Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Veidai tie patys, kaukės kitos. Lietuvos politinis gyvenimas juda savo linkme

(atnaujinta 23:32 2020.06.21)
Karantinas baigėsi. Kaukes galima nusiimti. Ne visi nusiims. Kai kurie niekada nenusiėmė. Kiti eilinį kartą kaukes pakeis. Politines kaukes. Rinkimai niekada nesibaigia. Nepriklausomai nuo to, ar pandemija, ar karantinas. Ar taika, ar ramybė. Politinio gyvenimo klasika

Prasidėjus Seimo rinkimų kampanijai, didžiosios partijos negaili pinigų mokamai reklamai Facebook. Žiniasklaida skelbia, kad brangiausiai už vieną reklamą moka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, o daugiausia lėšų skiria Darbo partijos "veidas" Viktoras Uspaskichas.

Yra net paskaičiuota, kiek kuri partija skelbė reklamuojamų įrašų ir kiek socialiniam tinklui Facebook už tai buvo sumokėta. Dažniausiai už reklamą mokama iš rinkiminių sąskaitų.

Facebook labiausiai išsiskiria Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Šios partijos lėšas leido kalbėdamos viena apie kitą. Ir kalbėdamos, žinoma, ne iš gerosios pusės. Daugiau nei pusė "valstiečių" įrašų skirta blogiems Gabrieliui Landsbergiui, Andriui Kubiliui bei aiškinimui, kad apskritai konservatoriai yra blogis.

Peržvelgus konservatorių siunčiamas žinutes į socialinį tinklą, pamatysime politinių oponentų menkinimą ir žeminimą. Šios dvi partijos žemindamos vieną kitą apibrėžia save ir tokių būdu parodo savo veidus rinkėjams. Už partijos pinigus. Šie partijų veidai ne visiems yra simpatiški.

Todėl partijų nariai savo veidus stengiasi Facebook demonstruoti savarankiškai ir savo sąskaita.

Seimo narys, konservatorius Arvydas Anušauskas pasinaudojo profesionalių fotografų paslaugomis ir savo Facebook laiko juostą papuošė savimi. Nes birželio 28 dieną vyks partijos kandidatų į Seimą sąrašo vidinis reitingavimas, kuriame kiekvienas TS-LKD narys galės pažymėti penkiolika žmonių iš 239.

Arvydas Anušauskas instruktuoja: "Mano Nr.132 galima bus įrašyti — tada žinosiu, kad kažką visų vertinamo per šiuos kelis metus nuveikiau. Visą neabėcėlinį (prasideda nuo M raidės) kandidatų sąrašą galite rasti čia". Ir kandidatas į kandidatus tapti deputatu savo žinutėje atkreipia dėmesį, kad tai "nuosava politinė reklama. Be pinigų, iš idėjos". Reikia manyti, Vyriausioji rinkimų komisija apskaičiuos ir tai.

A.Anušauskas instruktuoja kaip balsuoti už A.Anušauską 1
screenshot
Anušauskas instruktuoja, kaip balsuoti už Anušauską

Seimo narys, konservatorius Andrius Navickas į profesionalius fotografus nesikreipė. Ponas Navickas kreipėsi į profesionalius dailininkus. Jų kūrinį su savimi kartu su raginimu balsuoti už poną Navicką įkėlė į savo Facebook.

Andrius Navickas pataria: "PAPRASČIAU NEBŪNA- jei esi TS-LKD narys ir Tau ne vis vien; jei nenori suklysti; jei nori skaityti plačias ataskaitas apie politinę situaciją ir darbą Seime, tai birželio 28 dieną reitinguok išmintingai ir dar bičiuliams patark. Pradėk nuo nr. 21".

A.Navickas pataria balsuoti už A.Navicką 2
screenshot
Navickas pataria balsuoti už Navicką

Kitas ponas Navickas, t. y. Kęstutis Navickas anksčiau buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, buvo aplinkos ministru. Buvo. Dabar ponas Kęstutis Navickas — Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys ir yra TS-LKD kandidatų 2020 metų Seimo rinkimų reitingavimo sąraše 22-as.

Ponas Kęstutis Navickas nesikreipė nei į profesionalius fotografus, nei į profesionalius dailininkus. Ponas Navickas savo Facebook pasipuošė inkilu. Ponas aplinkosaugininkas turėtų žinoti, kad konservatorių simbolis — kregždė — inkiluose negyvena, kregždės suka sau lizdus. Ponas Navickas neseniai paliko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lizdą, todėl dar nespėjo pilnai susitapatinti su TS-LKD. Jam tai pirmas kartas.

Kregždės negyvena inkiluose 3
screenshot
Kregždės negyvena inkiluose

Pirmas kartas bus ir Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. Pirmininkas taip pat paliko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lizdą. Jau seniau. Dabar, artėjant Seimo rinkimams, gauna daug pasiūlymų. Pats taip sako. Žiniasklaidai pranešė, kad gavęs pasiūlymą į Seimo rinkimus eiti su Liberalų sąjūdžiu. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tikina, kad pasiūlymą svarsto ir pabrėžia gerbiąs asmenybes, prisidėjusias prie šios partijos ištakų. "Liberalizmas yra arti visų širdies, nes tų idėjų — laisvė, brolybė, lygybė — turbūt visi nori", — samprotavo buvęs "valstietis" Pranckietis.

Kol Seimo Pirmininkas samprotavo apie liberalizmą ir savo pasirinkimą, buvusio bendražygio pasirinkimą savo Facebook'o laiko juostoje pakomentavo "valstietė", Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Agnė Širinskienė: "Pranckietis, ilgai svarstęs, kur jungtis, ar prie liberalų, ar prie krikščionių, pagaliau turi galimybę grįžti namo, prie liberalių vertybių, į savo šeimą po MG Baltic sparnu, — į teisiamą Liberalų sąjūdį". Prie šio komentaro pridėjo ir iliustraciją. Ponia Širinskienė užminė mįslę: ar ponas Pranckietis tapęs liberalu bus už ar prieš Stambulo konvenciją?

V.Pranckietis ne valstietis, V.Pranckietis beveik liberalas 4
screenshot
Pranckietis ne "valstietis", Pranckietis — beveik liberalas

Į ponios Širinskienės publikuotą nuotrauką-koliažą atkreipė dėmesį žurnalistė Rita Miliūtė. Taip pat pakomentavo.

Rita Miliūtė: "Kaip ponia Š. du su LVŽS sąrašu į Seimą atėjusius narius nuotraukoje nugenėjo, su nepatogia prisiminti deklaracija palikdama tiktai liberalėjantį Pranckietį".

Liko tik V.Pranckietis ir Stambulo konvencija 5
screnshot
Liko tik Pranckietis ir Stambulo konvencija

Kokie bebūtų veidai ir kaukės, deklaracijos ir dekoracijos, paskutinį žodį tars rinkėjai spalio mėnesį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Seimo rinkimai, politika, Lietuva
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (27)
Город Вильнюс и башня Гедиминаса над ним

Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną

(atnaujinta 14:14 2020.07.06)
Esame labai jautrūs istorijai. Ypač naujausiai Lietuvos istorijai. Ją ginam. Tai patriotizmo išraiška. Ir akivaizdi veidmainystės iliustracija

"Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia".

Tai žodžiai iš "Tautiškos giesmės" — Lietuvos himno. Tautos išrinktieji Seimo nariai sugiedojo himną ir išėjo į "neatostogas". Kodėl į "neatostogas"? Todėl, kad per 30 Nepriklausomybės metų šiai nacionalinei įstatymų leidžiamosios valdžios institucijai taip ir nepavyko įteisinti Seimo narių atostogų. Taip pat kaip ir susimažinti nei iki 121, nei iki 99. Tradiciškai "mažinsis" jau kitos kadencijos Seimai. Tokia naujausia Lietuvos Seimo istorija.

Seimas neišėjo atostogauti — Seimas išėjo vasaroti. Baigiantis Seimo pavasario sesijai, Parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis tarp darbų, kurių nepavyko nuveikti, išskyrė būtent šį, kad nepriimtas Seimo narių teisių ir pareigų įstatymas.

Pasak Pranckiečio, šiame įstatymo projekte numatytos ne tik Seimo narių atostogos, bet ir nuobaudos posėdžių nelankantiems parlamentarams. "Tai yra didelis kompleksinis darbas, kuris nepadarytas", — pabrėžė Seimo pirmininkas. Tačiau politikai mano, kad ir per likusius šio Seimo darbo mėnesius to padaryti nepavyks. Be to, nemažai jų mano, kad įteisinti Seimo narių atostogų ir nereikia.

Už vasarojančio Seimo langų ne tik vasara, bet ir saulės išblukinta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK).

"Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia".

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė — XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį dabartinės Baltarusijos, nuo XIV a. vid. — beveik visą dabartinę Lietuvą ir visą dabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. — didžiąją dabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. — dalį dabartinės Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė.

Yra kuo didžiuotis. Taip buvo. Yra tvirtai įsitikinusių ir tvirtinančių, kad LDK tiesiog užkoduota kiekvieno lietuvio genuose. Gal ir ne kiekvieno. Netgi ne kiekvieno Seimo nario. Bet tai genetikų ir antropologų tyrinėjimo objektas.

Kokia Lietuva buvo 1392–1430 ar 1920–1923 metais? Lankantis Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo, ir žvelgiant į žemėlapiais padengtą fontaną, į klausimą atsakyti sunku. Žemėlapiai visiškai išbluko. Atnaujinti jų, kaip ir fontano, niekas neskuba. Visas dėmesys sutelktas į Lukiškių aikštę, į pliažą joje. Dar į šarvuotą raitelį su kalaviju ir skydu — Vytį.

Vytis yra Lietuvos Respublikos herbas. Vytis galbūt bus Lukiškių aikštėje, "Šimašiaus pliažo" vietoje. Taip prieš išeidamas vasaroti nusprendė Lietuvos respublikos Seimas. Kaip bus, galutinai nuspręs Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Prieš tai — Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda.

Priimant įstatymą, kuriuo nustatoma, kad Lukiškių aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams bei sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai ir moralei, paskutinę akimirką buvo pritarta grupės parlamentarų pataisoms, kad pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas yra valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis su įrengtu memorialu žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti. Tačiau dėl Lukiškių aikštės memorialo vis dar vyksta teisminis procesas.

Dėl įstatymo dar turės apsispręsti ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tuo tarpu pono Šimašiaus Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė jau kreipėsi į prezidentą su prašymu vetuoti Lukiškių aikštės įstatymą. Kreipimesi nurodoma, kad įstatymo projektas savo turiniu neatitinka esminių įstatymo požymių ir negali būti įstatymo reguliavimo objektu. Be kita ko kreipimesi pažymima, kad įstatymo projektas galimai prieštarauja savivaldos autonomijos principui.

"Valstiečiai" prieš priimant įstatymą viešai irgi kritikavo siūlymą įstatymu įteisinti Vyčio skulptūros įrengimą, kol vyksta teisminis procesas. Tačiau galiausiai valdantieji bei beveik pusė opozicinių konservatorių ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų priėmė įstatymą, kuris būtent tai ir numato.

Ramūnas Karbauskis nemano, kad veto atveju dėl šio įstatymo būtų šaukiama neeilinė Seimo sesija. Ir dar vasarą. O jeigu patriotizmo priepuolis? Ką gali žinoti. Taip pat ponas Karbauskis mano, kad sostinės savivaldybė pliažui galėjo pasirinkti apleistą ir neveikiantį fontaną prie Seimo. Fontaną, padengtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiais.

"Prie Seimo yra toks fontanas uždengtas tokiu trikampiu. Tai yra patyčia iš Vilniaus savivaldybės, nes ten Vilniaus savivaldybės teritorija. Tai mes sakėme, kad geriau tame "katlavane" (rus. duobėje) būtų pripylę smėlio vietoj to fontano, kuris kažkada buvo, ir ten būtų tas pliažas ir tegul žmonės ilsisi. Bet tai nebūtų ta vieta, kur žuvo, buvo nužudyta tiek žmonių", — "Žinių radijui" sakė Karbauskis.

Tai, kad pliažą būtų galima įrengti aikštėje prie Seimo, sakė ir parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis. "Prie Seimo, turbūt niekas neabejotų, kad ten, kur buvęs fontanas <...> kur dabar yra pievelė, jei ten žmonės imtų degintis, abejoju ar ten kas nors imtų dėl to pergyventi ir tapatintis su kokiais nors negerais dalykais", — LRT radijui sakė Pranckietis.

"Tegul meilė Lietuvos

Dega mūsų širdyse,

Vardan tos Lietuvos

Vienybė težydi!" — bus giedama liepos 6 dieną — Valstybės dieną. Ar Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną himnas vieningai skambės visose Vilniaus miesto aikštėse, greitai išgirsime. Rinktis tikrai yra iš ko. Nuo "Open Beach" Lukiškių aikštėje iki LDK "katlavano" Nepriklausomybės aikštėje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis

Seimo rinkimų belaukiant. Kas laimės partinių sąrašų dvikovą?

(atnaujinta 14:50 2020.07.05)
Didžioji partijų dauguma paskelbė sąrašus rinkimams, kurie skirti į respublikos Seimą. Ką jie rodo?

Jeigu lyginti Lietuvos partijas su krepšinio komandomis, "Valstiečiai" (kurie oficialiai dar nepasakė, kas juos ves į rinkimus, bet kurių lyderiai nuspėjami) primena ekipą iš NBA, kur kolektyvai dažniausiai formuojami pagal principą — žvaigždė (viena arba kelios) ir likusieji, kurių užduotis ją "aptarnauti".

Kitaip tariant, partijos priešakyje turėtų būti du "flagmanai" — Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis, ir galima sakyti, jog "Valstiečiams" labai pasisekė, kad premjeras, greičiausiai, taps jų pagrindiniu rinkiminiu veidu. Kažkur šalia bus Aurelijus Veryga, ir čia irgi sėkmė — jeigu ne koronavirusas, jo kaip sveikatos apsaugos ministro populiarumas, turbūt, neišaugtų iki dabartinio lygio.

Likusieji du "pagrindinės sudėties žaidėjai" — Agnė Širinskienė ir, galbūt, Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė. O toliau didžiąja dalimi "pilkoji masė", kuri buvo, yra ir bus nežinoma didesnei Lietuvos rinkėjų daliai.

Tačiau, jeigu NBA žvaigždės sugeba laimėti sau ir komandai čempionų žiedus, kodėl "Valstiečių" lyderiai negalėtų garantuoti partijai gero rezultato? Žinoma, pakartoti praeitų rinkimų triumfą nerealu, bet solidų mandatų skaičių gauti įmanoma. O toliau jau koalicija.

Konservatoriai — jauni veidai, sena ideologija

Pirma mintis, pažiūrėjus į pirmąjį konservatorių dešimtuką — daug jaunimo: Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas, Radvilė Morkūnaitė, Agnė Bilotaitė ir net Žygimantas Pavilionis, kuriam tik 48-neri.

Tačiau tuo pat metu ekspertai pastebi, jog priekyje surinkti skirtingiems partijos flangams atstovaujantys politikai. Kaip pažymėjo vienas politologas, Kasčiūno pažiūros yra "pakankamai konservatyvios, ir man sunku būtų jas suderinti su Gabrieliaus Landsbergio ar Ingridos Šimonytės pažiūromis".

Bet didžiausia konservatorių problema ta, kad jauni veidai nereiškia naujos ideologijos. Taip, partijos viduje gali būti diskusija dėl tam tikrų dalykų, bet kol kas nesimato, kad jos programoje atsirastų kokia nors fundamentaliai nauja kryptis.

O būtent ji reikalinga rinkėjų bazės praplėtimui, ir būtent todėl pirmu numeriu tapo Šimonytė. Tačiau garantijos, kad šitas ėjimas suveiks, nėra. Įdomiausia tai, kad jaunieji konservatoriai atrodo konservatyvesni už senuosius, ir kaip tik jie ima dominuoti partijoje. O reiškia, jokio proveržio, greičiausiai, nebus.

Kažkas gali pasakyti, kad geriau branginti tai, ką turi. Tame yra tiesos, bet tai neatneša valdžios. Todėl "Tėvynės sąjungai" tikrai atėjo metas drąsiau eksperimentuoti, net rizikuoti prarasti dalį tradicinių rinkėjų, kad atsirastų nauji. Kitaip ji užstrigs opozicijoje ilgam kaip krepšinio komanda su pasenusia žaidimo filosofija.

Tarp viršaus ir apačios

Toliau reikėtų pasakyti keletą žodžių apie Gintauto Palucko socdemus, liberalus ir "Darbo partiją". Apie pirmus todėl, kad jie tarp lyderių. Apie antrus todėl, kad pas juos atėjo ir iš karto tapo trečiu numeriu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Apie trečią todėl, kad gali grįžti į Seimą.

Grįžtant prie paralelių su krepšiniu, galima teigti, kad socdemai — tvirti vidutiniokai, kurie po skilimo sugebėjo išsaugoti tradicinės partijos bagažą ir neiškristi į "antrą lygą". Dabar reikia galvoti, kaip grįžti į aukštumas, bet žmonių tam realiai kol kas nėra.

NBA sakoma — nori laimėti, pirk žvaigždę. "Valstiečiai" jų turi ir todėl varžosi dėl aukščiausių vietų. Tuo tarpu socdemai išsilaiko pirmiausiai sisteminio resurso (partinės struktūros) dėka, o su lyderiais problema. Todėl jų trečioji vieta rinkimuose būtų logiška — per silpni, kad pakiltų aukščiau, ir per stiprūs, kad nukristų žemiau, bet jeigu per kitus keturis metus nesuras (neišugdys) ryškių asmenybių — nukris.

Liberalai priešingai gali pakilti (tik ne iš vidurinio aukšto į paskutinį, o iš rūsio į pirmą). Po daugybės įvaizdžio smūgių ir atsisveikinimų jie, atrodo, atsigauna ir pasipildė keliais svarbiais "žaidėjais" —pirmiausiai, solidžiu Lietuvos politologu Raimondu Lopata ir, žinoma, Pranckiečiu.

Pastarojo logika suprantama (nuėjo ten, kur paėmė ir kur gali būti tarp lyderių), bet liberalų sprendimas jo atžvilgiu kelia tam tikrų abejonių, nes pakvietė politiką, kuris buvo partijoje su visiškai kitokia ideologija (o "Liberalų sąjūdis" — viena iš ideologiškai nuosekliausių politinių jėgų Lietuvoje), jau nekalbant apie konfliktinį Pranckiečio elgesį, būnant "Valstiečių" nariu.

Kita vertus, blogiau nebus, o geriau būti gali, nes liberalių rinkėjų, dėl kurių šalyje vyksta aštri konkurencija (dar yra Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius), nėra daug, ir Pranckietis, galimai, privilios tuos, kurie anksčiau už liberalus nebalsavo, taip padėdamas pastariesiems patekti į Seimą, kas šiandien jiems yra svajonių viršūnė.

Krepšinyje būna komandos, kurios negali sau leisti brangių pirkinių, ir todėl, norėdamos pasiekti sąlyginai gerą rezultatą trumpoje perspektyvoje, surenka visus, kas galėtų atnešti bent kažkokią naudą. Kažką tokio padarė "Darbo partija", prie kurios vairo sugrįžo Viktoras Uspaskichas ir kuri į pirmą dešimtuką surinko daugiau ar mažiau vertingus "politinius likučius" — Artūrą Skardžių, Mindaugą Puidoką, Vytautą Gapšį ir panašiai.

Kita vertus, kaip pažymėjo politologė Rima Urbonaitė: "Darbo partija dabar reitingų sąrašuose atrodo silpnokai, bet mes puikiai žinome, kad tai nieko nereiškia. Klausimas, ar ji nebus ta, kuri pasiims "Valstiečių", socialdemokratų balsų? Istorija rodo, kad jie sugeba prisikelti".

Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvos partijų paskelbti rinkiminiai sąrašai parodo jų raidos tendencijas. Kai kurios turi asmenybių, bet neturi sistemos, kitos priešingai. Konservatoriai turi abu dalykus, bet neatnaujina ideologijos, kas riboja jų galimybes. Bendrai paėmus, Lietuva dar negali pasigirti tuo, kad jos politinėje sistemoje įvyko kartų kaita ir atsirado daug naujų "didelių" figūrų su inovatyviu mąstymu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, dvikova, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (27)
Dar šia tema
Karbauskis ragina atsakyti už "Sąjūdžio prieš Astravo AE" "neskaidrius veiksmus"
Širinskienė pateikė skundą ET dėl Žalimo ir konservatorių santykių

Sudėtingiausias elementas: nufilmuotas IL-76MD kilimas ir nusileidimas

(atnaujinta 22:58 2020.07.06)
Pratybos vyko Tverės regione. Pilotai turėjo savarankiškai apskaičiuoti orlaivio svorio, greičio ir aukščio išlyginimo santykį

Rusijoje vyko karinės transporto aviacijos įgulų pratybos, kurių metu buvo rengiamas kilimas ir nusileidimas ant žemės. Šis elementas laikomas vienu sunkiausių mokymų metu.

Filmuotoje medžiagoje parodyta, kaip lėktuvas pakyla betoninio kilimo ir tūpimo tako, po to sėkmingai nusileidžia. 

Pratybos vyko Tverės regione. Manevrus pilotai atliko su dešimčia lėktuvų Il-76MD.

Pastebima, kad dirvožemio paviršiaus tankis skiriasi nuo aerodromo betoninės dangos, todėl šis elementas yra pavojingas. Vykdydami pratybas, pilotai, rinkdamiesi nepadengtos juostos lietimo tašką, turėjo savarankiškai apskaičiuoti orlaivio svorio, greičio ir išlyginamojo aukščio santykį.

Tegai:
skrydžiai
Dar šia tema
Videofaktas: išriedėjo pirmasis karinis transporto lėktuvas IL-112V
Internete pasirodė Rusijos IL-38 ekstremalaus skrydžio vaizdo įrašas