Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Paduokite propagandai: Lietuvos vadovas turi meduolių žiniasklaidai

(atnaujinta 18:04 2020.06.11)
Prezidentas Gitanas Nausėda prašo vyriausybės skirti šešis milijonus eurų dėl karantino patyrusiai nuostolių žiniasklaidai paremti. Kreipdamasis į žmones, Nausėda prašo nelaikyti šios iniciatyvos bandymu papirkti žiniasklaidą prieš Seimo rinkimus. Bet kaip tada kitaip?

Lietuvos prezidentas ir vėl kiša nosį ne į savo reikalus — į valstybės vidaus politiką, už kurią pagal Konstituciją yra atsakinga valdančioji dauguma Seime ir Vyriausybė. Lietuvos prezidentui pavesta "išorės žaidėjo" funkcija. Jis yra atsakingas už atstovavimą Lietuvai tarptautinėje arenoje ir iš dalies už valstybės saugumą, nes vadovauja Valstybės gynimo tarybai.

O štai jo flirtavimas su "ketvirtąja valdžia" — žiniasklaida — tai jau pakvipo atviru nepriklausomos spaudos papirkimu. Ypač jei prisiminsime, kad šalis šiuo metu yra priešrinkiminiame laikotarpyje: juk spalį laukia Seimo rinkimai. Ir būtent šiuo metu prezidentas kažkodėl susirūpino dėl žiniasklaidos finansinės padėties.

"Dalis pajamų, kurias nepriklausomos žiniasklaidos priemonės prarado per pandemijos laikotarpį <...> automatiškai būtų kompensuota. Štai šitas pasiūlymas buvo sugeneruotas (Prezidentūroje — Sputnik), mes jį perdavėme darbo grupei prie Vyriausybės, jai vadovauja Lukas Savickas, ir tikimės, kad šitas pasiūlymas bus tinkamai įvertintas, jo fiskalinė išraiška yra, mūsų skaičiavimais, 6 mln. eurų", — žiniasklaida cituoja Nausėdą.

Bet jie iškart priduria, kad prezidentas prašo "teisingai suprasti" jo pasiūlymą ir negalvoti, kad tai yra paslėptas bandymas papirkti žurnalistus Seimo rinkimų išvakarėse.

Bravo, Jūsų Ekscelencija! Ypač sugraudino žodis "nepriklausomos" Lietuvos žiniasklaidos, kurios didžioji dalis, ir tai niekam ne paslaptis, yra globojama vienos politinės jėgos, atžvilgiu.

Logiškai mąstant, karantinas ir pandemija paveikė spaudą (popieriaus žiniasklaidą), kuriai teko drastiškai sumažinti tiražų skaičių. Juk dėl karantino nukentėjo būtent šis žiniasklaidos segmentas. Spaudos kioskai buvo uždaryti, ir ne visi lietuviai galėjo patekti į didelius prekybos centrus, kuriuose taip pat prekiaujama laikraščiais ir žurnalais. O dar pasklido siaubo istorijos, kad koronavirusas gali būti pernešamas per popierių. Tuo metu kaukių ir dezinfekcinių priemonių dar trūko.

Televizija, radijas ir elektroninė žiniasklaida griežto karantino laikotarpiu dirbo su dar didesniu krūviu. Jų reitingai, o atitinkamai ir reklamos kainos, smarkiai išaugo. Taigi, keista kalbėti apie didžiulius šio žiniasklaidos segmento nuostolius.

Taip, pandemijos ir karantino metu potencialūs reklamuotojai — Lietuvos verslas — patyrė didelių nuostolių. Bet jiems, kaip žinote, Vyriausybė ketina kompensuoti išlaidas. Visų pirma, sumažins mokesčių naštą ir išmokės subsidijas. Pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau siūlo remti labiausiai nukentėjusį turizmo sektorių ir apmokėti kas trečią turisto apsistojimo viešbučiuose naktį.

Bet kokius nuostolius patyrė, pavyzdžiui, žiniasklaidos flagmanas — Lietuvos radijas ir televizija? Juk pajamos iš reklamos yra visai menkos. Valstybė pilnai išlaiko šią Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos reikaliukų demaskuotojų kompaniją. Taigi, atrodo, kad šią žiniasklaidą reikėtų nedelsiant išbraukti iš galimų prezidento siūlomų kompensacijų gavėjų sąrašo. Juk logiška, ar ne? Apskritai būtų įdomu išgirsti iš prezidento ar pamatyti tų pačių "nepriklausomų" žiniasklaidos priemonių, kurios nukentėjo nuo koronaviruso, sąrašą. Beje, verta priminti, kad pagrindiniai Lietuvos leidiniai taip pat gauna dideles dotacijas iš Europos Sąjungos ir nevyriausybinių tarptautinių fondų. Pavyzdžiui, kovai su Rusijos propaganda.

Taip pat įdomu, ar Lietuvos žiniasklaida rusų kalba gaus iš šio šešių milijonų eurų vertės pyrago, kurio receptą sukūrė prezidento administracija, nors gabalėlį. Jų nėra tiek daug — trys popieriniai savaitraščiai — "Ekspress nedelia", "Obzor" ir "Litovskij kurjer". Pagrindiniai šių laikraščių skaitytojai yra rusakalbiai Lietuvos gyventojai, pensininkai ir pagyvenę žmonės, kurie dėl gyvenimo aplinkybių neišmoko sudėtingos lietuvių kalbos.

O dar iš šių laikraščių lietuviškas naujienas sužino atvykę iš Ukrainos darbuotojai, kurių Lietuvoje jau yra dešimtys tūkstančių. Dešinieji Lietuvos politikai nepagrįstai šias publikacijas vadina "Kremliaus ruporu". Matyt, todėl reklamos užsakovai apeina šias redakcijas, nes, neduok Dieve, Lietuvos patriotai dar priklijuos jiems "Rusijos agentų" etiketę.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gitanas Nausėda, žiniasklaida, Lietuva
Dar šia tema
Teismas pareikalavo įrodymų Vyriausybės posėdžio garso įrašo sunaikinimo byloje
LGBT vėliava, archyvinė nuotrauka

LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis

(atnaujinta 17:07 2020.07.08)
Pasaulinis "LGBT paramos" mėnuo, vadovaujamas JAV ir Didžiosios Britanijos, Rytų Europoje dar nesulaukė didelio palaikymo. Tos pačios lyties asmenų meilės aktyvistai reikalauja, kad Baltijos šalių prezidentai aiškiai išreikštų savo poziciją dėl gėjų ir lesbiečių

Homofobiškiausios šalies ES Rytų stovykloje — Lenkijos — vadovas Andžejus Duda jau viešai pasisakė už vienos lyties asmenų santuokos draudimą. Tačiau jo kolegos Baltijos šalyse šiek tiek pasimetę.

Kitą sekmadienį Lenkijoje vyks antrasis prezidento rinkimų turas. Ir niekas negali būti tikras, kad Andžejus Duda liks prezidentu kitai kadencijai. Europos akimis, jis yra skandalingas veikėjas. Maža to, kad jam vadovaujant Lenkija pradėjo agresyviai diktuoti sąlygas visai Europos Sąjungai ir pretenduoti į lyderystę, tai Lenkijos prezidentas dar sau leido nekorektiškai kalbėti apie seksualines mažumas. Žodžiu, pirmojo prezidento rinkimų turo išvakarėse jis dar kartą pasakė "ne" tos pačios lyties asmenų santuokai ir paskelbė krikščioniškųjų šeimos vertybių viršenybę Lenkijoje.

Užtat artimiausių Lenkijos politinių draugų-partnerių — Baltijos šalių — požiūris į LGBT bendruomenę nėra toks aiškus. Vos prieš kelias dienas Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid su šypsena ir nuolankumu leido seksualinių mažumų atstovams prie jos suknelės prisegti vaivorykštės spalvų ženklelį.

Latvijos prezidentas dar kol kas negavo panašaus ženklelio. Tačiau verta prisiminti, kad Latvijos užsienio reikalų ministerijai antrą kadenciją vadovauja atviras gėjus Edgaras Rinkevičius.

Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą vis dar kankina neaiškios mintys. Praėjusią savaitę Lietuvos LGBT bendruomenės aktyvistai jau ėmėsi įspėjamojo veiksmo — surengė piketą prie Prezidentūros. Jie paragino Nausėdą "atsakyti už žodžius", pasakytus prieš metus rinkimų karštinės metu. Tada pavyzdingas šeimos vyras Nausėda pažadėjo, kad jei bus išrinktas prezidentu, prisisegs vaivorykštės spalvos ženklelį kaip solidarumo su LGBT bendruomene simbolį. Piketas praėjo, o iš Prezidento rūmų iki šiol nė žodžio.

Ko gi laukia Gitanas Nausėda? Galbūt Lenkijos prezidento rinkimų antrojo turo rezultatų? Iš tiesų, šiandien Europoje Lietuva neturi artimesnės draugės nei Lenkija. Ir nuo to, kas artimiausiais metais vadovaus Lenkijai, priklauso ne tik Vilniaus pozicija tarptautiniais klausimais, bet ir jo požiūris į LGBT bendruomenę. O dar geriau būtų jau žinoti ir rudenį vyksiančių JAV prezidento rinkimų laimėtoją. Kas, jei gėjų neapkenčiantį Trampą nugalės liberaldemokratas Džo Baidenas.

Verta priminti, kad homofobiškiausių ES šalių reitinge Lietuva kartu su Lenkija yra sąrašo viršuje. Lietuvos Seimas tos pačios lyties asmenų santuokos pripažinimą jau keletą kartų atmetė. Galbūt todėl praėjusiais metais JAV Valstybės departamentas atsiuntė atvirą gėjų Robertą Gilchristą vadovauti ambasadai Vilniuje. Taip sakant, švietimo ir įspėjimo tikslais. Taigi, Gilchristas ir jo bendruomenė laukia, ką pasakys Gitanas Nausėda. Ar LGBT žmonės bus laukiami Prezidento rūmuose? Ar prezidentas leis prie jo kostiumo prisegti vaivorykštės ženklelį? Ar dalyvaus pirmoji Lietuvos ponia?

Taip, ir pačiam Gitanui Nausėdai, ir jo patarėjams teks padaryti sunkų pasirinkimą. Ir nutylėti šiuo klausimu nepavyks. Ypač rudenį vyksiančių Seimo rinkimų išvakarėse. Galų gale net netiesioginis tam tikros politinės partijos palaikymas iš prezidento pusės gali turėti įtakos balsavimo rezultatams. O statymai yra labai aukšti. Ar liks valdžioje dabartinės koalicijos partijos, vadovaujamos "valstiečių" Ramūno Karbauskio, ar sugrįš konservatoriai-liberalai? Kiekvienas gautas mandatas bus vertas aukso. O LGBT bendruomenės balsai gali būti lemiami.

Sprendžiant iš naujausių viešosios nuomonės apklausų rezultatų, LGBT idėjas masėms propaguojantys Lietuvos konservatoriai ir liberalai turi gerą šansą atgauti valdžią. Taigi, spalio 11 dieną rinkėjams teks balsuoti ne tik už partijos programines gaires, bet ir už šeimos vertybes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
LGBT, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva — mažumų skriaudėja ar LGBT propagandos taikinys?
Lietuvoje ne visiems priimtinas "LGBT paramos mėnuo"
Agresyvi vaivorykštė
MiG-29 ir Su-30, archyvinė nuotrauka

Kodėl Indija pasirengusi išleisti 2 mlrd dolerių Rusijos naikintuvams MiG-29 ir Su-30

(atnaujinta 15:43 2020.07.08)
Rusija ir toliau didina "Suchoi" ir "Mikojan" naikintuvų, pagarsėjusių savo dideliu koviniu efektyvumu ir patikimumu, eksportą visame pasaulyje

Indijos oro pajėgos tradiciškai teikė pirmenybę rusiškiems ginklams, todėl šis pasirinkimas brangiai kainuoja.

Indijos gynybos ministerijos Viešųjų pirkimų taryba pritarė siūlymui įsigyti 12 Rusijos daugiafunkcių naikintuvų Su-30MKI (Indijai skirta modifikacija) ir 21 naikintuvą MiG-29 kartu su 59 Indijos oro pajėgų MiG-29 orlaivių modernizavimu. Manoma, kad naujoji "Suchoi" partija kainuoja 1,42 milijardo dolerių, MiG kainuoja 984 milijonus dolerių, iš viso daugiau nei du milijardai. Orlaiviai gali būti pristatyti Indijos partneriams jau šiais metais.

Nepaisant griežto Vakarų pasipriešinimo, Rusija taikiai užkariavo maždaug trečdalį pasaulinės ginklų rinkos. Šiandien į "Rosoboroneksport" portfelį įtraukta užsakymų už 55 milijardus dolerių (antra vieta pasaulyje po Jungtinių Valstijų). Be to, per pastaruosius kelerius metus išlaikomas 53–56 milijardų dolerių "koridorius". Apie 45 % Rusijos ginklų eksporto sudaro aviacija. Naikintuvai Su-30 ir MiG-29, kurie daugeliu atžvilgių teisėtai laikomi geriausiais planetoje, eksploatuojami dešimtyse šalių, turi didelę paklausą NVS, ir padeda Rusijai pasiekti įtikinamą sėkmę tarptautinėje aukštųjų technologijų ginklų rinkoje.

Rusijos partnerių pasirinkimas nėra atsitiktinis. Daugiafunkcis, labai manevringas 4++ kartos naikintuvas Su-30 yra sukurtas dominuoti ore, sunaikinti oro taikinius dieną ir naktį, esant paprastoms ir sunkioms oro sąlygoms, naudojant aktyvius ir pasyvius trukdžius. Lėktuvas sugeba gabenti aštuonias tonas kovinio krovinio (raketų ir bombų) iki 2125 km/h greičiu ir efektyviai pridengti savo kariuomenę (objektus) nuo oro smūgių, atlaikyti masinius įvairių priešo pajėgų išpuolius (įskaitant sparnuotąsias raketas).

Įrodytas aukštas Rusijos oro erdvės pajėgų operacijos Sirijoje efektyvumas. Apskaičiuota, kad jau eksportuotų ir dar sudaryta sutarčių šimtams Su-30MKI įsigyti.

Ketvirtosios kartos fronto linijos naikintuvas MiG-29 turi galingus raketinius ginklus, o maksimaliu 2,25 Macho greičiu gali aplenkti bet kurį Šiaurės Atlanto aljanso naikintuvą. Jo pranašumas pasitvirtino karinėse operacijose Persijos įlankoje, Etiopijoje, Eritrėjoje, Jugoslavijoje, Sudane, Sirijoje ir yra pripažintas Vakaruose. MiG-29 tarnauja 25 valstybių oro pajėgose.

NVS platybėse

Rusija eksportuoja ginklus į penkiasdešimt pasaulio šalių, įskaitant septynias Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis. Ir čia puolamosios aviacijos pristatymai užima svarbią vietą. Pavyzdžiui, Baltarusijos Respublikoje keturi naujausi Su-30SM liepos 1 dieną pradėjo kovinį budėjimą šalies oro gynybos pareigose. Respublikos oro pajėgos padarys didelį šuolį, kai Baltarusija priims visus 12 sutartyje numatytų naikintuvų Su-30SM. Tačiau net ir keturios 4++ kartos transporto priemonės labai daug reiškia šalies gynybai.

Anksčiau Armėnija priėmė keturis iš 12 Rusijoje įsigytų daugiafunkcių naikintuvų Su-30SM. Respublikos oro pajėgos taip pat naudoja naikintuvus MiG-29. Jerevanas planuoja toliau stiprinti oro pajėgų kovinį potencialą Rusijos pagamintais smogiamaisiais orlaiviais.

Kazachstanas priima naujus Rusijos pagamintus karinius lėktuvus, įskaitant 12 naikintuvų Su-30SM. Iš viso Respublikos gynybos ministerija planuoja įsigyti 36 lėktuvus Su-30SM.

Uzbekistanas, pasinaudojęs Rusijos valstybės eksporto paskola, ketina įsigyti naikintuvų Su-30SM partiją ir tokiu būdu sustiprinti savo oro pajėgas. Be to, Rusija padeda modernizuoti apie 30 Uzbekistano oro pajėgų naikintuvų MiG-29.

Azerbaidžano oro pajėgų specialistai žvalgosi į "Suchoi" ir "Mikojan" lėktuvus, todėl sunku pasirinkti tarp naikintuvų Su-35 ir MiG-35. Respublikos oro pajėgos yra ginkluotos naikintuvais MiG-29.

Artimiausių sąjungininkų ir partnerių susidomėjimas yra logiškas. Galingi ir labai manevringi Rusijos gamybos smogiamieji orlaiviai pasaulyje laikomi dizaino šedevru. Rusija turi patikimos aukštųjų technologijų ginklų tiekėjos reputaciją. Bet grįžkime prie Indijos sutarčių.

Pavyzdinis bendradarbiavimas

Rusijos ir Indijos sąveika plėtojama remiantis 2011–2020 metų Karinio ir techninio bendradarbiavimo programa, o Indijos "Rosoboroneksport" užsakymų portfelis viršija 4 milijardus dolerių. Indija yra tarp trijų didžiausių partnerių (be Kinijos ir Egipto). Rusijos indėlis į Indijos ginklų importą sudaro daugiau kaip 70 % visos apimties, net ir turint omenyje Naujojo Delio viešųjų pirkimų diversifikavimą, o dar yra ir brangios sutartys dėl anksčiau pristatytos Rusijos aviacijos įrangos modernizavimo.

Pirmoji 16 naikintuvų MiG-29K / KUB tiekimo Indijos karinėms jūrų pajėgoms sutartis įvykdyta 2011 metais. Po dvejų metų prasidėjo antrosios sutarties dėl dar 29 panašių mašinų tiekimo vykdymas. Šiandien Rusijos orlaivių korporacija MiG tiekia technologinius rinkinius 62 Indijos MiG-29 (MiG-29UPG modifikacijos) modernizavimui pagal 2008 metų kontraktą, kurio vertė yra apie 900 milijonų JAV dolerių.

2000 metais Indija ir Rusijos Federacija pasirašė 3,5 milijardo JAV dolerių vertės sutartį dėl 140 naikintuvų Su-30MKI gamybos Indijos įmonėje HAL ("Hindustan Aeronautics Limited") licencijos pardavimo. Vėliau šalys susitarė gaminti 222 lėktuvus, o šiandien Indijos oro pajėgos turi apie 270 naikintuvų Su-30MKI.

Nuolat plėtojamas Indijos ir Rusijos karinis-techninis bendradarbiavimas tapo pavyzdžiu daugeliui pasaulio šalių. Sėkmė lydi bendrą ginklų sistemų kūrimą ir plėtrą, technologijų mainus, aviacijos ir kosmoso projektus. Net sankcijos, kuriomis JAV grasina Indijai už MiG-29 naikintuvų partijos įsigijimą (vietoj amerikiečių siūlomų F-16), negali sutrukdyti. Anksčiau sankcijos buvo taikomos naikintuvams Su-35 ir priešlėktuvinėms raketų sistemoms S-400. Pastebėsime, kad ši "universali" spaudimo valstybėms, kurios teikia pirmenybę rusiškiems ginklams, priemonė šiandien neveikia net Turkijos, NATO narės, atžvilgiu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
"Su-30SM", MiG-29, ginkluotė, Rusija
Dar šia tema
JAV pakėlė naikintuvus, kad palydėtų Tu-95MS Ramiajame vandenyne
Išgąsdino JAV: Rusijos Tu-95 skrido netoli Amerikos sienos
Nufilmuotas Rusijos Tu-142 skrydis virš Arkties
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje
Rusijos ambasada Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT pavadino "beprotiškais": čia tai įrodyta praktika

(atnaujinta 14:06 2020.07.09)
Pasak ambasados atstovų, "tokia praktika yra derinama su žodžio laisvės apribojimais, informacijos valymu, kas fiksuojama atitinkamomis tarptautinėmis struktūromis"

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuvos kaltinimai RT yra beprotiški, o transliavimo draudimas yra dar viena šunybė Rusijos atžvilgiu: tai ne naujiena, o įrodyta praktika, Rusijos ambasados Vilniuje atstovas sakė RIA Novosti.

Trečiadienį Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) paskelbė sustabdysianti televizijos programų RT, RT HD, RT Español, RT Documentary HD ir RT Documentary programų retransliavimą ar platinimą internetu. LRTK pirmininkas Mantas Martišius teigė, kad transliacija buvo sustabdyta, nes "RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuris įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašą".

Komentuodama transliavimo draudimą, RT ir MIA "Rossija segodnia" vyriausioji redaktorė Margarita Simonian nurodė, kad Kiseliovas neturi nieko bendro su kanalu.

"Dar viena Lietuvos šunybė Rusijos atžvilgiu nestebina: daugeliui susidaro įspūdis, kad tai yra nusistovėjęs oficialiojo Vilniaus ir ypač Lietuvos užsienio reikalų ministerijos užsienio politikos kredo. Beprotiški kaltinimai RT taip pat nėra naujiena, čia tai įrodyta praktika. Įrodymų nebuvimas šiandieninėje Lietuvoje nėra laikomas būtina sąlyga, kad būtų galima persekioti savo piliečius, prikabinant jiems baisias etiketes. Pavyzdžiui, bet kuris aukšto rango šios Baltijos šalies valstybės pareigūnas gali viešai pavadintą savo bendrapilietį kraujo praliejimo simboliu, tam visiškai neturėdamas jokio pagrindo", — pranešė Rusijos diplomatinėje atstovybėje.

Ambasada pažymėjo, kad "tokia praktika yra derinama su žodžio laisvės apribojimais, informacijos valymu, kas fiksuojama atitinkamomis tarptautinėmis struktūromis".

Margarita Simonian, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Трефилов

"Galiausiai šiuo atveju reikėtų paminėti naujausią vietinio Rytų Europos studijų centro atliktą viešosios nuomonės apklausą, pagal kurią tik 36 proc. šalies gyventojų yra patenkinti Lietuvos demokratijos būkle", — pabrėžė diplomatinė atstovybė.

Praėjusią savaitę Latvija uždraudė RT, RT HD, RT Arabic, RT Spanish, RT Documentary HD, RT Documentary ir RT TV kanalų transliavimą.

Tuo tarpu Dmitrijus Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vadovauja Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad Latvijoje draudimas transliuoti septynis RT kanalus yra "siaubingas ir neleistinas žingsnis".

Baltijos šalių valdžia ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių linijos požymius.

Kaip pažymėta Užsienio reikalų ministerijoje, žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse "aiškiai parodo, ko verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino įsipareigojimą laikytis demokratijos ir žodžio laisvės principų".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rusijos žiniasklaida, Rusijos ambasada Lietuvoje, Lietuva, RT
Dar šia tema
Lietuva kovoja su RT. O gal reikėtų su "fake'ų kūrėjais" iš JAV?
Estija svarsto galimybę uždrausti RT kanalų transliavimą
Čeryševa: Europos pozicija "Sputnik Estija" atžvilgiu yra nusikalstama tyla
Lietuvoje uždrausta RT