Nafta, archyvinė nuotrauka

Europos analitikai: "Rusija neišgelbės mūsų nuo krizės"

(atnaujinta 11:20 2020.06.27)
Didžiosios Britanijos žiniasklaida skambina pavojaus varpais: Prancūzijos ir Norvegijos ekspertai prognozuoja naftos trūkumą Europos rinkoje, o tai reiškia ženklų žaliavų kainų padidėjimą Europos Sąjungoje

Verta paminėti Europos požiūrį į šios problemos sprendimą: jei Vašingtonas tokiais atvejais ieškotų eilinio "Irako", kurio naftą būtų galima skubiai "išlaisvinti" vardan demokratijos, Briuselis yra kviečiamas išnaudoti būsimą naftos trūkumą kaip pasiteisinimą paspartinti perėjimą prie ekonomikos be anglies kaip neseniai paskelbto EK "Žaliojo kurso" dalį.

"Remiantis nauja mokslinių tyrimų ataskaita, kitą dešimtmetį Europa gali susidurti su naftos trūkumu, todėl perėjimas prie mažai anglies išskiriančių energijos išteklių bus dar aktualesnis. Dokumente perspėjama: naftos gavyba gali sumažėti greičiau nei ES priklausomybė nuo iškastinio kuro, o tai padidina artėjančios degalų tiekimo krizės ir rimto rinkos kainų šoko tikimybę. Prancūzijos ekspertų grupės "Shift Project" ataskaitoje teigiama, kad "naftos atsargų piko" prieš didelėms ekonomikoms pereinant prie švaresnių energijos šaltinių pasiekimo rizika yra "dar viena priežastis sukurti pasaulį be naftos".

"Pasaulis be naftos" — tai vis dar tam tikro religinio mito, o ne realiosios ekonomikos, sfera, tačiau problema, kurią nurodo prancūzų tyrėjai ir norvegų ekspertai iš "Rystad Energy", yra visiškai reali, nors jų prognozių detales galima ir reikia ginčyti.

Europos Sąjungos prognozuojama naftos apokalipsė yra tokia: dabar mažai kas investuoja į naftos gavybą, nes daugelį naftos kompanijų gąsdina mažėjančios kainos, o pritraukti papildomą kapitalą, reikalingą naujų laukų atradimui ir plėtrai, labai sunku — ir todėl, kad investuotojai yra susirūpinę dėl kainų šuolio, ir todėl, kad aktyvistai stengiasi bet kokias investicijas į angliavandenilių gamybą ir perdirbimą padaryti nuodingą įvaizdžio ir politiniu požiūriu. Dėl to jau akivaizdu, kad pasaulis ir toliau naudoja naftą, tačiau ateityje jos visiems neužteks — ne tiek todėl, kad nafta "baigiasi", kiek todėl, kad globaliame lygmenyje į šį sektorių nebuvo investuota pakankamai pinigų, o šis nepakankamas finansavimas prasidėjo 2016 metais.

Didžiosios Britanijos žiniasklaidos ir Prancūzijos politinių aktyvistų cituojami "Rystad Energy" ekspertai mano, kad ateityje tiek posovietinėje erdvėje, tiek Afrikoje gamyba mažės, o tai gali lemti "kainų šoką" (tai yra, staigų kainų padidėjimą) Europos naftos rinkoje. Rusijos atveju vargu ar reikia žvelgti į ateitį su tokiu pesimizmu, nes vietinės įmonės gana atsakingai tęsia išteklių bazės plėtrą ir investuoja į gamybos plėtrą net ir žemų naftos kainų sąlygomis. Tačiau pasauliniu lygmeniu padėtis krypsta į "pasaulio deficito" scenarijų su visomis pasekmėmis.

Šiame kontekste verta pažvelgti į šokiruojančią ne siaurų sričių ekspertų ir Europos aplinkosaugos aktyvistų, bet didelio amerikiečių banko "JPMorgan" — struktūros, kuriai lažybos dėl būsimų ekonominių įvykių ir finansų bei prekių rinkų elgesio yra pagrindinis pajamų šaltinis, — prognozę.

Amerikos CNN kanalas primena žiūrovams, kad dar prieš koronaviruso epidemiją "JPMorgan" numatė naujo kylančių naftos kainų ciklo pradžią ir, nepaisant epidemijos, kuri tiesiogine to žodžio prasme sunaikino dalį juodojo aukso paklausos, bankų analitikai ne tik nepakeitė savo nuomonės apie šios rinkos perspektyvas, bet net padarė išvadą, kad po epidemijos kainų kilimo tikimybė dar padidėjo.

"Remiantis "JPMorgan" birželio 12 dienos ataskaita, naftos perteklius rinkoje virsta "esminiu tiekimo trūkumu". Labiausiai tikėtinas scenarijus, anot "JPMorgan", yra tai, kad "Brent" naftos kaina kils iki 60 USD už barelį, kad būtų skatinamas gamybos augimas. Ataskaitoje nenurodyta tikslesnė optimistinio scenarijaus kaina, tačiau (naftos ir dujų rinkos Europoje ir Vidurio Rytuose krypties vadovas) Kristianas Malekas CNN Business sakė, kad JPMorgan kovo mėn. paskelbta optimistinė naftos kainos už 190 USD už barelį prognozė vis dar galioja. Jis mano, kad šis scenarijus tapo dar labiau tikėtinas: Kristianas Malekas, kuris nuo 2013 m. prognozavo naftos kainų kritimą, dabar nurodo į labai didelį deficitą, kuris, manoma, galėtų kilti 2022 metais ir sudaryti 6,8 milijono barelių per dieną iki 2025 m., nebent OPEC ir kitos šalys (gamintojos) pradėtų gaminti daug daugiau naftos".

Kaip teisingai pažymi CNN, daugelis didelių naftos kompanijų, tokių kaip "BP", "Shell", "Total" ir "ConocoPhillips", nusprendė atidėti didelio masto investicijas į naujus naftos projektus, ir apskritai investicijos į naują produkciją 2020 metais sumažėjo iki rekordiškai mažų 383 milijardų JAV dolerių, t. y. iki minimumo per pastaruosius 15 metų. Atsižvelgiant į tai, kad bet kokiam dideliam tokio pobūdžio projektui nustatyti ir plėtoti reikia daug metų, net jei investicijų į įprastinę naftos gamybą lygis smarkiai padidėtų reaguojant į kylančias kainas iki 60 USD arba 80 USD, mažai tikėtina, kad pavyks išvengti struktūrinio deficito laikotarpio.

Be abejo, išlieka rizika, kad Europos Sąjunga ir kiti naftos vartotojai iš anksto imsis veiksmų kurti energetikos ir transporto sistemą, kuriai nereikia tokio kiekio naftos. Dėl daugelio ekonominių ir technologinių priežasčių sukurti tokią sistemą (ypač greitai) greičiausiai neįmanoma net ir tokiai galingai struktūrai kaip šiuolaikinė ES. Bet net jei visi planai sukurti naują "žaliąją" ekonomiką bent kiek pasiseks, Rusijai tai bus tik naudinga. Jau rašėme, kad pagrindinė naujos ekonominės tvarkos Europoje kūrimo viltis yra vandenilio kaip energijos šaltinio naudojimas, bent jau taip rašoma Europos Komisijos oficialiuose dokumentuose ir ekonominėse programose. Tačiau net Vakarų analitikai pripažįsta, kad norėdama įgyvendinti šią ambicingą programą ES turės padidinti gamtinių dujų importą iš Rusijos.

Apskritai, įgyvendinant scenarijus, kuriuos sudarė Prancūzijos ekspertai ir Amerikos finansininkai, Europos Sąjunga turės tik vieną pasirinkimą: pirkti arba brangią Rusijos naftą, arba brangias rusiškas dujas. Abu variantai bus gana naudingi Rusijos ekonomikai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Vilnius paminėjo JAV Nepriklausomybės dieną, archyvinė nuotrauka

Kodėl Lietuvoje JAV Nepriklausomybės diena virto "Liepos šeštosios įžanga"

(atnaujinta 14:58 2020.07.07)
Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės diena, dar gerai žinoma pavadinimu "Liepos ketvirtoji", pažymima kaip įžanga į "Liepos šeštąją"

Liepos 6 diena — Valstybės diena. Ši diena — Lietuvos valstybinė šventė, kuri yra švenčiama liepos 6 dieną minint pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Diena oficialiai yra švenčiama nuo 1991 metų.

1990 metų spalio 25 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas įstatymu "Dėl švenčių dienų" liepos 6-ąją — Mindaugo karūnavimo dieną — paskelbė Valstybės švente. Mindaugo karūnavimo dieną švęsti liepos 6-ąją pasiūlė istorikas prof. Edvardas Gudavičius 1989-aisiais, atsitiktinai pasirinkęs vieną iš 1253 metų liepos sekmadienių, kadangi buvo manoma, kad karūnavimai galėjo vykti tik sekmadieniais.

Kasmet liepos 6 dieną, 21:00 val., viso pasaulio lietuviai raginami vieningai sugiedoti "Tautišką giesmę". Ši tradicija gyvuoja nuo 2009-ųjų, kai himnas buvo giedamas minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Švęsti "Liepos ketvirtąją", JAV Nepriklausomybės dieną, neįpareigoja jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai. Bet švenčiama. Pompastiškai ir demonstratyviai. Ir būtinai eksponuojant savo asmeniniuose Facebook profiliuose.

Šiemet pagrindiniu "Liepos ketvirtosios" Vilniuje akcentu tapo paradas, kuriame žygiavo 244 kariai ir savanoriai, nešantys 244 JAV vėliavas kartu su JAV įmonių ir organizacijų atstovais. Paradas JAV vėliavos spalvomis nuspalvino Gedimino prospektą nuo Seimo iki Katedros aikštės. Paradą lydėjo Lietuvos kariuomenės orkestras. Jo metu net pasiektas naujas šalies rekordas — didžiausia vienos užsienio šalies vėliavų eisena. Šį rekordą užfiksavo agentūra "Factum".

Katedros aikštėje parado dalyviai kartu giedojo Lietuvos ir JAV himnus bei stebėjo iškilmingą abiejų šalių vėliavų pagerbimo ceremoniją. Sveikinamuosius žodžius tarė JAV ambasadorius Lietuvoje Robert'as S. Gilchrist'as ir faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.

"Liepos 4-osios" paradą stebėjo buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, buvęs Europos Sąjungos atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas Vygaudas Ušackas. Apie tai ponas diplomatas paskelbė savo Facebook laiko juostoje.

Štai kaip mes švenčiame JAV Nepriklausomybės dieną Vilniuje 1
Screenshot
Štai kaip mes švenčiame JAV Nepriklausomybės dieną Vilniuje

Jungtinių Amerikos Valstijų paradą prie Lietuvos Seimo įamžino savo Facebook'o laiko juostoje ir Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis.

Prie Lietuvos Seimo Jungtinių Amerikos Valstijų paradas 2
Screenshot
Jungtinių Amerikos Valstijų paradas prie Lietuvos Seimo

"Liepos 4-osios" švente džiaugėsi Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas.
Ponas Mantas Adomėnas: "Šįryt išėjau — "Kaip gražu", — pagalvojau, — "kad Vilnius iškelia vėliavas mūsų sąjungininkų amerikiečių Nepriklausomybės dienos proga".

Tik po poros minučių ponas Adomėnas susivokė.

Ponas Adomėnas: "Tik po poros minučių suvokiau: dėl ilgojo savaitgalio kiemsargiai iš anksto kelia vėliavas, kad nereikėtų pirmadieniui grįžti nuo paežerės ar pajūrio. Nepaisant to — pasveikinti visada tinkama proga: su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai!".
"Ir su artėjančia Valstybės diena, tautiečiai!", — Adomėnas prisiminė ir "Liepos 6-ąją".

M. Adomėnas su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai! 3
Screenshot
Adomėnas: su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai!

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas taip pat neužmiršta istorijos. Ponas Kasčiūnas siūlo Holivudui padedant ją ekranizuoti.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, siūlydamas įvertinti galimybę iki 2030 m., kai bus minimos 600-osios Vytauto Didžiojo mirties metinės, sukurti tarptautinei auditorijai skirtą istorinį meninį filmą "Vytautas Didysis" (angl. "Vytautas the Great"). Idėjos autorius — inžinierius, TS-LKD partijos narys Vytautas Petrušonis.

Pasak V. Petrušonio, po dešimties metų svarbiausias ir pagrindinis 600-ųjų metinių paminėjimo projektas turėtų būti būtent tarptautinei auditorijai skirtas filmas apie Vytautą Didįjį, sukurtas Holivudo kino studijose, siekiant aukšto meninio lygio, kokybės ir profesionalumo.

Filmą apie Vytautą Didįjį kurs Holivudas 4
Screenshot
Filmą apie Vytautą Didįjį kurs Holivudas

Dieve, palaimink Jungtines Amerikos Valstijas ir... Holivudą! Kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau genialių idėjų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV Nepriklausomybės diena, Valstybės diena
Dar šia tema
JAV Nepriklausomybės dienos proga Vilniuje surengtos amerikietiško futbolo rungtynės
Valstybės dienos proga Šventojoje poilsiautojai sugiedojo "Tautišką giesmę"
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalba priešrinkiminės kampanijos metu, archyvinė nuotrauka

"Pernelyg apokaliptinis JAV rinkimų scenarijus". Ar Trampas turi "planą B"?

(atnaujinta 13:20 2020.07.07)
Žiniasklaidoje paskelbtas planas, kaip Donaldas Trumpas gali likti valdžioje net pralaimėjęs rinkimus. Kaip jį vertinti?

JAV prezidentas susiduria su rimtomis perrinkimo antrai kadencijai problemomis. Atskiros apklausos rodo, kad jo atsilikimas nuo Joe Bideno jau viršija 10 procentų, silpnėja net tradicinių rėmėjų parama.

Žinoma, labai reikalą jam pagadino koronavirusas ir vadinamasis "juodasis Maidanas", kurį papildomai pakursto oponentai. Ir tai ne vienintelis prezidento spaudimo įrankis — dar galima prisiminti kaltinimus rasizmu, Johno Boltono knygą, istoriją apie tai, jog Rusija neva Talibano rankomis žudo JAV karius Afganistane, o prezidentui tai nesvarbu, ir taip toliau.

Tam tikru momentu Trumpas pasimetė ir nežinojo, kaip reaguoti į blogėjančią situaciją. Tapo akivaizdu, kad jam reikalinga kontrataka, "planas B". Svarbus atsakomasis žingsnis — gili prezidento kalba prie Rašmoro kalno. Bet reikia ir veiksmų.

Kai Bidenas pareiškė, kad yra įsitikinęs, jog Amerikos kariuomenė išves Trumpą iš Baltųjų rūmų, jeigu pastarasis pralaimės rinkimus, bet atsisakys pripažinti jų rezultatus, į jo pasisakymą nebuvo atkreiptas didelis dėmesys. Dabar jis įgauna naują atspalvį, nes žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimą Trumpo planą išlikti valdžioje bet kuriuo atveju. Nuomonės autorius — buvęs senatorius, demokratas Timas Wirthas.

Rinkimai parlamente

Wirtho teoriją sudaro keli punktai. Pirmiausia, Trumpas, anot jo, padarys viską, kad laimėtų pačius rinkimus — tam gali būti rimtai "pravalyti" rinkėjų sąrašai; minimizuotas balsavimas paštu; pasitelkti stebėtojai, kurie griežtai kontroliuos (ribos) rinkimų procesą; komplikuotas balsavimas dideliuose miestuose, kad susidarytų eilės, ir žmonės nuspręstų neiti balsuoti.

Tariamas tokių žingsnių tikslas — padaryti taip, kad rinkimuose pirmiausia sudalyvautų disciplinuoti Trumpo rėmėjai, o jo oponentai liktų namuose arba negalėtų nubalsuoti. Tačiau minėtus veiksmus galima vertinti ir kitaip — kaip suprantamą Trumpo siekį vykdyti rinkimus pagal nustatytas taisykles, kad juose nebalsuotų bet kas ir bet kaip.

Bet įdomiausi dalykai gali prasidėti, jeigu balsavimo rezultatai bus nepalankūs dabartiniam prezidentui. Kaip aiškina Wirthas, jeigu Trumpas pralaimės Bidenui, bet pastarojo persvara vadinamosiose "svyruojančiose" valstijose yra nedidelė, prezidentas pareikš, kad (a) rinkimai buvo suklastoti, ir (b) į juos kišosi Kinija.

Pastarasis momentas reiškia, kad kalba apie nacionalinio saugumo reikalus, todėl prezidentas gali pasinaudoti ypatingomis galiomis (angl. "emergency powers"), ką patvirtins ištikimas Trumpui generalinis prokuroras. Galiausiai, atitinkamos valstijos nesugebės patvirtinti savo atstovų į prezidento rinkimus, ir bylos imsis Aukščiausias teismas, kuris nuspręs, kad valstijų atstovai turi susirinkti ir išrinkti prezidentą be atstovų iš ginčytinų valstijų.

Tačiau tuomet iškils kita problema — nė vienas iš kandidatų negaus reikiamo atstovų balsų skaičiaus, ir tada prezidentą turės išrinkti Žemieji JAV Parlamento rūmai. Ten daugumą turi demokratai, bet niuansas tas, kad šiuo atveju nuo kiekvienos valstijos bus vienas balsas, ir tada dauguma respublikonų pusėje — šachas ir matas.

Baigdamas Wirthas pacitavo žinomą JAV ekspertą Fareedą Zakarią, kuris pasakė: "Donaldas Trumpas sumokės bet kokią kainą, sudarys bet kokį sandorį, panaudos bet kokią normą, kad išgyventų ir nugalėtų". Kartu Wirthas, kaip ir Baidenas, išreiškė viltį, kad JAV kariuomenė neleis pažeisti konstitucinės tvarkos.

Kaip vertinti?

Pirma mintis, perskaičius Wirtho straipsnį — eilinė demokratų provokacija prieš Trumpą, siekiant iš anksto pateisinti savo (nešvarius) ir diskredituoti jo legitimius veiksmus. Tačiau viskas gali būti ne taip paprasta.

Savo poziciją buvęs senatorius galėjo suformuluoti paprasčiau — tiesiog parašyti, kad Trumpas greičiausiai nesutiks su rinkimų rezultatais, jeigu nelaimės, ir visaip bandys likti valdžioje. O čia viskas labai detaliai — tarsi iš knygos. Galbūt, Baltųjų rūmų koridoriuose iš tikrųjų vyksta panašios kalbos?

Kad scenarijus visai realus, patvirtina ir nuolatinės Trumpo kalbos apie demokratų bandymus atimti valdžią iš tautos bei jų sąsajas su Kinija, taip pat Bušo-Goro precedentas. Pastaruoju atveju viskas baigėsi taikiai, bet Trumpas vargu ar pasiduos taip lengvai kaip Goras. Ir tuomet iš tiesų labai svarbus tampa kariuomenės vaidmuo.

Kaip rodo apklausos, armijoje dabartinis JAV prezidentas turi daug rėmėjų, bet jo persvara šiame rinkėjų segmente nėra totali. Kitaip tariant, lemiamu momentu vieni kariškiai gali paremti Trumpą, kiti — jo oponentus (vadinamoji "giluminė valstybė" stipri ir Pentagone). O tai jau pilietinio karo grėsmė?

Pernelyg apokaliptinis scenarijus? Galbūt. Bet kas galėjo patikėti, kad Amerikoje įvyks tai, kas vyksta dabar? Politikoje dažnai būna taip, kad beveik niekas nieko nesitiki, bet kai tai įvyksta, visi iš karto suranda tūkstantį paaiškinimų, kodėl tai įvyko (kaip, pavyzdžiui, TSRS subyrėjimo atveju). Tad neskubėkime su išvadomis — paskaičiuokime viščiukus rudenį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, rinkimai, JAV kariai
Dar šia tema
"Tai turi būti padaryta nedelsiant": už ką JAV iš tikrųjų nubaus Rusiją
Rusijos URM pareiškė, kad JAV žvalgyba užsiima narkotikų prekyba
Talibano atstovas paneigė pranešimus apie slaptą susitarimą su Rusija
Rusijos nuolatinis atstovas: JAV yra kone apsėstos "kišimusi į rinkimus"
COVID-19 testas

"Maximos" sandėlio apsaugos darbuotojas užsikrėtė COVID-19

(atnaujinta 09:43 2020.07.08)
Iki šiol dėl COVID-19 ištirti 254 prekybos tinklo "Maxima" darbuotojai: 247 testai buvo neigiami, 7 — teigiami

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Antradienį, liepos 7 dieną, Vilniuje esančio "Maximos" sandėlio apsaugos darbuotojui diagnozuotas koronavirusas, apie tai pranešė prekybos centrų tinklo spaudos tarnyba.

Šiam darbuotojui tyrimas atliktas buvo liepos 5 dieną. Su saviizoliacijoje esančiu darbuotoju palaikomas nuolatinis ryšys. Šiuo metu prekybos tinklas neturi žinių, kad daugiau Vilniuje, Kirtimų gatvėje 57b, esančio sandėlio darbuotojų jaustų virusui būdingus simptomus.

Iki šiol dėl COVID-19 ištirti 254 prekybos tinklo "Maxima" darbuotojai: 247 testai buvo neigiami, 7 — teigiami. Penki iš jų jau pasveiko. Izoliuoti dėl kontakto su sergančiais COVID-19 — devyni.

Du koronaviruso atvejai diagnozuoti skirtingų sandėlių darbuotojams

Pirmadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informavo apie COVID-19 atvejį "Maximos" darbuotojai, dirbusiai sandėlyje Vilniaus Kirtimų gatvėje.

"Norime patikslinti, kad susirgusi darbuotoja dirba viename iš logistikos sandėlių Kirtimų gatvėje, ne "Maxima bazėje", kaip buvo skelbta pirmadienį. Darbuotoja dirba daržovių sandėlyje, neturi jokio kontakto su pirkėjais. Esame pasiruošę tokioms situacijos ir elgiamės pagal su atsakingomis institucijomis suderintą veiksmų planą. Tiek "Maximos" parduotuvių, tiek sandėlių darbuotojai privalo reguliariai dezinfekuoti rankas. Jiems suteiktos visos būtinos apsaugos priemonės. Ne rečiau nei kas dvi valandas dezinfekuojami visi liečiami paviršiai, darbuotojai tarpusavyje turi laikytis saugaus atstumo. Dėl šio atvejo dar aštuoni sandėlio darbuotojai, turėję artimą kontaktą, turės izoliuotis 14 dienų ir stebėti sveikatą. Pasireiškus simptomams, bus atliekamas COVID-19 tyrimas", — sakė "Maximos" komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Kitame Kirtimų gatvės logistikos sandėlyje dirbančiam apsaugos darbuotojui tyrimas atliktas liepos 5 dieną.

"Apsaugos darbuotojas savo pamainą dirbo liepos 3 dieną. Mūsų žiniomis, liepos 4 dieną, baigęs darbą, jautėsi gerai. Tačiau liepos 5 dienos ryte namuose pajuto padidėjusią temperatūrą. Dėl to kilo įtarimų, nes artimas mūsų darbuotojo asmuo dirba įmonėje, kurioje prieš kelias dienas buvo patvirtinti du susirgimo COVID-19 atvejai. Džiaugiamės, kad į situaciją buvo pažiūrėta atsakingai ir mūsų darbuotojas iš karto nuvyko pasitikrinti. Teigiamas atsakymas gautas liepos 7 dieną", — sakė ji.

Pasak Dapkienės, liepos 7 dieną dar laukiant testo rezultatų dėl koronaviruso buvo išsiaiškinta, kad saviizoliacijoje esantis apsaugos darbuotojas turėjo artimą kontaktą su vienu kolega. Jis buvo nedelsiant informuotas ir turės saviizoliuotis. Apsaugos punktas Kirtimų gatvėje buvo nedelsiant dezinfekuotas.

"Maxima" savo darbuotojus yra apdraudęs specialiu draudimu nuo koronaviruso. Susirgus COVID-19 infekcija ir gydantis ligoninėje išmokas gaus dabartiniai bei naujai "Maximoje" įsidarbinsiantys asmenys.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Tegai:
Maxima LT, karantinas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JT įvardijo du scenarijus pasauliui po koronaviruso pandemijos
PSO pranešė, kad koronaviruso pandemija dar nepasiekė piko
Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams