Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda ES viršūnių susitikime dalinsis Lietuvos istorijos perrašymo patirtimi

(atnaujinta 10:36 2020.07.01)
Neeiliniame ES viršūnių susitikime Gitanas Nausėda ketina kalbėti apie "Rusijos revizionizmo politiką", užuot aptaręs aktualias ekonomikos atsigavimo problemas. Būtų gerai pasidalinti su kolegomis ir savo pačių 30 metų patirtimi perrašant istoriją Lietuvoje

Neeilinis ES viršūnių susitikimas vyks liepos 17–18 dienomis Briuselyje. Pagrindinis klausimas, kurį ketina išspręsti ES valstybių vadovai, yra koronaviruso sunaikintos ekonomikos atkūrimo plano parengimas ir kito septynerių metų ES biudžeto sudarymas. Kelių vaizdo konferencijų metu nebuvo galima išspręsti šių aktualių problemų. Todėl prezidentai ir ministrai pirmininkai asmeniškai atvyks į ES sostinę, nors nuolat gresia pavojus užsikrėsti COVID-19. Laikas nutraukti šį piniginį neaiškumą. Galų gale, jau šešis mėnesius Europos Sąjunga gyvena be svarbaus finansinio dokumento, ir šiandien nėra svarbesnių problemų.

Bet to nebuvo. Lietuvos prezidentas kalbės iš aukštų Europos Parlamento ir Europos Komisijos tribūnų ne apie pinigus, o apie revizionizmo politiką, kurią, pasak Vilniaus, vykdo Rusija.

"Būtina atkreipti sąjungininkų ir tarptautinės bendruomenės dėmesį, kad Rusija stengiasi sistemingai perrašinėti istoriją, siekdama pateisinti savo politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu, ginčyti jų valstybingumą bei skaldyti Europos Sąjungą ir NATO", — sakoma Lietuvos prezidento administracijos pranešime. 

Įdomu, ar Gitanas Nausėda pasidalins su kolegomis Lietuvos "gebėjimu suduoti smūgį "revizionistams"? Iš tiesų daugiau nei 30 metų pati Lietuva užsiima ne tik perrašymu, bet ir naujos valstybės istorijos rašymu. Tai yra visiškas sąvokų pakeitimas ir tiesioginis istorinių faktų apvertimas aukštyn kojomis.

Nuo pat pirmųjų nepriklausomybės dienų, praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, iš Seimo tribūnų jie ne kartą pasisakė apie pusę amžiaus trukusią "sovietinę okupaciją", dėl kurios reikalavo kelių milijardų kompensacijų. O tremtis ir kova su "miško broliais" buvo paskelbta "lietuvių tautos genocidu".

Toliau — dar gražiau. Jie pareiškė, kad dėl Lietuvos žydų Holokausto Antrojo pasaulinio karo metais kalta TSRS. O lietuviai, kurie prisidėjo prie žydų žudymo, šiandien yra skelbiami nacionaliniais didvyriais. Jų palaikai yra iškilmingai perlaidoti.

Lietuva yra pirmoji iš trijų Baltijos šalių, priėmusi baudžiamojo persekiojimo įstatymą už "sovietinės okupacijos neigimą". Teisėkūros lygmeniu jame "sovietinis režimas" prilygintas fašizmui ir uždraustas viešas sovietinių simbolių demonstravimas.

O šiandien Vilnius spjovė į garsų Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maas'o ir Šiuolaikinės istorijos instituto direktoriaus Andreas'o Wirsching'o pareiškimą 75-ųjų pergalės prieš vokiečių fašizmą metinių išvakarėse. Bendrame žurnalo "Spiegel" straipsnyje jie pavadino Trečiojo Reicho nacionalsocialistinį režimą vieninteliu kaltininku dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios.

"Nuolatinis bandymas pastaraisiais mėnesiais taip begėdiškai perrašyti istoriją reikalauja iš mūsų aiškios pozicijos, kuri, atsižvelgiant į neginčijamą istorinį faktą, iš tikrųjų visai nereikalinga — tik Vokietija pradėjo Antrąjį pasaulinį karą išpuoliu prieš Lenkiją", — rašoma straipsnyje, kuris gali būti laikomas oficialiu Vokietijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimu.

Atrodytų, Vokietija, viena Europos Sąjungos lyderių, padėjo riebų tašką Lenkijos ir Baltijos šalių istorikų insinuacijoms. Bet ne. Lietuvos valstybės gynimo tarybai, kuriai vadovauja prezidentas Gitanas Nausėda, nėra svarbesnės problemos už Rusijos planus atsisakyti Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimo.

"VGT nariai sutarė, kad būsimi Rusijos Konstitucijos pakeitimai ir skelbiami planai oficialiai reabilituoti Molotovo–Ribentropo paktą bei jo slaptuosius protokolus kelia didelį susirūpinimą", — sakoma Lietuvos prezidento administracijos pranešime.

Bet pats nuostabiausias dalykas visoje istorijoje yra dviejų Lietuvos žydų bendruomenės lyderių pareiškimas po prezidento administracijos žinios. Bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir pavaduotojas Seime konservatorius Emanuelis Zingeris visų Lietuvos žydų vardu padarė garsų pareiškimą, smerkdami Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnį.

Šis teiginys paskelbtas oficialioje Lietuvos žydų bendruomenės svetainėje. Joje pateikiami šiurkštūs kaltinimai Rusijos prezidentui, kuris, pasak Kukliansky ir Zingerio, klaidingai interpretuoja istorinius faktus.

"Gerai apgalvotas pono V. Putino melas apie pirmąją nelaimę, sovietų okupaciją ir Lietuvos Nepriklausomybės prievartinį sunaikinimą, skelbiamas tik tam, kad būtų galima jį panaudoti dabartinės nedemokratinės Rusijos imperiniams tikslams. Mes, Lietuvos žydų palikuonys, prieštaraujame tokiam mūsų nepriklausomos Lietuvos pavergimo istorijos falsifikavimui", — sakoma Lietuvos žydų lyderių komentare.

Verta prisiminti, kad būtent Lietuvos konservatoriai, kurių partijos narys yra Emanuelis Zingeris, užsiima istorijos perrašymu ir žydų tautos žudynių vykdytojų aukštinimu fašistinės okupacijos metais. Ir visa tai daroma su tyliu Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kuklansky sutikimu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, ES, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Vokietijos diplomatas pabrėžė doro požiūrio į Antrojo pasaulinio karo istoriją svarbą
Istorikas papasakojo apie paskutinį Antrojo pasaulinio karo mūšį Europoje
Istorikas: Baltijos šalys perrašyti istoriją pradėjo dar prieš pusę amžiaus
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentas pavargo būti nominaliu vadovu: Nausėda apibendrino metų rezultatus

(atnaujinta 17:13 2020.07.10)
Prezidentas Gitanas Nausėda apibendrino pirmųjų kadencijos metų rezultatus ir atsakė į žurnalistų klausimus apie visą Lietuvos politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo spektrą

Nausėda, kaip galima spręsti iš spaudos konferencijos metu išsakytų teiginių, ketina vis labiau kištis į valstybės vidaus politiką, už kurią pagal Konstituciją atsakingos vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios šakos — Vyriausybė ir Seimas.

Pagal Lietuvos Konstituciją prezidentas vadinamas "valstybės vadovu" (VI skirsnis, 77 straipsnis), tačiau jo įgaliojimai yra apriboti. Valstybės vadovas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką (VI skirsnis, 84 straipsnis). Tačiau pirmaisiais prezidentavimo metais Gitanas Nausėda tarptautinėje arenoje ne itin spindėjo. Visuose susitikimuose su pasaulio lyderiais jis vis kartojo mantrą apie Baltarusijos atominės elektrinės pavojų, apie "agresorių iš Rytų" ir graudžiai prašė ES struktūrų pinigais padėti nukentėjusiai nuo koronakrizės Lietuvos ekonomikai.

Gal todėl Nausėda bando sustiprinti savo autoritetą, aktyviai įsikišdamas į vidaus politiką. Jis pirštu grūmoja Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai, o paprastiems žmonėms sako, kad dar šiek tiek, ir savo tautiečiams jis atneš dangaus manų. Juk tik jis, patirties turintis bankininkas, žino, kaip išmaitinti tautą ir kiekvieną lietuvį padaryti milijonieriumi.

Kaip žinote, Lietuvoje yra trys valdžios šakos — įstatymų leidžiamoji (Seimas), vykdomoji (Vyriausybė) ir teisminė (Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai). Yra dar atseit nepriklausoma ketvirtoji valdžia — žiniasklaida.

Kaip žinote, įstatymų leidžiamąją galią žmonės renkasi per bendruosius Seimo rinkimus kas ketverius metus. Ir tada nugalėtojas formuoja valdančiąją koaliciją ir vyriausybę. Prezidentui pagal Konstituciją tvirtinant konkretų kandidatą į ministrus lieka tik patariamasis balsas. Ką jis dažnai ir išnaudoja.

"Taip, aš būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje", — sakė Gitanas Nausėda, tarsi užsimindamas, kad dabartinė valdančioji koalicija ir Vyriausybė neturi to.

"Aš norėčiau, kad būsimasis Vyriausybės vadovas būtų principingas šituo klausimu ir būtų ne atsvara, o parama prezidentui, įgyvendinant šias vertybes, nes jeigu vertybes įgyvendina vienas, du arba trys asmenys arba institucijos, tai yra vienas dalykas", — sakė prezidentas.

O čia, Jūsų Ekscelencija, šiek tiek išsamiau. Kas ir kam turėtų būti parama? Kiek mes žinome, Lietuva yra parlamentinė respublika, turinti tik prezidento valdžios elementus. Ir prezidentas nėra pats svarbiausias asmuo valstybėje, kaip, pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje ar Prancūzijoje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių prezidentas atlieka tik reprezentacinį vaidmenį. Vokietijoje visa valdžia yra kanclerio, o ne prezidento rankose.

Taigi, Lietuvos "valstybės vadovas" turėtų dar kartą atidžiai perskaityti Konstituciją ir persvarstyti savo valdžios užmojus. Verta prisiminti, kad naujausioje Lietuvos istorijoje jau buvo precedentas, kai Seimas apkaltos būdu atleido prezidentą.

Taip, Nausėda nėra Paksas. Ir jo politiniai mecenatai, kurie išsiuntė Nausėdą į tokį atsakingą postą, greičiausiai neleis Seimui surinkti reikiamo balsų skaičiaus. Be to, ir Nausėdos advokatai greitai pasakys, kur toji "raudona linija", už kurios galima tapti Konstitucijos pažeidėju ir sulaukti apkaltos.

Kyla klausimas, kas laimės Seimo rinkimus. Jei atsirevanšuos Gitano Nausėdos globėjai iš konservatorių-liberalų sparno, galima bus pamiršti bet kokią apkaltą.

Su valdančiąja konservatorių-liberalų ir Darbo partijos koalicija, apie kurią jau užsiminė konservatoriai, Nausėda dirbs taikiai. Bet jei dabartinė koalicija liks valdžioje, tuomet prezidentas turės elgtis atsargiau.

Nė mirktelėt nespėsi, ir iš "valstybės vadovo" galima virsti nusikaltėliu, kuris viršijo Lietuvos Konstitucija jam suteiktus įgaliojimus. Galų gale, kaip kažkada sakė vienas TSRS vyriausiasis prokuroras, yra žmogus — bus ir straipsnis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Seimas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Istorikas: Nausėda bando tapti "masinės politinės šizofrenijos" dalimi
Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
RT logotipas, archyvinė nuotrauka

RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija

(atnaujinta 13:01 2020.07.10)
Lietuva uždraudė savo teritorijoje transliuoti penkis RT kanalus. Tai atsitiko per savaitę po to, kai Latvijos valdžia žengė panašų žingsnį. Kita eilėje — Estija, kurios užsienio reikalų ministras taip pat neatmetė panašaus sprendimo galimybės

Kitokios Talino pozicijos šiuo klausimu tikimybė yra menka: tiek atsižvelgiant į tradicinį antirusišką trijų "Baltijos tigrų" sutarimą, tiek atsižvelgiant į tai, kad būtent Estijos valdžia buvo aktyviausia ir nuosekliausia sudarydama kliūtis Sputnik agentūros darbui respublikoje. Kaip žinote, norėdami pasiekti norimą rezultatą, jie ėmė tiesiogiai pulti darbuotojus, grasindami baudžiamuoju persekiojimu.

Vis dėlto įdomiausias visoje istorijoje yra oficialus Vilniaus sprendimo pagrindimas. Pats teiginys, kad RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos Vakarų sankcijos, tariamai tapo priežastimi imtis priemonių prieš "jo" žiniasklaidos išteklius.

Esmė net ne ta, kad šis teiginys yra netiesa, už ką Lietuvos valdžia buvo papeikta, ir šių pastabų autoriai priminė, kad RT neturi nieko bendro su MIA "Rossija segodnia" struktūromis, kurioms iš tikrųjų vadovauja Dmitrijus Kiseliovas.

Dar svarbiau, kad visa tai kadaise buvo: lygiai prieš savaitę, kai Latvijos nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba paaiškino RT transliacijų draudimą, sakydama, kad televizijos kanalai yra "faktiškai kontroliuojami ir prižiūrimi" Dmitrijaus Kiseliovo. Tuomet lygiai tokiu pačiu būdu Margarita Simonian ir Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo akivaizdų Latvijos oficialių struktūrų neprofesionalumą, nes jų sprendimas buvo grindžiamas atvirais beprotiškais teiginiais.

Tuo metu dar buvo galima paaiškinti įvykį atsitiktinumu ir konkrečių vykdytojų klaida: galų gale ne viena sistema neapdrausta nuo diletantų ir tinginių. Tačiau panašiose situacijose atsidūrusiai valstybei — ne "komilfo" viską atšaukti, net jei ją atvirai pakišo jos pačios valstybės pareigūnai.

Tačiau pasikartojus situacijai Lietuvoje, tampa aišku: atsitiktinės klaidos nebuvo ir nėra. Visa tai yra sąmoninga Latvijos ir Lietuvos valdžios pozicija, kurios principas yra "ir taip tiks".

Suprantama, kad draudimas transliuoti RT yra politinis sprendimas. Bet ar to buvo neįmanoma paaiškinti teisiškai "grynesniu" motyvu? Žinoma, galima. Bet tam reikėtų atsakingiems departamentams labiau pasistengti, ieškoti spragų teisės aktuose.

Kadaise būtent ši ypatybė — teisinis miklumas atitikti bent jau išorinį sprendimų nepriekaištingumą — buvo vienas iš svarbiausių Vakarų demokratijos kozirių. Ji atrodė nepaprastai pergalingai tarp kitų politinių sistemų, kurios nebuvo linkusios vargintis dėl oficialių procedūrų.

Bet nuo to laiko nutekėjo daug vandens. RT transliavimo uždraudimo klausimu Baltijos šalys ėjo tokiu keliu, kurį pastaraisiais metais pasirinkdavo visiškai kitos ir daug galingesnės valstybės.

Amerikiečiams mojavimas mėgintuvėliu su neaiškios kilmės milteliais pakeitė tikrai egzistuojančių aplinkybių, kuriomis tarptautinei bendruomenei galima būtų bandyti pateisinti invaziją į Iraką, paiešką. Britai surengė grandiozinį pasirodymą aplink Skripalių apsinuodijimą — ir jiems visiškai ne gėda dėl prošvaisčių, akivaizdžių "skylių" šiuo klausimu. Nyderlandai, teisingumą pavertę savo nacionaliniu prekės ženklu, MH17 bylos nagrinėjime rodo tokius teisinius "kūlvirsčius", kad niekas jau net nesistebi.

Tokių pavyzdžių — ne tik Rusijos, bet ir Kinijos, Irano, Venesuelos ir kitų "​​šalių atsiskyrėlių" — atžvilgiu yra tiek daug, kad jie jau seniai iš retų išimčių virto kasdienybe. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos ir Latvijos valdžios institucijų pozicija RT transliavimo draudimo istorijoje atrodo visiškai organiškai: kam įsitempti, jei to galima nedaryti; pakanka tiesiog pateikti akivaizdžią nesąmonę kaip oficialią poziciją?

Tai netgi turi savo logiką: antirusiškų pažiūrų auditorija, bus patenkinta paaiškinimais apie "Kiseliovą, kontroliuojantį RT" (kaip ir apie "Putiną, kuris apnuodijo Skripalius" arba "Kremlių, kuris numušė "Boeing" virš Donbaso"), ir Vakarai vis dažniau nemato priežasčių švaistyti išteklius Rusijai ir jai prijaučiančioms jėgoms, nes, matyt, laiko šią užduotį įtikinti ir patraukti į savo pusę beprasmiška.

Iš pradžių šį (atvirai apgaulingą) požiūrį sukūrė informacinė, politinė, ideologinė ir net moralinė Vakarų monopolija. Būtent dėl jos tam tikru momentu jie nustojo manyti, kad reikia kruopščiai ir profesionaliai vykdyti savo politiką — tiek apskritai, tiek konkurentų atžvilgiu. Dėl to jie patys nepastebėjo, kaip prarado šią monopoliją, taip pat ir dėl kompetencijų praradimo bei atsipalaidavimo ir įsitikinimo, kad tiks ir taip.

Dabar situacija kitokia. Dabar visos tos pačios jėgos nemato prasmės efektyviai dirbti ir rimtai stengtis vien dėl to, kad pačios susitvarkys, o priešo vis tiek neįtikinsi.

Stebina tai, kad jie rimtai tiki (ir tai patvirtina neseniai priimti Baltijos šalių sprendimai dėl RT), jog toks profesionalus, tiksliau, akivaizdžiai neprofesionalus požiūris nulems jų ideologinę ir geopolitinę pergalę prieš Rusiją.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
RT, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Lietuvoje uždrausta RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT laiko "beprotiškais": čia tai įrodyta praktiškai
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą