Amerikos karinė technika, archyvinė nuotrauka

Griūva Grybauskaitės godos. JAV nebenori saugoti Lietuvos nuo "piktos" Rusijos

(atnaujinta 16:59 2020.06.15)
Paskui "Abrams" tankus Lietuvą paliko JAV armijos batalionas. Lietuvos politikai tikisi, kad amerikiečiai grįš, kad apsaugotų juos nuo "agresorės iš Rytų". Tačiau Trampas sužlugdė Baltijos šalių viltis sakydamas, kad Amerika — "ne pasaulio policija"

Devynis mėnesius Lietuva miegojo ramiai. Juk Pabradės poligono kareivinėse naktimis miegojo amerikiečių reindžeriai, o dienomis jie tobulino savo kovinius įgūdžius miškuose ir treniruočių laukuose. Kartu jie išmokė Lietuvos kariuomenę NATO išminties.

Vokietijos URM atstovas Heikas Masas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Григорий Сысоев

Atrodė, kad taip bus amžinai. Juk pati Dalia Grybauskaitė, būdama prezidente, asmeniškai maldavo Baltųjų rūmų šeimininko, kad jis amžiams įvestų Amerikos kariuomenę į Lietuvos žemę: mes esame pasirengę net paminti savo pačių Konstituciją, draudžiančią dislokuoti kitų šalių karines bazes Lietuvoje. Taip, bazė bus laikoma lietuviška, mes ją remontuosime ir prižiūrėsime savo lėšomis, o jūsų kareivius netgi maitinsime ir girdysime pagal aukščiausius standartus. Tik įveskite Amerikos kariuomenę į Lietuvą!

Ir, regis, Vašingtone Grybauskaitė buvo išgirsta. Į Lietuvą buvo išsiųstas visas NATO karių batalionas kartu su tankais ir kitais šarvuočiais. Prieš tai Pabradės poligono remontui ir modernizavimui iš Lietuvos biudžeto buvo išleisti keli milijonai eurų. Treniruokitės, brangūs gynėjai, draskykite lietuvišką dirvą "Abrams" vikšrais, sviediniais ir raketomis.

"JAV kariuomenės buvimas Lietuvoje, bendros Lietuvos kariuomenės ir NATO išplėstinių pajėgų bataliono pratybos yra geriausia atgrasymo priemonė šiuo neramiu metu", — teigė Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Kam sulaikyti? Na, net nereikia aiškinti. Alkanas lokys su balalaika sėdi ant "Armatos" šarvo netoli Lietuvos sienos.

Bet juoda katė perbėgo tarp JAV ir Europos. Kažkas apsivertė JAV prezidento Donaldo Trampo smegenyse ir jis liepė išvesti amerikiečių kareivius iš Europos. Beveik dešimt tūkstančių karių ketina palikti Vokietiją. O JAV kariuomenės 1-osios divizijos 9-ojo pulko 1-asis batalionas, kuris buvo įsikūręs Lietuvoje, nuvyko tiesiai į nuolatinio dislokavimo vietą — Teksasą. Prieš šį rudenį vyksiančius prezidento rinkimus Trampas taip pat ketina išvesti Amerikos kariuomenę iš Afganistano. Amerika pavargo savo sąskaita atlikti žandaro vaidmenį, saugodama "pasaulio demokratiją".

Kalbėdamas šeštadienį, birželio 13 dieną, Vest Pointo karo akademijoje, JAV prezidentas Donaldas Trampas teigė, kad jo šalis daugiau nesikiš į tarptautinius konfliktus. JAV baigiasi "nesibaigiančių karų era", o ginkluotosios pajėgos grįžta prie pagrindinių jų formavimo principų — valstybės gynimo. Anot Trampo, JAV niekada daugiau nesikiš į kitų konfliktus, o ginkluotosios pajėgos gins šalį nuo išorinių grėsmių.

"Mes nesame šio pasaulio policininkai. Tačiau praneškite savo priešams, kad iškilus pavojui, mes niekada niekada nedvejojame. Ir jei mes kovosime, nuo šiol kovosime tik dėl pergalės", — užtikrintai pareiškė prezidentas Donaldas Trampas.

Na, ačiū lietuviams už duoną ir druską bei šiltą priėmimą.

"Mes esame dėkingi Lietuvos vyriausybei už nuveiktą darbą priimant JAV kariuomenę. Esu įsitikinęs, kad tai duos daug naudos tiek Lietuvai, tiek JAV, plėtojant draugystę", — atsisveikinimo ceremonijos metu sakė JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas.

Dėl Baltijos sienų apsaugos nuo "invazijos iš Rytų" dabar tegu suka galvas Europos Sąjungos ir pačių Baltijos šalių — Lietuvos, Latvijos ir Estijos — vadovybė.

JAV kariuomenei pasitraukus iš Europos, Vilniuje, Rygoje ir Taline įsiviešpatavo nusivylimas ir sumaištis. Savomis jėgomis pasipriešinti "agresoriui iš Rytų" neverta nė svajoti. Jungtinių ES pajėgų projektas yra tik Emanuelio Makrono galvoje. Pora Europos oro pajėgų naikintuvų, dislokuotų Lietuvos Zoknių aerodrome ir Estijos Emario bazėje yra tarsi uodo įkandimas toms pačioms Rusijos oro pajėgoms.

Be to, dar ir Angela Merkel užsižaidė su Maskva dėl projekto "Nord Stream-2". Ir koronaviruso pandemija kažkaip visai ne laiku. Laimei, iš Briuselio Lietuvos ekonomikai buvo pažadėta kelių milijardų eurų pagalba. Šviežiai atspausdintų?

Liko viena viltis — draugė iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų — Varšuva. Bet su ja reikia būti budriems, antraip Vilnius ir Vilniaus kraštas vėl bus Sandraugos dalis.

Tiesa, dar yra Ukraina su savo "galingiausia armija Europoje", teigia buvęs prezidentas Petro Porošenka. Jei kils karas, gali stoti už baltus, kurie taip uoliai stumia Kijevą į ES ir NATO struktūras.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, grėsmė, Lietuva, JAV
Dar šia tema
Lenkijoje prasidėjo Amerikos kariuomenės perkėlimo į Europą pratybos
Koronavirusas puola Vakarų laivynus ir kariuomenę
Išvyko nežadėdami sugrįžti: Lietuvai teko atsisveikinti su JAV tankais
Выступление президента Литвы Гитанаса Науседы перед Сеймом

Pokarantininiai reitingai. "Valstiečiai" aplenkė konservatorius paklaida ar tendencija?

(atnaujinta 13:12 2020.07.13)
Lietuvoje paskelbti pirmi pokarantininiai partijų reitingai. Nors atskirų apklausų laikotarpis beveik identiškas, tačiau vienu atveju pirmauja konservatoriai, kurie pastaruoju metu visada buvo pirmoje vietoje, o kitu — jau "valstiečiai". Ką visa tai galėtų reikšti?

Lietuvoje paskelbti pirmi pokarantininiai partijų reitingai. Ką jie rodo?

"Spinter tyrimų" birželio 18–26 dienomis atlikta apklausa parodė, kad "Tėvynės sąjunga" Seimo rinkimuose gautų 16,4 procentų rinkėjų balsų, o "valstiečiai" — 12,9 procentų. Birželio 5–13 dienomis vykdyta "Vilmorus" apklausa parodė, kad konservatorių populiarumas siekia 14,3 procento, o "valstiečių" — 13,4 procento. Tuo tarpu "Baltijos tyrimų" birželio 15–25 dienomis atlikta apklausa parodė, kad pirmoje vietoje jau "valstiečiai" su 16,8 procento balsų, o konservatoriai su 13,6 procento balsų — antroje.

Kitaip tariant, apklausų laikotarpis beveik identiškas, bet vienu atveju pirmauja konservatoriai, kurie pastaruoju metu visada buvo pirmoje vietoje, o kitu — jau "valstiečiai". Kaip tai vertinti — valdantieji perlaužė situaciją?

Pirmiausia, reikia pažymėti, kad visos apklausos turi kelių procentų paklaidą. Antra, ateityje skaičiai dar gali pasikeisti. Todėl anksti kalbėti apie tai, kad "valstiečiai" galutinai perėmė iniciatyvą. Tačiau akivaizdu, kad jie iš esmės "išlygino rezultatą", ir šiame kontekste kyla du klausimai. Pirmas — kaip jiems tai pavyko? Antras — konservatoriams metas sunerimti?

Kaip logiškai pažymėjo politologė Rima Urbonaitė: "Yra akivaizdu, kad valstiečių reitingas kyla. O kyla dėl to, kad <...> su sveikatos krize, pažymiu, ne ekonomine, bet būtent su sveikatos krize, pavyko susidoroti. Sveikata yra svarbus dalykas, natūralu, kad žmonės tai įvertino. Aurelijaus Verygos bei Sauliaus Skvernelio palankūs reitingai taip pat susikonvertavo į partijos reitingo kilimą".

Manytina, kad įtakos turėjo ir sprendimas dėl vienkartinių socialinių išmokų bei teigiama prezidento nuomonė apie valdžios kovą su koronavirusu, o skandalas dėl susisiekimo ministro, priešingai, nesuveikė. Tačiau svarbios ne tiek priežastys, kiek faktas, kad konservatorių pergalė rinkimuose daugiau negarantuota.

Galbūt todėl jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad po rinkimų partija pasiruošusi dirbti koalicijoje su visais, išskyrus "Lenkų rinkimų akciją". Norisi paklausti — ir su "valstiečiais", su kuriais dabar verda žūtbūtinė sisteminė kova, ir su socdemais, kurių ideologija priešinga, ir su "Darbo partija", kurios reputacija yra abejotina? Nejaugi taip norisi valdžios, ir viskas taip blogai, kad deklaruotos vertybės daugiau nieko nereiškia?

Akivaizdu, kad konservatorių padėtis ir taip nebuvo ideali, kadangi pergalė rinkimuose negarantuotų jiems parlamentinės daugumos, o dabar ji dar labiau pablogėjo. Kita vertus, fundamentaliai situacija nepasikeitė.

"Valstiečiai" gali surinkti daugiau balsų, bet kaip ir konservatoriai, vieni valdančiosios koalicijos jie suformuoti negalės. Kuo daugiau balsų, tuo mažiau partnerių reikės, bet jų reikės bet kuriuo atveju. Žinoma, LVŽS turi daugiau potencialių sąjungininkų nei "Tėvynės sąjunga" (trečioje vietoje visose apklausose įsitvirtinę socialdemokratai, "Darbo partija", galimai "Laisvė ir teisingumas" ir lenkai), bet kiek stebina Ramūno Karbauskio politinis neatsargumas.

Pavyzdžiui, kaip derėtis dėl koalicijos su socdemais, jeigu sakai, kad jie, "jeigu gaus pakankamai balsų, kad galėtų su konservatoriais ir liberalais sudaryti daugumą, tą padarys bet kokiu atveju". Arba "valstiečių" sprendimas nutraukti susitarimą dėl bendrų kandidatų kėlimo su socdarbiečiais (taip, pastarieji gali neperžengti 5 procentų barjero ir todėl nėra labai svarbūs partneriai, bet jie gali ką nors laimėti vienmandatėse apygardose, ir tų kelių balsų gali prireikti naujai koalicijai). Su Remigijumi Žemaitaičiu, kuris dabar vienas iš "Laisvės ir teisingumo" lyderių, Karbauskio santykiai irgi ne patys geriausi.

Trumpai tariant, pirmieji pokarantininiai reitingai rodo, kad "valstiečių" populiarumas ir šansai suburti naują centro-kairės koaliciją padidėjo. Tačiau Karbauskiui reikia elgtis atsargiau ir konstruktyviau, kad nepralaimėtų didžiąja dalimi jau laimėto žaidimo. Tuo tarpu konservatoriams dar aštriau iškilo rinkėjų bazės, kuri daro iš jų amžiną opoziciją, praplėtimo problema. Didžiausia intriga — kiek partijų galiausiai peržengs 5 procentų barjerą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
partijos, rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Akademik Čerskij

Chaosas Amerikoje padėjo Europai išspręsti "Nord Stream-2" klausimą

(atnaujinta 11:46 2020.07.12)
"Nord Stream-2" nuo pat pradžių susidūrė su beprecedentiu JAV ir jos ištikimų Europos palydovų, tokių kaip Lenkija, pasipriešinimu

Epopėja su "Nord Stream-2" statyba artėja prie savo logiško finalo, o aistros verda: Vokietijos gynybos ministrui prireiks atsakyti į įtarimus, kad Rusija "gali išleisti pinigus už dujas karinėms reikmėms".

Pasunkėjimas susijęs su tuo, kad Danijos energetikos agentūra leido naudoti laivus su inkarais, kad galėtų nutiesti likusį pusantro šimto kilometrų. Tuo pat metu pats leidimo išdavimo faktas ir laikas, per kurį tai buvo padaryta, rodo esminius geopolitinius pokyčius.

Norint suprasti šio įvykio svarbą, reikia prisiminti aplinkybes.

"Nord Stream-2" nuo pat pradžių susidūrė su beprecedentiu JAV ir jos ištikimų Europos palydovų, tokių kaip Lenkija, pasipriešinimu. Privatus komercinis projektas ("Nord Stream-2" stato ne valstybės, o bendrovių fondas) tarptautinėje arenoje atkakliai pateikiamas kaip politiškai motyvuotas ir nukreipiantis Senąjį pasaulį į tiesioginę energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Prancūzijos kompanija "Engie", Austrijos OMV, Didžiosios Britanijos ir Olandijos "Shell" bei Vokietijos "Uniper" ir "Wintershall", kurios kartu į projektą investavo 6 milijardus eurų, nenuilstamai pakartojo, kad iš Rusijos pagamintos dujų stygos turi tik praktinę reikšmę Europos lyderių pramonei ir ekonomikai, tačiau jų žodžiai buvo prarasti oponentų paleista informacijos banga.

Bendrovės "Nord Stream-2" operatorius pirmuosius prašymus nutiesti magistralinį dujotiekį pradėjo teikti dar 2017 metais, be jokių sunkumų buvo gauti leidimai iš Vokietijos, Švedijos ir Suomijos. Danija pasirodė pati problemiškiausia teritorija, per kurios teritorinius vandenis reikėjo nutiesti 147 kilometrus vamzdžių.

Danija kiek įmanoma atidėliojo pradinio leidimo išdavimą. 2019 metų rudenį ši Skandinavijos šalis, gavusi iš karto "Nord Stream-2" tris statybų projektus, padarė pertrauką ir atidėjo sprendimo priėmimą iki paskutiniųjų. Leidimas tiesti vamzdžius į Bornholmo salos pietryčius buvo išduotas praėjus 61 dienai po prašymo pateikimo — kitą dieną pasibaigus maksimaliam laikotarpiui.

Norint suprasti, koks sudėtingas buvo procesas, reikia žinoti, kad už tokių leidimų išdavimą pagal nutylėjimą yra Danijos energetikos agentūra (DEA), tačiau, sekdama Amerikos politikai, Danijos vyriausybė uždraudė DEA spręsti šį klausimą ir perdavė jį Užsienio reikalų ministerijai. "Nord Stream-2" perkėlimas iš ekonomikos lygmens į išskirtinai politinį kanalą. Tai buvo Danijos užsienio reikalų ministerija, kuri traukė laiką visiškai laikydamasi Vašingtono politinės pozicijos.

JAV neatsisakė "Nord Stream-2" idėjos "torpeduoti" dujotiekį ir sistemingai įvedė sankcijas. 2019 metų gruodžio mėnesį Šveicarijos įmonė "Allseas", bijodama patekti į sankcijų sąrašą, vienašališkai nutraukė sutartį su "Nord Stream-2" ir patraukė tris savo laivus iš statybų zonos, taip suabejodama projekto įgyvendinimu.

"Gazprom" ir užsienio investuotojų komanda, investavusi milijardus eurų į statybas, pradėjo ieškoti išeities iš aklavietės. "Akademik Čerskij" vamzdžio sluoksnis buvo iškviestas iš Tolimųjų Rytų, į kurį buvo mobilizuota "Fortūna" barža.

Jų taikymo sudėtingumas buvo tas, kad JAV nedelsdamos įvedė naujas sankcijas, uždraudusios tarptautinėms kompanijoms drausti šių laivų veiklą, o pagrindinė problema buvo ta, kad "Fortūna" pagal reikalavimus nebuvo aprūpinta dinamine padėties nustatymo sistema, tai yra, geografine padėtimi ir automatiniu valdymu. Gauti leidimą naudoti laivą su inkaravimo padėtimi buvo galima tik iš Danijos. Šalis, kuri anksčiau kiek įmanoma apsunkino projektą.

Pažymima, kad šį kartą Kopenhaga, turėdama teisinį pagrindą svarstyti šį klausimą keturias savaites, užtruko vos dvi. "Fortūna" galės pradėti dirbti Danijos teritoriniuose vandenyse po keturių savaičių. Rusiška barža galės pradėti dirbti rugpjūčio 3 dieną. Keista sutapimu, šią dieną baigiasi menkių neršto laikotarpis, kai bet kokie veiksmai jūros rajone yra griežtai draudžiami.

Danijos prestižą greičiausiai lemia du veiksniai. Pirma, tai, kad JAV vis labiau panirusios į civilinius protestus, o pasaulio hegemono vadovybė labiau nerimauja dėl artėjančių lapkričio rinkimų, o ne dėl užsienio politikos. Taip pat kenčia Amerikos naftos ir dujų pramonė — dėl COVID-19 pandemijos sumažėjo angliavandenilių pardavimai ir niekas nebando prognozuoti rinkos atsigavimo horizonto. JAV naftos saugyklose užšaldė rekordiškai 540 mln. barelių naftos, o vien liepos mėnesį buvo atšauktas 45 amerikiečių pagamintų SGD pristatymas. Ar nenuostabu, kad Baltieji rūmai turi svarbesnių problemų, nei kelti sunkumų Baltijos dujotiekiui?

Kai tik JAV faktorius iškrito iš Europos politikos schemos, viskas atsidūrė savo vietoje ir ėmė paklusti ekonominių lokomotyvų logikai ir interesams. Vokietija, pagrindinė dujotiekio tiesimo naudos gavėja, nėra drovi ir aiškiai pareiškė: dujotiekis bus baigtas. Paprastai santūri Angela Merkel sankcijas dujotiekiui vadina "nesuderinamomis su įstatymų klausimų supratimu", o Bundestago ekonomikos ir energetikos komiteto vadovas Klausas Ernstas pasakoja apie Berlyno pasirengimą įvesti atsakomąsias sankcijas, jei Amerika nenusiramins.

Būtent dėl ​​šio veiksnių derinio Danijoje didėja pasitikėjimas savimi. Amerika yra toli ir dabar daug labiau susijusi su rinkimais ir BLM neramumais, o Vokietija (ir Austrija bei Prancūzija kartu su ja) yra netoliese ir yra be galo suinteresuota gauti rusiškas dujas, vienintelį patikimą ir aplinkai nekenksmingą kurą, ypač tuo, kad Vokietija sistemingai atsisako branduolinės ir anglies energijos.

Juokinga, kad vidinės JAV problemos leido ne tik ištikimiems Vašingtono bendražygiams įgyvendinti pačius naudingiausius projektus, bet ir vis labiau atitraukė Europą nuo Amerikos diktatūros. Ir dėl to kaltos Rusijos dujos.

Tegai:
Europa, Lenkija, Vokietija, Danija, Rusija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Kruonio HAE

Kruonio HAE nebus naudojama Astravo AE rezervui, pareiškė Nausėda

(atnaujinta 15:29 2020.07.13)
Kaip pažymėjo Lietuvos prezidentas, Lietuva nepirks elektros iš Baltarusijos, nesuteiks Kruonio HAE rezervų bei paspartins sinchronizaciją su žemynine Europa

VILNIUS, liepos 13 - Sputnik. Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje pirmadienį apsilankęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad šis objektas negalės būti naudojamas Baltarusijos Astravo atominės elektrinės rezervo reikmėms.

Apie tai jis parašė savo paskyroje Facebook

Pasak prezidento, mesaugios Astravo atominės elektrinės paleidimas pažeis branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus bei kels pavojų ir Baltarusijos, ir Lietuvos bei aplinkinių šalių gyventojams. "Černobylio katastrofos padarinius skaudžiai patyrusi Baltarusija neišmoko pamokos", - teigia prezidentas.

"Po vizito Kruonio HAE galiu dar kartą pabrėžti – Lietuva principingai vykdys priimtus įstatymus: nepirks elektros iš šalies, kurioje veiks nesaugi atominė elektrinė, nesuteiks Kruonio HAE rezervų ir paspartins sinchronizaciją su žemynine Europa", - parašė šalies vadovas.

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) - vienintelis toks objektas Baltijos šalyse. Ji balansuoja elektros gamybą ir suvartojimą bei užtikrina avarinį šalies energetikos sistemos rezervą.

Ginčas dėl Baltarusijos AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. Lietuvos valdžia visose tarptautinėse platformose ragina atsisakyti Baltarusijos energijos.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pažymėjo, kad Lietuvos valdžios institucijos rodo užsispyrimą Baltarusijos AE klausimu net koronaviruso pandemijos metu. Be to, elektrinės patikimumą ir saugumą jau įrodė tarptautinės branduolinės saugos institucijos.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kruonio HAE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos