NATO orlaiviai, archyvinė nuotrauka

"Karibų krizė" Baltijos šalyse. NATO patruliai nėra tokie paprasti, kaip atrodo

(atnaujinta 12:44 2020.06.03)
Daugiau nei penkiolika metų prie Rusijos Federacijos sienų tęsiasi veiksmai, savo esme primenantys Karibų krizę

Šių metų kovo pabaigoje sukako šešiolika metų nuo ypač pavojingos ir labai provokuojamos Rusijos nacionalinio saugumo interesų požiūriu NATO karinių oro pajėgų misijos Baltijos šalyse, kuri aljanso dokumentuose yra nurodyta kaip "Baltic Air Policing", operacijos pradžios.

Sprendimas ją surengti buvo priimtas 2004 metų kovo 17 dieną Šiaurės Atlanto tarybos posėdyje abejotinu pretekstu — turint tikslą "apsaugoti Baltijos šalių oro erdvę", tarsi kas nors kada nors būtų kėsinęsis į jų oro erdvę, rašo Rusijos gamtos mokslų akademijos narys Vladimiras Kozinas straipsnyje "InfoRos" portalui.

Praėjus beveik dviem savaitėms po šio sprendimo priėmimo, trijų Baltijos valstybių — Latvijos, Lietuvos ir Estijos, kurios jau įstojo į Aljansą tais pačiais 2004 metais, — danguje pasirodė trys NATO vidutinio nuotolio koviniai orlaiviai. Ši operacija buvo pradėta vykdyti ištisus metus, tačiau iš pradžių koviniai lėktuvai išskrisdavo tik kelioms valandoms per dieną. Bet tada laikas, kurį jie praleisdavo ore, palaipsniui pradėjo siekti ištisą parą. Vėliau į NATO orlaivių budėjimo zoną, apimančią trijų JAV palydovų transatlantiniame aljanse oro erdvę ir dalį dangaus virš Baltijos jūros, buvo įtraukta ir Lenkijos, kuri tapo aljanso nare šiek tiek anksčiau, 1999 metais, oro erdvė.

Šiai operacijai vadovavo Aljanso oro pajėgų Jungtinių operacijų centras, esantis Vokietijos mieste Uedeme.

Iš 30 NATO valstybių oro policijos misijai savo įvairių tipų naikintuvus ir naikintuvus-bombonešius, degalų papildymo ir žvalgybinius orlaivius pateikė Belgijos, Didžiosios Britanijos, Vengrijos, Danijos, Ispanijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, JAV, Turkijos, Norvegijos, Prancūzijos ir Vokietijos oro pajėgos.

"Transatlantinio solidarumo" aljanso valstybių koviniai lėktuvai aktyviai naudojasi ne tik Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Lenkijos oro erdvėmis, bet ir jų oro bazėmis, esančiomis atitinkamai Latvijos Lielvardės, Lietuvos Zoknių, Estijos Amario gyvenvietėse ir Lenkijos Lodzės mieste (Lasko oro pajėgų bazė). Visos šios bazės Lenkijai ir Baltijos valstybėms įstojus į aljansą buvo nuodugniai modernizuotos, jos įgijo daugiafunkcį pobūdį.

Šios bazės tokios universalios, kad gali priimti visų trijų tipų sunkiuosius strateginius bombonešius, kuriuos turi JAV, o būtent strateginius bombonešius B-1B, B-52H ir B-2A. Visi, gavę "leidimą nuolat gyventi" karinėse bazėse Didžiojoje Britanijoje, prieš kelerius metus pradėjo vykdyti skrydžius į Estijos Amario oro bazę.

Kaip matyti iš dalyvaujančių šalių sąrašo, visos trys Vakarų valstybių branduolinės galios, tai yra Didžioji Britanija, JAV ir Prancūzija, skyrė savo oro vienetus. Jos pradėjo stabiliai naudoti savo "dvigubos paskirties" naikintuvus, galinčius nešti ne tik įprastus ginklus, bet ir branduolinius ginklus, kurie kartais viršija kai kurių JAV strateginių tarpžemyninių "Minuteman-3" tipo raketų branduolinių galvučių galingumą.

Kaip pažymėta 2019 metų kovo mėnesio NATO spaudos tarnybos pranešime, JAV strateginės branduolinės pajėgos į Jungtinę Karalystę iš karto išsiuntė šešis tolimojo nuotolio strateginius bombonešius B-52H — kaip buvo skelbta, "organizuoti mokomųjų renginių ciklą visoje Europoje". Bet kokie tai "renginiai", paaiškėjo šiek tiek vėliau. Praėjusių metų pabaigoje vienas sunkiųjų strateginių tokio tipo bombonešių vykdė mokomąjį bombardavimą Lietuvos treniruočių aikštelėje, esančioje už 60 km nuo Rusijos eksklavo — Kaliningrado srities.

Komentuodamas situaciją, susidariusią dėl amerikiečių sunkiųjų strateginių bombonešių pasirodymo Baltijos regione, vienas iš Latvijos parlamento deputatų bandė pokalbį nukreipti į kiek kitokį aspektą sakydamas, kad Pentagonas nestato specialių saugyklų branduoliniams ginklams laikyti Latvijoje. Gali būti, kad jis tikrai nestato, tačiau tai nereiškia, kad JAV orlaiviuose išvis nėra branduolinio ginklo. Kartu negalima ir teigti, kad jis yra šiuose orlaiviuose, nes Rusijos Federacija niekada nevykdė jokių karinių-techninių patikrinimų — tiesiog dėl to, kad nėra tinkamo susitarimo tiek su Vašingtonu, tiek su visų trijų Baltijos valstybių sostinėmis.

Tuo tarpu NATO toliau stiprina grupuotę ir plečia operacijos "Baltic Air Policing" kovines misijas.

Dar 2016 metų birželio 14 dieną tuometinis NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas amerikietis Aleksandras Veršbou (Alexander Vershbow) susitiko su Latvijos, Lietuvos ir Estijos gynybos ministrais, kad pasirašytų naują susitarimą dėl oro erdvės valdymo tvarkos, remiančios NATO oro pajėgų misiją Baltijos jūros regione.

Pasirašymo ceremonijos metu Aleksandras Veršbou pabrėžė, kad šis Aljanso ir trijų Baltijos valstybių susitarimas prisidės "plečiant parengiamųjų veiksmų Baltijos regiono oro erdvėje galimybes". Iškyla klausimas: kokie tie "veiksmai"? Tuometinis Transatlantinės sąjungos generalinio sekretoriaus pavaduotojas taip pat pridūrė, kad pasirašytas dokumentas siunčia "aiškų signalą apie bendrą Aljanso atsakomybę ir ryžtą apsaugoti NATO šalių teritoriją ir gyventojus". Nuo ko apsaugoti?

Pagal naują Transatlantinio aljanso jungtinių oro pajėgų strategiją — NATO jungtinę oro pajėgų strategiją, kuri buvo patvirtinta 2018 metų birželio 26 dieną, jos valstybių narių oro pajėgos turėtų turėti galimybę veikti "bet kurioje vietoje ir bet kokiomis sąlygomis", įskaitant labai saugioje oro erdvėje ir intensyvaus oro eismo vietose. Baltijos regionui taikomas šis oro erdvės veiklos aiškinimas, kurį pasiūlė bloko būstinė. Minėtu dokumentu, patvirtinančiu pasirengimą tęsti vykstančias oro operacijas įvairiuose pasaulio regionuose, siekta, kad Aljansas toliau plėstų papildomas oro pajėgų puolamąsias doktrinas ir šioje srityje kurtų naujas pajėgas ir priemones.

Oficialiuose NATO strateginiuose dokumentuose nurodoma, kad Baltijos šalių oro erdvės apsauga visą parą grindžiama tuo, kad jos neturi pakankamai kovinių lėktuvų, galinčių atlikti paskirtą užduotį. Tačiau tokios ilgalaikės NATO oro pajėgų operacijos Baltijos danguje ypatumai plėtojant specifines taktines ir strategines užduotis rodo, kad ji siekia plataus masto puolimo tikslų.

Kaip paskelbta NATO viršūnių susitikime Briuselyje 2018 metų liepą, bloke buvo sutarta dėl bendrų oro pajėgų pajėgumų strategijos, kuri bus pagrindinis Aljanso oro pajėgų patruliavimo misijų taikos metu veiksnys. Tai taip pat taikoma operacijai "Baltic Air Policing".

Sprendžiant iš aukščiausios NATO karinės-politinės vadovybės šių metų balandžio mėnesio pradžioje pateiktų pareiškimų, visos šios sausumos, jūros ir oro pajėgų grupuotės gali būti prireikus "sustiprintos" dar labiau. Natūralu, kad ne dėl koronaviruso.

Nurodyta operacija, kai kuriais oficialiais Rusijos ekspertais, kurie  nežino jos pagrindinio funkcinio tikslo, vadinama "Baltijos policijos operacija" jokiu būdu nėra formuojama kaip "policijos misija", skirta kontroliuoti ir užtikrinti oro eismo saugumą šioje Europos žemyno dalyje. Pavadinta operacija realiajame matmenyje yra daug žadanti kovinė operacija, turinti toli siekiančius tikslus.

Kodėl NATO oro pajėgų Baltijos šalių oro erdvėje operacija straipsnio pradžioje pavadinta "ypač pavojinga ir destabilizuojančia"? Akivaizdu, ne tik dėl to, kad jos papildo keturias daugiašales "fronto linijos" Aljanso antžemines kovos grupes, bet ir stiprina Aljanso nuolat dislokuotas Baltijos vandenyse jūrų pajėgas.

Rusijos nacionalinio saugumo požiūriu reikšminga ir kita aplinkybė.

Tai yra aiškus branduolinis veiksnys, esantis minėtoje oro operacijoje. Be to, jos "atsakomybės zona" apima ne tik dangų virš trijų Baltijos šalių ir Lenkijos, bet ir oro erdvę, besitęsiančią per Baltijos jūros dalį, besiribojančią su Kaliningrado ir Leningrado sričių teritorijomis.

Aljanso oficiali atstovė Oana Lungescu, pavadinusi branduolinius ginklus gebančių nešti orlaivių dislokavimą "planiniu", pripažino, kad "tai rodo, jog JAV branduolinis skėtis saugo Europą ir parodo unikalų potencialą, kurį Jungtinės Valstijos gali perdislokuoti į Europą krizinės situacijos metu". Taigi, tai visgi yra tikras "branduolinis skėtis", o ne kažkoks įprastas "oro patruliavimas"?

Dėl šio galimo branduolinio komponento tokia Aljanso oro pajėgų operacija galėtų būti laikoma "Baltijos branduoline krize" arba "Karibų krize Nr. 3", atsižvelgiant į tai, kad Karibų krizė Nr. 1 buvo sukelta JAV 1962 metų spalį, o "Karibų krizė Nr. 2" prasidėjo, kai Aljansas 1979 metų gruodį leido dislokuoti amerikiečių balistines raketas "Pershing" ir antžemines sparnuotąsias raketas "Tomahawk" keliose Europos šalyse.

Panašu, kad būtent dėl ​​aukščiau paminėtų priežasčių Rusija turi nuolat iškelti Jungtinėms Valstijoms ir kitoms Aljanso valstybėms, kurios dalyvauja šioje operacijoje, klausimą dėl visiško NATO "dvigubos paskirties" orlaivių ir JAV sunkiosios strateginės aviacijos patruliavimo Baltijos šalių ir Baltijos jūros zonoje nutraukimo. Deja, oficialiuose Rusijos pareiškimuose dėl ginklų kontrolės problemų kritiškos pastabos apie šią operaciją praktiškai nepateikiamos. Ne visi net žino apie jos egzistavimą. Arba blogai suvokia jos padarinių žalą tiek regioniniu, tiek pasauliniu mastu.

Rusija turėtų aktyviai kelti klausimus apie visišką šios operacijos nutraukimą bet kuriuo atveju. Toks reikalavimas taip pat turėtų atsirasti kaip atsakas į nuolatinius JAV ir NATO pareiškimus, kuriuose reikalaujama, kad Rusija vienašališkai sumažintų savo ginkluotę arba sumažintų karinę veiklą savo teritorijoje, taip pat Baltijos regione. Visų pirma Kaliningrado ir Leningrado sričių zonoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
NATO oro policijos misija, Baltijos šalys, Rusija
Kanalo RT logotipas, archyvinė nuotrauka

Paprieštarauti negalime blokuosime. Lietuva rado paaiškinimą, kodėl uždraudė RT

(atnaujinta 15:36 2020.07.09)
Lietuvos "žiniasklaidos sargai" uždraudė šalyje transliuoti RT. Jų sprendimas buvo pagrįstas ne RT turinio cenzūra, o "pritrauktu už ausų" faktu — neva kanalui vadovauja Rusijos pilietis Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos sankcijos

Rusijos žurnalistų bendruomenės, Rusijos ambasados ​​Lietuvoje, RT vadovės Margaritos Simonian argumentai — kaip žirniai į sieną.

"Gerbiama Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuri uždraudė RT Lietuvoje. Dmitrijus Kiseliovas neturi nieko bendra su "Russia Today". Dmitrijus Kiseliovas vadovauja naujienų agentūrai MIA "Rossija segodnia". Net jei "Google" vertėjas jums sako, kad "Russia Today" verčiama kaip "Rossija segodnia", — sprendimą Facebook puslapyje komentavo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian.

Pasipiktinimą tokiu sprendimu išreiškė ir Rusijos ambasada Lietuvoje.

"Rusijos užsienio reikalų ministerija jau išaiškino, kad tvirtinimai, jog Dmitrijus Kiseliovas valdo RT kanalų grupę, yra netiesa. Šį nedraugišką Lietuvos valdžios institucijų sprendimą mes vertiname kaip dar vieną žingsnį kovoje su alternatyviomis nuomonėmis ir žiniasklaidos laisve", — Lietuvos žiniasklaida cituoja Rusijos ambasados atstovą spaudai Aleksandrą Kudriavcevą.

Tiek diplomatai, tiek kanalo vadovybė apie tai kalbėjo dar prieš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos posėdį, komentuodami Latvijos žiniasklaidos laisvės puoselėtojų sprendimą nutraukti septynių kanalų arabų ir ispanų kalbomis transliavimą Latvijoje.

Bet, matyt, "Google" vertėjas lietuvių cenzoriams yra svaresnis įrodymas nei diplomatų ar paties RT kanalo, kuris šiandien yra tarp pasaulio žiniasklaidos lyderių, vadovybės žodžiai. Anksčiau Baltijos šalyse buvo bandoma apkaltinti RT dėl "feikų". Bet kažkodėl nepavyko iš piršto laužtų kaltinimų pagrįsti faktais. Tai pripažįsta patys Lietuvos cenzoriai.

"Programų transliacija nutraukiama ne dėl pažeidimų, o dėl to, kad asmuo, susijęs su šios televizijos programomis, yra įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Tai yra ponas Kiseliovas. Jis neturi gauti naudos, todėl laidų transliacija nutraukiama. Tai buvo padaryta Latvijoje, ir dabar ir Lietuvoje", — po komisijos posėdžio sakė LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

Pasirodo, atvirose žurnalistinėse diskusijose nepavyko paneigti RT medžiagos teisingumo. Todėl nuspręsta apeiti iš kitos pusės. Kaip tarybiniais laikais, kurių dabartinė Lietuvos valdžia labai nekenčia, kai buvo nuspręsta nutildyti "balsą iš anapus".

Tikėtina, kad toks radikalus Lietuvos ir, ko gero, Latvijos valdžios sprendimas neliks ne tik be RT vadovybės, bet ir visos Rusijos žurnalistų bendruomenės atsako.

"Tai yra tiesioginis spaudimas žiniasklaidai, atviras cenzūros aktas. Šio sprendimo priežastys kelia nerimą, nes tai, kad Kiseliovas vadovauja RT — matyt, čia žmonės painioja RT, "Russia Today" ir "Rossija segodnia". <...> Tai yra specifiškas tiesioginis spaudimas mūsų žiniasklaidai. Kokie galėtų būti mūsų veiksmai, mes taip pat pasakėme. Jei, pavyzdžiui, RT vadovybė pateiks ieškinį, gins savo teises teisme, tada tai bus absoliučiai logiškas sprendimas. Imtis kai kurių veidrodinių priemonių neveiksminga, o lietuviška žiniasklaida tokia apimtimi Rusijoje netransliuojama, juolab jokie televizijos kanalai", — Sputnik Lietuva sakė Rusijos žurnalistų sąjungos viceprezidentas Timuras Šafiras.

Anot LTRK vadovo Manto Martišiaus, komisijos sprendimas uždrausti RT transliacijas Lietuvoje įsigalioja iškart nuo jo paskelbimo internete, tai yra, nuo liepos 9 dienos. Nuo šios dienos kabelinės ir IT televizijos operatoriai — "Balticum", "Consilium Optimum", "Penki kontinentai" ir "megogo.net" — turi nutraukti penkių RT grupės kanalų (RT, RT HD, RT Spanish, RT Documentary ir RT Documentary HD) transliavimą.

Anksčiau tam, kad būtų užblokuotos tam tikros žiniasklaidos priemonės Lietuvos informacinėje erdvėje, neužteko vien LTRK sprendimo. Tai turėjo patvirtinti teismo nuosprendis. Bet po daugybės prieštaringai vertinamų klausimų, susijusių su Rusijos televizijos kanalų ("Pervyj kanal", "Rossija", "NTV") transliacijų blokavimu Lietuvoje, jie nusprendė nesivarginti su tokiomis smulkmenomis. Kaip ir viskas aišku, tačiau nepriklausoma teismų sistema Lietuvoje yra santykinė sąvoka. Bus lengviau, kaip ir represijų laikais, jei mirties bausmę paskelbs ne teismai, o "troikos".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
žiniasklaida, Lietuva, Dmitrijus Kiselevas, RT
Dar šia tema
Lietuvos URM rekomenduoja Radijo ir televizijos komisijai drausti RT programas
Lietuva kovoja su RT. O gal reikėtų su "fake'ų kūrėjais" iš JAV?
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Lietuvoje uždrausta RT
LGBT vėliava, archyvinė nuotrauka

LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis

(atnaujinta 17:07 2020.07.08)
Pasaulinis "LGBT paramos" mėnuo, vadovaujamas JAV ir Didžiosios Britanijos, Rytų Europoje dar nesulaukė didelio palaikymo. Tos pačios lyties asmenų meilės aktyvistai reikalauja, kad Baltijos šalių prezidentai aiškiai išreikštų savo poziciją dėl gėjų ir lesbiečių

Homofobiškiausios šalies ES Rytų stovykloje — Lenkijos — vadovas Andžejus Duda jau viešai pasisakė už vienos lyties asmenų santuokos draudimą. Tačiau jo kolegos Baltijos šalyse šiek tiek pasimetę.

Kitą sekmadienį Lenkijoje vyks antrasis prezidento rinkimų turas. Ir niekas negali būti tikras, kad Andžejus Duda liks prezidentu kitai kadencijai. Europos akimis, jis yra skandalingas veikėjas. Maža to, kad jam vadovaujant Lenkija pradėjo agresyviai diktuoti sąlygas visai Europos Sąjungai ir pretenduoti į lyderystę, tai Lenkijos prezidentas dar sau leido nekorektiškai kalbėti apie seksualines mažumas. Žodžiu, pirmojo prezidento rinkimų turo išvakarėse jis dar kartą pasakė "ne" tos pačios lyties asmenų santuokai ir paskelbė krikščioniškųjų šeimos vertybių viršenybę Lenkijoje.

Užtat artimiausių Lenkijos politinių draugų-partnerių — Baltijos šalių — požiūris į LGBT bendruomenę nėra toks aiškus. Vos prieš kelias dienas Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid su šypsena ir nuolankumu leido seksualinių mažumų atstovams prie jos suknelės prisegti vaivorykštės spalvų ženklelį.

Latvijos prezidentas dar kol kas negavo panašaus ženklelio. Tačiau verta prisiminti, kad Latvijos užsienio reikalų ministerijai antrą kadenciją vadovauja atviras gėjus Edgaras Rinkevičius.

Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą vis dar kankina neaiškios mintys. Praėjusią savaitę Lietuvos LGBT bendruomenės aktyvistai jau ėmėsi įspėjamojo veiksmo — surengė piketą prie Prezidentūros. Jie paragino Nausėdą "atsakyti už žodžius", pasakytus prieš metus rinkimų karštinės metu. Tada pavyzdingas šeimos vyras Nausėda pažadėjo, kad jei bus išrinktas prezidentu, prisisegs vaivorykštės spalvos ženklelį kaip solidarumo su LGBT bendruomene simbolį. Piketas praėjo, o iš Prezidento rūmų iki šiol nė žodžio.

Ko gi laukia Gitanas Nausėda? Galbūt Lenkijos prezidento rinkimų antrojo turo rezultatų? Iš tiesų, šiandien Europoje Lietuva neturi artimesnės draugės nei Lenkija. Ir nuo to, kas artimiausiais metais vadovaus Lenkijai, priklauso ne tik Vilniaus pozicija tarptautiniais klausimais, bet ir jo požiūris į LGBT bendruomenę. O dar geriau būtų jau žinoti ir rudenį vyksiančių JAV prezidento rinkimų laimėtoją. Kas, jei gėjų neapkenčiantį Trampą nugalės liberaldemokratas Džo Baidenas.

Verta priminti, kad homofobiškiausių ES šalių reitinge Lietuva kartu su Lenkija yra sąrašo viršuje. Lietuvos Seimas tos pačios lyties asmenų santuokos pripažinimą jau keletą kartų atmetė. Galbūt todėl praėjusiais metais JAV Valstybės departamentas atsiuntė atvirą gėjų Robertą Gilchristą vadovauti ambasadai Vilniuje. Taip sakant, švietimo ir įspėjimo tikslais. Taigi, Gilchristas ir jo bendruomenė laukia, ką pasakys Gitanas Nausėda. Ar LGBT žmonės bus laukiami Prezidento rūmuose? Ar prezidentas leis prie jo kostiumo prisegti vaivorykštės ženklelį? Ar dalyvaus pirmoji Lietuvos ponia?

Taip, ir pačiam Gitanui Nausėdai, ir jo patarėjams teks padaryti sunkų pasirinkimą. Ir nutylėti šiuo klausimu nepavyks. Ypač rudenį vyksiančių Seimo rinkimų išvakarėse. Galų gale net netiesioginis tam tikros politinės partijos palaikymas iš prezidento pusės gali turėti įtakos balsavimo rezultatams. O statymai yra labai aukšti. Ar liks valdžioje dabartinės koalicijos partijos, vadovaujamos "valstiečių" Ramūno Karbauskio, ar sugrįš konservatoriai-liberalai? Kiekvienas gautas mandatas bus vertas aukso. O LGBT bendruomenės balsai gali būti lemiami.

Sprendžiant iš naujausių viešosios nuomonės apklausų rezultatų, LGBT idėjas masėms propaguojantys Lietuvos konservatoriai ir liberalai turi gerą šansą atgauti valdžią. Taigi, spalio 11 dieną rinkėjams teks balsuoti ne tik už partijos programines gaires, bet ir už šeimos vertybes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
LGBT, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva — mažumų skriaudėja ar LGBT propagandos taikinys?
Lietuvoje ne visiems priimtinas "LGBT paramos mėnuo"
Agresyvi vaivorykštė
Vilnius, archyvinė nuotrauka

"Bonjour": Vilnius kviečia į prancūziškas atostogas

(atnaujinta 22:04 2020.07.09)
Nuo penktadienio iki sekmadienio sostinėje vyks “Prancūziškos atostogos" — mieste skambės prancūziška muzika ir rengiami spektakliai

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Ateinantį savaitgalį, liepos 17–19 dienomis, Vilniuje vyks "Prancūziškos atostogos", praneša miesto savivaldybė. 

Nuo penktadienio iki sekmadienio sostinėje nepritrūks prancūziškos muzikos, teatro ir maisto — būtent kultūra ir gastronomija yra tai, kas viso pasaulio turistams labiausiai asocijuojasi su prancūzais.

"Prancūziškų atostogų" Vilniuje pradžios akcentas — prancūzų žvirbliuku vadinamos Edith Piaf dainų repertuaro koncertas. Legendinės dainininkės dainas liepos 17–ąją, penktadienį, Konstantino Sirvydo skvere atliks Evelina Sašenko. 

Šeštadienį, liepos 18-ąją, Užupyje vyks prancūzų menininko Phil Von šokio monospektaklis "Human Lost & Found", o Senamiestyje — prancūzų poezijos bei muzikos improvizacija "Po Paryžiaus dangum", kurią rengia aktorė ir režisierė Birutė Mar. 

Be to, visą savaitgalį prancūziškos gastro kultūros širdimi Vilniuje taps Halės turgus.

"Romantiška muzika, elegantiški vakarai restoranuose, iškylos parkuose, tipiški prancūziški desertai su kava, "Michelin" žvaigždučių verti patiekalai nuneš jus toli toli, du tūkstančius kilometrų pietvakarių kryptimi", — žada Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros "Go Vilnius" direktorė Inga Romanovskienė. 

Visą vasarą "Atostogų Vilniuje" savaitgaliais siūlomos nuolaidos nakvynei, pramogoms ir maitinimui. Pigiau bus galima ir atvykti į Vilnių — nuolaidas suteikia projekto partneriai "LG Keleiviams", "Kautra", "BusTuras", "Citybee", pigų parkavimą Vilniaus centre pasiūlys "Unipark".

Informaciją apie nuolaidas ir specialius pasiūlymus galima rasti projekto svetainėje, jais pasinaudoti bus galima su specialiu promo kodu "PrancūzijaVilniuje".

Tegai:
atostogos, Vilnius
Dar šia tema
Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų