnerius.

2020 metų kovo 2 diena: Ispanijos įmonės "Repsol SA" ir "Endesa SA" atsisakė 200 milijonų kubinių metrų dujų, kurias pagal ilgalaikes sutartis turėjo pirkti iš Amerikos "Cheniere Energy". Tuo pačiu metu abi Ispanijos įmonės susitarė mokėti baudas vadovaudamosi principu "suskystink arba mokėk".

2020 metų balandžio 23 diena: dešimt skirtingų Europos bendrovių atšaukė SGD tiekimą iš JAV. Anot "Reuters", tokios bendrovės kaip "Shell", "Total", "Uniper" ir "Enel" atsisakė tiekti. Visos bendrovės sumokėjo tarifus už sumažinimą, tačiau atsisakė pirkti SGD.

2020 metų gegužės 22 diena, "Bloomberg": "SGD pirkėjai iš Europos ir Azijos antrąjį vasaros mėnesį gali atšaukti 35–45 suskystintų gamtinių dujų partijų pirkimą iš JAV. Pirkėjai sako, kad jie mažiau bijo baudų, nei gauti suskystintas gamtines dujas, kurias "nežinos, kur sandėliuoti".

Juk SGD tai ne nafta, kurią gana ilgai galima laikyti tanklaiviuose, esant 161 laipsnių šalčio temperatūrai, kad ir koks geras būtų "termosas", garavimas neišvengiamas. Apmokėti tanklaivio-dujovežio, kurio talpyklose jūsų prekės kasdien vis mažėja, nuomą yra abejotinas malonumas, bauda kainuos mažiau. Taigi, ne tik "Gazprom" turi pardavimo problemų, bet ir visi kiti.

Dujų vamzdžių ir dujų tiekimo aritmetika

Vis dėlto, kad ir kaip būtų liūdna, dabartinė padėtis yra įdomi tuo, kad mes jau stebime tai, kas turėjo įvykti šiek tiek vėliau. "Gazprom" tikisi, kad šiais metais Europos vartotojai supirks apie 165 milijardus kubinių metrų dujų, belieka išanalizuoti, kaip šį kiekį būtų galima nugabenti į Europą.

Vokietijos įmonių konsorciumas jau baigė pirmosios "Nord Stream-2" linijos tiesimą krantu — EUGAL dujotiekis buvo nutiestas lygiagrečiai su OPAL dujotiekiu, kuriam Europos Komisija apribojo 50 procentų pajėgumų. Nepažeisdamas jokių įstatymų, "Gazprom" naudojasi pirmąja EUGAL linija, dėl kurios NS-1 eksploatuojama visu pajėgumu — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus.

Pagal 2019 metų gruodžio mėnesio su Ukrainos bendrovėmis pasirašytą penkerių metų susitarimą, šiemet "Gazprom" gali per Ukrainos dujų perdavimo sistemą pristatyti 65 milijardus kubinių metrų dujų. "Jamal-Europa", kertančio Baltarusijos ir Lenkijos teritorijas, pajėgumai yra 33 milijardai kubinių metrų dujų per metus. "Mėlynoji srovė", turinti 16 milijardų kubinių metrų dujų per metus, veikia ramiai. Antroji "Turkijos srauto" linija dar nėra baigta, tačiau pirmąja jau teka dujos — per metus per ją galima pristatyti 15,75 milijardo kubinių metrų.

Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva tradiciškai dujas gauna per sovietų vamzdyno dujų sistemą "Šiaurės pašvaistė" — šis kvartetas paprastai per metus įsigyja apie šešis–septynis milijardus kubinių metrų dujų, priklausomai nuo žiemos oro sąlygų ir to, kiek SGD Lietuvai tieks Prancūzijos "Total". "Total", nors yra registruotas Prancūzijoje, jau seniai tapo tarptautiniu prekybininku, todėl niekas nesistebi, kad SGD į Klaipėdą atkeliauja tiek iš Norvegijos, tiek iš Jamalo — čia jau kaip prancūzams bus ekonomiškai naudingiau.

Prisiminėme visas magistrales, belieka sudėti skaičius. Gaunu 190 milijardų kubinių metrų, nes neatsižvelgiu į skaičius po dešimtainio taško ir sakau, kad "Šiaurės pašvaistė" užkrauta šešiais milijardais kubinių metrų. Iš viso: "Gazprom" transportavimo galimybės yra didesnės nei per metus pristatomų prekių kiekis. Tai, kad tai neteikia džiaugsmo, yra akivaizdu, tačiau yra ir kita medalio pusė: "Gazprom" pasiekė "manevravimo laisvę" panaikindamas poreikį aiškintis santykius su kiekviena tranzito šalimi, jei tik jos užsimanys pakeisti susitarimo sąlygas, pakelti išpumpavimo tarifą, pradėti tvarkyti politinius santykius.

"Gazprom" manevro laisvė

Pristatoma 190 milijardų kubinių metrų transporto pajėgumų ir 165 milijardų kubinių metrų — atrodytų, kad skirtumas nėra didelis, tik 25 milijardai kubinių metrų. Bet, pavyzdžiui, šie 25 milijardai "tenkina" visas likusias "Jamal-Europa" apimtis iki metų pabaigos — ilgalaikė sutartis su Lenkija, kuri pasibaigė 2020 metų gegužės 18 dieną. Nuo šios dienos darbas su šio dujotiekio operatoriumi vykdomas griežtai laikantis atnaujintos ES Dujų direktyvos nustatytos tvarkos: Lenkijos "Jamal-Europa" sekcijos operatorė, Lenkijos įmonė "Gas-System S.A." aukcione parduoda dujotiekio pajėgumą 12 valandų, dienai, savaitei, mėnesiui, ketvirčiui. Ir tada, kaip ir bet kuriame kitame aukcione, arba atsiras tiekėjas, arba aukciono objektas nesukels jokio susidomėjimo.

Ir Lenkijos politikai netikėtai sužinojo, kad jie patys įviliojo save į spąstus. Jiems labai norisi, kad "Gazprom" sumokėtų kuo daugiau pinigų už tranzitą, nes kol galiojo ilgalaikė tranzito sutartis, "Gas-System" kasmet gaudavo fiksuotą sumą, dėl kurios susitarta Rusijos ir Lenkijos tarpvyriausybiniame susitarime — šiek tiek daugiau nei penkis milijonus dolerių. Priežastis žinoma: Lenkija neinvestavo į "Jamal-Europa" Lenkijos ruožo statybas, visas reikalingas investicijas padarė "Gazprom", o Rusijos įmonė visus šiuos metus grąžino investicijas.

Atėjo laikas nugriebti grietinėlę, tačiau neišeina — kai "Gas-System" bando pakelti pumpavimo tarifą iki nepriimtino "Gazprom" lygio, Rusijos koncernas net nesiaiškins ir tiesiog nepasirodys jokiuose aukcionuose dėl rezervuotų pajėgumų. Įvyko trečiojo 2020 metų ketvirčio aukcionas — "Gazprom" sumokės 6,38 dolerio už 1000 kubinių metrų dujų, kurios praeis per "Jamal-Europe" Lenkijos ruožą, tai yra keturis kartus mažiau nei "Gazprom" moka už tranzitą per Ukrainą. Be to, lenkai net nematys šių pinigų, nes "Gazprom" priklauso 48 proc. "EuRoPolGas", kuri valdo "Jamal-Europa" Lenkijos ruožą, akcijų. Bet nėra jokių lenkų kompanijos demaršų, nėra nepasitenkinimo — viskas gerai, visi patenkinti.

Pasirodo, kad nemokami tranzito pajėgumai yra rinkos mechanizmas, atgaivinantis visus tuos, kurie traukia politiką ir politikavimą į ekonominius santykius su "Gazprom". Svarbiausia, kad šis mechanizmas veiks kitais metais, nes 2021 metais jau veiks antroji "Turkijos srauto" linija — 15,75 milijardo kubinių metrų per metus — ir prasidės "Nord Stream-2" eksploatacija. Net jei Šveicarijos įmonei "Nord Stream 2 AG" nepavyktų laimėti ginčo dėl NS-2 pajėgumų ribojimo teisme prieš federalinį tinklo operatorių ir šis veiks perpus mažesniais pajėgumais, "Gazprom" tranzito pajėgumai padidės dar 27,5 milijardo eurų kubinių metrų dujų per metus.

Sunku pasakyti, ar tokia situacija buvo suplanuota iš anksto, ar tai buvo sutapimas, tačiau yra vilčių, kad "manevro laisvė", kurią "Gazprom" įgijo kitiems pusantrų metų, tranzito šalims padės išmokti pirmiausia galvoti apie ekonomiką, paliekant politiką nuošalyje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
dujų tranzitas, tranzitas, dujos, Gazprom
Dar šia tema
"Gazprom" nutraukia tranzitą per Lenkiją per "Jamalo–Europos" dujotiekį
Tarp Vakarų ir Rytų. Ar Rusija ir Kinija turi bendrą ypatingą naftos planą 
Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys iš Vysocko
LGBT vėliava, archyvinė nuotrauka

LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis

(atnaujinta 17:07 2020.07.08)
Pasaulinis "LGBT paramos" mėnuo, vadovaujamas JAV ir Didžiosios Britanijos, Rytų Europoje dar nesulaukė didelio palaikymo. Tos pačios lyties asmenų meilės aktyvistai reikalauja, kad Baltijos šalių prezidentai aiškiai išreikštų savo poziciją dėl gėjų ir lesbiečių

Homofobiškiausios šalies ES Rytų stovykloje — Lenkijos — vadovas Andžejus Duda jau viešai pasisakė už vienos lyties asmenų santuokos draudimą. Tačiau jo kolegos Baltijos šalyse šiek tiek pasimetę.

Kitą sekmadienį Lenkijoje vyks antrasis prezidento rinkimų turas. Ir niekas negali būti tikras, kad Andžejus Duda liks prezidentu kitai kadencijai. Europos akimis, jis yra skandalingas veikėjas. Maža to, kad jam vadovaujant Lenkija pradėjo agresyviai diktuoti sąlygas visai Europos Sąjungai ir pretenduoti į lyderystę, tai Lenkijos prezidentas dar sau leido nekorektiškai kalbėti apie seksualines mažumas. Žodžiu, pirmojo prezidento rinkimų turo išvakarėse jis dar kartą pasakė "ne" tos pačios lyties asmenų santuokai ir paskelbė krikščioniškųjų šeimos vertybių viršenybę Lenkijoje.

Užtat artimiausių Lenkijos politinių draugų-partnerių — Baltijos šalių — požiūris į LGBT bendruomenę nėra toks aiškus. Vos prieš kelias dienas Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid su šypsena ir nuolankumu leido seksualinių mažumų atstovams prie jos suknelės prisegti vaivorykštės spalvų ženklelį.

Latvijos prezidentas dar kol kas negavo panašaus ženklelio. Tačiau verta prisiminti, kad Latvijos užsienio reikalų ministerijai antrą kadenciją vadovauja atviras gėjus Edgaras Rinkevičius.

Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą vis dar kankina neaiškios mintys. Praėjusią savaitę Lietuvos LGBT bendruomenės aktyvistai jau ėmėsi įspėjamojo veiksmo — surengė piketą prie Prezidentūros. Jie paragino Nausėdą "atsakyti už žodžius", pasakytus prieš metus rinkimų karštinės metu. Tada pavyzdingas šeimos vyras Nausėda pažadėjo, kad jei bus išrinktas prezidentu, prisisegs vaivorykštės spalvos ženklelį kaip solidarumo su LGBT bendruomene simbolį. Piketas praėjo, o iš Prezidento rūmų iki šiol nė žodžio.

Ko gi laukia Gitanas Nausėda? Galbūt Lenkijos prezidento rinkimų antrojo turo rezultatų? Iš tiesų, šiandien Europoje Lietuva neturi artimesnės draugės nei Lenkija. Ir nuo to, kas artimiausiais metais vadovaus Lenkijai, priklauso ne tik Vilniaus pozicija tarptautiniais klausimais, bet ir jo požiūris į LGBT bendruomenę. O dar geriau būtų jau žinoti ir rudenį vyksiančių JAV prezidento rinkimų laimėtoją. Kas, jei gėjų neapkenčiantį Trampą nugalės liberaldemokratas Džo Baidenas.

Verta priminti, kad homofobiškiausių ES šalių reitinge Lietuva kartu su Lenkija yra sąrašo viršuje. Lietuvos Seimas tos pačios lyties asmenų santuokos pripažinimą jau keletą kartų atmetė. Galbūt todėl praėjusiais metais JAV Valstybės departamentas atsiuntė atvirą gėjų Robertą Gilchristą vadovauti ambasadai Vilniuje. Taip sakant, švietimo ir įspėjimo tikslais. Taigi, Gilchristas ir jo bendruomenė laukia, ką pasakys Gitanas Nausėda. Ar LGBT žmonės bus laukiami Prezidento rūmuose? Ar prezidentas leis prie jo kostiumo prisegti vaivorykštės ženklelį? Ar dalyvaus pirmoji Lietuvos ponia?

Taip, ir pačiam Gitanui Nausėdai, ir jo patarėjams teks padaryti sunkų pasirinkimą. Ir nutylėti šiuo klausimu nepavyks. Ypač rudenį vyksiančių Seimo rinkimų išvakarėse. Galų gale net netiesioginis tam tikros politinės partijos palaikymas iš prezidento pusės gali turėti įtakos balsavimo rezultatams. O statymai yra labai aukšti. Ar liks valdžioje dabartinės koalicijos partijos, vadovaujamos "valstiečių" Ramūno Karbauskio, ar sugrįš konservatoriai-liberalai? Kiekvienas gautas mandatas bus vertas aukso. O LGBT bendruomenės balsai gali būti lemiami.

Sprendžiant iš naujausių viešosios nuomonės apklausų rezultatų, LGBT idėjas masėms propaguojantys Lietuvos konservatoriai ir liberalai turi gerą šansą atgauti valdžią. Taigi, spalio 11 dieną rinkėjams teks balsuoti ne tik už partijos programines gaires, bet ir už šeimos vertybes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
LGBT, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva — mažumų skriaudėja ar LGBT propagandos taikinys?
Lietuvoje ne visiems priimtinas "LGBT paramos mėnuo"
Agresyvi vaivorykštė
MiG-29 ir Su-30, archyvinė nuotrauka

Kodėl Indija pasirengusi išleisti 2 mlrd dolerių Rusijos naikintuvams MiG-29 ir Su-30

(atnaujinta 15:43 2020.07.08)
Rusija ir toliau didina "Suchoi" ir "Mikojan" naikintuvų, pagarsėjusių savo dideliu koviniu efektyvumu ir patikimumu, eksportą visame pasaulyje

Indijos oro pajėgos tradiciškai teikė pirmenybę rusiškiems ginklams, todėl šis pasirinkimas brangiai kainuoja.

Indijos gynybos ministerijos Viešųjų pirkimų taryba pritarė siūlymui įsigyti 12 Rusijos daugiafunkcių naikintuvų Su-30MKI (Indijai skirta modifikacija) ir 21 naikintuvą MiG-29 kartu su 59 Indijos oro pajėgų MiG-29 orlaivių modernizavimu. Manoma, kad naujoji "Suchoi" partija kainuoja 1,42 milijardo dolerių, MiG kainuoja 984 milijonus dolerių, iš viso daugiau nei du milijardai. Orlaiviai gali būti pristatyti Indijos partneriams jau šiais metais.

Nepaisant griežto Vakarų pasipriešinimo, Rusija taikiai užkariavo maždaug trečdalį pasaulinės ginklų rinkos. Šiandien į "Rosoboroneksport" portfelį įtraukta užsakymų už 55 milijardus dolerių (antra vieta pasaulyje po Jungtinių Valstijų). Be to, per pastaruosius kelerius metus išlaikomas 53–56 milijardų dolerių "koridorius". Apie 45 % Rusijos ginklų eksporto sudaro aviacija. Naikintuvai Su-30 ir MiG-29, kurie daugeliu atžvilgių teisėtai laikomi geriausiais planetoje, eksploatuojami dešimtyse šalių, turi didelę paklausą NVS, ir padeda Rusijai pasiekti įtikinamą sėkmę tarptautinėje aukštųjų technologijų ginklų rinkoje.

Rusijos partnerių pasirinkimas nėra atsitiktinis. Daugiafunkcis, labai manevringas 4++ kartos naikintuvas Su-30 yra sukurtas dominuoti ore, sunaikinti oro taikinius dieną ir naktį, esant paprastoms ir sunkioms oro sąlygoms, naudojant aktyvius ir pasyvius trukdžius. Lėktuvas sugeba gabenti aštuonias tonas kovinio krovinio (raketų ir bombų) iki 2125 km/h greičiu ir efektyviai pridengti savo kariuomenę (objektus) nuo oro smūgių, atlaikyti masinius įvairių priešo pajėgų išpuolius (įskaitant sparnuotąsias raketas).

Įrodytas aukštas Rusijos oro erdvės pajėgų operacijos Sirijoje efektyvumas. Apskaičiuota, kad jau eksportuotų ir dar sudaryta sutarčių šimtams Su-30MKI įsigyti.

Ketvirtosios kartos fronto linijos naikintuvas MiG-29 turi galingus raketinius ginklus, o maksimaliu 2,25 Macho greičiu gali aplenkti bet kurį Šiaurės Atlanto aljanso naikintuvą. Jo pranašumas pasitvirtino karinėse operacijose Persijos įlankoje, Etiopijoje, Eritrėjoje, Jugoslavijoje, Sudane, Sirijoje ir yra pripažintas Vakaruose. MiG-29 tarnauja 25 valstybių oro pajėgose.

NVS platybėse

Rusija eksportuoja ginklus į penkiasdešimt pasaulio šalių, įskaitant septynias Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis. Ir čia puolamosios aviacijos pristatymai užima svarbią vietą. Pavyzdžiui, Baltarusijos Respublikoje keturi naujausi Su-30SM liepos 1 dieną pradėjo kovinį budėjimą šalies oro gynybos pareigose. Respublikos oro pajėgos padarys didelį šuolį, kai Baltarusija priims visus 12 sutartyje numatytų naikintuvų Su-30SM. Tačiau net ir keturios 4++ kartos transporto priemonės labai daug reiškia šalies gynybai.

Anksčiau Armėnija priėmė keturis iš 12 Rusijoje įsigytų daugiafunkcių naikintuvų Su-30SM. Respublikos oro pajėgos taip pat naudoja naikintuvus MiG-29. Jerevanas planuoja toliau stiprinti oro pajėgų kovinį potencialą Rusijos pagamintais smogiamaisiais orlaiviais.

Kazachstanas priima naujus Rusijos pagamintus karinius lėktuvus, įskaitant 12 naikintuvų Su-30SM. Iš viso Respublikos gynybos ministerija planuoja įsigyti 36 lėktuvus Su-30SM.

Uzbekistanas, pasinaudojęs Rusijos valstybės eksporto paskola, ketina įsigyti naikintuvų Su-30SM partiją ir tokiu būdu sustiprinti savo oro pajėgas. Be to, Rusija padeda modernizuoti apie 30 Uzbekistano oro pajėgų naikintuvų MiG-29.

Azerbaidžano oro pajėgų specialistai žvalgosi į "Suchoi" ir "Mikojan" lėktuvus, todėl sunku pasirinkti tarp naikintuvų Su-35 ir MiG-35. Respublikos oro pajėgos yra ginkluotos naikintuvais MiG-29.

Artimiausių sąjungininkų ir partnerių susidomėjimas yra logiškas. Galingi ir labai manevringi Rusijos gamybos smogiamieji orlaiviai pasaulyje laikomi dizaino šedevru. Rusija turi patikimos aukštųjų technologijų ginklų tiekėjos reputaciją. Bet grįžkime prie Indijos sutarčių.

Pavyzdinis bendradarbiavimas

Rusijos ir Indijos sąveika plėtojama remiantis 2011–2020 metų Karinio ir techninio bendradarbiavimo programa, o Indijos "Rosoboroneksport" užsakymų portfelis viršija 4 milijardus dolerių. Indija yra tarp trijų didžiausių partnerių (be Kinijos ir Egipto). Rusijos indėlis į Indijos ginklų importą sudaro daugiau kaip 70 % visos apimties, net ir turint omenyje Naujojo Delio viešųjų pirkimų diversifikavimą, o dar yra ir brangios sutartys dėl anksčiau pristatytos Rusijos aviacijos įrangos modernizavimo.

Pirmoji 16 naikintuvų MiG-29K / KUB tiekimo Indijos karinėms jūrų pajėgoms sutartis įvykdyta 2011 metais. Po dvejų metų prasidėjo antrosios sutarties dėl dar 29 panašių mašinų tiekimo vykdymas. Šiandien Rusijos orlaivių korporacija MiG tiekia technologinius rinkinius 62 Indijos MiG-29 (MiG-29UPG modifikacijos) modernizavimui pagal 2008 metų kontraktą, kurio vertė yra apie 900 milijonų JAV dolerių.

2000 metais Indija ir Rusijos Federacija pasirašė 3,5 milijardo JAV dolerių vertės sutartį dėl 140 naikintuvų Su-30MKI gamybos Indijos įmonėje HAL ("Hindustan Aeronautics Limited") licencijos pardavimo. Vėliau šalys susitarė gaminti 222 lėktuvus, o šiandien Indijos oro pajėgos turi apie 270 naikintuvų Su-30MKI.

Nuolat plėtojamas Indijos ir Rusijos karinis-techninis bendradarbiavimas tapo pavyzdžiu daugeliui pasaulio šalių. Sėkmė lydi bendrą ginklų sistemų kūrimą ir plėtrą, technologijų mainus, aviacijos ir kosmoso projektus. Net sankcijos, kuriomis JAV grasina Indijai už MiG-29 naikintuvų partijos įsigijimą (vietoj amerikiečių siūlomų F-16), negali sutrukdyti. Anksčiau sankcijos buvo taikomos naikintuvams Su-35 ir priešlėktuvinėms raketų sistemoms S-400. Pastebėsime, kad ši "universali" spaudimo valstybėms, kurios teikia pirmenybę rusiškiems ginklams, priemonė šiandien neveikia net Turkijos, NATO narės, atžvilgiu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
"Su-30SM", MiG-29, ginkluotė, Rusija
Dar šia tema
JAV pakėlė naikintuvus, kad palydėtų Tu-95MS Ramiajame vandenyne
Išgąsdino JAV: Rusijos Tu-95 skrido netoli Amerikos sienos
Nufilmuotas Rusijos Tu-142 skrydis virš Arkties
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje
Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 9-osios šventės

(atnaujinta 19:20 2020.07.08)
Šiandien, liepos 9 dieną, savo vardadienį mini Algirdas, Algirdė, Leonarda, Leonardas, Sirgaudas, Sirgaudė, Sirmantas, Sirmantė, Verė, Veronė, Veronika

Liepos 9 yra 190-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. O kadangi 2020-ieji yra keliamieji metai, liepos 9-oji yra 191-a metų diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 175 dienos.

Ši diena istorijoje

1384 metų liepos 9 dieną Vytautas susitaikė su Jogaila, sudegino tris kryžiuočių pilis ir grįžęs į Lietuvą atgavo dalį savo tėvonijos. Tiesa, po penkerių metų jis vėl bėgo pas kryžiuočius, vėl buvo pakrikštytas, o vėliau vėl juos išdavė.

1988 metais šią dieną Vilniaus Vingio parke vyko daugiatūkstantinis Sąjūdžio mitingas, kuriame buvo pasitikti 19-osios TSKP konferencijos delegatai.

2002 metais prezidentas Valdas Adamkus už indėlį į tarptautinio dialogo bei taikos plėtrą apdovanotas Rusijos visuomeninio fondo apdovanojimu — šv. Apaštalo Andriejaus žvaigžde. O po septynerių metų, 2009 metais, teatro ir kino aktorius Donatas Banionis ir dirigentas, profesorius Saulius Sondeckis apdovanoti Rusijos Garbės ordinais.

Katalikai šią dieną mini Šv. Augustiną Džao Žongą, kunigą, ir jo draugus — Kinijos kankinius. Popiežius Jonas Paulius II juos kanonizavo 2000 metų spalio 1 dieną.

Šią dieną savo vardadienį mini Algirdas, Algirdė, Leonarda, Leonardas, Sirgaudas, Sirgaudė, Sirmantas, Sirmantė, Verė, Veronė, Veronika.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai