S-400 Triumf, archyvinė nuotrauka

Antrasis S-400 pulkas Turkijoje bus, "Patriot" ir "Eurosam" abejojama

(atnaujinta 08:42 2020.06.15)
Nepaisant šantažo ir žiauraus karinio-politinio spaudimo pirkėjams iš JAV ir NATO, Rusijos "Triumph S-400" oro gynybos sistemos ir toliau užtikrintai išstumia ne tokius tobulus Vakarų analogus tarptautinėje rinkoje

Rusija ir Turkija iš esmės pasiekė susitarimą dėl antrojo priešlėktuvinių raketų sistemų "S-400 Triumf" tiekimo. Turkijos Respublikos gynybos pramonės sekretoriato vadovas Ismailas Demiras birželio 8 dieną sakė: "Mes iš esmės turime susitarimą dėl antro S-400 komplekto tiekimo. Belieka baigti techninius darbus, susijusius su technologijų pristatymu, bendromis gamybos detalėmis ir gairėmis... S-400 sistema yra perkama naudoti. Taškas".

S-400
© Sputnik / Александр Вильф

Tačiau Ankara ir toliau svarsto siūlymus įsigyti Amerikos ir Europos priešlėktuvinių raketų sistemas "Patriot" ir "Eurosam". Anot Ismailo Demiro, sąveika su Prancūzija ir Italija atrodo gana konstruktyvi, o su Amerikos partneriais dar nėra priimtas sprendimas dėl "Patriot" tiekimo.

Rusija ir Turkija pasirašė susitarimą dėl oro gynybos sistemų "Triumf S-400" tiekimo 2017 metais, sutarties kaina yra 2,5 milijardo dolerių. Tai sukėlė rimtą JAV ir Turkijos santykių krizę. Vašingtonas pareikalavo Turkijos atsisakyti susitarimo ir įsigyti išimtinai "Patriot" sistemas, grasindamas sankcijomis, išbraukdamas Turkiją iš amerikiečių F-35 naikintuvų gamybos programos. Ankara atsisakė įvykdyti JAV ultimatumo reikalavimus ir 2019 metų vasarą gavo keturias priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 divizijas (pirmasis rinkinys).

Balandžio 30 dieną oficialus Turkijos prezidento atstovas Ibrahimas Kalynas paskelbė, kad dėl koronaviruso bus sustabdytas tolesnis oro gynybos sistemų S-400 tiekimas. Kai kurie Vakarų stebėtojai tada nusprendė, kad pandemija buvo tinkamas pasiteisinimas Ankarai atsisakyti tolesnio karinio-techninio bendradarbiavimo su Maskva oro gynybos srityje. Tačiau Turkijos planai nepasikeitė, antrojo S-400 komplekto (pulko) likimas jau aiškus. Ankara gaus dar mažiausiai keturias priešlėktuvinių raketų "Triumf" divizijas, Rusija — atitinkamai mažiausiai 2 milijardus dolerių.

Triumfo neišvengiamumas

Viskas, kas atsitiks, reiškia dar vieną "Patriot" oro gynybos sistemos pralaimėjimą tarptautinėje rinkoje, Vašingtono reputacijos praradimą ir finansinį smūgį Amerikos kariniam-pramoniniam kompleksui, tačiau tai ne Turkijos ar Rusijos problema, o aukštųjų technologijų konkurencijos rezultatas.

Ankara ketina suformuoti patikimą ir modernią oro gynybos sistemą, apimančią svarbius šalies objektus, ir tikslas beveik pasiektas. Priešlėktuvinės raketos "S-400 Triumf" sistema buvo sukurta naikinti aerodinaminius ir balistinius objektus (įskaitant viršgarsinius), jo aptikimo nuotolis yra iki 600 km, o didžiausias taikinio sunaikinimo spindulys yra 400 km, net priešams panaudojant aviacijos ginklus.

Viena "Triumf" baterija gali turėti iki 72 valdomų raketų ir vienu metu apšaudyti iki 36 taikinių. S-400 sistema sugeba integruoti įvairių tipų oro gynybos sistemas (S-300, "Pancyr-S1", "Tor-M1") ir valdyti skirtingo diapazono oro gynybos sistemų tinklą visomis elektroninių atsakomųjų priemonių ir oro sąlygomis.

Bandymų metu netoli Ankaros dislokuota sistema S-400 aptiko ketvirtosios kartos naikintuvus F-16 "Fighting Falcon", esančius radaro aprėpties zonos riboje — už 600 kilometrų, ir buvo nuolat pasirengusi siųsti raketas, kol taikinys pateks į paveiktą zoną. Budėjimo režimu, kai oro taikiniai aptinkami ir naikinami siekiant automatiškai taupyti laiką, F-16 tipo priešo naikintuvas bus sunaikintas 400 km atstumu nuo Ankaros. Tačiau F-16 "Fighting Falcon" laikomi Vakarų oro galios pagrindu.

Galbūt modernesnis amerikiečių naikintuvas F-35 sugebės skristi šiek tiek arčiau S-400 radaro ir vis tiek gaus savo raketą toje pačioje 400 kilometrų naikinimo zonoje. Šiandien Pentagonas yra labai susirūpinęs dėl "triumfuojančio" Turkijos sugebėjimo aptikti ir numušti "nematomus" JAV karinius lėktuvus. Žinoma, Ankara išlieka strategine sąjungininke, tačiau mitas apie amerikiečių ginklų išskirtinumą byra — tai įžeidžia, gąsdina ir sukelia nuostolių.

Konkurencinė aplinka

Kalbant apie diapazoną, tikslumą ir aukščio diapazoną, S-400 neturi analogų. Žiniasklaidoje populiarus palyginimas "Triumf" su "Patriot" oro gynybos sistema (vidutinio nuotolio) yra visiškai neteisingas. Dviejų sistemų technologinės plėtros neatitikimas yra reikšmingas. Trumpai apie pagrindinį dalyką. Šiuolaikinis "Patriot PAC-3 MSE" užtikrina taktinę kariuomenės ir karinių įrenginių gynybą (priešraketinę). "Patriot" taikinio aptikimo nuotolis yra ne didesnis kaip 180 km (atsižvelgiant į didelį taikinio atspindintį paviršių). Sunaikinimo diapazonas yra iki 33 km, o aukščio riba — 20 km. Vienkryptis matymo kampas — 90 laipsnių, Amerikos komplekso radiolokacinių radarų nuotolis nepateikia didelio tikslumo raketų nutaikymo. Reakcijos laikas iki taikinio pasirodymo yra 15 sekundžių (labai lėtai). Sistema vienu metu gali apšaudyti iki 8 taikinių, o intervalas tarp raketų paleidimo yra 3 sekundės. Brangių ginklų neefektyvumą neseniai įrodė Saudo Arabijos situacija, kai dislokuoti "Patriot" nesugebėjo atlaikyti drono išpuolio.

Ismailo Demiro paminėta Europos konsorciumo "Eurosam" priešlėktuvinė raketų sistema yra skirta kariuomenės karinei oro gynybai tuoj atveju, kai masiškai naudojamos oro atakos priemonės (taktinės raketos, visų tipų orlaiviai, dronai). "EUROSAM Land" sistemos išvaizda ir algoritmai yra panašūs į "Patriot". "Europietis" turi geriausią reakcijos laiką, aukštą ugnies greitį (8 raketos per 10 sekundžių), pataikymo į aukštį diapazonas — iki 25 km, galintis šaudyti 360 laipsnių kampu, tačiau maksimalus oro aptikimo ir sunaikinimo diapazonas iki 100 km. Išvada: "Patriot" ir "Eurosam" Rusijos "Triumf" nėra konkurentai, jie gali tapti pagrindu oro gynybos vidutinio nuotolio galios formavimui ir niekada nepakeis Rusijos tolimojo nuotolio sistemų.

Atsižvelgiant į du dešimtmečius trukusią audringą JAV užsienio politiką, arogantišką sąjungininkų ir partnerių interesų nepaisymą, "Turkijos istorija" atrodo gana logiška.

Leiskite jums priminti, kad kaip NATO narė iš pradžių Turkija planavo įsigyti tik "Patriot" oro gynybos sistemas, tačiau Amerikos partneriai daugelį metų "apgaudavo". Arba jie ketino pakelti kainą, arba Vašingtoną tenkino pažeidžiama, neapsaugota iš oro Ankara.

Neatsitiktinai prezidentas Tajipas Erdoganas S-400 įsigijimą pavadino "svarbiausiu susitarimu Turkijos istorijoje".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
zenitinių raketų sistema S-400 "Triumf", NATO, JAV, Turkija, Rusija
Dar šia tema
Rusijos gynybos ministerija parodė pratybų su S-400 kadrus
Turkija praneša, kad toliau montuoja S-400
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Kalba apie viską ir apie nieką. Ar Nausėda "užpildys turiniu" savo prezidentavimą?

(atnaujinta 06:48 2020.07.14)
Lietuvos prezidentas surengė spaudos konferenciją savo prezidentavimo metų proga. Buvo keli svarbūs momentai

Vienas dalykas, kai Lietuvos prezidento valdymo metus vertina ekspertai savo nuožiūra, kitas — kai jis pats juos komentuoja. Nausėda šiuo atveju surengė specialią spaudos konferenciją ir davė interviu valstybinei televizijai. Pasakė keletą svarbių dalykų.

Kokia ji  — "gerovės valstybė"?

Pirmiausia, valstybės vadovas dar kartą akcentavo savo siekį realizuoti "gerovės valstybės" koncepciją. Tiesa, susidaro įspūdis, kad šitie žodžiai skambės iki Nausėdos kadencijos pabaigos, bet galiausiai niekas (išskyrus, galbūt, jį patį) nesupras, buvo šioje srityje padaryta kas nors konkretaus ar ne.

Pažymėtina, kad ir pats prezidentas pareiškė: "Žinoma, kol kas reikia gerokai užpildyti turiniu tą pačią sąvoką, ir mes stengiamės tą daryti". Bet kartu jis apibrėžė ją labai plačiai.

"Mūsų naujausi sprendimai dėl vienkartinių išmokų, dėl NPD, dėl gyventojų pajamų mokesčio, dėl pensijų didinimo iš tikrųjų yra nukreipti gerovės valstybės link. Tačiau būtų didelė klaida manyti, kad gerovės valstybės principas yra vien tiktai socialinės atskirties sprendimas arba turtingųjų ir nepasiturinčiųjų skirtumų sumažinimas. Tai ir regionų atskirties klausimas, ir mūsų švietimo pažangumas, kuriuo, deja, kol kas nelabai galime pasigirti. Tai ir funkcionuojanti sveikatos apsauga, gyventojų įtrauktis į savo šalies valdymą", — pabrėžė Nausėda.

Tai apie viską ir apie nieką, už viską, kas gerai. O norėtųsi konkretesnių formuluočių ir veiksmų. Tam tikri yra, bet norisi, kad jų būtų dar daugiau, kitaip bet ką galima įvertinti kaip žingsnį "gerovės valstybės" link.

Pavyzdžiui, jeigu pavyktų pasiekti, kad pensijos būtų ne mažesnės nei 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (dabar apie 900 eurų "į rankas"), apie ką kalbėjo prezidentas, galima būtų pasakyti, kad kažkas svarbaus tikrai padaryta (šiandien pensijos Lietuvoje sudaro apie 42 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tuo tarpu ES vidurkis — 61 proc.).

Apskritai, pažymėtina, kad Nausėda tvirtai "įsikabino" į "gerovės valstybės" tikslą ir stengiasi jį realizuoti. Ne viskas pavyksta, bet ir prezidentas tik kelio pradžioje. Tad duokime jam laiko. Ypač norisi, kad būtų daugiau pasiekta korupcijos užkardymo srityje, kas, anot, prezidento, yra jo prioritetas.

Kartu reikia pripažinti, kad daug kas priklauso nuo Seimo ir Vyriausybės, su kuriais Nausėdos santykiai buvo permainingi. Kaip bus toliau?

Principingas konstruktyvumas?

Prezidento teigimu, per metus jam daug kas atsiskleidė ir jis padarė daug išvadų apie Lietuvos vidaus politiką, geriau išmoko skirti deklaracijas ir pažadus nuo darbų. "Oda pastorėjo", — prasmingai pajuokavo valstybės vadovas.

Ryškiausiu jo konfliktu su Seimu ir Vyriausybės vadovu tapo situacija su susisiekimo ministru. Nausėdos teigimu, politinė moralė negali būti aukojama koalicijos tvirtumo vardan, ką, pasak jo, padarė premjeras. Tačiau jis tikisi, kad ateityje ministras pirmininkas (dabartinis ar naujas) taps jam labiau parama nei atsvara.

Kaip tai pasiekti? Nausėda pabrėžė, kad jis yra konstruktyvus, dialogo ir kompromiso siekiantis politikas. Tačiau kartu jis, kalbėdamas apie savo veiksmus po Seimo rinkimų, formuojant Vyriausybę, pažymėjo: "Būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje".

Viena vertus, prezidentą galima suprasti — jis nenori, kad dar kartą atsitiktų kažkas panašaus į tai, kas įvyko susisiekimo ministro atveju. Kartu jis jau parodė, kad gali surasti bendrą kalbą su Seimo dauguma bei Vyriausybe. Bet kaip jis ketina derinti konstruktyvumą su didesniu principingumu, neaišku, tuo labiau, kad gali tekti vėl turėti reikalų su Ramūnu Karbauskiu, kuriam dažnai tik jo nuomonė ir yra teisinga.

Lietuvos, atrodo, laukia sudėtingas ministrų kabineto formavimo procesas, kuriame niekas nenorės nusileisti.

Kam sudėtingai, jeigu galima paprastai?

Užsienio politika yra pagrindinė Lietuvos prezidento atsakomybės sritis, bet akivaizdu, kad vidaus politika jam yra svarbesnė.

Tarptautinėje arenoje jis jau sudėliojo prioritetus — JAV, NATO (įskaitant 2,5 proc. BVP skyrimą gynybos reikmėms), Lenkija. O iš Briuselio Nausėda nori gauti kiek įmanoma daugiau pinigų, formuojant naują ilgalaikį Europos Sąjungos biudžetą ir skirstant jos paramą kovai su koronaviruso pasekmėmis.

Tai taps svarbiu jo veiklos įvertinimo kriterijumi, ir jeigu daug gauti nepavyks, Lietuva galės kaltinti tik save, nes "mylėti" JAV ir Lenkiją, bet reikalauti pinigų iš Vokietijos ir Prancūzijos yra sudėtinga.

Kartu Nausėda tikisi Europos Komisijos pagalbos, bandant susitarti su Latvija ir Estija dėl Astravo atominės elektrinės produkcijos įsigijimo. Faktas tas, kad Lietuva šiuo atveju pati įstūmė save į kvailą padėtį ir dar sugebėjo sugadinti santykius su Ryga ir Talinu. Dabar bando įpainioti į tai Briuselį, kad po to būtų lengviau pasiteisinti.

Taip pat greitai gali baigtis atnaujintas Vilniaus dialogas su Minsku. Kaip pareiškė Nausėda: "Jeigu išaiškės, kad Baltarusijos valdžia mėgina išsaugoti savo mandatą bet kokiomis priemonėmis, tarp jų ir pamindama žmogaus teises, atvirai persekiodama politinius oponentus įvairiausiais pretekstais, tuomet turėsime konstatuoti padėtį tokią, kokioje ji yra, ir pasakyti, kad mums tai yra nepriimtina ir gilinti bendradarbiavimą su tokia valstybe mes neturime nei moralės, nei kitokios teisės". Neilgai muzika grojo.

Apskritai, susidaro įspūdis, kad užsienio politika nėra Nausėdos stiprioji pusė ir labai įdomus jam dalykas. Todėl šioje srityje prezidentas bando eiti paprasčiausiu keliu, kuris dažnai nėra efektyvus, ir aktyviau elgiasi tik ten, kur jaučia galimybę ką nors padaryti. Todėl jis, pavyzdžiui, nevargina savęs klausimu dėl blogų transatlantinių santykių perspektyvų ir kaip ekonomistas skiria didesnį dėmesį ES biudžeto formavimui. Bet problema ta, kad tie dalykai yra susiję, ir ekonomika Briuselyje neatskiriama nuo politikos.

Belieka tikėtis, kad gyvenimas privers Lietuvos prezidentą tapti įvairiapusiškesniu ir lankstesniu tarptautinėje arenoje.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad per pirmuosius metus Nausėda kaip politinis naujokas nežlugo. Buvo nesėkmių ir klaidų, bet jis stengiasi mokytis. Bus įdomu stebėti, ką jis darys toliau (ypač šalies viduje) ir kaip susigyvens su "švytuoklės principu". 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kadencija, prezidentas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda: Paleckio pavardė tapo "išdavystės simboliu" Lietuvoje
Nausėda žvalgų mainus su RF laiko svarbiausiu pirmųjų jo prezidentavimo metų pasiekimu
Lietuvos prezidentas paskyrė ES vadovybei lemiamą vaidmenį BelAE klausimu
Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis iš Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu
JAV ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Vašingtonas nusprendė tikrųjų nubausti Europą

Nepaisant visų sunkumų tarp Trampo administracijos ir Amerikos IT gigantų, tokių kaip Facebook, Google ir Amazon, Trampas pasirengęs paaukoti transatlantinio solidarumo ir geros valios tarp JAV ir ES likučius, kad apsaugotų korporacijų pajamas

Senas, daugelį metų trunkantis konfliktas dabar perėjo į atvirus, skaudžius finansinius smūgius, siekiančius milijardus dolerių — Europos Sąjunga nori "prispausti" amerikiečių korporacijas, kurios dešimtmečiais dirbo ES nemokėdamos mokesčių, o JAV ketina nubausti Europos Sąjungą už bandymą įgyti minimalų fiskalinį suverenitetą.

Verta pagirti Donaldo Trampo komandą — jų kerštas pasirodė esąs labai tikslus, turint omenyje, kad jiems pavyko nustatyti konkretų Europos proveržio į laisvę iniciatorių ir idėjos, kad Amerikos IT verslas dirba "JAV Europos kolonijose" ir privalo mokėti mokesčius, autorių, o po šio identifikavimo buvo imtasi atsakomųjų Amerikos priemonių.

Prancūzijos prezidentas ir didelis mėgėjas pakalbėti apie Europos kaip pasaulio galios centro atkūrimą Emanuelis Makronas buvo Europos mokesčių Google, Facebook ir Amazon įvedimo autorius ir įkvėpėjas, todėl bendrovių, patekusių po Baltųjų rūmų "karštąja ranka", sąrašas buvo sudarytas taip, kad būtų sukeltas maksimalus diskomfortas Eliziejaus rūmams.

CNBC Amerikos finansų kanalas praneša:

"Prancūzijos bendrovių [veikiančių liukso segmente — Sputnik] akcijų kritimas įvyko po to, kai JAV paskelbė, kad jos gali nustatyti aukštas kai kurių šios kategorijos produktų kainas.

Pagal naujus tarifus, kurie gali įsigalioti sausio pabaigoje, JAV prekybos atstovybė galės imti iki 100 % siekiančius mokesčius už tokių prekių importą iš Prancūzijos. Numatoma suma [importo, kuriam taikomi nauji tarifai — Sputnik] yra 2,4 milijardo dolerių. Prancūzijos akcijų kritimas pakenkė įmonėms, kurioms priklauso "Louis Vuitton", "Hennessy", "Hermes", Christian Dior, "Gucci", "Yves Saint Laurent" ir "Balenciaga".

"Šimtas procentų yra gana daug", — "The Wall Street Journal of America" sakė Bruno Pavlovsky, "Chanel House" prezidentas. "Tai nėra tarifas. Šimtas yra bauda", — pridūrė jis.

Verta paminėti, kad Amerikos pareigūnai siūlo savo įvykių versiją ir tvirtina, kad kaltas yra Makronas, kuris neva nori diskriminuoti tam tikras Amerikos bendroves ES. Šis kaltinimas kelia tam tikrą skeptiškumą net tradiciškai patriotiškos Amerikos žiniasklaidos priemonėms.

"JAV mano, kad Prancūzijos mokesčių struktūra yra nesąžiningai nukreipta į dideles JAV interneto bendroves, tokias kaip Facebook, Google ir Amazon. Nepaisant to, kitos šalys vis labiau ieško būdų, kaip gauti pajamų iš įmonių, kurios uždirba milijardus dolerių savo rinkose", — praneša leidinys "Politico".

Trampo atsakomųjų priemonių pasirinkimą greičiausiai lėmė tai, kad "Prancūzijos rinkinys" buvo laikomas savotiška patikimumo sala ir saugiu prieglobsčiu investuotojams, kurie tikėjo, kad Prancūzijos įmonės, dirbančios tik su pasiturinčiais vartotojais, yra idealiai apsaugotos nuo koronaviruso epidemijos padarinių ir nuo prekybos karų rizikos.

Juodame gilios ekonominės krizės, kurioje Prancūzija pasinėrė į kovą su epidemija, fone, prabangos kompanijos atrodė kaip šviesos spindulys ir vilties šaltinis, taip pat simbolis, kad šalis, negalinti konkuruoti su Vokietija ar Kinija tradicinėje pramonėje, turi tam tikrų konkurencinių pranašumų tarptautinėje arenoje. Sumenkinti šį simbolį, faktiškai atimant iš šių bendrovių prieigą prie Amerikos rinkos, yra gera idėja, jei tikslas yra išgąsdinti Prancūzijos prezidento administraciją ir paveikti Europos mokesčių politiką apskritai.

Prancūzai gali pasielgti principingai ir įvesti mokestį Amerikos įmonėms (bent jau nacionaliniu lygmeniu), tačiau ar, pavyzdžiui, Vokietijos pareigūnai norės palaikyti tokio tipo bendro Europos mokesčio įvedimą, rizikuodami "100 % tarifu", pvz., vokiškų automobilių eksportui.

Kita vertus, šiuo atveju mes nekalbame apie tik ekonominį konfliktą. Tai diskusija apie pačių Europos politikų statusą. Lemiamas veiksnys, nurodantis faktinę nuosavybės teisę į tam tikrą teritoriją, yra klausimas, kam vietiniai verslininkai moka mokesčius. Kas turi teisę įvesti ir surinkti šiuos mokesčius, turi galią tam tikroje teritorijoje. Istorijoje būta atvejų, kai tam tikri užsienio prekeiviai ar verslininkai gavo teisę į neapmokestinamą prekybą ar paslaugų teikimą tam tikroje šalyje, tačiau tai vyko tik tuo atveju, jei ji anksčiau buvo pralaimėjusi karą ar tiesiog pasirašė tam tikras pasenusias pasidavimo sąlygas, gresiant karinei jėgai.

Twitter
© Sputnik / Александр Кряжев

Taigi, kai Amerikos įmonės tampa dominuojančiomis Prancūzijos internetinės reklamos ir internetinės komercijos rinkos dalyvėmis, jos gauna milijardus eurų iš Prancūzijos kompanijų (tuo pat metu turi galimybę sužlugdyti bet kurį Prancūzijos verslą, kai tiesiog neįmanoma efektyviai reklamuoti ar parduoti savo produktus internete). Be to, Prancūzijos biudžetas šioje situacijoje negali gauti nė cento, o tai reiškia, kad Prancūzija yra JAV kolonija arba bent jau neturi visiško ekonominio suvereniteto. Ir sprendimas įvesti kuklų trijų procentų mokestį yra ne tiek siekis papildyti biudžetą, kiek bandymas atkurti nepriklausomybę.

Svarbu tai, kad tiek Respublikonų, tiek Demokratų partija palaikė Trampo administracijos veiksmus, kad nubaustų Prancūziją — ir tai yra labai gera žinia Rusijai, ypač tuo atveju, jei Prancūzijos politikai staiga ims rodyti savo orumą.

Bent jau reaguodami į praeities grėsmes, Prancūzijos ir net Vokietijos valdžios atstovai parodė, kad yra pasirengę žengti toliau ir ginti savo teisę vykdyti nepriklausomą ekonominę politiką.

Jei padėtis ir toliau vystysis pagal šį scenarijų, tada, nepaisant to, kas laimės JAV rudens rinkimus, santykiai Vašingtono–Paryžiaus ir Vašingtono–Berlyno linijose toliau blogės.

Bus juokinga, jei netolimoje ateityje amerikiečių vartotojas "Chanel" kvepalus ar "Hermes" rankinę galės įsigyti tik kontrabandos būdu, o europiečiams teks ieškoti alternatyvų Amerikos socialiniams tinklams. Ekonominės deglobalizacijos daigai skverbiasi į užmegztų tarptautinių ryšių tarpsnį.

Toms šalims, kurioms dabartinė globalizuotos ekonomikos sistema netinka, tai yra paskutinis ir rimtas šansas ištaisyti praeities klaidas ir užsitikrinti patogesnę padėtį deglobilizuotoje ateityje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES, JAV, Donaldas Trampas
Dujos

"Naftogaz" paskelbė apie galimą šildymo sezono Ukrainoje nutraukimą

(atnaujinta 13:16 2020.07.14)
Kaip pažymėta, kai kurios įmonės atlieka netinkamus skaičiavimus. Tarp skolininkų — beveik 110 bendrovių

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Ukrainos valstybinė įmonė "Naftogaz" paskelbė, kad dėl šilumos gamintojų skolų kyla grėsmė nutraukti šildymo sezoną.

Anksčiau Ukrainos vyriausybė pratęsė nacionalinės akcinės bendrovės "Naftogaz Ukrainy" specialiuosius įpareigojimus tiekti gamtines dujas gyventojų reikmėms iki 2020 metų rugpjūčio 1 dienos.

"Netinkami tokių įmonių mokėjimai už dujas kelia grėsmę šilumos tiekimui vartotojams šildymo laikotarpiu, ir tai yra visiškai nepriimtina. Dabar sąraše yra 109 skolininkai, tuo tarpu bendras Ukrainos šilumos gamintojų skaičius (praėjusio šildymo sezono pabaigoje) yra 1316 įmonių", — RIA Novosti cituoja įmonės pranešimą.

2015 metais Ukrainos valdžia nustatė "Naftogaz" specialius įpareigojimus parduoti gyventojams dujas vyriausybės reguliuojamomis kainomis. Vėliau šie įpareigojimai buvo pratęsti.

Nuo 2020 metų sausio mėnesio Ukrainos vyriausybė įpareigojo "Naftogaz" nuo sausio parduoti dujas gyventojams ir šilumą gaminančioms įmonėms už kainą, kurios apskaičiavimo formulė bus susieta su dujų kaina Nyderlandų TTF centre.

Tegai:
skola, šildymas, Ukrainos "Naftogaz"
Dar šia tema
"Gazprom Neft" pirmą kartą pristatė Arkties naftą Kinijai
"Nord Stream" bus sustabdytas planinei techninei priežiūrai