Protestai JAV

Dėl ko kovojo, ant to ir "užsirovė" "spalvotoji revoliucija" Amerikoje

(atnaujinta 14:14 2020.06.07)
Amerika gatvėse. Anksčiau gatvėse buvo Ukraina. Ar šiuose protestuose yra panašumų? Atrodo, kad taip

Yra posakis, kad "spalvotoji revoliucija" negali įvykti Jungtinėse Valstijose, nes ten nėra JAV ambasados. Jo esmė ta, kad tokio pobūdžio procesų technologiją ištobulino ir sėkmingai taiko įvairiose šalyse būtent amerikiečiai.

Vienu iš poligonų tapo Ukraina, kurios "Maidanus" galima vadinti "spalvotų revoliucijų" vadovėliu. Tačiau šiandien kažkas panašaus vyksta pačioje Amerikoje, ir kas įdomiausia — pradeda ryškėti ta pati schema.

Prasideda viskas nuo priežasties. Ukrainoje 2013-2014 metais buvo tikslas nuversti Viktorą Janukovičių. Jungtinėse Valstijose kova dėl prezidento posto, ir skatindami protestus, oponentai gali siekti diskredituoti vienas kitą ir įtvirtinti savo autoritetą. Pavyzdžiui, demokratai gali sakyti, kad valstybės vadovas nekontroliuoja situacijos šalyje, o Donaldas Trampas gali teigti, kad viskas prasidėjo ten, kur valdo demokratai.

Toliau reikia įvykio, nuo kurio viskas prasideda. Jis gali būti suorganizuotas, arba galima "išsukti" tai, kas jau įvyko. Ukrainoje tokiu įvykiu tapo Janukovičiaus sprendimas nepasirašyti sutarties su ES dėl asociacijos, o Amerikoje — Džordžo Floido, kuris kartu tapo sakraline auka (kaip "dangaus šimtinė" Ukrainoje) ir sukilimo veidu, mirtis.

Beje, kiekvienoje valstybėje/visuomenėje yra problemų, dėl kurių gali kilti didelis konfliktas. Ukrainoje tai rytinės ir vakarinės šalies dalių priešprieša, o Amerikoje — rasinės juodaodžių diskriminacijos klausimas.

Beje, jau sakoma, kad Floidas tapo "rasinės pandemijos" auka, kas kartu su "aš negaliu kvėpuoti" irgi yra "spalvotos" technologijos klasika — sugalvoti trumpą, aktualų ir uždegantį lozungą, kuris ves žmones į priekį (panašiai, kaip Ukrainos nacionalistai sako, kad prieš juos "vata ir koloradai").

Tačiau protestuotojus labiau "užveda" praktinio veiksmo pavyzdys. Šiuo atveju Amerikoje kalbama apie tai, kad tarp maištininkų yra nevietinių provokatorių, kurie taikius protestus paverčia nekontroliuojamomis riaušėmis. O tiems, kas nori prisijungti, kažkas (kartais sakoma, kad Džordžas Sorošas) atveža ir gražiai sudeda plytas (Maidane buvo snaiperiai, kurie šaudė į visus, kad lietųsi kraujas, pyktis ir kova).  

Ir prasideda masinis mašinų deginimas ir parduotuvių plėšimas. Bet kai korespondentai klausia protestuotojų, ko jie nori, tie negali pasakyti nieko konkretaus. Ukrainoje norėjo Asociacijos sutarties su ES ir gyventi kaip Europoje, nors neįsivaizdavo, kas toje sutartyje parašyta. Amerikoje sako "nėra teisingumo, nėra taikos". O kas tas teisingumas? Griežtai nubausti policininkus, kurie sulaikė Floidą? Ne, to protestuotojams maža, bet kokio kito teisingumo jie nori, niekas nežino.

Pagaliau, Maidane faktinėmis aukomis tapo "Berkuto" pareigūnai, kurie buvo atakuojami, pažeidžiant įstatymus - tai yra, dominavo akivaizdus teisinis nihilizmas ir nepagarba teisėsaugos institucijai, kuri laukia įsakymo, bet jo negauna. Amerikoje, kur sakoma, kad įstatymas aukščiau visko, protestuotojai šiandien nesilaiko komendanto valandos taisyklių ir irgi puola bei žudo policininkus, kurie labai norėtų pereiti į puolimą ir įvesti tvarką, bet dėl kažkokių (politinių) priežasčių yra priversti "sėdėti gynyboje".

Ir visa tai vadinama demokratija, taikiu ir teisėtu pilietiniu pasipriešinimu (kuris Ukrainoje baigėsi pilietiniu karu)...

Trumpai sakant, Floido mirtis neabejotinai yra tragiškas epizodas, kurio kaltininkai turi būti nubausti. Tačiau problema tame, kad vis daugiau požymių rodo, jog protestai dėl šio įvykio tampa kažkieno politiniu instrumentu, kuris naudojamas pagal "spalvotos revoliucijos" vadovėlį.

Ypač įdomu tai, kad, tarsi paspaudus mygtuką, agresyvaus nepasitenkinimo banga užliejo ir Europą, kas reiškia, jog "planas" peržengė Amerikos darbotvarkės ribas ir įgavo tarptautinį atspalvį. Kaip pasakė maža Floido dukra: "Tėtis pakeitė pasaulį". Beliko palaukti ir suprasti, kokiu tikslu?  

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

 

Tegai:
protestai, Ukraina, JAV
Dar šia tema
Puškovas paaiškino, kodėl JAV pradėjo "byrėti"
Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip JAV policija atsiklaupė priešais protestuotojus
Protestai JAV: kaip amerikiečiai bando primesti kaltę Rusijai
Per protestus JAV nustatyta beveik 280 išpuolių prieš žurnalistus
Džonsonas Floido mirtį pavadino baisia ​​ir neatleistina
Twitter užblokavo Trampo komandos vaizdo įrašą apie Floidą
Švediją užvaldė protestai dėl Džordžo Floido mirties
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentas pavargo būti nominaliu vadovu: Nausėda apibendrino metų rezultatus

(atnaujinta 17:13 2020.07.10)
Prezidentas Gitanas Nausėda apibendrino pirmųjų kadencijos metų rezultatus ir atsakė į žurnalistų klausimus apie visą Lietuvos politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo spektrą

Nausėda, kaip galima spręsti iš spaudos konferencijos metu išsakytų teiginių, ketina vis labiau kištis į valstybės vidaus politiką, už kurią pagal Konstituciją atsakingos vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios šakos — Vyriausybė ir Seimas.

Pagal Lietuvos Konstituciją prezidentas vadinamas "valstybės vadovu" (VI skirsnis, 77 straipsnis), tačiau jo įgaliojimai yra apriboti. Valstybės vadovas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką (VI skirsnis, 84 straipsnis). Tačiau pirmaisiais prezidentavimo metais Gitanas Nausėda tarptautinėje arenoje ne itin spindėjo. Visuose susitikimuose su pasaulio lyderiais jis vis kartojo mantrą apie Baltarusijos atominės elektrinės pavojų, apie "agresorių iš Rytų" ir graudžiai prašė ES struktūrų pinigais padėti nukentėjusiai nuo koronakrizės Lietuvos ekonomikai.

Gal todėl Nausėda bando sustiprinti savo autoritetą, aktyviai įsikišdamas į vidaus politiką. Jis pirštu grūmoja Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai, o paprastiems žmonėms sako, kad dar šiek tiek, ir savo tautiečiams jis atneš dangaus manų. Juk tik jis, patirties turintis bankininkas, žino, kaip išmaitinti tautą ir kiekvieną lietuvį padaryti milijonieriumi.

Kaip žinote, Lietuvoje yra trys valdžios šakos — įstatymų leidžiamoji (Seimas), vykdomoji (Vyriausybė) ir teisminė (Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai). Yra dar atseit nepriklausoma ketvirtoji valdžia — žiniasklaida.

Kaip žinote, įstatymų leidžiamąją galią žmonės renkasi per bendruosius Seimo rinkimus kas ketverius metus. Ir tada nugalėtojas formuoja valdančiąją koaliciją ir vyriausybę. Prezidentui pagal Konstituciją tvirtinant konkretų kandidatą į ministrus lieka tik patariamasis balsas. Ką jis dažnai ir išnaudoja.

"Taip, aš būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje", — sakė Gitanas Nausėda, tarsi užsimindamas, kad dabartinė valdančioji koalicija ir Vyriausybė neturi to.

"Aš norėčiau, kad būsimasis Vyriausybės vadovas būtų principingas šituo klausimu ir būtų ne atsvara, o parama prezidentui, įgyvendinant šias vertybes, nes jeigu vertybes įgyvendina vienas, du arba trys asmenys arba institucijos, tai yra vienas dalykas", — sakė prezidentas.

O čia, Jūsų Ekscelencija, šiek tiek išsamiau. Kas ir kam turėtų būti parama? Kiek mes žinome, Lietuva yra parlamentinė respublika, turinti tik prezidento valdžios elementus. Ir prezidentas nėra pats svarbiausias asmuo valstybėje, kaip, pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje ar Prancūzijoje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių prezidentas atlieka tik reprezentacinį vaidmenį. Vokietijoje visa valdžia yra kanclerio, o ne prezidento rankose.

Taigi, Lietuvos "valstybės vadovas" turėtų dar kartą atidžiai perskaityti Konstituciją ir persvarstyti savo valdžios užmojus. Verta prisiminti, kad naujausioje Lietuvos istorijoje jau buvo precedentas, kai Seimas apkaltos būdu atleido prezidentą.

Taip, Nausėda nėra Paksas. Ir jo politiniai mecenatai, kurie išsiuntė Nausėdą į tokį atsakingą postą, greičiausiai neleis Seimui surinkti reikiamo balsų skaičiaus. Be to, ir Nausėdos advokatai greitai pasakys, kur toji "raudona linija", už kurios galima tapti Konstitucijos pažeidėju ir sulaukti apkaltos.

Kyla klausimas, kas laimės Seimo rinkimus. Jei atsirevanšuos Gitano Nausėdos globėjai iš konservatorių-liberalų sparno, galima bus pamiršti bet kokią apkaltą.

Su valdančiąja konservatorių-liberalų ir Darbo partijos koalicija, apie kurią jau užsiminė konservatoriai, Nausėda dirbs taikiai. Bet jei dabartinė koalicija liks valdžioje, tuomet prezidentas turės elgtis atsargiau.

Nė mirktelėt nespėsi, ir iš "valstybės vadovo" galima virsti nusikaltėliu, kuris viršijo Lietuvos Konstitucija jam suteiktus įgaliojimus. Galų gale, kaip kažkada sakė vienas TSRS vyriausiasis prokuroras, yra žmogus — bus ir straipsnis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Seimas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Istorikas: Nausėda bando tapti "masinės politinės šizofrenijos" dalimi
Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
RT logotipas, archyvinė nuotrauka

RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija

(atnaujinta 13:01 2020.07.10)
Lietuva uždraudė savo teritorijoje transliuoti penkis RT kanalus. Tai atsitiko per savaitę po to, kai Latvijos valdžia žengė panašų žingsnį. Kita eilėje — Estija, kurios užsienio reikalų ministras taip pat neatmetė panašaus sprendimo galimybės

Kitokios Talino pozicijos šiuo klausimu tikimybė yra menka: tiek atsižvelgiant į tradicinį antirusišką trijų "Baltijos tigrų" sutarimą, tiek atsižvelgiant į tai, kad būtent Estijos valdžia buvo aktyviausia ir nuosekliausia sudarydama kliūtis Sputnik agentūros darbui respublikoje. Kaip žinote, norėdami pasiekti norimą rezultatą, jie ėmė tiesiogiai pulti darbuotojus, grasindami baudžiamuoju persekiojimu.

Vis dėlto įdomiausias visoje istorijoje yra oficialus Vilniaus sprendimo pagrindimas. Pats teiginys, kad RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos Vakarų sankcijos, tariamai tapo priežastimi imtis priemonių prieš "jo" žiniasklaidos išteklius.

Esmė net ne ta, kad šis teiginys yra netiesa, už ką Lietuvos valdžia buvo papeikta, ir šių pastabų autoriai priminė, kad RT neturi nieko bendro su MIA "Rossija segodnia" struktūromis, kurioms iš tikrųjų vadovauja Dmitrijus Kiseliovas.

Dar svarbiau, kad visa tai kadaise buvo: lygiai prieš savaitę, kai Latvijos nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba paaiškino RT transliacijų draudimą, sakydama, kad televizijos kanalai yra "faktiškai kontroliuojami ir prižiūrimi" Dmitrijaus Kiseliovo. Tuomet lygiai tokiu pačiu būdu Margarita Simonian ir Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo akivaizdų Latvijos oficialių struktūrų neprofesionalumą, nes jų sprendimas buvo grindžiamas atvirais beprotiškais teiginiais.

Tuo metu dar buvo galima paaiškinti įvykį atsitiktinumu ir konkrečių vykdytojų klaida: galų gale ne viena sistema neapdrausta nuo diletantų ir tinginių. Tačiau panašiose situacijose atsidūrusiai valstybei — ne "komilfo" viską atšaukti, net jei ją atvirai pakišo jos pačios valstybės pareigūnai.

Tačiau pasikartojus situacijai Lietuvoje, tampa aišku: atsitiktinės klaidos nebuvo ir nėra. Visa tai yra sąmoninga Latvijos ir Lietuvos valdžios pozicija, kurios principas yra "ir taip tiks".

Suprantama, kad draudimas transliuoti RT yra politinis sprendimas. Bet ar to buvo neįmanoma paaiškinti teisiškai "grynesniu" motyvu? Žinoma, galima. Bet tam reikėtų atsakingiems departamentams labiau pasistengti, ieškoti spragų teisės aktuose.

Kadaise būtent ši ypatybė — teisinis miklumas atitikti bent jau išorinį sprendimų nepriekaištingumą — buvo vienas iš svarbiausių Vakarų demokratijos kozirių. Ji atrodė nepaprastai pergalingai tarp kitų politinių sistemų, kurios nebuvo linkusios vargintis dėl oficialių procedūrų.

Bet nuo to laiko nutekėjo daug vandens. RT transliavimo uždraudimo klausimu Baltijos šalys ėjo tokiu keliu, kurį pastaraisiais metais pasirinkdavo visiškai kitos ir daug galingesnės valstybės.

Amerikiečiams mojavimas mėgintuvėliu su neaiškios kilmės milteliais pakeitė tikrai egzistuojančių aplinkybių, kuriomis tarptautinei bendruomenei galima būtų bandyti pateisinti invaziją į Iraką, paiešką. Britai surengė grandiozinį pasirodymą aplink Skripalių apsinuodijimą — ir jiems visiškai ne gėda dėl prošvaisčių, akivaizdžių "skylių" šiuo klausimu. Nyderlandai, teisingumą pavertę savo nacionaliniu prekės ženklu, MH17 bylos nagrinėjime rodo tokius teisinius "kūlvirsčius", kad niekas jau net nesistebi.

Tokių pavyzdžių — ne tik Rusijos, bet ir Kinijos, Irano, Venesuelos ir kitų "​​šalių atsiskyrėlių" — atžvilgiu yra tiek daug, kad jie jau seniai iš retų išimčių virto kasdienybe. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos ir Latvijos valdžios institucijų pozicija RT transliavimo draudimo istorijoje atrodo visiškai organiškai: kam įsitempti, jei to galima nedaryti; pakanka tiesiog pateikti akivaizdžią nesąmonę kaip oficialią poziciją?

Tai netgi turi savo logiką: antirusiškų pažiūrų auditorija, bus patenkinta paaiškinimais apie "Kiseliovą, kontroliuojantį RT" (kaip ir apie "Putiną, kuris apnuodijo Skripalius" arba "Kremlių, kuris numušė "Boeing" virš Donbaso"), ir Vakarai vis dažniau nemato priežasčių švaistyti išteklius Rusijai ir jai prijaučiančioms jėgoms, nes, matyt, laiko šią užduotį įtikinti ir patraukti į savo pusę beprasmiška.

Iš pradžių šį (atvirai apgaulingą) požiūrį sukūrė informacinė, politinė, ideologinė ir net moralinė Vakarų monopolija. Būtent dėl jos tam tikru momentu jie nustojo manyti, kad reikia kruopščiai ir profesionaliai vykdyti savo politiką — tiek apskritai, tiek konkurentų atžvilgiu. Dėl to jie patys nepastebėjo, kaip prarado šią monopoliją, taip pat ir dėl kompetencijų praradimo bei atsipalaidavimo ir įsitikinimo, kad tiks ir taip.

Dabar situacija kitokia. Dabar visos tos pačios jėgos nemato prasmės efektyviai dirbti ir rimtai stengtis vien dėl to, kad pačios susitvarkys, o priešo vis tiek neįtikinsi.

Stebina tai, kad jie rimtai tiki (ir tai patvirtina neseniai priimti Baltijos šalių sprendimai dėl RT), jog toks profesionalus, tiksliau, akivaizdžiai neprofesionalus požiūris nulems jų ideologinę ir geopolitinę pergalę prieš Rusiją.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
RT, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Lietuvoje uždrausta RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT laiko "beprotiškais": čia tai įrodyta praktiškai
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą