Выступление президента Литвы Гитанаса Науседы перед Сеймом

Pokarantininiai reitingai. "Valstiečiai" aplenkė konservatorius paklaida ar tendencija?

(atnaujinta 13:12 2020.07.13)
Lietuvoje paskelbti pirmi pokarantininiai partijų reitingai. Nors atskirų apklausų laikotarpis beveik identiškas, tačiau vienu atveju pirmauja konservatoriai, kurie pastaruoju metu visada buvo pirmoje vietoje, o kitu — jau "valstiečiai". Ką visa tai galėtų reikšti?

Lietuvoje paskelbti pirmi pokarantininiai partijų reitingai. Ką jie rodo?

"Spinter tyrimų" birželio 18–26 dienomis atlikta apklausa parodė, kad "Tėvynės sąjunga" Seimo rinkimuose gautų 16,4 procentų rinkėjų balsų, o "valstiečiai" — 12,9 procentų. Birželio 5–13 dienomis vykdyta "Vilmorus" apklausa parodė, kad konservatorių populiarumas siekia 14,3 procento, o "valstiečių" — 13,4 procento. Tuo tarpu "Baltijos tyrimų" birželio 15–25 dienomis atlikta apklausa parodė, kad pirmoje vietoje jau "valstiečiai" su 16,8 procento balsų, o konservatoriai su 13,6 procento balsų — antroje.

Kitaip tariant, apklausų laikotarpis beveik identiškas, bet vienu atveju pirmauja konservatoriai, kurie pastaruoju metu visada buvo pirmoje vietoje, o kitu — jau "valstiečiai". Kaip tai vertinti — valdantieji perlaužė situaciją?

Pirmiausia, reikia pažymėti, kad visos apklausos turi kelių procentų paklaidą. Antra, ateityje skaičiai dar gali pasikeisti. Todėl anksti kalbėti apie tai, kad "valstiečiai" galutinai perėmė iniciatyvą. Tačiau akivaizdu, kad jie iš esmės "išlygino rezultatą", ir šiame kontekste kyla du klausimai. Pirmas — kaip jiems tai pavyko? Antras — konservatoriams metas sunerimti?

Kaip logiškai pažymėjo politologė Rima Urbonaitė: "Yra akivaizdu, kad valstiečių reitingas kyla. O kyla dėl to, kad <...> su sveikatos krize, pažymiu, ne ekonomine, bet būtent su sveikatos krize, pavyko susidoroti. Sveikata yra svarbus dalykas, natūralu, kad žmonės tai įvertino. Aurelijaus Verygos bei Sauliaus Skvernelio palankūs reitingai taip pat susikonvertavo į partijos reitingo kilimą".

Manytina, kad įtakos turėjo ir sprendimas dėl vienkartinių socialinių išmokų bei teigiama prezidento nuomonė apie valdžios kovą su koronavirusu, o skandalas dėl susisiekimo ministro, priešingai, nesuveikė. Tačiau svarbios ne tiek priežastys, kiek faktas, kad konservatorių pergalė rinkimuose daugiau negarantuota.

Galbūt todėl jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad po rinkimų partija pasiruošusi dirbti koalicijoje su visais, išskyrus "Lenkų rinkimų akciją". Norisi paklausti — ir su "valstiečiais", su kuriais dabar verda žūtbūtinė sisteminė kova, ir su socdemais, kurių ideologija priešinga, ir su "Darbo partija", kurios reputacija yra abejotina? Nejaugi taip norisi valdžios, ir viskas taip blogai, kad deklaruotos vertybės daugiau nieko nereiškia?

Akivaizdu, kad konservatorių padėtis ir taip nebuvo ideali, kadangi pergalė rinkimuose negarantuotų jiems parlamentinės daugumos, o dabar ji dar labiau pablogėjo. Kita vertus, fundamentaliai situacija nepasikeitė.

"Valstiečiai" gali surinkti daugiau balsų, bet kaip ir konservatoriai, vieni valdančiosios koalicijos jie suformuoti negalės. Kuo daugiau balsų, tuo mažiau partnerių reikės, bet jų reikės bet kuriuo atveju. Žinoma, LVŽS turi daugiau potencialių sąjungininkų nei "Tėvynės sąjunga" (trečioje vietoje visose apklausose įsitvirtinę socialdemokratai, "Darbo partija", galimai "Laisvė ir teisingumas" ir lenkai), bet kiek stebina Ramūno Karbauskio politinis neatsargumas.

Pavyzdžiui, kaip derėtis dėl koalicijos su socdemais, jeigu sakai, kad jie, "jeigu gaus pakankamai balsų, kad galėtų su konservatoriais ir liberalais sudaryti daugumą, tą padarys bet kokiu atveju". Arba "valstiečių" sprendimas nutraukti susitarimą dėl bendrų kandidatų kėlimo su socdarbiečiais (taip, pastarieji gali neperžengti 5 procentų barjero ir todėl nėra labai svarbūs partneriai, bet jie gali ką nors laimėti vienmandatėse apygardose, ir tų kelių balsų gali prireikti naujai koalicijai). Su Remigijumi Žemaitaičiu, kuris dabar vienas iš "Laisvės ir teisingumo" lyderių, Karbauskio santykiai irgi ne patys geriausi.

Trumpai tariant, pirmieji pokarantininiai reitingai rodo, kad "valstiečių" populiarumas ir šansai suburti naują centro-kairės koaliciją padidėjo. Tačiau Karbauskiui reikia elgtis atsargiau ir konstruktyviau, kad nepralaimėtų didžiąja dalimi jau laimėto žaidimo. Tuo tarpu konservatoriams dar aštriau iškilo rinkėjų bazės, kuri daro iš jų amžiną opoziciją, praplėtimo problema. Didžiausia intriga — kiek partijų galiausiai peržengs 5 procentų barjerą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
partijos, rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (53)
JAV karinis konvojus ir vietiniai gyventojai netoli Qamishli miesto Sirijoje

Kaip Šaltojo karo laikais kodėl Amerikai naudinga peržiūrėti santykius su Rusija?

(atnaujinta 15:11 2020.08.15)
Didelė grupė įtakingų JAV ekspertų pasirašė straipsnį apie būtinybę permąstyti Amerikos santykius su Rusija. Lūžio pradžia ar eilinė amerikietiškoji gudrybė?

Retkarčiais Vakaruose pasirodo tyrimai, kuriuose ekspertai — blaiviai mąstantys realistai — atsargiai pasisako už dialogo su Rusija normalizavimą. Tačiau tai epizodinis reiškinys. Pagrindinė tendencija — nulinės sumos žaidimas su Maskva visose srityse.

Ir štai šiame fone jau didelė grupė gerai žinomų JAV ekspertų paskelbė straipsnį, kuris vadinasi "Laikas permąstyti mūsų politiką Rusijos atžvilgiu". Ar galima sakyti, kad Amerika pagaliau suprato, jog su Maskva reikia kalbėtis ir ieškoti kompromisų, o ne konfliktuoti? Nevisai taip.

Jeigu hipotetinis JAV prezidentas nuspręstų vadovautis pateiktais savo ekspertų pasiūlymais kaip vadovėlio tiesomis, Rusija galėtų pasakyti — pagaliau. Pagrindinė šių patarimų esmė — konkurencijos ir bendradarbiavimo, sulaikymo ir įtampos mažinimo derinimas JAV politikoje Rusijos atžvilgiu. O jeigu bus tęsiamas dabartinis kursas, kyla grėsmė Amerikos nacionaliniams interesams, ir kaina per didelė — tuo labiau, kad Rusijos, kaip teigiama straipsnyje, amerikiečiai nepakeis, ir reikia vesti dialogą ne su Rusija, kurios nori JAV, o su Rusija, kuri yra.

Esminė straipsnio frazė, kuri geriausiai apibūdina aukščiau minėtą prieigą: "Mūsų strateginė poza turėtų būti ta, kuri gerai mums tarnavo Šaltojo karo laikais". Kitaip tariant, sutariame dėl ko nesutariame, padaliname įtakos sferas ir konstruktyviai sugyvename, pripažindami vieni kitų interesus.

Regis, labai prasmingas požiūris. Bet velnias, kaip sakoma, slypi detalėse. Rusijos atveju, galimai, labai norėtųsi patikėti tokios pozicijos nuoširdumu, bet, matyt, nelabai išeitų, nes priežastys, kodėl JAV ekspertai staiga pasidarė tokie konstruktyvūs, pakankamai aiškios.

Jie, pavyzdžiui, siūlo stiprinti ginklų (taip pat branduolinių) kontrolės režimą. Atrodytų, gera mintis. Bet viskas, greičiausiai, dėl to, kad Rusija pralenkė JAV viršgarsinės ginkluotės srityje, ir dabar reikia pasirašyti tokią sutartį, kuri panaikintų arba apribotų šį Maskvos pranašumą. O kai situacija pasikeis JAV naudai, šios sutarties galima bus atsisakyti.

Arba kita gudrybė. JAV strategai siūlo stiprinti trišalį Amerikos, Rusijos ir Kinijos dialogą. Teoriškai ir vėl gera idėja. Tačiau viskas ne dėl įtampos mažinimo pasaulyje, o dėl Rusijos atplėšimo nuo Kinijos Vašingtono konflikte su Pekinu, nes kovoti iš karto su dviem, kurie dar ir draugauja, Amerikai sunku. O kai galios balansas pasikeis JAV naudai (Kinijos grėsmė bus neutralizuota), tada vėl galima bus imtis Rusijos.

Tuo tarpu amerikiečiai supranta, kad Maskvai bus sunku patikėti jų nuoširdumu. Tad, kaip "morka" siūloma lankstesnė sankcijų politika — operatyvus jų sušvelninimas už reikiamus Rusijos žingsnius. Tačiau akivaizdu, kad tai labai silpnas stimulas. Gorbačiovo ir Jelcino laikai, kai Maskva galėjo patikėti gražiais žodiniais Vašingtono pažadais liko tolimoje praeityje (jau nekalbant apie tai, kad Vakarų sankcijos net skatina Rusijos raidą). Šiandien Kremlius supranta, kad Amerika visada staiga pradeda kalbėti apie "paliaubas", kai atsiduria nepalankioje padėtyje.

Tokiu būdu, visi tokie "rašinėliai" yra verti dėmesio tik rimtų praktinių žingsnių, patvirtinančių jų realumą, kontekste. O ką mes matome praktikoje — Ukrainoje žlugdomas Minsko procesas; dedamos visos įmanomos pastangos, kad būtų sustabdytas "Šiaurės srauto-2" projektas; NATO vis kariauja su mitine "rusiška grėsme"; Amerika išeina iš sutarčių bei štampuoja sankcijas Rusijos atžvilgiu ir taip toliau.

Kitaip tariant, nereikia iš karto išmesti aptariamo straipsnio į šiukšlių dėžę, bet ir vertinti jį reikia labai santūriai, nes praktika kol kas yra visiškai priešinga. Atitinkamai, palaukime, kas bus toliau — galbūt, po prezidento rinkimų Amerika iš tiesų pakeis savo poziciją santykiuose su Rusija. Tačiau patikėti tuo labai sunku.

Šventas, kas tiki...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
tarptautiniai santykiai, JAV, Rusija
Dar šia tema
Kieno tiesa, tas ir stipresnis — kodėl JAV bijo rusiškos "propagandos"?
Trampas paskelbė, kad nori pakviesti Putiną į G7 susitikimą  
Politologas: Rytų Europa bijo neįvykdyti "JAV rusofobijos normų"
Rusijos URM įvertino situaciją dėl "Nord Stream-2"  
Minskas protestai, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos įvykiai: kas stovi siekių nuversti Lukašenką?

(atnaujinta 20:35 2020.08.14)
Jau kelinta diena, kaip Baltarusijos prezidento rinkimus eilinį kartą laimėjus Aleksandrui Lukašenkai, Minske bei kituose šalies miestuose tęsiasi neramumai

Sisteminei žiniasklaidai piešiant tariamos "kovos prieš diktatorių" įvaizdį, akivaizdu, kad Lukašenką siekiama nuversti. Atitinkamai reikėtų paklausti: kas už šių siekių stovi? Kokios jėgos? Kokie interesai?

Prieš atsakydami į šiuos esminius klausimus, vis dėlto truputėlį stabtelėkime ir pažymėkime, kokia, bendrai paėmus, yra Baltarusijos socialinė-istorinė situacija...

Baltarusijos situacija

Taigi: Baltarusijoje, kur nuo 1994 metų šeimininkauja Lukašenka — priešingai nei kitose buvusiose TSRS respublikose — neįvyko nei privatizacijų, nei tarybinio paveldo naikinimo vajus. Todėl šalyje liko nemaža socializmo liekanų, kurios dar XXI amžiaus pradžioje laidavo išskirtinį Baltarusijos socialinį stabilumą.

Vis dėlto, nieko nėra amžino: šios liekanos išgyvena eroziją. Be to, daug reiškė — ir iki šiol reiškia — Rusijos teikiama materialinė bei finansinė parama. Pagaliau, pati 26-erius metus gyvuojanti Lukašenkos sistema, spėjusi įgyti ir tam tikrų feodalinių požymių, spėjo gerokai perpūti bei išsigimti — šitai atsispindi ir biurokratiniame aparate, ir, tiesą pasakius, paties Lukašenkos laikysenoje.

Pagaliau, paskutinį dešimtmetį Baltarusijoje laipsniškai kyla ir maisto, ir kitų pragyvenimo reikmių kainos, tuo tarpu daugumos atlyginimai stovi vietoje: atitinkamai krenta gyventojų perkamoji galia, blogėja jų materialinė padėtis.

Ir ką gi? Būdami tokioje situacijoje, jie girdi pasakas apie klestėjimą ir gerovę Vakaruose. Dalis natūraliai šito trokšta: juk, pažvelgus iš paprasto miesčionio pozicijų, Vakarų imperialistinio kapitalizmo sirenų giesmė — iš tikrųjų gundanti...

Baltarusiško "Maidano" grėsmė

Panašiais pažadais patikėjo nemaža dalis Ukrainos žmonių: nusivylę Viktoro Janukovyčiaus administruotu kriminaliniu kapitalizmu, jie įsigeidė "kelio į Europą" — tiktai tam, kad papildytų ES pigios darbo jėgos rezervus, o pati Ukraina, tuo tarpu — toliau skurstų, vietos bei užsienio oligarchų plėšiama.

Žinodama tai, didžiulė dalis baltarusių supranta, kokias "šviesias perspektyvas" jiems atvertų baltarusiškas Maidano varianytas — ir todėl, koks ydingas bebūtų Lukašenka, vis dėlto renkasi remti "Batką". Ir šią paramą, kaip matyti, išreiškė per įvykusius rinkimus.

Tačiau, kaip ten bebūtų (ar 80% nubalsavo, ar mažiau), toji Baltarusijos piliečių dauguma — o ji YRA dauguma — vis dėlto pasyviai sėdi namuose. Tuo tarpu kol mažumoje esantys opozicionieriai (kurių spektras — nuo liberalų iki neonacių) ryžtingai mobilizuojasi ir tiesiog siautėte siautėja gatvėse, Lukašenkai priešiškoms jėgoms padėdami sudaryti kone visuotinės "tautos kovos prieš diktatorių" įvaizdį.

Kodėl Lukašenkos rėmėjai tyli?

Šioje situacijoje, Baltarusijoje "klausimas numeris vienas" — kaip dalyką taikliai įvardijo Sergejus Kurginianas, yra Lukašenką parėmusios sociumo dalies, žodžiu, "Batkos" elektorato, mobilizavimo klausimas (pavyzdžiui, 2012 metų vasarį Rusijos visuomenė panašiai mobilizavosi prieš "spalvotos revoliucijos" iniciatorius; panašiai mobilizuojasi Venesueloje Maduro šalininkai prieš JAV penktosios kolonos veikėjus ir pan.). Bet kodėl tai nevyksta?

Iš tiesų, reikia pripažinti — pirma — kad Lukašenkos elektoratas yra iš esmės pasyvus, apolitiškas ir, šiuo požiūriu, sunkiai mobilizuotinas; ir — antra — kad pats Lukašenka savo veiksmais tiek vidaus, tiek išorės politikos požiūriu, smarkiai susilpnino savo autoritetą jų akyse. Vidaus problemas žinome: jas jau nurodėme aukščiau.

Lukašenkos nuodėmės

Tuo tarpu užsienio politikos požiūriu pakanka prisiminti palyginti šviežią skandalą apie trisdešimties Rusijos piliečių, siejamu su vadinamąja "Vagnerio" kompanija, areštą Baltarusijoje: pats Lukašenka tada pradėjo skalambyti apie tariamą "Kremliaus sąmokslą" jį nuversti...

Žinoma, nei Vladimiras Putinas, nei Kremlius apskritai, tokių ketinimų neturi: tiek Rusijos valdantysis elitas, tiek Rusija apskritai neabejotinai suinteresuota Baltarusijos stabilumu ir tokių tikslų neturi bei turėti negali.

Todėl nenuostabu, kad kyla versijos, jog šį incidentą iš užkulisių organizavo Ukrainos banderinio režimo specialiosios tarnybos. Tuo tarpu Lukašenka, panašu, šituo akiplėšišku žygiu tikriausiai siekė padaryti reveransą Vakarams, savotiškai jiems įsiteigti, pasisiūlyti jiems "savu" — bet akivaizdu, kad Vakarai jo priimti nesiruošia...

Taigi, Lukašenka lieka ant savotiško "ledo". Ir dabar yra priverstas — su daugiau mažiau patikima (o kiek — pamatysime greitu metu...) Baltarusijos represinių struktūrų pagalba — kautis prieš baltarusiškojo "Maidano" organizatorius bei vykdytojus...

JAV ir Vakarai — tikrieji baltarusiškojo "Maidano" šeimininkai!

Kaip žinia, jau ne pirmą ir ne antrą dieną besitęsiančius neramumus aktyviai remia bei kuruoja ir Lietuva, ir Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje bei Lenkijoje besibazuojantys "demokratijos ir laisvės" eksportuotojai... Na, o dabar, į Lietuvą pabėgus rinkimus prieš Lukašenką pralaimėjusiai Svetlanai Tichanovskajai, iškyla bent teorinė tikimybė, kad pastaroji bus paskelbta "tikrąja" Baltarusijos prezidente...

Ir, žinoma — dėl nemažos dalies susiklosčiusios situacijos yra kaltas pats Lukašenka. Šiuo požiūriu nereikia turėti jokių iliuzijų: nei dėl Baltarusijos vidaus padėties, nei dėl oportunistinio, netgi šlykštaus pastarojo elgesio Rusijos atžvilgiu. Ir vis dėlto — vienintelė alternatyva Lukašenkai — tai Ukrainos scenarijaus pasikartojimas, Baltarusijos valstybės išparceliavimas ir baltarusių išsiuntimas į ES pigios darbo jėgos forma.

Taigi, tokią alternatyvą ir siūlo vadinamosios "orumo" revoliucijos autoriai. Ir kas gi jie tokie? Na, šitai aiškiai pasakė neseniai per LRT eterį su Žmonių partijos patriarchu Vytautu Landsbergiu šnekučiavęsis eksministras Petras Vaitiekūnas, paraginęs Lietuvos valdžią nedelsiant kreiptis į "partnerius" nurodymų, ką gi daryti su Tichanovskaja, kaip gi "laisvinti" Baltarusiją...

Į kokius būtent "partnerius"? Ogi — visų pirma — į Vašingtoną, paskiau į Briuselį ir, galų gale — į Varšuvą! Taip, būtent čia — ir tai juk parodo aiškiai, kad už to, kas šiandien vyksta Baltarusijoje, be pagrįsto dalies žmonių nusivylimo Lukašenka, stovi ne kas kita, kaip Vakarų, o būtent, Amerikos imperijos interesai.

Kokie interesai? Interesai turėti dar vieną bananinę respubliką ant Rusijos slenksčio, kurioje galėtų būti dislokuotos dar didesnės NATO pajėgos galimai karinei avantiūrai prieš Rusiją — šalį, kuri, šiaip ar taip, bet nekapituliuoja prieš JAV terorą.

Šitokiame fone, aišku, reikia mąstyti realistiškai, o būtent: suprasti, kad koks Lukašenka bebūtų, vis dėlto, jis ir tiktai jis gali išgelbėti Baltarusiją nuo pražūties, jis ir tiktai jis gali atkurti tvarką bei stabilumą šalyje. Būtent šito ir jam, ir baltarusių tautai ir vertėtų palinkėti!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Prancūzija, archyvinė nuotrauka

Ant viruso bangų. Šalys ruošiasi naujiems protrūkiams

(atnaujinta 17:16 2020.08.15)
Šiuo metu užkrėstųjų skaičius pasaulyje viršija 20 milijonų, mirčių fiksuojama 750 tūkstančių. Ir nors Rusija jau užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną, PSO ekspertai įsitikinę, kad pandemija netrukus nesibaigs

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Koronavirusinė infekcija neatsinaujina: kai kuriuose regionuose sergamumas mažėja, kituose — fiksuojami pakartotiniai protrūkiai. Užkrėstųjų skaičius viršijo 20 milijonų, mirčių — 750 tūkstančių. Ir nors Rusija jau užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną, PSO ekspertai įsitikinę, kad pandemija netrukus nesibaigs. RIA Novosti išsiaiškino, kuriose šalyse pavyko suvaldyti epidemiją, o kuriose virusas dar nekontroliuojamas.

Į mokyklą — taip, į darbą — ne

Penki milijonai — maždaug tiek pat gyventojų Naujojoje Zelandijoje, Kongo Respublikoje ar Slovakijoje. Tiek pat pacientų, sergančių COVID-19, per šešis mėnesius buvo nustatyta JAV. Kiekvieną dieną fiksuojama apie 50 tūkstančių naujų atvejų ir tūkstantis mirčių. Ekspertai atkreipia dėmesį į testavimo mastą, tačiau tikroji statistika tikriausiai yra dar blogesnė.

Vakcinos nuo COVID-19 gamyba gamykloje Binnopharm, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Dinamika slegia. Per pirmąsias 99 epidemijos dienas susirgo milijonas žmonių. Antrasis milijonas — per 43 dienas, trečiasis — 28, ketvirtasis — 15 (iki liepos 23 dienos). Kritiškiausios valstijos —  Kalifornija, Florida, Teksasas, Niujorkas ir Džordžija — sudaro 40 procentų užsikrėtusiųjų.

Nedarbas didžiulis. Netrukus prasidės mokslo metai. Tyrėjai mano, kad vidurinių mokyklų moksleiviai yra tokie pat viruso nešiotojai kaip ir suaugusieji. Su jaunesniais neaišku. Amerikos pediatrų akademijos ir vaikų ligoninių asociacijos duomenimis, per mėnesį atvejų skaičius padidėjo 90 procentų.

Nuo liepos 9 iki rugpjūčio 6 dienos buvo užsikrėtę beveik 180 tūkst., iš viso per epidemiją — daugiau nei 380 tūkst. Be to, yra įrodymų, kad vaikai iki penkerių metų yra labiau užkrečia nei suaugusieji. Donaldas Trampas tokias prielaidas atmeta, sakydamas, kad nėra jokios rizikos ir mokyklas galima saugiai atidaryti.

Мобильный пункт приема крови на антитела в Челси, США
© REUTERS / BRIAN SNYDER
Mobilus antikūnų kraujo turimų centras Čelsyje, JAV

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas sutinka su Trampu. Jis mano, kad tęsti studijas yra šalies moralinė pareiga. Škotijoje vaikai atsisėdo prie savo darbo stalo rugpjūčio 11 dieną, antradienį. Anglijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje jie neskuba, kalbama apie rudenį. Žinoma, jie imsis visų būtinų sanitarinių priemonių. Bet lankyti užsiėmimus būtina.

Didžiojoje Britanijoje savaitgalį buvo užfiksuota 1 062 naujų atvejų —  didžiausias rodiklis nuo birželio mėnesio. Neatmetama galimybė vėl uždaryti barus ir pabus.

Nedarbas pasiekė dešimties metų aukščiausią lygį. Vasarą net didžiausios įmonės — "HSBC", "Airbus", "Dyson" ir kitos — paskelbė apie atleidimus.

Europa auga

Kelios apribojimų sušvelninimo savaitės Europai kainavo naują protrūkį. Danijoje sergamumas didėja 67 iš 98 savivaldybių.

Vokietija ruošiasi antrajai bangai: praėjusią savaitę statistika pablogėjo pirmą kartą nuo liepos vidurio. Visi atvykstantys į šalį privalės atlikti testus.

Prancūzijoje vaizdas toks pats. Kaukės viešose vietose būtinos visiems vyresniems nei 11 metų. Pažeidėjams skiriama 135 eurų bauda, ​​o jei bus pagauti tris kartus — šešis mėnesius kalėjimo. Turistinėse vietose režimas yra švelnesnis.

Ispanijoje, Nyderlanduose, Belgijoje — tas pats. Tačiau Italijoje, ypač nukentėjusioje nuo pandemijos, viskas yra daug geriau. Naktiniai klubai ir mokyklos ten vis dar uždaryti, būtinos kaukės ir atstumas, tačiau žmonės mėgaujasi vasara: jie sėdi restoranų verandų, vaikšto gatvėmis ir geria vyną iš "buchette del vino". Dar Renesanso laikais pasirodė maži langeliai, iš kurių pardavinėjo alkoholį, o epidemijų metu vadinamieji maro langai leido nusipirkti maisto ir gėrimų nerizikuojant užsikrėsti.

Туристы в Ницце
© REUTERS / ERIC GAILLARD
Turistai Nicoje

Kol Europa pamažu išeina iš krizės, virusas siautėja Brazilijoje ir Indijoje. Didžiausioje Pietų Amerikos šalyje užsikrėtusiųjų skaičius viršijo tris milijonus, per dieną ten užfiksuojami 23 tūkstančiai naujų atvejų. Neseniai po ligos pasveikęs šalies prezidentas Jairas Bolsonaru "optimistiškai" teigė, kad nereikia bijoti viruso, nes anksčiau ar vėliau užkrės visi.

Indijoje — apie 2,2 milijono užkrėstų, per dieną užregistruota 62 tūkst. atvejų.

Nuolatinis nestabilumas

Japonijoje per savaitę pagausėjo dešimt tūkstančių, iš viso 50 tūkst. Valdžia išlieka rami, nors infekcija plinta greitai: gegužę nepaprastoji padėtis šalyje buvo panaikinta, liepos pradžioje užsikrėtė 20 tūkst., mėnesio pabaigoje — 30 tūkst., rugpjūčio 3 dieną — 40 tūkst. Aičio prefektūros gubernatorius paskelbė vietinę ekstremalią situaciją, ragindamas žmones likti namuose ir įmonėms dirbti nuotoliniu būdu.

Kinijoje, Pietų Korėjoje ir Vietname yra daug ramiau, per dieną nustatoma dešimtys naujų atvejų. Pasaulio sveikatos organizacija giria šias šalis už sėkmingą viruso užkrėtimą. Viskas dėka griežtos disciplinos.

PSO pagyrė Naująją Zelandiją. Ir iškart — pirmą kartą per 102 dienas — buvo nustatyta naujų atvejų. Visi keturi atvejai yra tos pačios šeimos nariai iš Oklando. Trečiadienį mieste buvo įvestas trečias apribojimų lygis: barai, restoranai, parduotuvės uždaryti, o į lauką galima išeiti tik skubiais reikalais. Tai patvirtina dar vieną PSO įspėjimą: virusas niekur nedingo ir niekas neturėtų atsipalaiduoti.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje