Darius Jauniškis, archyvinė nuotrauka

Investicijos šalin. Lietuvos žvalgybos tarnybos pasodins verslą "geležinės uždangos"

(atnaujinta 17:12 2020.07.02)
Lietuvos valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis dar kartą patikino šalies vadovybę, kad žvalgybos agentai saugo Lietuvos ekonomiką

Amžina Lietuvos patriotų kova "už laisvę" įgauna keistų formų. Maža to, kad bet koks nepritarimas valstybės ideologijai šiandien Lietuvoje persekiojimas aršiau nei KGB laikais, Lietuvos slaptosios tarnybos dar pradėjo ir negailestingą kovą su "laisvąja rinka" — kapitalizmo pagrindu. O svarbiausia, kad Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis tai dar deklaruoja su pasididžiavimu.

"Lietuva yra sukūrusi mechanizmus apsisaugoti nuo neigiamų investicijų atėjimo pas mus. Mano giliu įsitikinimu, situacija yra kontroliuojama, informacija teikiama nuolat. Lietuva saugi", — žiniasklaidoje cituojamas Jauniškis.

Taigi, išeina, kad Lietuva, kaip ir sovietmečiu, tiesia geležinę uždangą ne tik aplink valstybės sienos perimetrą, bet ir aplink savo verslininkus. Vienas pagrindinių kapitalizmo dėsnių — "Pigiau, kokybiškiau ir su didesniu pelnu!" — Lietuvoje nebegalioja.

Geriau mokėti daugiau už prastesnės kokybės produktus, bet Lietuvos patriotų nurodytoms įmonėms, nei turėti reikalų su partneriais iš "trečiųjų šalių"? Pasirodo, kad taip. Ir iš karto kyla keblių įtarimų, o gal šios "teisingos" įmonės yra šiuolaikinių politinio elito korupcijos schemų grandys? Korupcijos skandalas su Džo Baideno sūnumi Ukrainoje yra ryškus to patvirtinimas.

Palyginti su Ukraina, Lietuva, aišku, atrodo kaip karosas šalia ryklio — skirtingas mastas. Tačiau modelius galima aiškiai atsekti. Politinis elitas, prisidengęs kova su "agresoriaus pinigais" (Rusija), atšaukia konkursų rezultatus tik todėl, kad dalis sąžiningai kovą laimėjusios bendrovės akcijų priklauso Lietuvai "nedraugiškai" valstybei.

Didžiausiomis "nedraugiškomis" valstybėmis šiandien pripažintos Rusija ir Kinija. Vadovaudamiesi Lietuvos specialiųjų tarnybų logika, dabar turime patikrinti visų didžiausių pasaulio bendrovių akcininkų sąrašus. O jei staiga tarp akcininkų įsiskverbė nepatikimi rusai ar kinai? Ir nepaisant to, kad didžiausios pasaulio kompanijos iš esmės yra tarptautinės. Aš įsivaizduoju, kur tokios įmonės pasiųs Lietuvos žvalgus, kai jie paprašys atskleisti akcininkų sąrašus.

"Mums reikia aiškiai nusistatyti formulę, kas yra ta "raudonoji linija", kur įmanoma suvaldyti rizikas, o kur tiesiog reikia brėžti "raudoną liniją" ir pasakyti labai aiškiai, kad tai yra patikimi tiekėjai ir nepatikimi tiekėjai, yra juodas sąrašas, yra baltas sąrašas", — Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje sakė Laurynas Kasčiūnas.

Trumpai tariant, dabar Lietuvos verslininkai turėtų vadovautis ne verslo logika ir konkretaus sandorio nauda, ​​o Kasčiūno ir Jauniškio nurodymais.

Nenuostabu, kad iškėlus tokį klausimą, užsienio investicijų srautas Lietuvoje sumažės. Jau šiandien stambios pasaulio kompanijos uždaro savo lietuviškus biurus ir vietos elitui sako "Viso gero!".

Konservatoriai ne tik jau prastūmė įstatymą dėl Lietuvos atsisakymo pirkti elektrą iš "nepatikimos" Baltarusijos atominės elektrinės, kurią stato Rusijos "Rosatom", dabar dar nusitaikė į naujausią 5G ryšio technologiją, kurią kontroliuoja kinų "Huawei".

"Esame gavę JAV pasiūlymą pasirašyti deklaraciją dėl 5G saugaus tiekimo, taip pat yra Pompeo pasiūlymas, kad diplomatiniai informacijos srautai eitų tik per saugius kanalus. Deklaraciją su JAV yra pasirašiusi ir Estija, ir Latvija, ir Lenkija, mes nesame, taip pat nesame prisijungę prie Pompeo iniciatyvos", — spaudžia Vyriausybę ir Seimą Laurynas Kasčiūnas, kažkodėl prisidengdamas JAV, o ne Lietuvos interneto vartotojų interesais.

Jei konservatorių siūlomos pataisos "prieš 5G" bus priimtos, tada bus galima pagaliau pripažinti, kad Lietuvoje nėra kapitalizmo, tačiau egzistuoja sovietinio stiliaus planinė ekonomika, visiškai pavaldi valstybinei rusofobijos ir kinofobijos ideologijoms.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
verslas, Laurynas Kasčiūnas, Darius Jauniškis, Valstybės saugumo departamentas (VSD)
Dar šia tema
VSD: Lietuvoje terorizmo grėsmės lygis išlieka žemas
"Pasenęs septynetas": Trampas pasiūlė neįgyvendinamą superreformą
Kasčiūnas ragina užtikrinti technologinę nepriklausomybę nuo nepatikimų gamintojų
JAV leis savo įmonėms bendradarbiauti su "Huawei" dėl 5G tinklo standartų
Svetlana Tichanovskaja

Lietuva priglaudė Tichanovskają ir veržiasi vadovauti frontui prieš Lukašenką 

(atnaujinta 14:47 2020.08.11)
Pagrindinė Aleksandro Lukašenkos konkurentė Baltarusijos prezidento rinkimuose Svetlana Tiсhanovskaja yra Lietuvoje. Ji išvyko į kaimyninę šalį po to, kai opozicijos ir valdžios atstovų pasipriešinimas Minske ir kituose miestuose perėjo į karštąjį etapą

Svetlanos Tichanovskajos pasirodymas Lietuvoje niekuo nenustebino. Būtent Lietuvos sostinėje Baltarusijos opozicionieriai tradiciškai rado prieglobstį nuo pirmųjų protestų 2010 metų gruodžio mėnesį. Nuo to laiko Lietuvos valdžia save laiko pagrindine Baltarusijos demokratijos gynėja.

"Vertybių prasme Vilnius yra tradiciškai artimiausia vieta, nes joje yra buvę Baltarusijos opozicijos ir nepatenkintų režimu istorijos. Antras svarbus faktorius yra geografija. Vilnius yra netoli Minsko. Jei kas nors pasikeis, galite labai greitai ten sugrįžti", — Lietuvos žiniasklaida citavo politologą Lauryną Jonavičių.

Pirmoji žinia, kad Tichanovskaya yra Vilniuje, nuskambėjo iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus lūpų.

"Svetlana Tichanovskaya saugi, ji yra Lietuvoje", — savo Twitter paskyroje parašė Linkevičius.

Matyt, pagrindinę Baltarusijos opozicijos atstovę į Lietuvos sostinę pristatė taip pat Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Išvežė slaptai diplomatiniais kanalais? Klausimas vis dar atviras. Iš pradžių buvo svarstoma, ar Tikchanovskajai bus taikomas dviejų savaičių karantinas, tačiau dabar jau aišku, kas bus.

Pagrindinė užduotis — vadovauti pasauliniam kryžiaus žygiui "prieš Lukašenką" ir taip patraukti pasaulio bendruomenės, ES ir JAV vadovybės dėmesį. Ir tuo pat metu "nušauti antrą kiškį" — įtikinti besiskundžiančias Baltijos kaimynes Latviją ir Estiją boikotuoti elektros energijos pirkimą iš Baltarusijos atominės elektrinės.

Taigi pirmieji raginimai dėl "civilizuoto pasaulio" sankcijų prieš Baltarusijos valdžią pasklido iš Vilniaus.

"Dinamika yra tokia, kad mes tikrai turėtume visu rimtumu kalbėti apie sankcijas Baltarusijai, nes tai, kas vyksta dabar, nė iš tolo neprimena tų represijų, kurias režimas vykdė visus pastaruosius metus", – Lietuvos žiniasklaidai sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Liublino trikampis nori tapti kvadratu

Kaimyninės Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis jau ėmėsi iniciatyvos surengti Europos Sąjungos nepaprastąjį aukščiausiojo lygio susitikimą, skirtą situacijai Baltarusijoje.

"Lenkija yra atsakinga už savo artimiausius kaimynus. Todėl ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis laiške Europos Vadovų Tarybos vadovui Šarliui Mišeliui ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen paragino surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą, susijusį su įvykiais Baltarusijoje <...>. Turime solidariai paremti baltarusius jų siekiuose. Taigi – Lenkijos vyriausybės vadovo iniciatyva Europos Vadovų Tarybai spręsti šį klausimą", –teigiama Lenkijos kabineto spaudos tarnybos pranešime.

Prisiminkime, kad neseniai, liepos 28 dieną, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai paskelbė apie "Liublino trikampio" sukūrimą. Naujojo trijų šalių bendradarbiavimo formato pagrindas yra arši  rusofobija. Taip pat – naujos Žečpospolitos sukūrimas, kuris, kaip ir prieš 400 metų, turėtų tapti konfrontacijos tarp Vakarų ir Maskvos priešakiniu punktu.

Kaip žinote, XVI a. Žečpospolita taip pat apėmė dabartinės Baltarusijos žemes. Taigi visiškai logiška, kad Minskui implantuojant tikrai europietišką demokratiją, "Baltarusijos buferis" tarp Maskvos ir Vakarų taip pat išnyks.

Na, o toliau vystosi loginė grandis. "Asociacija su ES", Baltarusijos ekonomikos žlugimas, TVF kreditavimas ir Baltarusijos Respublikos narystė NATO. O tada, sekdama Liublino trikampio – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – pavyzdžiu,Baltarusija prašo, kad JAV atsiųstų kareivius, šarvuočius ir raketų sistemas, kad apsaugotų dabar "Baltarusijos demokratiją".

Tichanovskaja – "Prezidentė a la Guaido"?

Kad dar labiau išsiskirti iš savo bendraminčių "Liublino trikampyje", Lietuvos politikams suteikiama užuomina. Mums skubiai reikia sušaukti neeilinį Seimo susirinkimą ir dalyvaujant prezidentui ... paskelbti Svetlaną Tichanovskają "išrinkta Baltarusijos Respublikos prezidente". Na, sekant JAV pavyzdžiu, kurios savo laiku paskelbė "Venesuelos prezidentu" buvusį Lotynų Amerikos valstybės nacionalinės asamblėjos pirmininką Chuaną Gvaidą.

O Tikchanovskajos inauguracija, matyt, turėtų būti vykdoma pagal senas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijas, kaipbuvo karūnuotas didysis kunigaikštis Mindaugas, kurį Baltarusijos "zmagarai" taip pat gerbia kaip savo valdovą senovės laikais ir vadina Mindavgu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Linas Linkevičius, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Balsavimas per rinkimus, arhyvinė nuotrauka

Lietuvos rusakalbiai gyventojai, balsuosime?

(atnaujinta 16:01 2020.08.10)
Penktadienį baigėsi pirmasis kandidatų į Seimą priešrinkiminės kampanijos etapas. Tautinės mažumos, kurių Lietuvoje yra beveik 17 procentų, yra iškėlusios savo kandidatus į įvairius politinių partijų ir judėjimų sąrašus. Ar juos palaikys rusakalbiai?

Prieš kiekvienus rinkimus Lietuvos politikai primena, kad šalyje gyvena daugybė potencialių rinkėjų, turinčių nelietuviškas pavardes. Tai lenkai (beveik šeši procentai), rusai (beveik penki procentai), baltarusiai (beveik 1,5 procento) ir kiti daugiau nei 150 tautybių atstovai, kurie nepriklauso, kaip vietiniai patriotai mėgsta save vadinti, "titulinei tautai".

Dalis "nelietuviškų" rinkėjų nepriklausomybės metais lengvai prisitaikė ir netgi sutiko savo pasuose susilietuvinti vardus ir pavardes. Atsirado unikalių vardų — Aleksandras, Sergejus, Vladimiras. O kai kurie Ivanai tiesiog tapo Jonais. "Kraujo šauksmas" nuslopintas ir lietuviškomis pavardžių galūnėmis.

Šiandien šie buvę Lenkijos ir Rusijos, Baltarusijos žydai, graikų totoriai, ukrainiečiai, gruzinai, armėnai ir t.t. aktyviai balsuoja už sistemines Lietuvos politines partijas — už konservatorius, socialdemokratus, liberalus, žaliuosius. Nelite pavardes su lietuviškomis galūnėmis galima pamatyti ir šių politinių asociacijų sąrašuose. Tiesa, ne priešakyje, o sąrašo gale. Maloni išimtis yra konservatorių sąrašas, kuriame garbės vietoje visada pasirodo populiariausias Lietuvos žydas Emanuelis Zingeris. Be to, tarp dvidešimties geriausių liberalų dažnai mirga pavardės iš lenkų diasporos.

Didžioji dalis lenkų ir rusų tradiciškai balsuoja už kandidatus iš dviejų sąrašų. Tai sąlyginės "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga"  ir Darbo partija. Kodėl sąlyginės? Nes būtent šių dviejų politinių asociacijų sąrašuose tarp lenkų ir lietuvių yra daugiausia rusiškų pavardžių. Juk patys rusai dėl asmeninių kai kurių lyderių ambicijų per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų nesugebėjo susivienyti į vieną galingą politinę jėgą. Jie pasiskirstė į dvi partijas — Rusų aljansą, kuriam vadovauja Tamara Lochankina iš Klaipėdos, ir į Lietuvos rusų sąjungą su Sergejumi Dmitrijevu priešaky.
Partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše yra didžioji dalis lenkiškų pavardžių, o Darbo partijos sąraše — lietuviškos. Rusai tik "praskiedžia" šiuos sąrašus.

Uspaskichas: "Aš stosiu krūtine už rusus!"

Pradėkime nuo sąlyginės leiboristų partijos, kuriai vadovauja Viktoras Uspaskichas, charizmatiškasis Lietuvos politikos šou dalyvis. Savo politinės karjeros pradžioje, 2000-aisiais, sėkmingas verslininkas iš savo bendraminčių sukūrė Darbo partiją, o jau per sekančius 2004 metų Seimo rinkimus ji sulaukė stulbinančios sėkmės. Viena vertus, Viktoras yra rusas (gimtinė — Rusijos Archangelsko sritis), kita vertus — "tikras lietuvis", kartais net pamirštantis rusų kalbą.

Viktoras neturėjo ypatingų pasisekimų vyriausybių ir valdančiųjų koalicijų darbe. Tačiau aplink šį asmenį kilo pakankamai skandalų — pradedant tuo metu suklastotu aukštojo mokslo diplomu (2005 metai), kurį pateikė ekonomikos ministras Viktoras Uspaskichas, ir baigiant "juodąja buhalterija" partijoje. Ryškus Darbo partijos vengimo mokėti mokesčius atvejis truko daugiau nei dešimt metų ir jo vadovams baigėsi bauda. O pats Viktoras Uspaskichas netgi paliko savo bendražygių gretas — Darbo partiją.

2015 metais Uspaskichui palikus Darbo partijos pirmininko [areigas, partija apgailėtinai pralaimėjo 2016 metų Seimo rinkimus, net neįveikusi penkių procentų barjero. Tačiau jau 2017 metais Uspaskichas grįžo vadovauti partijai, norėdamas gauti dar vieną Europos Parlamento nario mandatą, kuris, kaip "apsauginis laiškas", gelbsti nuo visų negandų. Dėka rusakalbių rinkėjų balsų, vėl buvo gautas mandatas. O Darbo partija pamažu grįžta į elito gretas.

Kaip rodo naujausios nuomonės apklausos, rudens rinkimuose "darbiečiai" nesunkiai peržengs penkių procentų barjerą ir vėl pateks į Seimą, galbūt net kaip atskira frakcija. Ir tai įvyks "Lietuvos rusų sąjungos", kurios interesus nuolat žada atstovauti Uspaskichas, balsų dėka. Bet, kaip žinote, "pažadėti dar nereiškia vesti". Ir garsus priešrinkiminis lozungas "Aš krūtine stosiu už rusus!" iš Viktoro lūpų yra ne kas kita, kaip šūkis.

Lenkai pamiršo apie rusus

Tiesa, jo politiniai oponentai kovoje dėl rusakalbių rinkėjų balsų — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" bendradarbiaudami su Rusų aljansu, kuriam vadovauja ir europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis — negali pasigirti sėkme.

Pastaraisiais metais lenkai prarado Rusijos rinkėjų lojalumą. Ypač po Ukrainos maidano. Ir viskas dėl neaiškios Rusijos politikos, kuriai aktyviai priešinasi Varšuva, — pagrindinė Lietuvos lenkų gynėja nuo vietinių nacionalistų išpuolių.

Paskutinis "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" frakcijos didelis akibrokštas kovoje dėl rusų balsų buvo balsavimas už Lietuvos Seimo nutarimą, pasmerkiantį Rusiją už "Antrojo pasaulinio karo istorijos perrašymą". Šią rezoliuciją taip pat pasirašė vienintelė Seimo narė iš "Rusų aljanso" Irina Rozova. Dėl kurių ji buvo pasmerkta savo rinkėjų, vadinamųjų "vatnikų".

Rinkimai be pasirinkimo

Taigi spalio mėnesį artėjančiuose parlamento rinkimuose Lietuvos rusams bus sunku pasirinkti. Dar kartą pasiduoti Viktoro Uspaskicho žavesiui ir pažadams, balsuoti už Darbo partiją ir jos kandidatų sąrašą vienmandatėse rinkimų apygardose ar pasitikėti kelių politikų, turinčių rusiškas pavardes, autoritetu  partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše?

Prieš spalio mėnesį vyksiančius rinkimus Sputnik Lietuva dar ne kartą grįš prie šios temos. Bandysime nešališkai papasakoti apie šių dviejų politinių asociacijų kandidatų į deputatus pranašumus ir trūkumus, kad padėtume rusakalbiams rinkėjams apsispręsti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Seimas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Elektros energija, archyvnė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje pabrango trečdaliu

(atnaujinta 15:43 2020.08.11)
Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra brango visose trijose Baltijos šalyse, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje ir Latvijoje didmeninė elektros energijos kaina šoktelėjo po 32 proc. iki 40,16 Eur/MWh, Estijoje — 27 proc. iki 36,30 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina kilo iki 2,25 Eur/MWh.

"Kainų augimą Baltijos šalyse lėmė mažesni energijos srautai iš Suomijos bei Švedijos, tačiau išaugę srautai iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Didžiausią įtaką kainoms Šiaurės šalyse praėjusią savaitę darė sausesni nei įprastai orai, dėl kurių regione sumažėjo hidrobalansas. "Nord Pool" regione praėjusią savaitę 39 proc. sumažėjo bendra vėjo gamyba ir tai taip pat prisidėjo prie kainų augimo", — sako elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad elektros energijos suvartojimas buvo didžiausias Lietuvoje.

Tuo pačiu pranešama, kad rugpjūčio 3-9 dienomis elektros energijos gamybos apimtys visose Baltijos šalyse išaugo 18 proc. iki 295 GWh.

Lietuvoje šis rodiklis augo 7 proc. iki 105 GWh, Estijoje — 3 proc. iki 89 GWh, o Latvijoje jis išaugo net 57 proc. iki 101 GWh.

Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros.

Pažymima, kad palyginus su ankstesne savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje ir Latvijoje išaugo 2 proc., atitinkamai iki 219 GWh ir 128 GWh, o Estijoje 5 proc. iki 132 GWh. Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 3 proc. ir siekė 479 GWh.

Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, elektra
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė