Dalia Grybauskaitė ir Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos "Geležinis sostas" jau nebe tas pats. Nausėda niekada netaps Grybauskaite

(atnaujinta 16:55 2020.06.19)
Prezidentas Gitanas Nausėda iš Seimo tribūnos perskaitė savo pirmąjį metinį pranešimą. Ataskaitoje gausu gražių frazių apie gerovę ir vienybę. Bet pagal daugelį aspektų galime pasakyti, kad Nausėdos žodžiai dažnai skyrėsi nuo darbų

Gitanui Nausėdai atėjus į Prezidento rūmus 2019 metų vasarą, buvo vilčių, kad "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" vadovaujama valdančioji koalicija galės užmegzti ryšius su prezidento administracija. Šis kontaktas buvo visiškai prarastas valdant Daliai Grybauskaitei. Lietuvos politikos "geležinė ponia" tikėjo, kad tik ji turi teisę teisti ir duoti nurodymus visiems ir viskam.

Iš pirmo žvilgsnio kuklus Gitanas Nausėda dar prieš rinkimų kampaniją pažadėjo su visais draugauti visos Lietuvos labui. Tai greičiausiai papirko rinkėjus, atnešusius jam triuškinamą pergalę antrajame ture prieš konservatorę Ingridą Šimonytę.

Negalima neprisiminti, kad dar kandidatų į prezidentus skyrimo etape kai kurie stebėtojai, tarp jų ir Sputnik Lietuva, teigė, kad Gitanas Nausėda yra opozicijos konservatorių projektas. Ir nors jis save pateikė kaip nepriklausomą, nepartinį kandidatą, stebėtojų abejonės neapleido.

Taip, iš trijų akivaizdžių tų prezidento lenktynių favoritų Gitanas Nausėda užėmė aukso vidurį tarp sąlyginai dešiniosios Ingridos Šimonytės ir sąlyginai kairiojo Sauliaus Skvernelio. Visi pažadai ir žinutės rinkėjui iš Nausėdos buvo neaiškaus pobūdžio. Net kalbant apie tarptautinę politiką, už kurią prezidentas turėtų būti atsakingas pagal Lietuvos Konstituciją.

Tą akimirką Lietuva turėjo nuspręsti, su kuo susijungti ir prieš ką kovoti tarptautinėje arenoje. Reikėjo pasirinkti tarp Vašingtono ir Briuselio. Bet tada tarp JAV (NATO lyderės) ir Vokietijos (pagrindinio ES lokomotyvo) tokios įtampos dar nebuvo. O Vilniaus bandymai sėdėti ant dviejų kėdžių vienu metu buvo sėkmingi. Šiandien Lietuva gali nukristi tarp šių strateginių draugų kėdžių.

O štai su priešais viskas aišku ir suprantama. Tai Rusija, Kinija ir Baltarusijos AE. Nors Nausėda priešrinkiminėse kalbose bandė duoti subtilių užuominų, neva "aš bandysiu kažkaip užmegzti ryšius su Maskva", tačiau nuo pat pirmųjų prezidentavimo dienų tų užuominų nebeliko. O gražius žodžius apie tai, kaip Lietuvos verslininkai svajoja įsikurti Kinijos rinkoje, "sustiprina" piketai ginant Tibetą ir Honkongą.

Kalbant apie artimiausią kaimynę Baltarusiją, čia taip pat žodžiai skiriasi nuo veiksmų. Žodžiu, oficialus Vilnius ragina Minską užmegzti tarpusavio santykius, tačiau iš tikrųjų tik apipila purvais strateginę BelAE. Ir iš visų jėgų palaiko Baltarusijos opoziciją, kuri yra pasirengusi surengti euromaidaną prieš prezidentą Aleksandrą Lukašenką.

Apskritai, jokių pokyčių Lietuvos užsienio politikoje vietoj Grybauskaitės atėjus Nausėdai neįvyko ir nesitikima.

Gitanui Nausėdai pasirodžius Prezidento rūmuose, jokių ypatingų pokyčių taip pat nepastebėta. Ir jei per pirmuosius porą mėnesių jis visgi bandė užmegzti ryšius su valdančiąja koalicija, iki Naujųjų metų paaiškėjo, kad Nausėda žais opozicijos lauke — su konservatoriais ir liberalais. Panašiai, kaip tai darė jo pirmtakė Dalia Grybauskaitė.

Tai ypač išryškėjo į koaliciją įsijungus "Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai". Prezidentas palaikė konservatorių išpuolius prieš du lenkų ministrus, palaiko ir, matyt, palaikys ir toliau. Savo pranešime išreiškė asmeninį priešiškumą valdantiesiems lyderiams, kuriuos gražiais žodžiais paragino nulenkti galvą.

"Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą — nėra silpnumas. Politinės daugumos darbas — ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus. Politinės opozicijos darbas — ne kritika dėl kritikos. Visų darbas — kurti bendrą gėrį", — sakė prezidentas ir pridūrė, kad jį "glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams".

Gražiai pasakyta, nuoširdžiai, ar ne? Ir taip visuose pranešimo skyriuose. Visa tai, kas buvo padaryta Lietuvoje per pastaruosius metus, yra Prezidentūros nuopelnas, o visi blogi dalykai kyla iš valdančiųjų, kurie nenori šokti pagal opozicijos dūdelę, užsispyrimo. Viskas pagal Dalios Grybauskaitės stilių. Pats savęs nepagirsi — niekas nepagirs.

Gal todėl Nausėdos Seimo salėje besiklausiusi Dalia Grybauskaitė liko patenkinta įpėdiniu. Nors prieš šešis mėnesius ji viešai leido sau išsakyti Nausėdai kritiką.

"Pirmieji metai visada yra sunkesni, šie pasitaikė ypatingai komplikuoti su pandemija ir ekonomine situacija, manau, kad prezidentas juos atlaikė. Norėčiau palinkėti stiprybės, nes puikiai žinau, koks tai darbas, ir kaip kolegė prezidentė, linkiu jam visko ko geriausio", — cituoja Grybauskaitę žiniasklaida.

Tai dar kartą patvirtina spėliones, kad konservatoriai praėjusią vasarą sėkmingai įvykdė "savo žmogaus" Prezidento rūmuose pakeitimo operaciją. Ir jei valdančiosios partijos vėl laimės Seimo rinkimus rudenį, tada jos tikrai neturės saldaus gyvenimo ir meduolių. Bent jau iš Prezidento rūmų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
politika, Dalia Grybauskaitė, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas pasveikino Putiną Rusijos dienos proga
Nausėda pripažino, kad BelAE yra ir Lietuvos ilgametė klaida
Nausėda įvertino situaciją dėl koronaviruso pandemijos šalyje
Lietuva demonstruoja lyderystę siūlydama strateginę viziją Rytų partnerystės regionui
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentas pavargo būti nominaliu vadovu: Nausėda apibendrino metų rezultatus

(atnaujinta 17:13 2020.07.10)
Prezidentas Gitanas Nausėda apibendrino pirmųjų kadencijos metų rezultatus ir atsakė į žurnalistų klausimus apie visą Lietuvos politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo spektrą

Nausėda, kaip galima spręsti iš spaudos konferencijos metu išsakytų teiginių, ketina vis labiau kištis į valstybės vidaus politiką, už kurią pagal Konstituciją atsakingos vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios šakos — Vyriausybė ir Seimas.

Pagal Lietuvos Konstituciją prezidentas vadinamas "valstybės vadovu" (VI skirsnis, 77 straipsnis), tačiau jo įgaliojimai yra apriboti. Valstybės vadovas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką (VI skirsnis, 84 straipsnis). Tačiau pirmaisiais prezidentavimo metais Gitanas Nausėda tarptautinėje arenoje ne itin spindėjo. Visuose susitikimuose su pasaulio lyderiais jis vis kartojo mantrą apie Baltarusijos atominės elektrinės pavojų, apie "agresorių iš Rytų" ir graudžiai prašė ES struktūrų pinigais padėti nukentėjusiai nuo koronakrizės Lietuvos ekonomikai.

Gal todėl Nausėda bando sustiprinti savo autoritetą, aktyviai įsikišdamas į vidaus politiką. Jis pirštu grūmoja Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai, o paprastiems žmonėms sako, kad dar šiek tiek, ir savo tautiečiams jis atneš dangaus manų. Juk tik jis, patirties turintis bankininkas, žino, kaip išmaitinti tautą ir kiekvieną lietuvį padaryti milijonieriumi.

Kaip žinote, Lietuvoje yra trys valdžios šakos — įstatymų leidžiamoji (Seimas), vykdomoji (Vyriausybė) ir teisminė (Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai). Yra dar atseit nepriklausoma ketvirtoji valdžia — žiniasklaida.

Kaip žinote, įstatymų leidžiamąją galią žmonės renkasi per bendruosius Seimo rinkimus kas ketverius metus. Ir tada nugalėtojas formuoja valdančiąją koaliciją ir vyriausybę. Prezidentui pagal Konstituciją tvirtinant konkretų kandidatą į ministrus lieka tik patariamasis balsas. Ką jis dažnai ir išnaudoja.

"Taip, aš būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje", — sakė Gitanas Nausėda, tarsi užsimindamas, kad dabartinė valdančioji koalicija ir Vyriausybė neturi to.

"Aš norėčiau, kad būsimasis Vyriausybės vadovas būtų principingas šituo klausimu ir būtų ne atsvara, o parama prezidentui, įgyvendinant šias vertybes, nes jeigu vertybes įgyvendina vienas, du arba trys asmenys arba institucijos, tai yra vienas dalykas", — sakė prezidentas.

O čia, Jūsų Ekscelencija, šiek tiek išsamiau. Kas ir kam turėtų būti parama? Kiek mes žinome, Lietuva yra parlamentinė respublika, turinti tik prezidento valdžios elementus. Ir prezidentas nėra pats svarbiausias asmuo valstybėje, kaip, pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje ar Prancūzijoje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių prezidentas atlieka tik reprezentacinį vaidmenį. Vokietijoje visa valdžia yra kanclerio, o ne prezidento rankose.

Taigi, Lietuvos "valstybės vadovas" turėtų dar kartą atidžiai perskaityti Konstituciją ir persvarstyti savo valdžios užmojus. Verta prisiminti, kad naujausioje Lietuvos istorijoje jau buvo precedentas, kai Seimas apkaltos būdu atleido prezidentą.

Taip, Nausėda nėra Paksas. Ir jo politiniai mecenatai, kurie išsiuntė Nausėdą į tokį atsakingą postą, greičiausiai neleis Seimui surinkti reikiamo balsų skaičiaus. Be to, ir Nausėdos advokatai greitai pasakys, kur toji "raudona linija", už kurios galima tapti Konstitucijos pažeidėju ir sulaukti apkaltos.

Kyla klausimas, kas laimės Seimo rinkimus. Jei atsirevanšuos Gitano Nausėdos globėjai iš konservatorių-liberalų sparno, galima bus pamiršti bet kokią apkaltą.

Su valdančiąja konservatorių-liberalų ir Darbo partijos koalicija, apie kurią jau užsiminė konservatoriai, Nausėda dirbs taikiai. Bet jei dabartinė koalicija liks valdžioje, tuomet prezidentas turės elgtis atsargiau.

Nė mirktelėt nespėsi, ir iš "valstybės vadovo" galima virsti nusikaltėliu, kuris viršijo Lietuvos Konstitucija jam suteiktus įgaliojimus. Galų gale, kaip kažkada sakė vienas TSRS vyriausiasis prokuroras, yra žmogus — bus ir straipsnis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Seimas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Istorikas: Nausėda bando tapti "masinės politinės šizofrenijos" dalimi
Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
RT logotipas, archyvinė nuotrauka

RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija

(atnaujinta 13:01 2020.07.10)
Lietuva uždraudė savo teritorijoje transliuoti penkis RT kanalus. Tai atsitiko per savaitę po to, kai Latvijos valdžia žengė panašų žingsnį. Kita eilėje — Estija, kurios užsienio reikalų ministras taip pat neatmetė panašaus sprendimo galimybės

Kitokios Talino pozicijos šiuo klausimu tikimybė yra menka: tiek atsižvelgiant į tradicinį antirusišką trijų "Baltijos tigrų" sutarimą, tiek atsižvelgiant į tai, kad būtent Estijos valdžia buvo aktyviausia ir nuosekliausia sudarydama kliūtis Sputnik agentūros darbui respublikoje. Kaip žinote, norėdami pasiekti norimą rezultatą, jie ėmė tiesiogiai pulti darbuotojus, grasindami baudžiamuoju persekiojimu.

Vis dėlto įdomiausias visoje istorijoje yra oficialus Vilniaus sprendimo pagrindimas. Pats teiginys, kad RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos Vakarų sankcijos, tariamai tapo priežastimi imtis priemonių prieš "jo" žiniasklaidos išteklius.

Esmė net ne ta, kad šis teiginys yra netiesa, už ką Lietuvos valdžia buvo papeikta, ir šių pastabų autoriai priminė, kad RT neturi nieko bendro su MIA "Rossija segodnia" struktūromis, kurioms iš tikrųjų vadovauja Dmitrijus Kiseliovas.

Dar svarbiau, kad visa tai kadaise buvo: lygiai prieš savaitę, kai Latvijos nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba paaiškino RT transliacijų draudimą, sakydama, kad televizijos kanalai yra "faktiškai kontroliuojami ir prižiūrimi" Dmitrijaus Kiseliovo. Tuomet lygiai tokiu pačiu būdu Margarita Simonian ir Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo akivaizdų Latvijos oficialių struktūrų neprofesionalumą, nes jų sprendimas buvo grindžiamas atvirais beprotiškais teiginiais.

Tuo metu dar buvo galima paaiškinti įvykį atsitiktinumu ir konkrečių vykdytojų klaida: galų gale ne viena sistema neapdrausta nuo diletantų ir tinginių. Tačiau panašiose situacijose atsidūrusiai valstybei — ne "komilfo" viską atšaukti, net jei ją atvirai pakišo jos pačios valstybės pareigūnai.

Tačiau pasikartojus situacijai Lietuvoje, tampa aišku: atsitiktinės klaidos nebuvo ir nėra. Visa tai yra sąmoninga Latvijos ir Lietuvos valdžios pozicija, kurios principas yra "ir taip tiks".

Suprantama, kad draudimas transliuoti RT yra politinis sprendimas. Bet ar to buvo neįmanoma paaiškinti teisiškai "grynesniu" motyvu? Žinoma, galima. Bet tam reikėtų atsakingiems departamentams labiau pasistengti, ieškoti spragų teisės aktuose.

Kadaise būtent ši ypatybė — teisinis miklumas atitikti bent jau išorinį sprendimų nepriekaištingumą — buvo vienas iš svarbiausių Vakarų demokratijos kozirių. Ji atrodė nepaprastai pergalingai tarp kitų politinių sistemų, kurios nebuvo linkusios vargintis dėl oficialių procedūrų.

Bet nuo to laiko nutekėjo daug vandens. RT transliavimo uždraudimo klausimu Baltijos šalys ėjo tokiu keliu, kurį pastaraisiais metais pasirinkdavo visiškai kitos ir daug galingesnės valstybės.

Amerikiečiams mojavimas mėgintuvėliu su neaiškios kilmės milteliais pakeitė tikrai egzistuojančių aplinkybių, kuriomis tarptautinei bendruomenei galima būtų bandyti pateisinti invaziją į Iraką, paiešką. Britai surengė grandiozinį pasirodymą aplink Skripalių apsinuodijimą — ir jiems visiškai ne gėda dėl prošvaisčių, akivaizdžių "skylių" šiuo klausimu. Nyderlandai, teisingumą pavertę savo nacionaliniu prekės ženklu, MH17 bylos nagrinėjime rodo tokius teisinius "kūlvirsčius", kad niekas jau net nesistebi.

Tokių pavyzdžių — ne tik Rusijos, bet ir Kinijos, Irano, Venesuelos ir kitų "​​šalių atsiskyrėlių" — atžvilgiu yra tiek daug, kad jie jau seniai iš retų išimčių virto kasdienybe. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos ir Latvijos valdžios institucijų pozicija RT transliavimo draudimo istorijoje atrodo visiškai organiškai: kam įsitempti, jei to galima nedaryti; pakanka tiesiog pateikti akivaizdžią nesąmonę kaip oficialią poziciją?

Tai netgi turi savo logiką: antirusiškų pažiūrų auditorija, bus patenkinta paaiškinimais apie "Kiseliovą, kontroliuojantį RT" (kaip ir apie "Putiną, kuris apnuodijo Skripalius" arba "Kremlių, kuris numušė "Boeing" virš Donbaso"), ir Vakarai vis dažniau nemato priežasčių švaistyti išteklius Rusijai ir jai prijaučiančioms jėgoms, nes, matyt, laiko šią užduotį įtikinti ir patraukti į savo pusę beprasmiška.

Iš pradžių šį (atvirai apgaulingą) požiūrį sukūrė informacinė, politinė, ideologinė ir net moralinė Vakarų monopolija. Būtent dėl jos tam tikru momentu jie nustojo manyti, kad reikia kruopščiai ir profesionaliai vykdyti savo politiką — tiek apskritai, tiek konkurentų atžvilgiu. Dėl to jie patys nepastebėjo, kaip prarado šią monopoliją, taip pat ir dėl kompetencijų praradimo bei atsipalaidavimo ir įsitikinimo, kad tiks ir taip.

Dabar situacija kitokia. Dabar visos tos pačios jėgos nemato prasmės efektyviai dirbti ir rimtai stengtis vien dėl to, kad pačios susitvarkys, o priešo vis tiek neįtikinsi.

Stebina tai, kad jie rimtai tiki (ir tai patvirtina neseniai priimti Baltijos šalių sprendimai dėl RT), jog toks profesionalus, tiksliau, akivaizdžiai neprofesionalus požiūris nulems jų ideologinę ir geopolitinę pergalę prieš Rusiją.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
RT, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Lietuvoje uždrausta RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT laiko "beprotiškais": čia tai įrodyta praktiškai
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą