Президент России Владимир Путин беседует с канцлером Германии Ангелой Меркель и президентом США Дональдом Трампом, когда они присутствуют на церемонии в Триумфальной арке в Париже

JAV ketina "padovanoti" Vokietiją Rusijai

(atnaujinta 18:31 2020.06.08)
Atsižvelgiant į Europos Komisijos užsienio reikalų komisaro Josepo Borrellio teiginius, kad pasaulyje po Amerikos prasidėjo "Azijos šimtmetis", buvo galima tikėtis, kad Vašingtonas bandys padidinti spaudimą Briuseliui

Tokia prielaida dėl tolesnių Vašingtono veiksmų galėtų būti padaryta bent jau remiantis pastarųjų 15–20 metų istorine patirtimi, kuri rodo, kad bet koks Europos (ir ne tik) politikų bandymas pajausti laisvės skonį ir užbėgti už geopolitinių vėliavėlių, kurias kruopščiai išdėstė Valstybės departamento diplomatai ir kiti Amerikos "gilios valstybės" emisarai, baigėsi kerštu pasinaudojant diplomatiniu spaudimu, sankcijomis, o prireikus net "spalvotųjų revoliucijų" modeliais.

Atitinkamai pareiškimas, kad Europos Sąjunga neatliks jaunesniojo JAV sąjungininko vaidmens kovoje, kuri yra akivaizdus ir pagrindinis JAV geopolitinis uždavinys bent jau kitam dešimtmečiui, su Kinija negalėjo likti nenubaustas. Be to, Europos Sąjunga taip pareiškė ketinanti vykdyti nepriklausomą užsienio politiką Azijoje ir netgi ėmė vykdyti savo grasinimus atimti iš Amerikos IT gigantų (pvz., Facebook ar Microsoft) galimybes optimizuoti mokesčius ES teritorijoje.

Bausmė tikrai įvyko, ir penktadienį Amerikos žiniasklaida atskleidė šios bausmės planą, tačiau yra svarbus niuansas: daugelis ekspertų, tarp jų ir amerikiečių, pagrįstai mano, kad šie veiksmai dar labiau padidins atstumą tarp JAV ir Europos Sąjungos ir netgi padės Rusijai.

Amerikos verslo žiniasklaidos pavyzdinis "flagmanas" "The Wall Street Journal" su nuoroda į savo šaltinius ir į patvirtinimus, gautus iš vyresniųjų Pentagono pareigūnų, praneša, kad Vokietijai (kaip faktiniam ES lyderiui) už anti-amerikietišką elgesį buvo taikoma parodomoji bausmė:

"Prezidentas Trampas nurodė Pentagonui iki rugsėjo mėnesio išvesti tūkstančius vokiečių karių iš Vokietijos, tai turėtų radikaliai pakeisti JAV karinę poziciją Europoje ir atspindėti didėjančią įtampą tarp Vašingtono ir Berlyno dėl karinių išlaidų ir kitų saugumo klausimų, teigė JAV vyriausybės pareigūnai. Įsakymas išvesti kariuomenę sumažintų amerikiečių kariuomenės buvimą Vokietijoje 9,5 tūkst. (iš 34,5 tūkst. nuolat ten dislokuojamų karių). Tai taip pat ateityje apribos (maksimalų — Sputnik) JAV karių skaičių Vokietijoje. Remiantis esama praktika, bendras karinio personalo skaičius (JAV Vokietijoje — Sputnik) gali pasiekti 52 tūkst., jei vienetai rotacijos principu dalyvauja pratybose".

Jei vadovaujamės oficialia Vašingtono politinio diskurso logika ir konkrečiai pasaulio suvokimo versija, kurią skatina tam tikras Amerikos politinio elito segmentas, o jam priklauso ir pats Trampas, bausmės esmė yra ta, kad Vokietija netenka Amerikos karinės apsaugos. Šis "saugumo lygio" sumažėjimas nėra visiškas, labiau demonstratyvus, t. y. reikalingas kaip įrodymas, kad jei Berlynas ir Briuselis nepanorės mokėti dešimtis ar šimtus milijardų dolerių per metus NATO išlaikymui (o iš tikrųjų Amerikos kariniam biudžetui), tai JAV paliks Vokietiją ar net visą Europos Sąjungą visiškai bejėgę prieš Rusijos agresiją. Amerikos oficialiame pasaulio vaizde, kurį skelbia net patys aršiausi vidaus politiniai oponentai, tokie kaip CNN ir "Foxnews", tik Amerikos kariuomenės buvimas Vokietijos žemėje yra savotiškas magiškas amuletas, saugantis Berlyną ir Miuncheną nuo Rusijos tankų, "Krymą aneksavusių žaliųjų žmogeliukų" ir kitų "Rusijos okupacijos baisybių".

Šiame beprotiškame pasaulio paveiksle, jei "nedėkinga Merkel" nenori mokėti, o Europos diplomatai nenori su Amerikos vėliava rankose kovoti Honkonge, tada maždaug trečdalio Amerikos kariuomenės išvedimas iš Vokietijos yra pasirengimo atiduoti Vokietiją ir Europos Sąjungą alkanam Rusijos lokiui įrodymas. Mums (kaip ir daugeliui europiečių) ši logika atrodo juokinga ir absurdiška, tačiau oficialus politinis diskursas ir propagandos klišės tam tikru momentu neišvengiamai tampa mūsų pačių ankstesnių laimėjimų įkaitais ir, jei būtent šis Rusijos įvaizdis kuriamas jau daugelį metų, tada dabar pasakykite ką nors kita amerikiečių visuomenei nebeįmanoma: ji tiesiog nesupras tokio greito pasaulio paveikslo pasikeitimo. Dėl to Trampo oponentai kritikuoja šį sprendimą, bet ne tuo požiūriu, kad jis neparodo sugebėjimo tiesiog "prispausti" Europos politikus, kaip būtų padaręs bet kuris prezidentas prieš jį, bet požiūriu, kad šis sprendimas yra "dovana Kremliui".

Jimas Sciutto, CNN specialistas nacionalinio saugumo klausimais, pakomentavo sprendimą sumažinti JAV karines pajėgas Vokietijoje: "Tiesioginė naudos gavėja yra Rusija."

Vienintelė šio sprendimo nauda Rusijai yra tai, kad Vašingtonas parodė savo nesugebėjimą efektyviai "spausti" Vokietiją, o tai neigiamai veikia JAV kaip pasaulio hegemono suvokimą. Gali atrodyti, kad vietoj diplomatinio ar karinio spaudimo JAV, vadovaujamos prezidento verslininko Trampo, nusprendė pereiti prie ekonominio ir sankcijų spaudimo, tačiau dėl to taip pat kyla sunkumų. Pavyzdžiui, dėl tam tikrų priežasčių naujame sankcijų pakete "Nord Stream 2" nėra sankcijų rusiškų dujų pirkėjams, kuriuos JAV žiniasklaida ir šaltiniai bandė gąsdinti Europos ir Rusijos investuotojus.

"The New York Times" praneša apie tikrąjį naujojo sankcijų paketo turinį:

"JAV senatoriai ketvirtadienį paskelbė įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijos dujotiekiui "Nord Stream 2" — projektui, kuris, pasak Vašingtono, sustiprins Maskvos ekonominę ir politinę įtaką Vokietijoje ir kitose Europos šalyse, — išplėtimo. <...> Senatorių respublikono Tedo Cruzo ir demokratės Jeanne Shaheen siūlomas naujas įstatymo projektas numato išplėsti sankcijas, įtraukiant baudas dujotiekio tiesime dalyvaujančioms šalims ir šalims, teikiančioms projekto draudimo ar perdraudimo paslaugas. Cruzas teigė, kad "akivaizdu, kad tie, kurie yra susiję su dujotiekį tiesiančiais laivais, susidurs su rimtomis pasekmėmis ir neatidėliotinomis sankcijomis".

Sankcijos pasirodė gana neįtikinamos, nors turime pripažinti, kad dar ne vėlu jas pastiprinti. Galima manyti, kad paskutinis JAV argumentas kovoje dėl visuotinio hegemono statuso išsaugojimo bus masinis "oranžinių technologijų" naudojimas kovoje su Kinija ir Europos Sąjunga, jau nekalbant apie Rusiją. Tokių bandymų tikrai yra, tačiau jokios naujos sėkmės nepastebėta, bet Amerikos elitas jau aiškiai naudojasi "spalvotomis technologijomis" tarpusavio kovose, ir yra didelė tikimybė, kad pasibaigus šiam elito karui JAV nepavyks priversti ar ekonomiškai atkurti buvusį savo dominavimą ne tik pasaulyje, bet net ir tarp jų pačių "vasalų" sąjungininkų, tokių kaip Vokietija.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
sankcijos, Vokietija, Rusija, JAV
Dar šia tema
Ekspertė: JAV atlieka trečiojo asmens vaidmenį "Nord Stream-2" klausime
Nykštukiniai manevrai "Defender Europe" Lenkijoje ir "BALTOPS" Baltijos jūroje — prieš ką?
Vokietijos užsienio reikalų ministras kalbėjo apie sudėtingus santykius su JAV
JAV įvertino įtampos su Rusija didėjimo tikimybę dėl pratybų Baltijos šalyse
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Kalba apie viską ir apie nieką. Ar Nausėda "užpildys turiniu" savo prezidentavimą?

(atnaujinta 06:48 2020.07.14)
Lietuvos prezidentas surengė spaudos konferenciją savo prezidentavimo metų proga. Buvo keli svarbūs momentai

Vienas dalykas, kai Lietuvos prezidento valdymo metus vertina ekspertai savo nuožiūra, kitas — kai jis pats juos komentuoja. Nausėda šiuo atveju surengė specialią spaudos konferenciją ir davė interviu valstybinei televizijai. Pasakė keletą svarbių dalykų.

Kokia ji  — "gerovės valstybė"?

Pirmiausia, valstybės vadovas dar kartą akcentavo savo siekį realizuoti "gerovės valstybės" koncepciją. Tiesa, susidaro įspūdis, kad šitie žodžiai skambės iki Nausėdos kadencijos pabaigos, bet galiausiai niekas (išskyrus, galbūt, jį patį) nesupras, buvo šioje srityje padaryta kas nors konkretaus ar ne.

Pažymėtina, kad ir pats prezidentas pareiškė: "Žinoma, kol kas reikia gerokai užpildyti turiniu tą pačią sąvoką, ir mes stengiamės tą daryti". Bet kartu jis apibrėžė ją labai plačiai.

"Mūsų naujausi sprendimai dėl vienkartinių išmokų, dėl NPD, dėl gyventojų pajamų mokesčio, dėl pensijų didinimo iš tikrųjų yra nukreipti gerovės valstybės link. Tačiau būtų didelė klaida manyti, kad gerovės valstybės principas yra vien tiktai socialinės atskirties sprendimas arba turtingųjų ir nepasiturinčiųjų skirtumų sumažinimas. Tai ir regionų atskirties klausimas, ir mūsų švietimo pažangumas, kuriuo, deja, kol kas nelabai galime pasigirti. Tai ir funkcionuojanti sveikatos apsauga, gyventojų įtrauktis į savo šalies valdymą", — pabrėžė Nausėda.

Tai apie viską ir apie nieką, už viską, kas gerai. O norėtųsi konkretesnių formuluočių ir veiksmų. Tam tikri yra, bet norisi, kad jų būtų dar daugiau, kitaip bet ką galima įvertinti kaip žingsnį "gerovės valstybės" link.

Pavyzdžiui, jeigu pavyktų pasiekti, kad pensijos būtų ne mažesnės nei 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (dabar apie 900 eurų "į rankas"), apie ką kalbėjo prezidentas, galima būtų pasakyti, kad kažkas svarbaus tikrai padaryta (šiandien pensijos Lietuvoje sudaro apie 42 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tuo tarpu ES vidurkis — 61 proc.).

Apskritai, pažymėtina, kad Nausėda tvirtai "įsikabino" į "gerovės valstybės" tikslą ir stengiasi jį realizuoti. Ne viskas pavyksta, bet ir prezidentas tik kelio pradžioje. Tad duokime jam laiko. Ypač norisi, kad būtų daugiau pasiekta korupcijos užkardymo srityje, kas, anot, prezidento, yra jo prioritetas.

Kartu reikia pripažinti, kad daug kas priklauso nuo Seimo ir Vyriausybės, su kuriais Nausėdos santykiai buvo permainingi. Kaip bus toliau?

Principingas konstruktyvumas?

Prezidento teigimu, per metus jam daug kas atsiskleidė ir jis padarė daug išvadų apie Lietuvos vidaus politiką, geriau išmoko skirti deklaracijas ir pažadus nuo darbų. "Oda pastorėjo", — prasmingai pajuokavo valstybės vadovas.

Ryškiausiu jo konfliktu su Seimu ir Vyriausybės vadovu tapo situacija su susisiekimo ministru. Nausėdos teigimu, politinė moralė negali būti aukojama koalicijos tvirtumo vardan, ką, pasak jo, padarė premjeras. Tačiau jis tikisi, kad ateityje ministras pirmininkas (dabartinis ar naujas) taps jam labiau parama nei atsvara.

Kaip tai pasiekti? Nausėda pabrėžė, kad jis yra konstruktyvus, dialogo ir kompromiso siekiantis politikas. Tačiau kartu jis, kalbėdamas apie savo veiksmus po Seimo rinkimų, formuojant Vyriausybę, pažymėjo: "Būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje".

Viena vertus, prezidentą galima suprasti — jis nenori, kad dar kartą atsitiktų kažkas panašaus į tai, kas įvyko susisiekimo ministro atveju. Kartu jis jau parodė, kad gali surasti bendrą kalbą su Seimo dauguma bei Vyriausybe. Bet kaip jis ketina derinti konstruktyvumą su didesniu principingumu, neaišku, tuo labiau, kad gali tekti vėl turėti reikalų su Ramūnu Karbauskiu, kuriam dažnai tik jo nuomonė ir yra teisinga.

Lietuvos, atrodo, laukia sudėtingas ministrų kabineto formavimo procesas, kuriame niekas nenorės nusileisti.

Kam sudėtingai, jeigu galima paprastai?

Užsienio politika yra pagrindinė Lietuvos prezidento atsakomybės sritis, bet akivaizdu, kad vidaus politika jam yra svarbesnė.

Tarptautinėje arenoje jis jau sudėliojo prioritetus — JAV, NATO (įskaitant 2,5 proc. BVP skyrimą gynybos reikmėms), Lenkija. O iš Briuselio Nausėda nori gauti kiek įmanoma daugiau pinigų, formuojant naują ilgalaikį Europos Sąjungos biudžetą ir skirstant jos paramą kovai su koronaviruso pasekmėmis.

Tai taps svarbiu jo veiklos įvertinimo kriterijumi, ir jeigu daug gauti nepavyks, Lietuva galės kaltinti tik save, nes "mylėti" JAV ir Lenkiją, bet reikalauti pinigų iš Vokietijos ir Prancūzijos yra sudėtinga.

Kartu Nausėda tikisi Europos Komisijos pagalbos, bandant susitarti su Latvija ir Estija dėl Astravo atominės elektrinės produkcijos įsigijimo. Faktas tas, kad Lietuva šiuo atveju pati įstūmė save į kvailą padėtį ir dar sugebėjo sugadinti santykius su Ryga ir Talinu. Dabar bando įpainioti į tai Briuselį, kad po to būtų lengviau pasiteisinti.

Taip pat greitai gali baigtis atnaujintas Vilniaus dialogas su Minsku. Kaip pareiškė Nausėda: "Jeigu išaiškės, kad Baltarusijos valdžia mėgina išsaugoti savo mandatą bet kokiomis priemonėmis, tarp jų ir pamindama žmogaus teises, atvirai persekiodama politinius oponentus įvairiausiais pretekstais, tuomet turėsime konstatuoti padėtį tokią, kokioje ji yra, ir pasakyti, kad mums tai yra nepriimtina ir gilinti bendradarbiavimą su tokia valstybe mes neturime nei moralės, nei kitokios teisės". Neilgai muzika grojo.

Apskritai, susidaro įspūdis, kad užsienio politika nėra Nausėdos stiprioji pusė ir labai įdomus jam dalykas. Todėl šioje srityje prezidentas bando eiti paprasčiausiu keliu, kuris dažnai nėra efektyvus, ir aktyviau elgiasi tik ten, kur jaučia galimybę ką nors padaryti. Todėl jis, pavyzdžiui, nevargina savęs klausimu dėl blogų transatlantinių santykių perspektyvų ir kaip ekonomistas skiria didesnį dėmesį ES biudžeto formavimui. Bet problema ta, kad tie dalykai yra susiję, ir ekonomika Briuselyje neatskiriama nuo politikos.

Belieka tikėtis, kad gyvenimas privers Lietuvos prezidentą tapti įvairiapusiškesniu ir lankstesniu tarptautinėje arenoje.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad per pirmuosius metus Nausėda kaip politinis naujokas nežlugo. Buvo nesėkmių ir klaidų, bet jis stengiasi mokytis. Bus įdomu stebėti, ką jis darys toliau (ypač šalies viduje) ir kaip susigyvens su "švytuoklės principu". 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kadencija, prezidentas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda: Paleckio pavardė tapo "išdavystės simboliu" Lietuvoje
Nausėda žvalgų mainus su RF laiko svarbiausiu pirmųjų jo prezidentavimo metų pasiekimu
Lietuvos prezidentas paskyrė ES vadovybei lemiamą vaidmenį BelAE klausimu
Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis iš Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu
JAV ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Vašingtonas nusprendė tikrųjų nubausti Europą

Nepaisant visų sunkumų tarp Trampo administracijos ir Amerikos IT gigantų, tokių kaip Facebook, Google ir Amazon, Trampas pasirengęs paaukoti transatlantinio solidarumo ir geros valios tarp JAV ir ES likučius, kad apsaugotų korporacijų pajamas

Senas, daugelį metų trunkantis konfliktas dabar perėjo į atvirus, skaudžius finansinius smūgius, siekiančius milijardus dolerių — Europos Sąjunga nori "prispausti" amerikiečių korporacijas, kurios dešimtmečiais dirbo ES nemokėdamos mokesčių, o JAV ketina nubausti Europos Sąjungą už bandymą įgyti minimalų fiskalinį suverenitetą.

Verta pagirti Donaldo Trampo komandą — jų kerštas pasirodė esąs labai tikslus, turint omenyje, kad jiems pavyko nustatyti konkretų Europos proveržio į laisvę iniciatorių ir idėjos, kad Amerikos IT verslas dirba "JAV Europos kolonijose" ir privalo mokėti mokesčius, autorių, o po šio identifikavimo buvo imtasi atsakomųjų Amerikos priemonių.

Prancūzijos prezidentas ir didelis mėgėjas pakalbėti apie Europos kaip pasaulio galios centro atkūrimą Emanuelis Makronas buvo Europos mokesčių Google, Facebook ir Amazon įvedimo autorius ir įkvėpėjas, todėl bendrovių, patekusių po Baltųjų rūmų "karštąja ranka", sąrašas buvo sudarytas taip, kad būtų sukeltas maksimalus diskomfortas Eliziejaus rūmams.

CNBC Amerikos finansų kanalas praneša:

"Prancūzijos bendrovių [veikiančių liukso segmente — Sputnik] akcijų kritimas įvyko po to, kai JAV paskelbė, kad jos gali nustatyti aukštas kai kurių šios kategorijos produktų kainas.

Pagal naujus tarifus, kurie gali įsigalioti sausio pabaigoje, JAV prekybos atstovybė galės imti iki 100 % siekiančius mokesčius už tokių prekių importą iš Prancūzijos. Numatoma suma [importo, kuriam taikomi nauji tarifai — Sputnik] yra 2,4 milijardo dolerių. Prancūzijos akcijų kritimas pakenkė įmonėms, kurioms priklauso "Louis Vuitton", "Hennessy", "Hermes", Christian Dior, "Gucci", "Yves Saint Laurent" ir "Balenciaga".

"Šimtas procentų yra gana daug", — "The Wall Street Journal of America" sakė Bruno Pavlovsky, "Chanel House" prezidentas. "Tai nėra tarifas. Šimtas yra bauda", — pridūrė jis.

Verta paminėti, kad Amerikos pareigūnai siūlo savo įvykių versiją ir tvirtina, kad kaltas yra Makronas, kuris neva nori diskriminuoti tam tikras Amerikos bendroves ES. Šis kaltinimas kelia tam tikrą skeptiškumą net tradiciškai patriotiškos Amerikos žiniasklaidos priemonėms.

"JAV mano, kad Prancūzijos mokesčių struktūra yra nesąžiningai nukreipta į dideles JAV interneto bendroves, tokias kaip Facebook, Google ir Amazon. Nepaisant to, kitos šalys vis labiau ieško būdų, kaip gauti pajamų iš įmonių, kurios uždirba milijardus dolerių savo rinkose", — praneša leidinys "Politico".

Trampo atsakomųjų priemonių pasirinkimą greičiausiai lėmė tai, kad "Prancūzijos rinkinys" buvo laikomas savotiška patikimumo sala ir saugiu prieglobsčiu investuotojams, kurie tikėjo, kad Prancūzijos įmonės, dirbančios tik su pasiturinčiais vartotojais, yra idealiai apsaugotos nuo koronaviruso epidemijos padarinių ir nuo prekybos karų rizikos.

Juodame gilios ekonominės krizės, kurioje Prancūzija pasinėrė į kovą su epidemija, fone, prabangos kompanijos atrodė kaip šviesos spindulys ir vilties šaltinis, taip pat simbolis, kad šalis, negalinti konkuruoti su Vokietija ar Kinija tradicinėje pramonėje, turi tam tikrų konkurencinių pranašumų tarptautinėje arenoje. Sumenkinti šį simbolį, faktiškai atimant iš šių bendrovių prieigą prie Amerikos rinkos, yra gera idėja, jei tikslas yra išgąsdinti Prancūzijos prezidento administraciją ir paveikti Europos mokesčių politiką apskritai.

Prancūzai gali pasielgti principingai ir įvesti mokestį Amerikos įmonėms (bent jau nacionaliniu lygmeniu), tačiau ar, pavyzdžiui, Vokietijos pareigūnai norės palaikyti tokio tipo bendro Europos mokesčio įvedimą, rizikuodami "100 % tarifu", pvz., vokiškų automobilių eksportui.

Kita vertus, šiuo atveju mes nekalbame apie tik ekonominį konfliktą. Tai diskusija apie pačių Europos politikų statusą. Lemiamas veiksnys, nurodantis faktinę nuosavybės teisę į tam tikrą teritoriją, yra klausimas, kam vietiniai verslininkai moka mokesčius. Kas turi teisę įvesti ir surinkti šiuos mokesčius, turi galią tam tikroje teritorijoje. Istorijoje būta atvejų, kai tam tikri užsienio prekeiviai ar verslininkai gavo teisę į neapmokestinamą prekybą ar paslaugų teikimą tam tikroje šalyje, tačiau tai vyko tik tuo atveju, jei ji anksčiau buvo pralaimėjusi karą ar tiesiog pasirašė tam tikras pasenusias pasidavimo sąlygas, gresiant karinei jėgai.

Twitter
© Sputnik / Александр Кряжев

Taigi, kai Amerikos įmonės tampa dominuojančiomis Prancūzijos internetinės reklamos ir internetinės komercijos rinkos dalyvėmis, jos gauna milijardus eurų iš Prancūzijos kompanijų (tuo pat metu turi galimybę sužlugdyti bet kurį Prancūzijos verslą, kai tiesiog neįmanoma efektyviai reklamuoti ar parduoti savo produktus internete). Be to, Prancūzijos biudžetas šioje situacijoje negali gauti nė cento, o tai reiškia, kad Prancūzija yra JAV kolonija arba bent jau neturi visiško ekonominio suvereniteto. Ir sprendimas įvesti kuklų trijų procentų mokestį yra ne tiek siekis papildyti biudžetą, kiek bandymas atkurti nepriklausomybę.

Svarbu tai, kad tiek Respublikonų, tiek Demokratų partija palaikė Trampo administracijos veiksmus, kad nubaustų Prancūziją — ir tai yra labai gera žinia Rusijai, ypač tuo atveju, jei Prancūzijos politikai staiga ims rodyti savo orumą.

Bent jau reaguodami į praeities grėsmes, Prancūzijos ir net Vokietijos valdžios atstovai parodė, kad yra pasirengę žengti toliau ir ginti savo teisę vykdyti nepriklausomą ekonominę politiką.

Jei padėtis ir toliau vystysis pagal šį scenarijų, tada, nepaisant to, kas laimės JAV rudens rinkimus, santykiai Vašingtono–Paryžiaus ir Vašingtono–Berlyno linijose toliau blogės.

Bus juokinga, jei netolimoje ateityje amerikiečių vartotojas "Chanel" kvepalus ar "Hermes" rankinę galės įsigyti tik kontrabandos būdu, o europiečiams teks ieškoti alternatyvų Amerikos socialiniams tinklams. Ekonominės deglobalizacijos daigai skverbiasi į užmegztų tarptautinių ryšių tarpsnį.

Toms šalims, kurioms dabartinė globalizuotos ekonomikos sistema netinka, tai yra paskutinis ir rimtas šansas ištaisyti praeities klaidas ir užsitikrinti patogesnę padėtį deglobilizuotoje ateityje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES, JAV, Donaldas Trampas
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Verslininkų grupė nuslėpė beveik 400 tūkst. eurų mokesčių

(atnaujinta 12:31 2020.07.14)
Už organizuotą sukčiavimą išvengiant didelės vertės turtinės prievolės galima griežčiausia bausmė — laisvės atėmimas iki aštuonerių metų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Baigtas ikiteisminis tyrimas ir atskleista grupuotė, kurios nariai įtariami sukčiavimu organizuotoje grupėje, juridinio asmens naudojimu neteisėtai veiklai slėpti ir didelio kiekio dokumentų klastojimu, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

FNTT duomenimis, padaryta žala valstybei siekia beveik 400 tūkst. eurų.

Pareigūnai išaiškino Vilniuje veikusią 8 asmenų grupuotę, kuri nuo 2012 iki 2017 metų, įtariama, prisidengė keturiomis sukčiavimui nuslėpti įkurtomis įmonėmis, klastojo sąskaitas faktūras, vykdė netikrus sandorius ir tokiu būdu galimai mažino bei savinosi mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Nustatyta, kad dalį išvengto daugiau kaip 265 tūkst. eurų dydžio PVM tarpusavyje dalinosi visi 8 grupuotės nariai. Vykdant netikrus sandorius buvo vengta ir pelno mokesčio mokėjimo, siekiančio per 134 tūkst. eurų. Suskaičiuota, kad sukčiaujant padaryta žala valstybės biudžetui — beveik 400 tūkst. eurų.  

Ikiteisminio tyrimo metu, šeši organizuotai grupuotei priklausantys nariai savo kaltę pripažino ir buvo nuteisti bei savo lėšomis atlygino visą padarytą žalą valstybei. Šiuo metu įtarimai pareikšti likusiems dviem aferų organizatoriams, jų laukia teismas.  

Už sukčiavimą organizuotai išvengiant didelės vertės turtinės prievolės griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Vadovavimas juridiniam asmeniui, kuris naudojamas neteisėtai veiklai slėpti, baudžiamas iki dvejų metų nelaisvės. Griežčiausia bausmė už didelio kiekio dokumentų klastojimą — laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Tegai:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Kratų pas mėsininkus metu rasta 784 kg šešėliniais pinigais įsigytos atvėsintos mėsos
Du treneriai pripažinti kaltais dėl sukčiavimo bei dokumentų klastojimo
Grūdų prekeiviai įtariami nuslėpę daugiau nei 200 tūkst. eurų mokesčių