Paplūdimys Lukiškių aikštėje

Paplūdimys Lukiškių aikštėje rinkiminė istorija?

(atnaujinta 22:12 2020.06.29)
Vilniaus centre, Lukiškių aikštėje, prie pat Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, atsirado dirbtinis paplūdimys. Kilo skandalas. Ar yra problema?

Vasara. Karšta. Artėja Seimo rinkimai. Naujas skandalas. Esmė — Vilniaus savivaldybė sostinės širdyje (Lukiškių aikštėje) įrengė paplūdimį. Problema ta, kad šalia yra Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, kurio tikslas — sovietinės okupacijos aukų atminimo puoselėjimas. Lietuva labai vertina šį savo istorijos aspektą (jau nekalbant apie pačią aikštę), ir čia staiga toks dviprasmiškas reiškinys "šventoje vietoje".

Kaip pasakė Seimo narys Petras Gražulis: "Daugiau kaip 30 metų praėjo nuo Nepriklausomybės, pažiūrėkite, kas darosi Lukiškių aikštėje. Sovietai, kada okupavo, pastatė Lenino paminklą, kad išniekintų 1863 metų sukilėlius, ten nužudytus ir pakartus. Šiandien Šimašius pripylė smėlio, kad galėtų tie bekiaušiai homoseksualai ten maudytis. Ir vėl niekiname Lietuvą ir nepriklausomybę. Baisu!"

Parlamentaras lazdą, žinoma, perlenkė, bet jo pasisakymas geriausiai apibūdina triukšmo, kuris kilo dėl "Šimašiaus paplūdimio", lygį.

"Valstiečių" vadovas Ramūnas Karbauskis pažadėjo, kad įstatymo projektas dėl Lukiškių aikštės bus svarstomas skubos tvarka ir priimtas dar šią sesiją, tad sostinės savivaldybės įrengto paplūdimio šioje aikštėje neliks. Jo teigimu, Vilniaus valdžia savo žingsniu pažeidė "bet kokius pagarbos mūsų istorijai principus".

Vilniuje sudaryta Šimašiaus politinės jėgos ir konservatorių valdančioji koalicija, ir pastarieji nepalaiko paplūdimio idėjos, sakydami, kad šie planai nebuvo suderinti. Pasak Seimo konservatorių Audroniaus Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno, pliažas Lukiškių aikštėje nesuderinamas su pagarba kovojusiems už laisvę.

Vilniaus meras, priešingai, aiškina, kad paplūdimys įrengtas, kad būtų galima džiaugtis iškovota laisve. "Tai, kad šitas paplūdimys yra įrengtas šioje vietoje, tai bent jau man ir daug kam yra asociacija, kad mes pagaliau galime džiaugtis savo iškovota laisve. Nes šioje vietoje buvo daug ko, buvo ir vieno, ir kito totalitarinio režimo manifestacijų, buvo tikrai bandoma daryti blogų dalykų, bet šiandien mes matome laimingus žmones ir galime švęsti tai, kad esame laimėtojai savo laisvės kovoje", — sakė sostinės vadovas.

Tad kaip vertinti šią situaciją? Ji turi keletą svarbių aspektų (apskritai, dažnai būna taip, kad kažkoks iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas epizodas paskatina diskusiją apie fundamentalius dalykus).

Pirma, yra pozicija, kad kilusi diskusija — audra stiklinėje dėl sąlyginai nesvarbaus įvykio, ypač turint omenyje sisteminių problemų, su kuriomis dabar susiduria Lietuva, kiekį. Šalis ligi šiol neturi pastovaus ekonomikos ir inovacijų ministro, o čia iečių laužymas dėl kažkokio laikino paplūdimio. Tačiau manytina, kad apie valstybės istorijai svarbius dalykus reikia kalbėti — tik daryti tai ramiai ir nuosekliai. Jeigu visai nereaguotume, vieną dieną gali išnykti bet kokios moralinės ribos.

Antra, politinius sprendimus, susijusius su jautriais istoriniais klausimais, reikia priiminėti maksimaliai atsargiai ir derinti su visuomene bei kompetentingomis institucijomis — kad nebūtų kaip dabar, kai Valstybinė kultūros paveldo komisija pareiškė, jog Vilniaus Lukiškių aikštėje įrengtas paplūdimys nedera su jos istorine ir memorialine reikšme. O Šimašius turėtų būti dvigubai atidus, nes jo istoriniai sprendimai Vilniuje dažnai baigiasi skandalais.

Žinoma, nereikia daryti "šventos karvės" iš bet kokio istorinio dalyko. Kaip pagrįstai kalbėjo žmonės (kuriems paplūdimio idėja, beje, visai patiko), tada gal ir čiuožyklos žiemą Lukiškių aikštėje negalima įrenginėti, Kaziuko mugės palapinių šioje vietoje statyti, rengti koncertų. Tačiau paplūdimys šiuo atveju, galbūt, iš tikrųjų turi perteklinį pramoginį krūvį. Be to, visai netoli yra Neries krantinė, kuri tiesiog ideali vieta tokiam sprendimui, bet meras kažkodėl pasirinko būtent Lukiškių aikštę.

Trečia, visa šita istorija turi nemalonų rinkiminį atspalvį. Galimai, pradinis Šimašiaus sumanymas buvo tiesiog už savivaldybės pinigus padaryti sostinės gyventojams kokį nors išskirtinį patrauklų dalyką. Dabar, kai prasidėjo valstybinio lygio triukšmas, politinė reklama dar didesnė, ir nesvarbu, kad ji dalinai neigiama — svarbiausia ažiotažas. "Valstiečių" nuoširdumas šiuo atveju irgi abejotinas — susidaro įspūdis, kad jie ne tiek rūpinasi Lietuvos istorija, kiek nori atrodyti kaip jos gynėjai prieš tuos pačius rinkimus.

Apibendrinant ir nepriklausomai nuo to, kuo viskas baigsis, reikėtų užfiksuoti keletą momentų. Pirma, žmonės turi nustatyti sau moralines ribas, kurių nevalia peržengti. Ar galima teigti, kad paplūdimio atveju lietuviai parodė, jog yra istoriniai cinikai? Turbūt, ne. Bet akivaizdu, kad šiuolaikinėje visuomenėje (taip pat Lietuvos) liberalizmo ir tolerancijos idėja pradeda žlugdyti tradicijos pamatus, ir dabartinė diskusija — gera proga susimąstyti, kur yra raudonosios vertybinės linijos.

Antra, tiek valstybės, tiek vietinė valdžia turi labai atsakingai priiminėti sprendimus, kurie turi įtaką istorinei ir moralinei tautos savimonei, ir, žinoma, vengti rinkiminių žaidimų šioje srityje, kas dabar, atrodo, kaip tik ir vyksta.

Praeis vasara, ateis ruduo, vėjas nupūs "Šimašiaus paplūdimio" smėlį, įvyks rinkimai... Svarbesnis klausimas, ar šalies istorija ir tradicija gyvuos lietuvių atmintyje kaip nepaminama vertybė?  

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
paplūdimys, Lukiškių aikštė
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (27)
Dar šia tema
Vilniaus Lukiškių aikštėje bus įrengtas paplūdimys su vaizdu į jūrą
VKI: Vilniaus savivaldybė pažeidžia įstatymą dėl angliškų užrašų Lukiškių aikštėje
Apie Lukiškių aikštėje įrengtą paplūdimį prakalbo ir užsienio žiniasklaida
Sostinės Lukiškių aikštė — paplūdimys ar šventa vieta?
Vilnius paminėjo JAV Nepriklausomybės dieną, archyvinė nuotrauka

Kodėl Lietuvoje JAV Nepriklausomybės diena virto "Liepos šeštosios įžanga"

(atnaujinta 14:58 2020.07.07)
Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės diena, dar gerai žinoma pavadinimu "Liepos ketvirtoji", pažymima kaip įžanga į "Liepos šeštąją"

Liepos 6 diena — Valstybės diena. Ši diena — Lietuvos valstybinė šventė, kuri yra švenčiama liepos 6 dieną minint pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją. Diena oficialiai yra švenčiama nuo 1991 metų.

1990 metų spalio 25 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas įstatymu "Dėl švenčių dienų" liepos 6-ąją — Mindaugo karūnavimo dieną — paskelbė Valstybės švente. Mindaugo karūnavimo dieną švęsti liepos 6-ąją pasiūlė istorikas prof. Edvardas Gudavičius 1989-aisiais, atsitiktinai pasirinkęs vieną iš 1253 metų liepos sekmadienių, kadangi buvo manoma, kad karūnavimai galėjo vykti tik sekmadieniais.

Kasmet liepos 6 dieną, 21:00 val., viso pasaulio lietuviai raginami vieningai sugiedoti "Tautišką giesmę". Ši tradicija gyvuoja nuo 2009-ųjų, kai himnas buvo giedamas minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Švęsti "Liepos ketvirtąją", JAV Nepriklausomybės dieną, neįpareigoja jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai. Bet švenčiama. Pompastiškai ir demonstratyviai. Ir būtinai eksponuojant savo asmeniniuose Facebook profiliuose.

Šiemet pagrindiniu "Liepos ketvirtosios" Vilniuje akcentu tapo paradas, kuriame žygiavo 244 kariai ir savanoriai, nešantys 244 JAV vėliavas kartu su JAV įmonių ir organizacijų atstovais. Paradas JAV vėliavos spalvomis nuspalvino Gedimino prospektą nuo Seimo iki Katedros aikštės. Paradą lydėjo Lietuvos kariuomenės orkestras. Jo metu net pasiektas naujas šalies rekordas — didžiausia vienos užsienio šalies vėliavų eisena. Šį rekordą užfiksavo agentūra "Factum".

Katedros aikštėje parado dalyviai kartu giedojo Lietuvos ir JAV himnus bei stebėjo iškilmingą abiejų šalių vėliavų pagerbimo ceremoniją. Sveikinamuosius žodžius tarė JAV ambasadorius Lietuvoje Robert'as S. Gilchrist'as ir faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.

"Liepos 4-osios" paradą stebėjo buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, buvęs Europos Sąjungos atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas Vygaudas Ušackas. Apie tai ponas diplomatas paskelbė savo Facebook laiko juostoje.

Štai kaip mes švenčiame JAV Nepriklausomybės dieną Vilniuje 1
Screenshot
Štai kaip mes švenčiame JAV Nepriklausomybės dieną Vilniuje

Jungtinių Amerikos Valstijų paradą prie Lietuvos Seimo įamžino savo Facebook'o laiko juostoje ir Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis.

Prie Lietuvos Seimo Jungtinių Amerikos Valstijų paradas 2
Screenshot
Jungtinių Amerikos Valstijų paradas prie Lietuvos Seimo

"Liepos 4-osios" švente džiaugėsi Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas.
Ponas Mantas Adomėnas: "Šįryt išėjau — "Kaip gražu", — pagalvojau, — "kad Vilnius iškelia vėliavas mūsų sąjungininkų amerikiečių Nepriklausomybės dienos proga".

Tik po poros minučių ponas Adomėnas susivokė.

Ponas Adomėnas: "Tik po poros minučių suvokiau: dėl ilgojo savaitgalio kiemsargiai iš anksto kelia vėliavas, kad nereikėtų pirmadieniui grįžti nuo paežerės ar pajūrio. Nepaisant to — pasveikinti visada tinkama proga: su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai!".
"Ir su artėjančia Valstybės diena, tautiečiai!", — Adomėnas prisiminė ir "Liepos 6-ąją".

M. Adomėnas su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai! 3
Screenshot
Adomėnas: su Nepriklausomybės diena, bičiuliai amerikiečiai!

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas taip pat neužmiršta istorijos. Ponas Kasčiūnas siūlo Holivudui padedant ją ekranizuoti.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, siūlydamas įvertinti galimybę iki 2030 m., kai bus minimos 600-osios Vytauto Didžiojo mirties metinės, sukurti tarptautinei auditorijai skirtą istorinį meninį filmą "Vytautas Didysis" (angl. "Vytautas the Great"). Idėjos autorius — inžinierius, TS-LKD partijos narys Vytautas Petrušonis.

Pasak V. Petrušonio, po dešimties metų svarbiausias ir pagrindinis 600-ųjų metinių paminėjimo projektas turėtų būti būtent tarptautinei auditorijai skirtas filmas apie Vytautą Didįjį, sukurtas Holivudo kino studijose, siekiant aukšto meninio lygio, kokybės ir profesionalumo.

Filmą apie Vytautą Didįjį kurs Holivudas 4
Screenshot
Filmą apie Vytautą Didįjį kurs Holivudas

Dieve, palaimink Jungtines Amerikos Valstijas ir... Holivudą! Kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau genialių idėjų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV Nepriklausomybės diena, Valstybės diena
Dar šia tema
JAV Nepriklausomybės dienos proga Vilniuje surengtos amerikietiško futbolo rungtynės
Valstybės dienos proga Šventojoje poilsiautojai sugiedojo "Tautišką giesmę"
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalba priešrinkiminės kampanijos metu, archyvinė nuotrauka

"Pernelyg apokaliptinis JAV rinkimų scenarijus". Ar Trampas turi "planą B"?

(atnaujinta 13:20 2020.07.07)
Žiniasklaidoje paskelbtas planas, kaip Donaldas Trumpas gali likti valdžioje net pralaimėjęs rinkimus. Kaip jį vertinti?

JAV prezidentas susiduria su rimtomis perrinkimo antrai kadencijai problemomis. Atskiros apklausos rodo, kad jo atsilikimas nuo Joe Bideno jau viršija 10 procentų, silpnėja net tradicinių rėmėjų parama.

Žinoma, labai reikalą jam pagadino koronavirusas ir vadinamasis "juodasis Maidanas", kurį papildomai pakursto oponentai. Ir tai ne vienintelis prezidento spaudimo įrankis — dar galima prisiminti kaltinimus rasizmu, Johno Boltono knygą, istoriją apie tai, jog Rusija neva Talibano rankomis žudo JAV karius Afganistane, o prezidentui tai nesvarbu, ir taip toliau.

Tam tikru momentu Trumpas pasimetė ir nežinojo, kaip reaguoti į blogėjančią situaciją. Tapo akivaizdu, kad jam reikalinga kontrataka, "planas B". Svarbus atsakomasis žingsnis — gili prezidento kalba prie Rašmoro kalno. Bet reikia ir veiksmų.

Kai Bidenas pareiškė, kad yra įsitikinęs, jog Amerikos kariuomenė išves Trumpą iš Baltųjų rūmų, jeigu pastarasis pralaimės rinkimus, bet atsisakys pripažinti jų rezultatus, į jo pasisakymą nebuvo atkreiptas didelis dėmesys. Dabar jis įgauna naują atspalvį, nes žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimą Trumpo planą išlikti valdžioje bet kuriuo atveju. Nuomonės autorius — buvęs senatorius, demokratas Timas Wirthas.

Rinkimai parlamente

Wirtho teoriją sudaro keli punktai. Pirmiausia, Trumpas, anot jo, padarys viską, kad laimėtų pačius rinkimus — tam gali būti rimtai "pravalyti" rinkėjų sąrašai; minimizuotas balsavimas paštu; pasitelkti stebėtojai, kurie griežtai kontroliuos (ribos) rinkimų procesą; komplikuotas balsavimas dideliuose miestuose, kad susidarytų eilės, ir žmonės nuspręstų neiti balsuoti.

Tariamas tokių žingsnių tikslas — padaryti taip, kad rinkimuose pirmiausia sudalyvautų disciplinuoti Trumpo rėmėjai, o jo oponentai liktų namuose arba negalėtų nubalsuoti. Tačiau minėtus veiksmus galima vertinti ir kitaip — kaip suprantamą Trumpo siekį vykdyti rinkimus pagal nustatytas taisykles, kad juose nebalsuotų bet kas ir bet kaip.

Bet įdomiausi dalykai gali prasidėti, jeigu balsavimo rezultatai bus nepalankūs dabartiniam prezidentui. Kaip aiškina Wirthas, jeigu Trumpas pralaimės Bidenui, bet pastarojo persvara vadinamosiose "svyruojančiose" valstijose yra nedidelė, prezidentas pareikš, kad (a) rinkimai buvo suklastoti, ir (b) į juos kišosi Kinija.

Pastarasis momentas reiškia, kad kalba apie nacionalinio saugumo reikalus, todėl prezidentas gali pasinaudoti ypatingomis galiomis (angl. "emergency powers"), ką patvirtins ištikimas Trumpui generalinis prokuroras. Galiausiai, atitinkamos valstijos nesugebės patvirtinti savo atstovų į prezidento rinkimus, ir bylos imsis Aukščiausias teismas, kuris nuspręs, kad valstijų atstovai turi susirinkti ir išrinkti prezidentą be atstovų iš ginčytinų valstijų.

Tačiau tuomet iškils kita problema — nė vienas iš kandidatų negaus reikiamo atstovų balsų skaičiaus, ir tada prezidentą turės išrinkti Žemieji JAV Parlamento rūmai. Ten daugumą turi demokratai, bet niuansas tas, kad šiuo atveju nuo kiekvienos valstijos bus vienas balsas, ir tada dauguma respublikonų pusėje — šachas ir matas.

Baigdamas Wirthas pacitavo žinomą JAV ekspertą Fareedą Zakarią, kuris pasakė: "Donaldas Trumpas sumokės bet kokią kainą, sudarys bet kokį sandorį, panaudos bet kokią normą, kad išgyventų ir nugalėtų". Kartu Wirthas, kaip ir Baidenas, išreiškė viltį, kad JAV kariuomenė neleis pažeisti konstitucinės tvarkos.

Kaip vertinti?

Pirma mintis, perskaičius Wirtho straipsnį — eilinė demokratų provokacija prieš Trumpą, siekiant iš anksto pateisinti savo (nešvarius) ir diskredituoti jo legitimius veiksmus. Tačiau viskas gali būti ne taip paprasta.

Savo poziciją buvęs senatorius galėjo suformuluoti paprasčiau — tiesiog parašyti, kad Trumpas greičiausiai nesutiks su rinkimų rezultatais, jeigu nelaimės, ir visaip bandys likti valdžioje. O čia viskas labai detaliai — tarsi iš knygos. Galbūt, Baltųjų rūmų koridoriuose iš tikrųjų vyksta panašios kalbos?

Kad scenarijus visai realus, patvirtina ir nuolatinės Trumpo kalbos apie demokratų bandymus atimti valdžią iš tautos bei jų sąsajas su Kinija, taip pat Bušo-Goro precedentas. Pastaruoju atveju viskas baigėsi taikiai, bet Trumpas vargu ar pasiduos taip lengvai kaip Goras. Ir tuomet iš tiesų labai svarbus tampa kariuomenės vaidmuo.

Kaip rodo apklausos, armijoje dabartinis JAV prezidentas turi daug rėmėjų, bet jo persvara šiame rinkėjų segmente nėra totali. Kitaip tariant, lemiamu momentu vieni kariškiai gali paremti Trumpą, kiti — jo oponentus (vadinamoji "giluminė valstybė" stipri ir Pentagone). O tai jau pilietinio karo grėsmė?

Pernelyg apokaliptinis scenarijus? Galbūt. Bet kas galėjo patikėti, kad Amerikoje įvyks tai, kas vyksta dabar? Politikoje dažnai būna taip, kad beveik niekas nieko nesitiki, bet kai tai įvyksta, visi iš karto suranda tūkstantį paaiškinimų, kodėl tai įvyko (kaip, pavyzdžiui, TSRS subyrėjimo atveju). Tad neskubėkime su išvadomis — paskaičiuokime viščiukus rudenį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, rinkimai, JAV kariai
Dar šia tema
"Tai turi būti padaryta nedelsiant": už ką JAV iš tikrųjų nubaus Rusiją
Rusijos URM pareiškė, kad JAV žvalgyba užsiima narkotikų prekyba
Talibano atstovas paneigė pranešimus apie slaptą susitarimą su Rusija
Rusijos nuolatinis atstovas: JAV yra kone apsėstos "kišimusi į rinkimus"
Swedbank, archyvinė nuotrauka

Naktį į ketvirtadienį galimi "Swedbank" paslaugų trikdžiai dėl IT sistemų atnaujinimo

(atnaujinta 09:18 2020.07.08)
Dėl vyksiančių atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios "Swedbank" teikiamos paslaugos

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (liepos 9 dieną) "Swedbank" planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą, pranešė banko spaudos tarnyba.

Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos.

"Duomenų bazių atnaujinimo metu "Swedbank" išduotos mokėjimo kortelės gali būti aptarnaujamos su trumpalaikiais trikdžiais nuo 00:00 iki 4:30 val." — rašoma pranešime.

Kaip informavo "Swedbank", interneto bankas ir privatiems, ir verslo klientams duomenų bazių atnaujinimo metu tarp 00:00 ir 4:30 val. gali veikti su trikdžiais, atnaujinimo darbų metu klientai bus nukreipiami į informacinį puslapį apie atliekamus darbus.

Tegai:
Swedbank
Dar šia tema
Ištirti vertingiausi profesiniai įgūdžiai darbo rinkoje
Šalyje pratęstas padidintas bekontakčių mokėjimų limitas
"Swedbank" įvertino, kiek kainuoja užauginti vaiką Lietuvoje