Baltijos šalių prezidentai Gitanas Nausėda, Egilis Levitas ir Kersti Kaljulaid, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalių vienybė braška: Nausėda parodė, kas Lietuvai yra svarbiau

(atnaujinta 17:02 2020.06.26)
Vilniaus demaršas: Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dėl "vidaus reikalų" neatvyko susitikti su savo kolegomis iš Latvijos ir Estijos. Ir tuo metu, kai visais lygmenimis jie kalba apie Baltijos vienybę

Garsiai paskelbtas eilinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas apgailėtinai žlugo. Susitikime trijų Baltijos šalių prezidentai turėjo aptarti regioninio saugumo klausimus, kovos su koronavirusu priemones, parengti bendrą poziciją visos Europos klausimais, taip pat susitarti dėl bendro atsisakymo pirkti elektrą iš Baltarusijos atominės elektrinės.

Astravo lūžis

Tai buvo paskutinis darbotvarkės punktas, kuris tapo Vilniaus, Rygos ir Talino santykių pažaidos akmeniu. Jau kurį laiką Lietuvos raginimai pasirašyti bendrą memorandumą "prieš BelAE" lieka be latvių ir estų konkretaus atsakymo.

Reikalas tas, kad Lietuva priešais visą Europos garvežį įstatymų leidybos lygmeniu skubėjo atsisakyti pirkti elektrą, pagamintą Astravo AE reaktoriuose. Taigi, ji atėmė iš savęs netgi iliuzinę galimybę gauti naudos iš pigios Baltarusijos elektros.

Estai, garsėjantys savo lėtumu ir apdairumu, neleido sau tokios beprotybės. O latviai, pasiėmę skaičiuoklę ir apskaičiavę ateinančiais metais planuojamas įplaukas ir išlaidas, matyt, nusprendė visgi pirkti pigią elektros energiją iš Baltarusijos atominės elektrinės.

"Iki Baltijos šalių vadovų susitikimo energetikos ar ekonomikos ministrams nepavyko pasiekti trišalio susitarimo dėl atnaujintos elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos", — teigė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Ir teisingai: kam gaudyti vėją laukuose, kai viskas jau aišku.

Kas labiau didžiuojasi nei kiti?

Neseniai ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad Lietuva nesiruošia "užlaužti rankų" Latvijai ir Estijai dėl ginčytino požiūrio į Baltarusijos atominės elektrinės klausimą. Bet prezidentas Gitanas Nausėda, matyt, ruošiasi. Kaip kitaip galima suprasti tokį demaršą aukščiausiu lygiu?

Ir po šio atviro spjūvio į savo kolegas Nausėda tikisi, kad Latvijos ir Estijos prezidentai nusispjaus į savo pasididžiavimą ir atšliauš pas lietuvius atsiprašinėti? Manau, kad ne. Ir garsioji Baltijos vienybė liks tik geopolitikoje, paremtoje tiesiogine rusofobija. Ir net tai nėra faktas.

Lenkijos-Vokietijos-Suomijos žymeklis

Lietuva geopolitikos orbitoje visada buvo siejama su Lenkija, Latvija su Vokietija, o Estija su Suomija. Taigi, būtent šių pirmaujančių Europos valstybių santykiai su Rusija greičiausiai artimiausiu metu nulems Rusijos ir Estijos, Rusijos ir Latvijos bei Rusijos ir Lietuvos santykius.

Vilnius taps agresyvios Varšuvos farvateriu, kuris traukia sau ES viršenybės antklodę. Bet ji vis dar priklauso Vokietijai, kuriai jaučia potraukį Ryga. O lėta, galbūt todėl ir pati sėkmingiausia iš trijų kaimynų Estija vis dažniau derina savo poziciją su Helsinkiu.

Gali būti, kad straipsnio autorius klysta. Kaip sakoma, laikas parodys.

Rūmų krizė

Tačiau Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos elgesys pastaraisiais metais kelia vis daugiau mįslių. Nerimą kelia jo tik tam tikros politinės jėgos — konservatorių, kurie laikosi priešiškos pozicijos prieš BelAE ir renka politinius dividendus Seimo rinkimų išvakarėse, — palaikymas.

O dar nuolatiniai jo išpuoliai prieš susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, kuris, matyt, labai prispaudė kažkieno uodegą, tirdamas savo pirmtako, konservatorių numylėtinio Roko Masulio, tamsius reikaliukus.

Bet pagal Lietuvos Konstituciją prezidentas turi būti nešališkas asmuo. Atkaklumas, su kuriuo Nausėda beveik visais klausimais puola valdančiąją koaliciją, nepalieka jokių abejonių, kad joks jis taikdarys.

Matyt, į tai atkreipė dėmesį ir Gitano Nausėdos administracija. O kaip kitaip paaiškinti trijų pagrindinių prezidento patarėjų atsistatydinimą iš pareigų vienu metu? Vienu metu iš pareigų pasitraukia patarėjas gynybos klausimais Jonas Žukas, patarėja  švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Sonata Šulcė bei ryšių su visuomene grupės vadovas Aistis Zabarauskas.

Yra apie ką pagalvoti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Astravo AE, Lietuva, Baltijos šalys
Dar šia tema
COVID-19, BelAE ir Rusija: apie ką kalbėjo pirmajame savo metiniame pranešime Nausėda
URM ir Energetikos ministerijos vadovai raginami susitarti dėl Astravo AE
Город Вильнюс и башня Гедиминаса над ним

Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną

(atnaujinta 14:14 2020.07.06)
Esame labai jautrūs istorijai. Ypač naujausiai Lietuvos istorijai. Ją ginam. Tai patriotizmo išraiška. Ir akivaizdi veidmainystės iliustracija

"Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia".

Tai žodžiai iš "Tautiškos giesmės" — Lietuvos himno. Tautos išrinktieji Seimo nariai sugiedojo himną ir išėjo į "neatostogas". Kodėl į "neatostogas"? Todėl, kad per 30 Nepriklausomybės metų šiai nacionalinei įstatymų leidžiamosios valdžios institucijai taip ir nepavyko įteisinti Seimo narių atostogų. Taip pat kaip ir susimažinti nei iki 121, nei iki 99. Tradiciškai "mažinsis" jau kitos kadencijos Seimai. Tokia naujausia Lietuvos Seimo istorija.

Seimas neišėjo atostogauti — Seimas išėjo vasaroti. Baigiantis Seimo pavasario sesijai, Parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis tarp darbų, kurių nepavyko nuveikti, išskyrė būtent šį, kad nepriimtas Seimo narių teisių ir pareigų įstatymas.

Pasak Pranckiečio, šiame įstatymo projekte numatytos ne tik Seimo narių atostogos, bet ir nuobaudos posėdžių nelankantiems parlamentarams. "Tai yra didelis kompleksinis darbas, kuris nepadarytas", — pabrėžė Seimo pirmininkas. Tačiau politikai mano, kad ir per likusius šio Seimo darbo mėnesius to padaryti nepavyks. Be to, nemažai jų mano, kad įteisinti Seimo narių atostogų ir nereikia.

Už vasarojančio Seimo langų ne tik vasara, bet ir saulės išblukinta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK).

"Tu didvyrių žeme,

Iš praeities Tavo sūnūs

Te stiprybę semia".

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė — XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį dabartinės Baltarusijos, nuo XIV a. vid. — beveik visą dabartinę Lietuvą ir visą dabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. — didžiąją dabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. — dalį dabartinės Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė.

Yra kuo didžiuotis. Taip buvo. Yra tvirtai įsitikinusių ir tvirtinančių, kad LDK tiesiog užkoduota kiekvieno lietuvio genuose. Gal ir ne kiekvieno. Netgi ne kiekvieno Seimo nario. Bet tai genetikų ir antropologų tyrinėjimo objektas.

Kokia Lietuva buvo 1392–1430 ar 1920–1923 metais? Lankantis Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo, ir žvelgiant į žemėlapiais padengtą fontaną, į klausimą atsakyti sunku. Žemėlapiai visiškai išbluko. Atnaujinti jų, kaip ir fontano, niekas neskuba. Visas dėmesys sutelktas į Lukiškių aikštę, į pliažą joje. Dar į šarvuotą raitelį su kalaviju ir skydu — Vytį.

Vytis yra Lietuvos Respublikos herbas. Vytis galbūt bus Lukiškių aikštėje, "Šimašiaus pliažo" vietoje. Taip prieš išeidamas vasaroti nusprendė Lietuvos respublikos Seimas. Kaip bus, galutinai nuspręs Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Prieš tai — Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda.

Priimant įstatymą, kuriuo nustatoma, kad Lukiškių aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams bei sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai ir moralei, paskutinę akimirką buvo pritarta grupės parlamentarų pataisoms, kad pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas yra valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis su įrengtu memorialu žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti. Tačiau dėl Lukiškių aikštės memorialo vis dar vyksta teisminis procesas.

Dėl įstatymo dar turės apsispręsti ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tuo tarpu pono Šimašiaus Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė jau kreipėsi į prezidentą su prašymu vetuoti Lukiškių aikštės įstatymą. Kreipimesi nurodoma, kad įstatymo projektas savo turiniu neatitinka esminių įstatymo požymių ir negali būti įstatymo reguliavimo objektu. Be kita ko kreipimesi pažymima, kad įstatymo projektas galimai prieštarauja savivaldos autonomijos principui.

"Valstiečiai" prieš priimant įstatymą viešai irgi kritikavo siūlymą įstatymu įteisinti Vyčio skulptūros įrengimą, kol vyksta teisminis procesas. Tačiau galiausiai valdantieji bei beveik pusė opozicinių konservatorių ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų priėmė įstatymą, kuris būtent tai ir numato.

Ramūnas Karbauskis nemano, kad veto atveju dėl šio įstatymo būtų šaukiama neeilinė Seimo sesija. Ir dar vasarą. O jeigu patriotizmo priepuolis? Ką gali žinoti. Taip pat ponas Karbauskis mano, kad sostinės savivaldybė pliažui galėjo pasirinkti apleistą ir neveikiantį fontaną prie Seimo. Fontaną, padengtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiais.

"Prie Seimo yra toks fontanas uždengtas tokiu trikampiu. Tai yra patyčia iš Vilniaus savivaldybės, nes ten Vilniaus savivaldybės teritorija. Tai mes sakėme, kad geriau tame "katlavane" (rus. duobėje) būtų pripylę smėlio vietoj to fontano, kuris kažkada buvo, ir ten būtų tas pliažas ir tegul žmonės ilsisi. Bet tai nebūtų ta vieta, kur žuvo, buvo nužudyta tiek žmonių", — "Žinių radijui" sakė Karbauskis.

Tai, kad pliažą būtų galima įrengti aikštėje prie Seimo, sakė ir parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis. "Prie Seimo, turbūt niekas neabejotų, kad ten, kur buvęs fontanas <...> kur dabar yra pievelė, jei ten žmonės imtų degintis, abejoju ar ten kas nors imtų dėl to pergyventi ir tapatintis su kokiais nors negerais dalykais", — LRT radijui sakė Pranckietis.

"Tegul meilė Lietuvos

Dega mūsų širdyse,

Vardan tos Lietuvos

Vienybė težydi!" — bus giedama liepos 6 dieną — Valstybės dieną. Ar Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną himnas vieningai skambės visose Vilniaus miesto aikštėse, greitai išgirsime. Rinktis tikrai yra iš ko. Nuo "Open Beach" Lukiškių aikštėje iki LDK "katlavano" Nepriklausomybės aikštėje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis

Seimo rinkimų belaukiant. Kas laimės partinių sąrašų dvikovą?

(atnaujinta 14:50 2020.07.05)
Didžioji partijų dauguma paskelbė sąrašus rinkimams, kurie skirti į respublikos Seimą. Ką jie rodo?

Jeigu lyginti Lietuvos partijas su krepšinio komandomis, "Valstiečiai" (kurie oficialiai dar nepasakė, kas juos ves į rinkimus, bet kurių lyderiai nuspėjami) primena ekipą iš NBA, kur kolektyvai dažniausiai formuojami pagal principą — žvaigždė (viena arba kelios) ir likusieji, kurių užduotis ją "aptarnauti".

Kitaip tariant, partijos priešakyje turėtų būti du "flagmanai" — Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis, ir galima sakyti, jog "Valstiečiams" labai pasisekė, kad premjeras, greičiausiai, taps jų pagrindiniu rinkiminiu veidu. Kažkur šalia bus Aurelijus Veryga, ir čia irgi sėkmė — jeigu ne koronavirusas, jo kaip sveikatos apsaugos ministro populiarumas, turbūt, neišaugtų iki dabartinio lygio.

Likusieji du "pagrindinės sudėties žaidėjai" — Agnė Širinskienė ir, galbūt, Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė. O toliau didžiąja dalimi "pilkoji masė", kuri buvo, yra ir bus nežinoma didesnei Lietuvos rinkėjų daliai.

Tačiau, jeigu NBA žvaigždės sugeba laimėti sau ir komandai čempionų žiedus, kodėl "Valstiečių" lyderiai negalėtų garantuoti partijai gero rezultato? Žinoma, pakartoti praeitų rinkimų triumfą nerealu, bet solidų mandatų skaičių gauti įmanoma. O toliau jau koalicija.

Konservatoriai — jauni veidai, sena ideologija

Pirma mintis, pažiūrėjus į pirmąjį konservatorių dešimtuką — daug jaunimo: Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas, Radvilė Morkūnaitė, Agnė Bilotaitė ir net Žygimantas Pavilionis, kuriam tik 48-neri.

Tačiau tuo pat metu ekspertai pastebi, jog priekyje surinkti skirtingiems partijos flangams atstovaujantys politikai. Kaip pažymėjo vienas politologas, Kasčiūno pažiūros yra "pakankamai konservatyvios, ir man sunku būtų jas suderinti su Gabrieliaus Landsbergio ar Ingridos Šimonytės pažiūromis".

Bet didžiausia konservatorių problema ta, kad jauni veidai nereiškia naujos ideologijos. Taip, partijos viduje gali būti diskusija dėl tam tikrų dalykų, bet kol kas nesimato, kad jos programoje atsirastų kokia nors fundamentaliai nauja kryptis.

O būtent ji reikalinga rinkėjų bazės praplėtimui, ir būtent todėl pirmu numeriu tapo Šimonytė. Tačiau garantijos, kad šitas ėjimas suveiks, nėra. Įdomiausia tai, kad jaunieji konservatoriai atrodo konservatyvesni už senuosius, ir kaip tik jie ima dominuoti partijoje. O reiškia, jokio proveržio, greičiausiai, nebus.

Kažkas gali pasakyti, kad geriau branginti tai, ką turi. Tame yra tiesos, bet tai neatneša valdžios. Todėl "Tėvynės sąjungai" tikrai atėjo metas drąsiau eksperimentuoti, net rizikuoti prarasti dalį tradicinių rinkėjų, kad atsirastų nauji. Kitaip ji užstrigs opozicijoje ilgam kaip krepšinio komanda su pasenusia žaidimo filosofija.

Tarp viršaus ir apačios

Toliau reikėtų pasakyti keletą žodžių apie Gintauto Palucko socdemus, liberalus ir "Darbo partiją". Apie pirmus todėl, kad jie tarp lyderių. Apie antrus todėl, kad pas juos atėjo ir iš karto tapo trečiu numeriu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Apie trečią todėl, kad gali grįžti į Seimą.

Grįžtant prie paralelių su krepšiniu, galima teigti, kad socdemai — tvirti vidutiniokai, kurie po skilimo sugebėjo išsaugoti tradicinės partijos bagažą ir neiškristi į "antrą lygą". Dabar reikia galvoti, kaip grįžti į aukštumas, bet žmonių tam realiai kol kas nėra.

NBA sakoma — nori laimėti, pirk žvaigždę. "Valstiečiai" jų turi ir todėl varžosi dėl aukščiausių vietų. Tuo tarpu socdemai išsilaiko pirmiausiai sisteminio resurso (partinės struktūros) dėka, o su lyderiais problema. Todėl jų trečioji vieta rinkimuose būtų logiška — per silpni, kad pakiltų aukščiau, ir per stiprūs, kad nukristų žemiau, bet jeigu per kitus keturis metus nesuras (neišugdys) ryškių asmenybių — nukris.

Liberalai priešingai gali pakilti (tik ne iš vidurinio aukšto į paskutinį, o iš rūsio į pirmą). Po daugybės įvaizdžio smūgių ir atsisveikinimų jie, atrodo, atsigauna ir pasipildė keliais svarbiais "žaidėjais" —pirmiausiai, solidžiu Lietuvos politologu Raimondu Lopata ir, žinoma, Pranckiečiu.

Pastarojo logika suprantama (nuėjo ten, kur paėmė ir kur gali būti tarp lyderių), bet liberalų sprendimas jo atžvilgiu kelia tam tikrų abejonių, nes pakvietė politiką, kuris buvo partijoje su visiškai kitokia ideologija (o "Liberalų sąjūdis" — viena iš ideologiškai nuosekliausių politinių jėgų Lietuvoje), jau nekalbant apie konfliktinį Pranckiečio elgesį, būnant "Valstiečių" nariu.

Kita vertus, blogiau nebus, o geriau būti gali, nes liberalių rinkėjų, dėl kurių šalyje vyksta aštri konkurencija (dar yra Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius), nėra daug, ir Pranckietis, galimai, privilios tuos, kurie anksčiau už liberalus nebalsavo, taip padėdamas pastariesiems patekti į Seimą, kas šiandien jiems yra svajonių viršūnė.

Krepšinyje būna komandos, kurios negali sau leisti brangių pirkinių, ir todėl, norėdamos pasiekti sąlyginai gerą rezultatą trumpoje perspektyvoje, surenka visus, kas galėtų atnešti bent kažkokią naudą. Kažką tokio padarė "Darbo partija", prie kurios vairo sugrįžo Viktoras Uspaskichas ir kuri į pirmą dešimtuką surinko daugiau ar mažiau vertingus "politinius likučius" — Artūrą Skardžių, Mindaugą Puidoką, Vytautą Gapšį ir panašiai.

Kita vertus, kaip pažymėjo politologė Rima Urbonaitė: "Darbo partija dabar reitingų sąrašuose atrodo silpnokai, bet mes puikiai žinome, kad tai nieko nereiškia. Klausimas, ar ji nebus ta, kuri pasiims "Valstiečių", socialdemokratų balsų? Istorija rodo, kad jie sugeba prisikelti".

Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvos partijų paskelbti rinkiminiai sąrašai parodo jų raidos tendencijas. Kai kurios turi asmenybių, bet neturi sistemos, kitos priešingai. Konservatoriai turi abu dalykus, bet neatnaujina ideologijos, kas riboja jų galimybes. Bendrai paėmus, Lietuva dar negali pasigirti tuo, kad jos politinėje sistemoje įvyko kartų kaita ir atsirado daug naujų "didelių" figūrų su inovatyviu mąstymu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, dvikova, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Karbauskis ragina atsakyti už "Sąjūdžio prieš Astravo AE" "neskaidrius veiksmus"
Širinskienė pateikė skundą ET dėl Žalimo ir konservatorių santykių
Gėrimas už vairo, arhcyvinė nuotrauka

Šiauliuose sučiuptas sėdėjęs vairo neblaivus kariškis

(atnaujinta 08:10 2020.07.07)
Incidentas įvyko Cvirkos gatvėje. Anot teisėsaugos pareigūnų, kareivio kraujyje rasta 1,54 promilės alkoholio

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Šiaulių policija sulaikė automobilį "Audi A4", kurį vairavo neblaivus Lietuvos kariuomenės karys. Apie tai pranešė respublikos policijos departamento spaudos tarnyba.

Incidentas įvyko Cvirkos gatvėje. Anot teisėsaugos pareigūnų, kareivio kraujyje rasta 1,54 promilės alkoholio.

Vyras areštuotas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad iš ligoninės buvo išleistas vyras, kuris teigė, kad jį sumušė policijos pareigūnai.

Pasak vyro, gimusio 1965 metais, jis buvo sumuštas Marijampolės savivaldybėje, Liudvinavo miestelyje.

Incidentas įvyko liepos 5 dieną.

Tegai:
karys, Šiauliai, neblaivumas, alkoholis
Dar šia tema
Iš Londono į Lietuvą atskraidinti kaliniai
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje
Austrijoje nužudytas prieglobsčio prašytojas iš Rusijos