Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, archyvinė nuotrauka

Kur pinigai, LRT? Vienos žiniasklaidos priemonės nepatenkintos, kad kitos turtingesnės

(atnaujinta 18:40 2020.06.23)
Lietuvos žiniasklaidoje — neregėtas skandalas. Komercinė žiniasklaida stoja į karą prieš valstybinę televiziją ir radiją

Europos Komisija gavo skundą, kuriame teigiama, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, naudodama valstybės lėšas, pažeidžia sąžiningos konkurencijos žiniasklaidos rinkoje taisykles. Reaguodama į tai, LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė apkaltino pagrindinę komercinę žiniasklaidą sukčiavimu ir netikrų naujienų sukūrimu vardan reitingų.

Remiantis Visuomenės informavimo priemonių įstatymu, valstybinė įmonė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) vien šiemet iš valstybės iždo gaus beveik 46 milijonus eurų. Ir kiekvienais metais ši suma didėja. Tai tiesiogiai nepriklauso nuo programų reitingų ar kokybės, o nuo mokesčių ir akcizų, kuriuos renka valstybė, dydžio.

Toks solidus valstybinio pyrago gabalas, iškeptas visų mokesčių mokėtojų Lietuvoje sąskaita, jau seniai yra komercinių žiniasklaidos priemonių pavydo priežastis, nes joms tenka gyventi tik reklamuotojų ir dotacijų sąskaita. O ir reklamos kaina, atitinkamai ir žiniasklaidos pajamos, tiesiogiai priklauso nuo televizijos ar radijo kanalo ir spaudos.

Įsijungęs tam tikrą televizijos kanalą ar konkrečią radijo bangą, nusipirkęs tam tikrą laikraštį ar žurnalą, Lietuvos gyventojas įvertina leidinio žurnalistų darbą. Iš čia ir kyla nuolatinė komercinės žiniasklaidos konkurencija, kuri skatina įdomių programų bei straipsnių kūrimą. Todėl noras greičiau pateikti patikimą informaciją priverčia žurnalistus kasti žemę beieškant skandalingos ir operatyvios informacijos.

LRT darbuotojai atleidžiami nuo visų šių stresų. Kam kruopščiai dirbti, jei tavo atlyginimas jau ir taip nustatytas aukščiausiu lygiu — valstybės biudžete? Svarbiausia yra vykdyti politinės valdžios nurodymus — ką ir kaip "žlugdyti", kieno nešvarius baltinius iškelti į viešumą, o kieno nuodėmes paslėpti kiek įmanoma toliau nuo Lietuvos piliečių akių ir ausų. Būtent todėl LRT generalinio direktoriaus pareigos yra ne tiek kūrybinės ir komercinės, kiek politinės. Į šias pareigas vadovas renkamas konkurso būdu, taip pat, kaip ir bet kuris valstybės tarnautojas.

Pamenate, kas užėmė šias svarbias pareigas prieš dvejus metus? Mėgstamiausia tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės žurnalistė ir visagalė konservatorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Įdomu, kad Monika savo karjerą pradėjo būtent komercinėje žiniasklaidoje ir išaugo iki "Delfi" portalo vyriausiosios redaktorės pareigų. O iš savo politinio dievaičio — Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės — rankų ji netgi gavo valstybės apdovanojimą.

Ir staiga — netikėtas pasitraukimas iš tokių aukštų ir gerai apmokamų pareigų 2017 metų vasarą. Žiniasklaidos aplinkoje visi nustebo. Tuomet Monika paslaptingai nusišypsojo ir pasakė tik tiek, kad ir toliau bendradarbiaus su mylimu portalu kaip laisva autorė. O dalykas, pasirodo, visai paprastas. Po šešių mėnesių Monikos vardas atsirado kandidatų į LRT generalinio direktoriaus pareigas sąraše.

Tame sąraše buvo 12 iškilių pretendentų pavardžių, tačiau dėl tam tikrų priežasčių likus šešiems mėnesiams iki konkurso Monika Garbačiauskaitė-Budrienė užtikrintai atsisakė šiltos didžiausio informacinių ir pramogų portalų vadovės kėdės. Matyt, ji iš anksto žinojo, kad laimės. O gal kas nors iš aukštųjų valdžios pareigūnų ją patikino? Imkite, Monika, šešių mėnesių atostogas ir kaupkite jėgas, kad galėtumėte veržtis į mūšį jau naujosiose tarnybinėse pareigose — valstybės pareigose.

Kad ir kaip ten būtų, šiandien būtent Monika Garbačiauskaitė-Budrienė yra pagrindinė veikėja politinės žiniasklaidos fronte. Beveik iš karto, pradėjusi eiti šias pareigas, ji sukūrė "tyrimų skyrių", pagarsėjusį skandalingais tam tikrų politinių atspalvių seimūnų ir ministrų demaskavimais. Šiandien "skyrius" užsiima politiniu reketu — leidžia sau drėbti purvais vienus, gražinti kitus, atkreipia dėmesį į visagalių pilkųjų kardinolų oponentų rąstus akyse, nepastebėdami rąstų savo politinių gynėjų akyse. Pati Monika, nekaltai mirkčiojanti gražiomis akimis, stebisi dėl buvusių kolegų žurnalistų iš komercinės žiniasklaidos nepasitenkinimo.

"Komercinės žiniasklaidos atstovų skundo tikslas — riboti portalą ir sumažinti LRT finansavimą. Kitaip nei komercinei žiniasklaidai, kurios vienas pagrindinių veiklos tikslų yra reitingai, LRT pirmiausia siekia atspindėti nuomonių įvairovę, teikti kokybišką, patikimą informaciją visoms visuomenės grupėms", — sakoma Garbačiauskaitės-Budrienės pranešime.

Savo komentaruose dėl skundo LRT generalinė direktorė kone kaltina kolegas šališkumu ir, blogiausia, melagingų naujienų ir istorijų sukūrimu.

"Vis labiau fragmentuojantis informacijos kanalams, daugėjant melagienų vartotojai turi teisę į tikslią, nešališką ir patikimą informaciją, ir čia LRT vaidmuo labai svarbus. Auditorija turi teisę į prasmingą, neklikbaitinį turinį", — žiniasklaida cituoja Garbačiauskaitę-Budrienę.

Kaip ir priklauso, valstybinei televizijai nereikia siekti reitingų, kad gautų savo duonos ir sviesto gabalą, todėl ji yra sąžiningiausia. Ir nėra ko čia skaičiuoti pinigų kieno nors kišenėje!

Kas tai, jei ne spjūvis į visos Lietuvos žurnalistų bendruomenės veidą?

Įdomiausias dalykas visoje LRT pinigų istorijoje yra nepavykęs praėjusių metų nacionalinės televizijos ir radijo laidų auditas. Auditą bandė atlikti valdantieji. Ar pamenate, kaip vieningai ta pati komercinė žiniasklaida gynė LRT? Net Briuselyje išgirdo garsų Lietuvos žurnalistų bendruomenės balsą. Sakė, šalin rankas nuo nepriklausomų žurnalistų kišenių! Bet tada Seimo nariai ir vyriausybė, pasinaudodami savo konstitucine teise, tiesiog norėjo sužinoti: "Kur pinigai, Monika?"

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
žiniasklaida, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), LRT
Dar šia tema
Ne pagal Konstituciją. Lietuvos įstatymai pasirodė esą patogūs politiniam sukčiavimui
Lietuvos "Geležinis sostas" jau nebe tas pats. Nausėda niekada netaps Grybauskaite
Veidai tie patys, kaukės kitos. Lietuvos politinis gyvenimas juda savo linkme
Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis

Seimo rinkimų belaukiant. Kas laimės partinių sąrašų dvikovą?

(atnaujinta 14:50 2020.07.05)
Didžioji partijų dauguma paskelbė sąrašus rinkimams, kurie skirti į respublikos Seimą. Ką jie rodo?

Jeigu lyginti Lietuvos partijas su krepšinio komandomis, "Valstiečiai" (kurie oficialiai dar nepasakė, kas juos ves į rinkimus, bet kurių lyderiai nuspėjami) primena ekipą iš NBA, kur kolektyvai dažniausiai formuojami pagal principą — žvaigždė (viena arba kelios) ir likusieji, kurių užduotis ją "aptarnauti".

Kitaip tariant, partijos priešakyje turėtų būti du "flagmanai" — Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis, ir galima sakyti, jog "Valstiečiams" labai pasisekė, kad premjeras, greičiausiai, taps jų pagrindiniu rinkiminiu veidu. Kažkur šalia bus Aurelijus Veryga, ir čia irgi sėkmė — jeigu ne koronavirusas, jo kaip sveikatos apsaugos ministro populiarumas, turbūt, neišaugtų iki dabartinio lygio.

Likusieji du "pagrindinės sudėties žaidėjai" — Agnė Širinskienė ir, galbūt, Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė. O toliau didžiąja dalimi "pilkoji masė", kuri buvo, yra ir bus nežinoma didesnei Lietuvos rinkėjų daliai.

Tačiau, jeigu NBA žvaigždės sugeba laimėti sau ir komandai čempionų žiedus, kodėl "Valstiečių" lyderiai negalėtų garantuoti partijai gero rezultato? Žinoma, pakartoti praeitų rinkimų triumfą nerealu, bet solidų mandatų skaičių gauti įmanoma. O toliau jau koalicija.

Konservatoriai — jauni veidai, sena ideologija

Pirma mintis, pažiūrėjus į pirmąjį konservatorių dešimtuką — daug jaunimo: Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas, Radvilė Morkūnaitė, Agnė Bilotaitė ir net Žygimantas Pavilionis, kuriam tik 48-neri.

Tačiau tuo pat metu ekspertai pastebi, jog priekyje surinkti skirtingiems partijos flangams atstovaujantys politikai. Kaip pažymėjo vienas politologas, Kasčiūno pažiūros yra "pakankamai konservatyvios, ir man sunku būtų jas suderinti su Gabrieliaus Landsbergio ar Ingridos Šimonytės pažiūromis".

Bet didžiausia konservatorių problema ta, kad jauni veidai nereiškia naujos ideologijos. Taip, partijos viduje gali būti diskusija dėl tam tikrų dalykų, bet kol kas nesimato, kad jos programoje atsirastų kokia nors fundamentaliai nauja kryptis.

O būtent ji reikalinga rinkėjų bazės praplėtimui, ir būtent todėl pirmu numeriu tapo Šimonytė. Tačiau garantijos, kad šitas ėjimas suveiks, nėra. Įdomiausia tai, kad jaunieji konservatoriai atrodo konservatyvesni už senuosius, ir kaip tik jie ima dominuoti partijoje. O reiškia, jokio proveržio, greičiausiai, nebus.

Kažkas gali pasakyti, kad geriau branginti tai, ką turi. Tame yra tiesos, bet tai neatneša valdžios. Todėl "Tėvynės sąjungai" tikrai atėjo metas drąsiau eksperimentuoti, net rizikuoti prarasti dalį tradicinių rinkėjų, kad atsirastų nauji. Kitaip ji užstrigs opozicijoje ilgam kaip krepšinio komanda su pasenusia žaidimo filosofija.

Tarp viršaus ir apačios

Toliau reikėtų pasakyti keletą žodžių apie Gintauto Palucko socdemus, liberalus ir "Darbo partiją". Apie pirmus todėl, kad jie tarp lyderių. Apie antrus todėl, kad pas juos atėjo ir iš karto tapo trečiu numeriu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Apie trečią todėl, kad gali grįžti į Seimą.

Grįžtant prie paralelių su krepšiniu, galima teigti, kad socdemai — tvirti vidutiniokai, kurie po skilimo sugebėjo išsaugoti tradicinės partijos bagažą ir neiškristi į "antrą lygą". Dabar reikia galvoti, kaip grįžti į aukštumas, bet žmonių tam realiai kol kas nėra.

NBA sakoma — nori laimėti, pirk žvaigždę. "Valstiečiai" jų turi ir todėl varžosi dėl aukščiausių vietų. Tuo tarpu socdemai išsilaiko pirmiausiai sisteminio resurso (partinės struktūros) dėka, o su lyderiais problema. Todėl jų trečioji vieta rinkimuose būtų logiška — per silpni, kad pakiltų aukščiau, ir per stiprūs, kad nukristų žemiau, bet jeigu per kitus keturis metus nesuras (neišugdys) ryškių asmenybių — nukris.

Liberalai priešingai gali pakilti (tik ne iš vidurinio aukšto į paskutinį, o iš rūsio į pirmą). Po daugybės įvaizdžio smūgių ir atsisveikinimų jie, atrodo, atsigauna ir pasipildė keliais svarbiais "žaidėjais" —pirmiausiai, solidžiu Lietuvos politologu Raimondu Lopata ir, žinoma, Pranckiečiu.

Pastarojo logika suprantama (nuėjo ten, kur paėmė ir kur gali būti tarp lyderių), bet liberalų sprendimas jo atžvilgiu kelia tam tikrų abejonių, nes pakvietė politiką, kuris buvo partijoje su visiškai kitokia ideologija (o "Liberalų sąjūdis" — viena iš ideologiškai nuosekliausių politinių jėgų Lietuvoje), jau nekalbant apie konfliktinį Pranckiečio elgesį, būnant "Valstiečių" nariu.

Kita vertus, blogiau nebus, o geriau būti gali, nes liberalių rinkėjų, dėl kurių šalyje vyksta aštri konkurencija (dar yra Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius), nėra daug, ir Pranckietis, galimai, privilios tuos, kurie anksčiau už liberalus nebalsavo, taip padėdamas pastariesiems patekti į Seimą, kas šiandien jiems yra svajonių viršūnė.

Krepšinyje būna komandos, kurios negali sau leisti brangių pirkinių, ir todėl, norėdamos pasiekti sąlyginai gerą rezultatą trumpoje perspektyvoje, surenka visus, kas galėtų atnešti bent kažkokią naudą. Kažką tokio padarė "Darbo partija", prie kurios vairo sugrįžo Viktoras Uspaskichas ir kuri į pirmą dešimtuką surinko daugiau ar mažiau vertingus "politinius likučius" — Artūrą Skardžių, Mindaugą Puidoką, Vytautą Gapšį ir panašiai.

Kita vertus, kaip pažymėjo politologė Rima Urbonaitė: "Darbo partija dabar reitingų sąrašuose atrodo silpnokai, bet mes puikiai žinome, kad tai nieko nereiškia. Klausimas, ar ji nebus ta, kuri pasiims "Valstiečių", socialdemokratų balsų? Istorija rodo, kad jie sugeba prisikelti".

Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvos partijų paskelbti rinkiminiai sąrašai parodo jų raidos tendencijas. Kai kurios turi asmenybių, bet neturi sistemos, kitos priešingai. Konservatoriai turi abu dalykus, bet neatnaujina ideologijos, kas riboja jų galimybes. Bendrai paėmus, Lietuva dar negali pasigirti tuo, kad jos politinėje sistemoje įvyko kartų kaita ir atsirado daug naujų "didelių" figūrų su inovatyviu mąstymu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, dvikova, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Karbauskis ragina atsakyti už "Sąjūdžio prieš Astravo AE" "neskaidrius veiksmus"
Širinskienė pateikė skundą ET dėl Žalimo ir konservatorių santykių
Amerikiečių kompleksas Patriot, archyvinė nuotrauka

Nauja Amerikos oro gynybos sistemų "Patriot" nesėkmė

(atnaujinta 11:23 2020.07.05)
JAV pagamintos "Patriot" priešlėktuvinės raketų sistemos neapsaugojo Saudo Arabijos sostinės Rijado nuo Jemeno husitų oro smūgio ir dar kartą patvirtino savo kaip "vakar dienos ginklo" reputaciją

Jemeno"Ansar Alla" judėjimo kovotojai (husitai) birželio 23 dieną užpuolė objektus Saudo Arabijoje, atvirai tai pareiškė ir pademonstravo savo ginklų pranašumą prieš Amerikos oro gynybos sistemas "Patriot".

Iš husitų kontroliuojamos teritorijos buvo paleista keletas nepilotuojamų orlaivių  ir raketų, kurie įveikė daugiau nei 700 km, tris pozicines oro gynybos sistemos zonas ir smogė į taikinius Rijade. Anot "Reuters", "Houthis" raketos ir dronas buvo nukreipti į armijos štabą, gynybos ministeriją ir oro bazę.

Saudo Arabijos gynybos ministerija įsakė sunaikinanti oro taikinius, tačiau vis dėlto galima manyti, kad atskiri atakos dronai (arba raketos) savo užduotį atliko Rijade. Liudininkai pasakojo apie du aukšto lygio sprogimus ir storus dūmų dūmus Saudo Arabijos sostinėje (praėjusių metų husitų išpuolis Abkayko ir Khuro rafinavimo gamyklose buvo daug stipresnis ir turėjo rimtesnių padarinių).

Remiantis viena iš versijų, "Patriot" sistemos atpažino atakuojančius nepilotuojamus skraidymo aparatus kaip savo ir juos praleido. Galbūt "Patriot" priešlėktuvinės gynybos atpažinimo sistemą nulaužė ar užgniaužė elektroninis karas. Blogiausiu atveju technologiškai netobuli "patriotai" galėjo tiesiog nepastebėti žemo kontrasto oro taikinių. Kad ir kaip būtų, Saudo Arabijos ir Jemeno husitų konfliktas tampa vis stipresnis ir pavojingesnis visam regionui. Tuo tarpu kiekybinis amerikiečių ginklų (įskaitant papildomas "Patriot" oro gynybos baterijas ir naujas pozicijas) augimas nieko nedaro.

"Patriot" jau nebe tos

Husitai tvirtina, kad užpuolė Gynybos ministeriją ir Karaliaus Salmano oro pajėgų bazę Saudo Arabijoje. Anot koalicijos, Karalystės oro gynybos pajėgos perėmė keturias balistines raketas ir kelis dronus-kamikadzes, kuriuos Rijade bei Najrano ir Jizano miestuose paleido birželio 23 dienos rytą. Bendras  ginklų skaičius nežinomas, husitai paskelbė "didelio masto operaciją", kuri dar nėra baigta. Lieka neaiškumų.

Palyginimui, praėjusių metų rudenį kovotojai dislokavo 18 dronų ir septynias kruizines raketas. Husitų atstovas atkreipė dėmesį į naujųjų "Kasef" ir "Sammad-3" dronų galimybes įveikti 1700 km atstumą. Čia svarbu suprasti: esant tokiam skrydžio diapazonui, Jemeno dronas-kamikadzė gali atakuoti taikinį Saudo Arabijoje iš bet kurios krypties (pavyzdžiui, pasiekti Rijatą iš Kataro), o "Patriot" kompleksai bus nenaudingi, nes jie kontroliuoja erdvę ribotame 90 laipsnių sektoriuje, o ešelonų skaičius neturi įtakos oro gynybos kokybei. "Patriot" kompleksas skirtas sunaikinti orlaivius, balistinius taikinius ir vidutinio nuotolio raketas. Taikiniai yra santykinai maži dronai ir kruizinės raketos.

JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas anksčiau pažymėjo: "Net kai kurios geriausios sistemos pasaulyje ne visada pasiekia taikinius". Ir jei jie akivaizdžiai nėra patys geriausi, tada jemeniečių husitų smūgiai į objektus Saudo Arabijoje yra neišvengiami. Raketiniai ginklai ir smogiamieji BSK sparčiai vystosi visose pasaulio šalyse, o "Patriot" priešlėktuvinės gynybos sistemų modernizavimas primena trypčiojimą vietoje. Modifikacijose PAC-2 ir PAC-3 technologinis proveržis nepastebėtas. PAC-3 projektas gavo bent jau "pagreitintą" radarą ir naują raketą, o kiti atnaujinimai numatė tik atskirų komponentų ir mazgų pakeitimą. Pentagonas planuoja "Patriot" kompleksą eksploatuoti iki 2030-ųjų pradžios ir galbūt tai yra pernelyg optimistiška ateities vaizija.

Pagal taktines ir technines charakteristikas "Patriot" sugeba sunaikinti ore esančius objektus, skriejančius iki 2500 kilometrų per valandą greičiu, iki 100 kilometrų atstumu (balistiniai — iki 25 kilometrų) ir iki 25 kilometrų aukščio (balistiniai — iki 11 kilometrų). ZRK vienu metu gali iššauti į aštuonis taikinius. Komplekso reakcijos laikas yra 15 sekundžių (labai lėtai — per tą laiką taikinys gali skristi 10 km), įskaitant raketos paleidimą, kai taikinys artėja prie numatytos sienos. "Patriot" oro gynybos radaro matymo kampas yra 90 laipsnių, jis yra sumontuotas oro tikimybių tikimybės kryptimi (nėra viso vaizdo).

Kuklias savybes papildo ne pati sėkmingiausia kovinio naudojimo patirtis. Taigi iš 91 raketų "Skad R-17", kurias Irakas išleido 1991 metų Pradžioje, amerikiečiams pavyko numušti tik 45, kainuojančias 158 priešlėktuvines raketas. Reikšmingas amerikiečių komplekso trūkumas buvo trumpas atstumas ir tikslo perėmimo aukštis — mažiau nei 20 ir 7 kilometrai nuo dengiamo objekto. Bet koks palyginimas su tokiais moderniais Rusijos partneriais kaip "Vityaz S-350" yra neteisingas, o technologijų srityje — atotrūkis yra fantastiškas (pagal radaro apžvalgą, reagavimo greitį, taikinių skaičių, aukščio diapazoną ir sunaikinimo diapazoną).

Tuo tarpu viena "Patriot" oro gynybos sistema tarptautinėje rinkoje kainuoja apie 1 milijardą dolerių. Vien tik 2017 metais JAV pardavė 110 milijardų JAV dolerių vertės Saudo Arabijos ginklų, tai yra didžiausias ginklų sandoris žmonijos istorijoje. Greičiausiai didžioji dalis šių lėšų buvo iššvaistyta — Amerikos gynybos pramonės "reklama" oro gynybos sistemoje liko be tęsinio. Neatsitiktinai Japonija atsisakė įsigyti ir dislokuoti savo teritorijoje amerikiečių priešraketinės gynybos sistemą "Aegis Ashore".

Vietinė gamyba?

Dar kartą pabrėžti Jemeno kovotojų judėjimo proiraniškumą ar tiekti jiems Irano ginklus reiškia supaprastinti tikrovę. Technologiškai husitai yra gana nepriklausomi, užtikrintai vykdo karo veiksmus jūroje ir anksčiau pristatė visą naujų savo gaminamų dronų ir raketų parodą, skirtą karui su Saudo Arabija ir arabų koalicija.

Kovinis geležinkelio raketų kompleksas
© Фото : предоставлено пресс-службой РВСН

Atminkite, kad šie oro atakos įrankiai gali nuskristi šimtus kilometrų ir tiksliai pataikyti į taikinį (atskiras pastatas, gamykla).
Ginkluotasis konfliktas Jemene yra kilęs iš tikėjimo, politinių ir regioninių prieštaravimų šalies šiaurėje ir pietuose ir neturi karinio sprendimo. Susirėmimai tarp sunitų (salafistų) ir šiitų (husitų) kilę iš tolimos praeities. Karinio karo mechanika yra paprasta: iš vienos pusės šiitai-husitai, kuriuos palaiko Iranas, ir, kita vertus, sunitai, kuriuos palaiko Saudo Arabija. Jemeno šiaurėje yra naftos telkinių, o pietuose yra angliavandenilių tranzitui svarbus Adeno uostas, o Rijado noras kontroliuoti "srautus" atrodo logiškas.

Leiskite jums priminti, kad 2015 metų husitų kovotojai užgrobė valdžią ir Sanos sostinę po dabartinio prezidento skrydžio. Saudo Arabija, gavusi JAV pritarimą ir neturėdama JT leidimo, pradėjo karinę operaciją prieš Jemeno "chuntą", remdama JAE, Bahreino, Kuveito, Kataro, Jordanijos, Egipto, Pakistano, Maroko ir Sudano ginklus.

Koalicija yra pabėgusios vyriausybės pusėje. JT neatlieka konstruktyvaus vaidmens, tik kartais ragina šalis siekti taikos. Jungtinės Valstijos tvirtina regioninio dispečerio vaidmenį. Pilietinis karas Jemene trunka šešerius metus, o arabų koalicijos intervencija tik paskatino karo veiksmų eskalavimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV, Patriot
Dar šia tema
"Patriot" atvyksta į Lietuvą
Rusija vertins pastovų "Patriot" buvimą Lietuvoje kaip papildomą grėsmę
Ekspertas: Lietuva įsigijo NASAMS iš Norvegijos, nes JAV nepardavė jai "Patriot"
Šalies vadovas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Prezidentas ir premjeras sveikina Valstybės dienos proga

(atnaujinta 08:24 2020.07.06)
Savo sveikinime Gitanas Nausėda kviečia džiaugtis tuo, kas pasiekta, ir drąsiai keisti tai, kas Lietuvoje nepatinka

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Valstybės dienos proga šalies vadovas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina Lietuvos žmones ir kviečia džiaugtis tuo, kas pasiekta, bei vieningai kurti stiprią ir klestinčią Lietuvą.

"Liepos 6-oji mums leidžia mintimis grįžti į Lietuvos ištakas — lemtingą akimirką, kai įsibėgėjo mūsų bendros istorijos tėkmė. Kartu su karaliumi Mindaugu pirmąkart įžengę į Vakarus, iki šiol judame pasirinktu keliu. Išaugę ir subrendę Europos valstybių šeimoje, mes liekame atviri tiems, kurie myli laisvę ir laikosi įstatymų.

Istorija mus moko teisingų pasirinkimų: puoselėti vienybę ir savitarpio supratimą, tiesti vienas kitam ranką, o ne atstumti, kartu siekti to, kas atrodo drąsu ir sunkiai pasiekiama. Kartais tereikia išdrįsti. Todėl šiandien kviečiu: dažniau didžiuokimės tuo, kas jau pasiekta, ir drąsiai keiskime tai, kas mums Lietuvoje nepatinka. Visi esame istorijos kūrėjai. Tai reiškia: mums nieko nėra neįmanomo!" — rašoma prezidento sveikinime. 

Premjeras Skvernelis taip pat sveikina visus Lietuvos žmones Valstybės ir Tautiškos giesmės dienos proga.

"Liepos 6-oji, karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, liudija didingą mūsų istoriją ir primena Lietuvos ištakas. Išmintis, tikėjimas stipria valstybe sujungė mūsų protėvių jėgas ir baltų žemes, aiškiai nubrėžė ateities horizontus. Tai buvo esminis pasirinkimas, kuris nukreipė mus į civilizacijos kelią, į pamatinių europinių vertybių išpažinimą. Brangūs Lietuvos žmonės, nuoširdžiai sveikinu Jus Valstybės dienos proga — būkime ištikimi mūsų pirmųjų valstybės kūrėjų darbams bei siekiams, likime amžiams įsipareigoję visomis išgalėmis, vieningai kurti stiprią, modernią ir klestinčią Lietuvą", — sakoma premjero sveikinime.

Šiandien Lietuvoje švenčiama Valstybės diena, dar vadinama Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Ši diena simboliškai laikoma pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 1253 metais data. 

Mindaugo karūnavimo diena
© Sputnik /
Mindaugo karūnavimo diena
Tegai:
Saulius Skvernelis, ministras pirmininkas, Gitanas Nausėda, prezidentas, Valstybės diena