Mitingas prie paminklo Petrui Cvirkai prieš jo nukėlimą, archyvinė nuotrauka

"Patriotai" nerimsta: naujas konservatorių žygis prieš Cvirkos paminklą

(atnaujinta 14:41 2020.06.08)
Cvirka buvo idėjinis komunistas, vienas Tarybų Lietuvos vedlių ir kūrėjų, todėl nenuostabu, kad pastarojo kūryba išreiškė principus, kurių rusofobams-nacionalistams nei suprasti, nei priimti

Fašistuojantys mūsų pseudo-patriotai vėl nerimsta: artėjant vadinamosios "sovietinės okupacijos" 80-mečiui, konservatoriai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas vėl reikalauja miesto mero Remigijaus Šimašiaus paskubinti sostinės centre stovinčio paminklo lietuvių literatūros klasikui Petrui Cvirkai pašalinimą.

Kas nepatinka landsbergistams?

Tema, aišku, ne nauja: jau ne vieneri metai, kaip "Žmonių" partijos lyderiai reikalauja pašalinti minėtąjį paminklą. Priežastis yra aiški: Cvirka buvo idėjinis komunistas, vienas Tarybų Lietuvos vedlių ir kūrėjų, todėl nenuostabu, kad pastarojo kūryba išreiškė principus, kurių mūsiškiams rusofobams-nacionalistams nei suprasti, nei priimti.

Paminklas Petrui Cvirkai Vilniuje
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tikriausiai nei Landsbergis, nei jo nuolankieji landsknechtai (tokie kaip Ažubalis, Anušauskas, Kasčiūnas ir t. t.) negali atleisti Cvirkai, kad šis savo kūryba — knygomis "Saulėlydis Nykos valsčiuje", "Frank Kruk", "Žemė maitintoja", "Meisteris ir sūnūs", "Brolybės sėkla" ir kt. — realistiškai nušvietė tuometį Lietuvos ir lietuvių tautos gyvenimą, demaskavo tų laikų landsbergius, žodžiu, smetoninius šiandieninių "patriotų" pirmtakus, ir — dar daugiau — ragino liaudį nesitaikstyti su neteisybe, bet prieš tokius kovoti.

Čia nieko naujo nematyti: po praeitais metais padaryto nedidelio Rašytojų sąjungos protesto, paminklo nukėlimo vajus buvo kiek pristabdytas. Šimašiui ir Ko pasidarė nelabai patogu imti jį ir nugriauti. Todėl ir dabar, reaguodamas į minėtųjų konservatorių pareiškimą, kaip matyti iš jo pasisakymų žiniasklaidoje, Šimašius laikėsi gan vangiai, paminklo klausimu nebenorėdamas užimti konkrečios pozicijos.

Cvirka — Tarybų Lietuvos kūrėjas

Tiesa, mūsiškių inteligentų, pasisakančių prieš Cvirkos paminklo nugriovimą, argumentai turi rimtų spragų: anot jų, pastarojo nereikia smerkti, jis "tebuvo rašytojas" ir nieko daugiau, juo neva "pasinaudoję" piktieji komunistai ir šiaip "okupantai" — todėl, susimildami, palikime jį ramiai sau stovėti... Visiškai nenuostabu, kad nuoseklūs antitarybininkai tokias versijas gali sumalti į miltus.

Kodėl? Nes Cvirka nebuvo "tik rašytojas". Iš tiesų, retas kuris rašytojas, kurio kūryba tikrai šio to verta, tebūna "tik" rašytojas. Kiekvienas tikras rašytojas, su savo kūryba įeinantis į nacionalinį ar, dar daugiau, pasaulinį literatūros fondą, turi savo pasaulėžiūrą, filosofiją, ideologiją ir, atitinkamai, savo pilietinę poziciją. Ne išimtis ir Petras Cvirka: tokią poziciją jis tikrai turėjo.

Jis nebuvo nei aplinkybių auka, nei kažkieno naudingas idiotas. Tada, išeitų, jis buvo "tautos išdavikas", "okupantų bendrininkas"? Pagal konservatorių ir į juos panašių logiką, tikriausiai taip. Iš tiesų, Cvirka prisidėjo prie tuometės Lietuvos, kokią ją valdė Antanas Smetona ir Ko, sunaikinimo. Bet prisidėjo jis ir prie kitos, pastarajai alternatyvios, Tarybų Lietuvos, sukūrimo.

Pats faktas, kad didžioji dalis ne tik XX amžiaus, bet apskritai visų lietuvių tautos laimėjimų tiek materialinės, tiek dvasinės kultūros srityse, priklauso Tarybų Lietuvos laikotarpiui, priklauso tarybinei santvarkai, yra iškalbingas. Bet būtent nenoras šito pamatyti ar, juo labiau, deramai įsisavinti, trukdo adekvačiai įvertinti ir Cvirkos, ir daugybės kitų mūsų šalies šviesulių indėlį ir vietą Lietuvos istorijoje.

Šiuo požiūriu istorinės tiesos problema iškyla kaip pati aktualiausia, be kurios sprendimo neįmanoma jokia tikrai konstruktyvi diskusija didžiaisiais tautos ir valstybės padėties bei jos likimo XXI amžiuje klausimais.

Ar paminklą nuims?

Visgi, esamu momentu svarbiausias klausimas — koks likimas laukia Cvirkos paminklo? Ar jį nuims? Iš Šimašiaus elgesio matyti, kad artimiausiu metu to būti neturėtų: lauks Seimo rinkimų. Bet ateityje dalykas priklausys nuo to, kaip susiklostys vidiniai savivaldybės ir kultūrinius reikalus kuruojančių valstybinių įstaigų žaidimai. Be to, reikia nepamiršti ir kitokių čia veikiančių interesų...

O būtent, kad Cvirkos paminklas stovi komerciniu požiūriu itin parankioje vietoje, ir galime neabejoti, kad Šimašius ir Ko, žodžiu — visa "Laisvės partija" kartu su jos partneriais iš TS-LKD — su didžiausiu malonumu paverstų Cvirkos aikštę pelninga erdve. Nes juk simbolinė funkcija, ypač jei simbolizuojamas Lietuvos antitarybiniam režimui neparankus asmuo ir idėja — šiems veikėjams nereikalinga.

Jau ne viena Vilniaus miesto erdvė patvarkyta panašiais pagrindais. Visiškai neatmestinas toks scenarijus ir Cvirkos paminklui. Kitas dalykas — kaip į tai reaguos visuomenė: ar pasipriešins, ar vis tik tylės ir, kaip pridera klusniems mankurtams, su šypsenėle priims savosios istorijos naikinimą? Tai, be abejo, atviras klausimas, į kurį atsakymą nulems laikas ir mūsų sąmoningumas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai, Petras Cvirka
Dar šia tema
Rusai tarybinį laikotarpį pripažįsta geriausiu šalies istorijoje. O kaipgi lietuviai?
75-osios Didžiosios Pergalės metinės: tarp melo ir istorinės tiesos
Likimo ironija: Britanijos lietuvius atstovaus konservatorė
Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?
Выступление президента Литвы Гитанаса Науседы перед Сеймом

Pokarantininiai reitingai. "Valstiečiai" aplenkė konservatorius paklaida ar tendencija?

(atnaujinta 13:12 2020.07.13)
Lietuvoje paskelbti pirmi pokarantininiai partijų reitingai. Nors atskirų apklausų laikotarpis beveik identiškas, tačiau vienu atveju pirmauja konservatoriai, kurie pastaruoju metu visada buvo pirmoje vietoje, o kitu — jau "valstiečiai". Ką visa tai galėtų reikšti?

Lietuvoje paskelbti pirmi pokarantininiai partijų reitingai. Ką jie rodo?

"Spinter tyrimų" birželio 18–26 dienomis atlikta apklausa parodė, kad "Tėvynės sąjunga" Seimo rinkimuose gautų 16,4 procentų rinkėjų balsų, o "valstiečiai" — 12,9 procentų. Birželio 5–13 dienomis vykdyta "Vilmorus" apklausa parodė, kad konservatorių populiarumas siekia 14,3 procento, o "valstiečių" — 13,4 procento. Tuo tarpu "Baltijos tyrimų" birželio 15–25 dienomis atlikta apklausa parodė, kad pirmoje vietoje jau "valstiečiai" su 16,8 procento balsų, o konservatoriai su 13,6 procento balsų — antroje.

Kitaip tariant, apklausų laikotarpis beveik identiškas, bet vienu atveju pirmauja konservatoriai, kurie pastaruoju metu visada buvo pirmoje vietoje, o kitu — jau "valstiečiai". Kaip tai vertinti — valdantieji perlaužė situaciją?

Pirmiausia, reikia pažymėti, kad visos apklausos turi kelių procentų paklaidą. Antra, ateityje skaičiai dar gali pasikeisti. Todėl anksti kalbėti apie tai, kad "valstiečiai" galutinai perėmė iniciatyvą. Tačiau akivaizdu, kad jie iš esmės "išlygino rezultatą", ir šiame kontekste kyla du klausimai. Pirmas — kaip jiems tai pavyko? Antras — konservatoriams metas sunerimti?

Kaip logiškai pažymėjo politologė Rima Urbonaitė: "Yra akivaizdu, kad valstiečių reitingas kyla. O kyla dėl to, kad <...> su sveikatos krize, pažymiu, ne ekonomine, bet būtent su sveikatos krize, pavyko susidoroti. Sveikata yra svarbus dalykas, natūralu, kad žmonės tai įvertino. Aurelijaus Verygos bei Sauliaus Skvernelio palankūs reitingai taip pat susikonvertavo į partijos reitingo kilimą".

Manytina, kad įtakos turėjo ir sprendimas dėl vienkartinių socialinių išmokų bei teigiama prezidento nuomonė apie valdžios kovą su koronavirusu, o skandalas dėl susisiekimo ministro, priešingai, nesuveikė. Tačiau svarbios ne tiek priežastys, kiek faktas, kad konservatorių pergalė rinkimuose daugiau negarantuota.

Galbūt todėl jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad po rinkimų partija pasiruošusi dirbti koalicijoje su visais, išskyrus "Lenkų rinkimų akciją". Norisi paklausti — ir su "valstiečiais", su kuriais dabar verda žūtbūtinė sisteminė kova, ir su socdemais, kurių ideologija priešinga, ir su "Darbo partija", kurios reputacija yra abejotina? Nejaugi taip norisi valdžios, ir viskas taip blogai, kad deklaruotos vertybės daugiau nieko nereiškia?

Akivaizdu, kad konservatorių padėtis ir taip nebuvo ideali, kadangi pergalė rinkimuose negarantuotų jiems parlamentinės daugumos, o dabar ji dar labiau pablogėjo. Kita vertus, fundamentaliai situacija nepasikeitė.

"Valstiečiai" gali surinkti daugiau balsų, bet kaip ir konservatoriai, vieni valdančiosios koalicijos jie suformuoti negalės. Kuo daugiau balsų, tuo mažiau partnerių reikės, bet jų reikės bet kuriuo atveju. Žinoma, LVŽS turi daugiau potencialių sąjungininkų nei "Tėvynės sąjunga" (trečioje vietoje visose apklausose įsitvirtinę socialdemokratai, "Darbo partija", galimai "Laisvė ir teisingumas" ir lenkai), bet kiek stebina Ramūno Karbauskio politinis neatsargumas.

Pavyzdžiui, kaip derėtis dėl koalicijos su socdemais, jeigu sakai, kad jie, "jeigu gaus pakankamai balsų, kad galėtų su konservatoriais ir liberalais sudaryti daugumą, tą padarys bet kokiu atveju". Arba "valstiečių" sprendimas nutraukti susitarimą dėl bendrų kandidatų kėlimo su socdarbiečiais (taip, pastarieji gali neperžengti 5 procentų barjero ir todėl nėra labai svarbūs partneriai, bet jie gali ką nors laimėti vienmandatėse apygardose, ir tų kelių balsų gali prireikti naujai koalicijai). Su Remigijumi Žemaitaičiu, kuris dabar vienas iš "Laisvės ir teisingumo" lyderių, Karbauskio santykiai irgi ne patys geriausi.

Trumpai tariant, pirmieji pokarantininiai reitingai rodo, kad "valstiečių" populiarumas ir šansai suburti naują centro-kairės koaliciją padidėjo. Tačiau Karbauskiui reikia elgtis atsargiau ir konstruktyviau, kad nepralaimėtų didžiąja dalimi jau laimėto žaidimo. Tuo tarpu konservatoriams dar aštriau iškilo rinkėjų bazės, kuri daro iš jų amžiną opoziciją, praplėtimo problema. Didžiausia intriga — kiek partijų galiausiai peržengs 5 procentų barjerą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
partijos, rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Akademik Čerskij

Chaosas Amerikoje padėjo Europai išspręsti "Nord Stream-2" klausimą

(atnaujinta 11:46 2020.07.12)
"Nord Stream-2" nuo pat pradžių susidūrė su beprecedentiu JAV ir jos ištikimų Europos palydovų, tokių kaip Lenkija, pasipriešinimu

Epopėja su "Nord Stream-2" statyba artėja prie savo logiško finalo, o aistros verda: Vokietijos gynybos ministrui prireiks atsakyti į įtarimus, kad Rusija "gali išleisti pinigus už dujas karinėms reikmėms".

Pasunkėjimas susijęs su tuo, kad Danijos energetikos agentūra leido naudoti laivus su inkarais, kad galėtų nutiesti likusį pusantro šimto kilometrų. Tuo pat metu pats leidimo išdavimo faktas ir laikas, per kurį tai buvo padaryta, rodo esminius geopolitinius pokyčius.

Norint suprasti šio įvykio svarbą, reikia prisiminti aplinkybes.

"Nord Stream-2" nuo pat pradžių susidūrė su beprecedentiu JAV ir jos ištikimų Europos palydovų, tokių kaip Lenkija, pasipriešinimu. Privatus komercinis projektas ("Nord Stream-2" stato ne valstybės, o bendrovių fondas) tarptautinėje arenoje atkakliai pateikiamas kaip politiškai motyvuotas ir nukreipiantis Senąjį pasaulį į tiesioginę energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Prancūzijos kompanija "Engie", Austrijos OMV, Didžiosios Britanijos ir Olandijos "Shell" bei Vokietijos "Uniper" ir "Wintershall", kurios kartu į projektą investavo 6 milijardus eurų, nenuilstamai pakartojo, kad iš Rusijos pagamintos dujų stygos turi tik praktinę reikšmę Europos lyderių pramonei ir ekonomikai, tačiau jų žodžiai buvo prarasti oponentų paleista informacijos banga.

Bendrovės "Nord Stream-2" operatorius pirmuosius prašymus nutiesti magistralinį dujotiekį pradėjo teikti dar 2017 metais, be jokių sunkumų buvo gauti leidimai iš Vokietijos, Švedijos ir Suomijos. Danija pasirodė pati problemiškiausia teritorija, per kurios teritorinius vandenis reikėjo nutiesti 147 kilometrus vamzdžių.

Danija kiek įmanoma atidėliojo pradinio leidimo išdavimą. 2019 metų rudenį ši Skandinavijos šalis, gavusi iš karto "Nord Stream-2" tris statybų projektus, padarė pertrauką ir atidėjo sprendimo priėmimą iki paskutiniųjų. Leidimas tiesti vamzdžius į Bornholmo salos pietryčius buvo išduotas praėjus 61 dienai po prašymo pateikimo — kitą dieną pasibaigus maksimaliam laikotarpiui.

Norint suprasti, koks sudėtingas buvo procesas, reikia žinoti, kad už tokių leidimų išdavimą pagal nutylėjimą yra Danijos energetikos agentūra (DEA), tačiau, sekdama Amerikos politikai, Danijos vyriausybė uždraudė DEA spręsti šį klausimą ir perdavė jį Užsienio reikalų ministerijai. "Nord Stream-2" perkėlimas iš ekonomikos lygmens į išskirtinai politinį kanalą. Tai buvo Danijos užsienio reikalų ministerija, kuri traukė laiką visiškai laikydamasi Vašingtono politinės pozicijos.

JAV neatsisakė "Nord Stream-2" idėjos "torpeduoti" dujotiekį ir sistemingai įvedė sankcijas. 2019 metų gruodžio mėnesį Šveicarijos įmonė "Allseas", bijodama patekti į sankcijų sąrašą, vienašališkai nutraukė sutartį su "Nord Stream-2" ir patraukė tris savo laivus iš statybų zonos, taip suabejodama projekto įgyvendinimu.

"Gazprom" ir užsienio investuotojų komanda, investavusi milijardus eurų į statybas, pradėjo ieškoti išeities iš aklavietės. "Akademik Čerskij" vamzdžio sluoksnis buvo iškviestas iš Tolimųjų Rytų, į kurį buvo mobilizuota "Fortūna" barža.

Jų taikymo sudėtingumas buvo tas, kad JAV nedelsdamos įvedė naujas sankcijas, uždraudusios tarptautinėms kompanijoms drausti šių laivų veiklą, o pagrindinė problema buvo ta, kad "Fortūna" pagal reikalavimus nebuvo aprūpinta dinamine padėties nustatymo sistema, tai yra, geografine padėtimi ir automatiniu valdymu. Gauti leidimą naudoti laivą su inkaravimo padėtimi buvo galima tik iš Danijos. Šalis, kuri anksčiau kiek įmanoma apsunkino projektą.

Pažymima, kad šį kartą Kopenhaga, turėdama teisinį pagrindą svarstyti šį klausimą keturias savaites, užtruko vos dvi. "Fortūna" galės pradėti dirbti Danijos teritoriniuose vandenyse po keturių savaičių. Rusiška barža galės pradėti dirbti rugpjūčio 3 dieną. Keista sutapimu, šią dieną baigiasi menkių neršto laikotarpis, kai bet kokie veiksmai jūros rajone yra griežtai draudžiami.

Danijos prestižą greičiausiai lemia du veiksniai. Pirma, tai, kad JAV vis labiau panirusios į civilinius protestus, o pasaulio hegemono vadovybė labiau nerimauja dėl artėjančių lapkričio rinkimų, o ne dėl užsienio politikos. Taip pat kenčia Amerikos naftos ir dujų pramonė — dėl COVID-19 pandemijos sumažėjo angliavandenilių pardavimai ir niekas nebando prognozuoti rinkos atsigavimo horizonto. JAV naftos saugyklose užšaldė rekordiškai 540 mln. barelių naftos, o vien liepos mėnesį buvo atšauktas 45 amerikiečių pagamintų SGD pristatymas. Ar nenuostabu, kad Baltieji rūmai turi svarbesnių problemų, nei kelti sunkumų Baltijos dujotiekiui?

Kai tik JAV faktorius iškrito iš Europos politikos schemos, viskas atsidūrė savo vietoje ir ėmė paklusti ekonominių lokomotyvų logikai ir interesams. Vokietija, pagrindinė dujotiekio tiesimo naudos gavėja, nėra drovi ir aiškiai pareiškė: dujotiekis bus baigtas. Paprastai santūri Angela Merkel sankcijas dujotiekiui vadina "nesuderinamomis su įstatymų klausimų supratimu", o Bundestago ekonomikos ir energetikos komiteto vadovas Klausas Ernstas pasakoja apie Berlyno pasirengimą įvesti atsakomąsias sankcijas, jei Amerika nenusiramins.

Būtent dėl ​​šio veiksnių derinio Danijoje didėja pasitikėjimas savimi. Amerika yra toli ir dabar daug labiau susijusi su rinkimais ir BLM neramumais, o Vokietija (ir Austrija bei Prancūzija kartu su ja) yra netoliese ir yra be galo suinteresuota gauti rusiškas dujas, vienintelį patikimą ir aplinkai nekenksmingą kurą, ypač tuo, kad Vokietija sistemingai atsisako branduolinės ir anglies energijos.

Juokinga, kad vidinės JAV problemos leido ne tik ištikimiems Vašingtono bendražygiams įgyvendinti pačius naudingiausius projektus, bet ir vis labiau atitraukė Europą nuo Amerikos diktatūros. Ir dėl to kaltos Rusijos dujos.

Tegai:
Europa, Lenkija, Vokietija, Danija, Rusija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Nevėžio upė, Lietuva

Pranešama, kaip liepos mėnesį svyravo daugelio šalies upių vandens lygis

(atnaujinta 14:41 2020.07.13)
Pabrėžiama, kad šiuo metu 13 VMS pastebima lokalaus pobūdžio hidrologinė sausra, dar 9 upių fiksuojamas vandens lygis artėja prie žemiausio vidutinio daugiamečio lygio

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Pirmąją liepos mėnesio dekadą vandens lygis daugelyje šalies upių svyravo nežymiai, praneša respublikos Hidrometeorologijos tarnyba.

Pranešama, kad vidutinis vandens lygis Nemuno upėje buvo 29–61 cm, Neryje 20–34 cm, Nevėžyje 30–47 cm, Šešupėje 5 cm, Minijoje 6 cm žemesnis už liepos mėnesio vidutinį daugiametį, o kitose upėse nuo 23 cm žemesnis ir iki 29 cm aukštesnis už jį. 

Taip pat pažymima, kad šiuo metu 13 VMS pastebima lokalaus pobūdžio hidrologinė sausra.

Dar 9 upių VMS fiksuojamas vandens lygis artėja prie žemiausio vidutinio daugiamečio lygio ir trūksta mažiau nei 10 cm nusekimo, kad jose taip pat atsispindėtų hidrologinė sausra.

Liepos orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik /
Liepos orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
upė, vandens lygis, sausra
Dar šia tema
Susisiekimo ministerija: stiprinamas aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimas
Aplinkos ministerija: EK pateikta nacionalinė taršos nitratais ataskaita