RT logotipas, archyvinė nuotrauka

Auklėjimu nekvepia. Žiniasklaidos laisvės gynėjams Lietuvoje spragtelėjo per nosį

(atnaujinta 11:50 2020.07.16)
Tarptautinė nevyriausybinė organizacija "Žurnalistai be sienų" sukritikavo Lietuvą ir Latviją dėl RT televizijos kanalų transliacijos draudimo

Dainingieji rusofobai

2004 metais pasirašydamos ES narystės sutartį, Baltijos šalys pažadėjo laikytis Europos demokratijos ir žodžio laisvės normų. Tačiau laikui bėgant šie pažadai buvo pamiršti. O šiandien jie bando primesti Senajai Europai savo požiūrį į šias sąvokas.

Jei pasigirti ypatingais ekonominio ir socialinio gyvenimo laimėjimais ES nepavyksta, tai priminti apie save gausioje Europos šeimoje galima bent jau garsiais aimanavimais prieš buvusius "brolius TSRS". Ir kuo jie bus garsesni ir neadekvatūs, tuo daugiau gailesčio pavyks sukelti. O ten, žiūrėk, ir papildomą mėsos gabalą pametės iš bendro Europos dubens, kad nors trumpam nutiltų baltų lojimas.

Mopsas ir Jorkšyras

Tačiau kartais Baltijos miniatiūrinių šunų lojimas, virstantis isterija, pradeda erzinti Europos dogus. Ir tada pasigirsta įspėjamasis riaumojimas. Dabar Baltijos šalių prašoma nusiraminti. Autoritetinga tarptautinė organizacija "Žurnalistai be sienų" pabadė nosimis į smėlį Lietuvos-Estijos-Latvijos mopsus.

Per šimtmečius išplėtotos Europos demokratijos ir žodžio laisvės normos reikalauja pagarbos visų diskusijose ar ginče dalyvaujančių šalių nuomonei. Kalbančiojo pertraukimas tarp aristokratų yra nepadorumo viršūnė. O grubiai užčiaupti burną padorioje visuomenėje — blogo tono ženklas.

Žiniasklaida — politikos ir ideologijos laidininkai

Žiniasklaida yra visos Europos ir pasaulinių ginčų, susijusių su įvairių problemų spektru, moderatorė. Per ją valstybių vadovai ir autoritetingi žmonės savo nuomones perduoda plačiajai visuomenei. O ji, savo ruožtu, priima arba atmeta siūlomą "plėtros kelią". Ir kuo daugiau ir teisingiau dirba viena ar kita žiniasklaidos priemonė, tuo aukštesni jos reitingai.

Vienu metu informacijos srityje dominavo Amerikos ir Didžiosios Britanijos informacijos monstrai, pavyzdžiui, CNN, BBC, Reuters. Rusija į šį lauką delegavo Sputnik ir RT. Viskas pagal civilizuotas pasaulinių diskusijų normas. Ir visa pasaulio bendruomenė gavo naudos iš to. Galų gale, tiesa gimsta tik išklausius įvairias nuomones.

Už ausų pritempti argumentai

Civilizuoti Vakarai tai supranta, tačiau Baltijos šalių limitrofai — ne. Be jokių tvirtų argumentų diskusijose ir ginčuose Lietuva, Latvija ir Estija nusprendė eiti pasipriešinimo keliu — "neleisti Rusijos

propagandai" pasiekti savo piliečių protų. Pirmiausia buvo uždaryti Rusijos televizijos kanalai (Pervyj Baltijskij, Rusija, NTV). Iš Briuselio regioninio komiteto Baltijos šalims užsiminė, kad padori visuomenė taip nedaro. Jie neišgirdo, praleido pro ausis. Ir štai dar vienas įspėjimas.

"Užuot uždrausdamos žiniasklaidos darbą, remdamosi nepagrįstomis priežastimis ir abejotinais teisiniais pagrindais, šalys turėtų reikalauti, kad visos žiniasklaidos priemonės garantuotų redakcijų nepriklausomumą. Tik tokiu atveju gali būti taikomos teisinės sankcijos, prižiūrint teisinėms struktūroms... Žiniasklaidos uždraudimas ar uždarymas nėra sankcijų, paskelbtų Dmitrijui Kiseliovui, dalis. Nepaisant Rusijos propagandos agresyvumo Europoje, ES sankcijos nėra teisėta ar tinkama kovos su ja priemonė", — pareiškė "Reporteriai be sienų", atsakydami į Rygos ir Vilniaus bandymus blokuoti RT transliavimą.

Atsakymas — vėl tie patys už ausų pritempti argumentai.

"Apskritai, situacija gali būti išspręsta labai paprastai. Rusija palieka okupuotas Ukrainos teritorijas, tada ES sankcijos praranda savo prasmę, arba Dmitrijus Kiseliovas palieka "Rossija segodnia" vadovo postą. Šiuo atveju išnyksta ryšys tarp RT ir Kiseliovo, kuriam yra taikomos sankcijos. <...> Kadangi ES sankcijų režimas jau taikomas Kremliaus kontroliuojamai propagandos žiniasklaidai, tai ne pirmas kartas, kai veiksmai yra teisėti ir neproporcingai neišplečia ES sankcijų režimo", — sakė Lietuvos televizijos ir radijo valstybinės komisijos pirmininkas Mantas Martišius.

O čia ponas Martišius turi būti atsargus su savo žodžiais. Maža to, kad jam asmeniškai gali būti taikomos atsakomosios Rusijos sankcijos. Federacijos Taryba jau ragino taikyti sankcijas Baltijos šalių valdžios institucijoms ir pareigūnams, kurie riboja žodžio laisvę. Taigi, Mantas Martišius taip pat gali būti įtrauktas į Interpolo ieškomų nusikaltėlių, kurie ragina pažeisti Rusijos sienų vientisumą, sąrašą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
RT, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva yra pasirengusi sekti Latvijos pavyzdžiu — uždrausti RT kanalų transliaciją
Rusijos nuolatinė atstovybė draudimą transliuoti RT Lietuvoje pavadino "raganų medžiokle"
"Ciniškas įsipareigojimų pažeidimas": Zacharova apie RT draudimus Lietuvoje ir Latvijoje
Linas Linkevčius ir Petro Porošenka, archyvinė nuotrauka

Pasakyk, kas tavo draugas kodėl Linkevičius gina Porošenką?

(atnaujinta 10:45 2020.10.31)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius parėmė buvusį Ukrainos prezidentą Petrą Porošenką, kuris Tėvynėje yra daugybės bylų figūrantas. Kodėl?

Kol kas dar Lietuvos URM vadovas Linas Linkevičius davė interviu leidiniui "Europos tiesa", kuriame pareiškė: "Kuomet kalbama apie buvusius lyderius, buvusius politikus, prezidentus — pernelyg aktyvi kova su jais nelabai gerai kvepia. Tai pradeda labiau priminti kerštą — net kai tokia kova turi pagrindą. Aš suprantu, kad yra pagrindas tam tikriems klausimams (Porošenkai — redakcijos pastaba), bet aš vistiek patarčiau to nedaryti. Ir aš toli gražu ne pirmas, iš ko Kijeve girdimas toks patarimas".

Tokie žodžiai tiesiog šokiruoja. Jūs tik pagalvokite — Europos Sąjungos (kuri pristato save kaip demokratijos, moralės principų ir teisinės valstybės idealų sergėtoją) valstybės narės (kuri, jeigu paklausyti jos lyderių, šventesnė už Romos popiežių) užsienio reikalų ministras ragina Ukrainą palikti ramybėje Porošenką.

Tai galima būtų suprasti, jeigu būtų kalbama apie daugiau ar mažiau sąžiningą politiką (politikoje sunku surasti kažką be nuodėmių), kuris persekiojimas faktiškai dėl noro atkeršyti. Tačiau Porošenka tai nusikaltėlis — vagis ir žudikas — bei patologiškas melagis, kuriam padorus žmogus net rankos nepaduotų, nes po to būtų gėda ir reikėtų nuplauti nuo jos purvinų pinigų ir Donbaso kraujo pėdsakus.

Ir svarbiausia, kad Linkevičius tame pačiame interviu pats teigia, kad kova su korupcija Ukrainoje nelabai efektyvi ir kad joje vis dar didelė oligarchų įtaka, pats pripažįsta, kad priekaištai Porošenkai turi pagrindą, bet vistiek "kaip Ukrainos daraugas" siūlo jo neliesti (su tokiais draugais ir priešų nereikia).

Vienas iš ministro argumentų — buvusieji lyderiai, prezidentai paprastai nepersekiojami. Nikolia Sarkozi, turbūt, su juo pasiginčytų, Silvijus Berluskonis taip pat. Tačiau Linkevičiui pasirodė per maža tiesiog nurodyti šią priežastį — jis dar nusprendė pateikti Lietuvos pavyzdį.

"Pas mus Lietuvoje taip pat yra opozicija. Taip pat yra politinė kova, ir kada keičiasi valdžia, kartais yra pagunda, kad kažkas atsidurtų už grotų. Bet mes to nedarome! Vietoj to mes sėdame prie vieno stalo, vedame su jais derybas, bendradarbiaujame. Gal tai politinės kultūros dalis, bet man akivaizdu, kiek jautrus šis klausimas. Ypač kai kalbama apie tokias atakas prieš buvusius lyderius, buvusius prezidentus. Ir net jeigu jų persekiojimui yra pagrindas, veikti reikia labai atsargiai, kad nesusidarytų įspūdis, kad toks persekiojimas turi politinę potekstę", — pabrėžė ministras.

Kaip sakoma, praleido gerą progą patylėti. Yra Lietuvoje toks Rolandas Paksas — buvęs prezidentas, kuriam buvo apribota teisė dalyvauti nacionaliniuose rinkimuose, ir ji ligi šiol nėra atstatyta, nors ES teismas jau seniai liepė Lietuvai tai padaryti. Be to, jis yra bylos dėl politinės korupcijos figūrantas ir neseniai gavo kaltinamąjį nuosprendį. Linkevičius, žinoma, pasakytų, kad Pakso ir Porošenkos atvejų negalima lyginti, ir kad pirmojo reikale nėra jokios politikos. Tiesa, pats Paksas mano kitaip, ir yra pagrindo teigti, kad jo istorija labai politizuota.

Šiame kontekste natūraliai kyla klausimas — jeigu akivaizdu, kad Porošenka turi sėdėti kalėjime, ir tai būtų ne išskirtinis politinio keršto atvejis, o elementarus teisingumas, kodėl Lietuvos užsienio reikalų ministras jį taip begėdiškai gina?

Atsakymas labai paprastas. Šis veikėjas reikalingas Vakarams — pirmiausiai Amerikai — kaip politinės įtakos Ukrainoje instrumentas. Todėl šiuo atveju idealiai tinka garsi frazė — "jis, galbūt, kalės vaikas, bet tai mūsų kalės vaikas". Pažymėtina, kad šių metų birželio mėnesį JAV, Kanados ir Vokietijos ambasados Ukrainoje patalpino socialiniuose tinkluose pareiškimą — teisingumo sistema neturi būti naudojama politinių sąskaitų suvedinėjimui. Įdomus sutapimas — tada turėjo įvykti Porošenkos teismo posėdis.

Lietuva ištikimai vykdo Amerikos (pirmiausiai, demokratų) užsienio politiką, taip pat posovietinėje erdvėje. Todėl visiškai suprantama, kodėl jai rūpi Porošenkos likimas. Dar daugiau — šiame epizode visa Lietuvos elgesio tarptautinėje arenoje, paremto cinizmu ir dvigubais standartais, esmė. Nustebino tik tai, kad net tokie niekiniai personažai kaip Petro ginami taip atvirai, pramušant šalies įvaizdžio (autoriteto) dugną.

Ir liūdniausia, kad po valdžios kaitos Lietuvoje jos užsienio politikos kvapas, greičiausiai, ne tik nepagerės, bet gali dar pablogėti. Ir naujas Linkevičius dar aktyviau gins naują Porošenką pagal Vašingtono užsakymą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
užsienio politika, JAV, Lietuva, Petro Porošenka, Linas Linkevičius
Dar šia tema
Kas tas Linkevičius? Venesuelos užsienio reikalų ministras atsakė kolegai iš Lietuvos
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Baltarusija neįleido "stiprių jaunų žmonių" iš Lietuvos ir kitų šalių
JAV prezidento Donaldo Trampo rėmėjas su Hanterio Baideno nuotrauka Erie tarptautiniame oro uoste, Pensilvanijoje
 

Baidenų byla ir Amerikos "sostų žaidimas"

(atnaujinta 10:27 2020.10.31)
Skandale su kompromituojamais įrodymais apie Hanterį Baideną, JAV kandidato į prezidentus sūnų, yra daug neaiškumų. Tuo pačiu, Džo Baideno sūnus buvo sučiuptas vartojęs kokainą — už tai jis buvo pašalintas iš JAV karinio jūrų laivyno rezervo

Skandale su kompromituojamais įrodymais apie Hanterį Baideną, JAV kandidato į prezidentus sūnų, yra daug neaiškumų. Istorija su pačiu nešiojamuoju kompiuteriu, kurį Hanteris neva prieš pusantrų metų perdavė taisyti ir saugiai ten pamiršo, atrodo gana keista. Apie tai rašo RIA Novosti autorė Viktorija Nikiforova.

Kompiuterių dirbtuvių savininkas labai sėkmingai pasirodė esąs Trampo šalininkas. Pastebėjęs nešiojamojo kompiuterio lipduką su užrašu "Beau Biden Foundation" (vyresniojo, neseniai mirusio Hanterio brolio vardas), jis iškart paskambino FTB. Jis padarė kopiją iš kietojo disko ir nusiuntė geriausiam D. Trampo draugui ir advokatui Rudžiui Džiulianiui (Rudy Giuliani). Jis paskelbė kaltinamuosius įrodymus prezidentui prielankiame laikraštyje "The New York Post".

Viskas atrodo kaip senas šnipų trileris, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Hamfris Bogartas (Humphrey Bogart). Arba kaip paskubomis apgalvotas pasiteisinimas kai kuriems Amerikos žvalgybos pareigūnams, kurie prieš pat rinkimus nusprendė padėti dabartiniam prezidentui.

Tačiau dar nesuprantamesnis yra Amerikos visuomenės pyktis, užklupęs Baidenų šeimą. Faktas yra tas, kad paslaptingame nešiojamajame kompiuteryje rasta daugybė tūkstančių el. laiškų, garso ir vaizdo įrašų. Džo Baideno sūnus yra gerai žinomas vietos rinkėjams. Su juo susiję skandalai prieš ketvirtį amžiaus pradėjo drebinti žiniasklaidos lauką.

Politiko sūnus buvo sučiuptas vartojęs kokainą — už tai jis buvo pašalintas iš JAV karinio jūrų laivyno rezervo. Tada jis staiga užmezgė romaną su savo paties brolio, kuris mirė nuo vėžio, našle. Tada jis išsiskyrė su žmona — ir ji spaudai išplatino visas jo nuodėmes. Anot jos, Hanteris Baidenas iššvaistė visą savo turtą narkotikams, striptizo klubams ir ne itin padorioms merginoms.

Вице-президент Джо Байден со своим сыном Хантером
© AP Photo / Nick Wass
Džo Baidenas su sūnumi Hanteriu  

Kelis kartus Baidenas Jaunesnysis buvo gydomas nuo alkoholizmo ir narkomanijos klinikose, tačiau nesėkmingai. Vienintelis dalykas, kuris jam daugiau ar mažiau pavyko, kaip matyti iš naujos kompromituojamų įrodymų dalies, yra perėjimas nuo brangaus kokaino prie pigaus kreko. Skandalingiausiame "The New York Post" kolekcijos vaizdo įraše JAV kandidato į prezidentus sūnus užmezga intymius santykius su tam tikra moterimi, tada rūko žolę ir tuo pačiu metu kameroje pasakoja, kaip sunku kovoti su priklausomybe nuo jų.

Keista, bet siautulingas gyvenimas niekada netrukdė mūsų herojui užimti atsakingas pareigas. Baidenas Jaunesnysis, būdamas 27 metų, jau buvo didelio banko viceprezidentas. Po metų tėvas padėjo jam gauti elektroninės komercijos direktoriaus postą JAV Prekybos departamente. 2006–2009 metais jis buvo valstybinės geležinkelio bendrovės "Amtrak" direktorių taryboje — ir visa tai neturint nė menkiausios atitinkamos patirties.

Hanterio korespondencijos paskelbimas tik patvirtino tai, kas jau buvo žinoma: Baidenas Jaunesnysis gavo milijonus dolerių iš pareigūnų ir aukščiausio lygio vadovų visame pasaulyje. Vien iš Kinijos per oficialų Džo Baideno, tuometinio JAV viceprezidento, vizitą, Hanteriui pavyko gauti daugiau nei milijardą dolerių "investicijų".

Džo Baideno sūnaus politika — viską neigti. "Aš nieko nežinojau", — jis vis kartoja. "Bet atleiskite, — klausia "New York Post" apžvalgininkas, — čia Hanteris gavo daugiau nei milijardą dolerių iš Kinijos banko. Taigi, jis ir jo tėtis skraido iš Šanchajaus į Jungtines Valstijas. Na, o visas dešimt skrydžio valandų sūnus tyli, nepasako tėčiui apie savo sandorius?"

Iš tikrųjų Baidenas Vyresnysis gindavo sūnų nuo galimų problemų. Kai Hanteris gavo vietą "Burismos" direktorių taryboje, jo tėvas išskrido į Ukrainą, kad sustabdytų korupcijos tyrimą šioje firmoje. Jis net privertė Porošenką atleisti bylą kuravusį generalinį prokurorą Viktorą Šokiną grasindamas nepervesti pažadėtos milijardo dolerių dalies Ukrainai.

Pats Džo Baidenas tarsi juokais apie tai pasakojo JAV Senate: "Aš pažiūrėjau į juos ir pasakiau, kad išeisiu po šešių valandų. Jei prokuroras nebus atleistas, šių pinigų nematysite. Na, po paraliais, jie jį atleido iš darbo".

Kaip matote, niekas nieko neslėpė. Amerikos piliečiai niekada nesijaudino dėl korupcijos Ukrainoje ar Kinijoje. Manydami, kad visas pasaulis yra jiems po kojų, jie gan ramiai reaguoja į tai, kad užsienio elitas atvirai papirkinėja Amerikos politikus.

Kodėl dabartiniai "New York Post" atskleidimai sukėlė tokį pasipiktinimą? Susitikimuose su savo šalininkais Trampas visą Baideno šeimą vadina nusikaltėliais, o didžiulės minios skanduoja: "Pasodinti!".

Greičiausiai faktas yra tas, kad Baideno incidentas išryškino tradicinį Amerikos politikos klaną. Hanteris padarė savo tamsius darbus tokių pačių kaip jis politikų ir oligarchų vaikų draugijoje. Pavyzdžiui, jis kartu su savo draugu Kristoferiu Hainzu (Christopher Heinz) sukūrė vieną iš firmų, kuri vėliau pritraukė milijonus iš Kinijos. Jis yra įvaikintas buvusio JAV valstybės sekretoriaus Džono Kerio (John Kerry) sūnus ir yra milžiniškos verslo imperijos "Heinz", gaminančios legendinį kečupą, įpėdinis. Dar į aferą įsivėlė Hanterio dėdė Džeimsas. Visus pridengė įtakingiausias klano narys — Džo Baidenas.

Visa ši istorija atskleidė "degančią Amerikos politikos paslaptį", apie kurią amerikiečiai visada spėjo, bet nemėgo kalbėti: iš tikrųjų JAV prezidento rinkimai yra tik eilinis pasirodymas plačioms masėms. Tuo tarpu tik kelių klanų atstovai užsiima tikru verslu.

Jų vardai visiems gerai žinomi. Jie užima aukščiausius valstybės postus ir perduoda juos iš kartos į kartą. Jų palikuonys užima labiausiai viliojamas įstaigų vietas. Du prezidentus, du Kongreso narius, gubernatorių ir merą XX amžiuje šaliai padovanojo Ruzveltų šeima. Prezidentas, generalinis prokuroras, gubernatoriai, ambasadoriai, senatoriai, Kongreso nariai — didelis Kenedžio klanas. Prezidento, valstybės sekretoriaus, gubernatorių, senatorių pareigas ėjo Klinton šeimos atstovai. Du prezidentai, gubernatorius, senatorius, kandidatas į prezidentus ir Teksaso komisaras yra Bušo klano pasiekimai.

Žmonės iš šių šeimų — tikroji "gilioji" valstybė. Jie užėmė gubernatorių ir federalinių teisėjų postus, vietas Senate ir Kongrese ne metus — dešimtmečius. Pavyzdžiui, tas pats Džo Baidenas buvo JAV senatorius 36 metus — nuo 1973 iki 2009 metų. Neseniai jis pajuokavo, kad atvyko į Senatą "prieš 180 metų", ir niekas net nenustebo.

Beje, jo varžovas, dabartinis prezidentas Trampas, taip pat yra šio valdžios elito kūnas ir kraujas. Ironiška, kad jis yra tolimai susijęs su pačiu Hainzu, su kuriuo Hanteris Baidenas užsiėmė aferomis. Ir šiandien Trampas aktyviai tempia savo vaikus ir artimuosius į politiką.

Šalyje, mokančioje visą pasaulį apie demokratiją ir valdžios kaitą, iš tikrųjų viską sprendžia tie patys klanai. Iš kartos į kartą čia klostosi savasis "sostų žaidimas". Baidenų šeimos skandalas yra tik dar vienas šio nesibaigiančio serialo epizodas. O Hanterio nenubausti pabėgimai tik pabrėžia sistemos neliečiamumą, kai net sūnų vardai yra duoti, kaip karališkose šeimose — Kenedis II, Kenedis Jaunesnysis.

Barbara Buš labai charakteringai kalbėjo 2014 metais "Politico", komentuodama savo sūnaus Džebo norą dalyvauti rinkimuose: "Man neabejotina, kad jis geriausiai tinka prezidento vaidmeniui, bet geriau nereikia... Juk yra ir kitų šeimų..."

Ilgą laiką ši mafijos sistema buvo pateisinama ilgu ekonomikos atsigavimu. Šiandien, kai kiekviena nauja amerikiečių karta gyvena prasčiau nei ankstesnė, masės turi pripažinti, kad demokratijos citadelėje nėra demokratijos.

Užtat karaliauja nuožmi oligarchinių klanų kova, primenanti chaosą atsilikusiose šalyse, tokiose kaip Ukraina. Pastaraisiais mėnesiais ji perėjo į atviro karo formatą — ir elitas kovoja su savo piliečiais, griauna ištisus miestus, stabdo ekonomiką ir negaili nei pavaldžių žmonių gyvybių, nei sveikatos. 

Хантер Байден на Всемирной конференции лидерства в Атланте
© AFP 2020 / Moses Robinson
Hanteris Baidenas Atlantos pasaulinėje lyderystės konferencijoje  

Tuo atveju, jei į valdžią ateis Baideno klanas, sūnaus apgavystės taps tėvo politika. "Miegantis Džo" niekada nežinojo, kaip padėti savo atžaloms. Jo draugai ir klientai tai sieja su šeimos tragedija. Faktas yra tas, kad Džo Baideno pirmoji žmona ir maža dukra žuvo autoavarijoje. Jo vyriausias sūnus Bo mirė nuo vėžio prieš penkerius metus. Hanteris Baidenas yra vienintelis sūnus, likęs politikui.

Todėl kyla didelis pavojus, kad jei jo 77 metų tėvas laimės rinkimus, tada už šalį bus atsakingas Hanteris — narkomanas ir turintis nepilnamečių mergaičių nuotraukų nešiojamajame kompiuteryje. Atsižvelgiant į šią perspektyvą, tampa aiškiau, kodėl rinkėjai šaukia: "Patupdykite Baideną į kalėjimą!"

Paprastų amerikiečių, kurie jaučiasi kaip "sostų žaidimo" pėstininkai, susierzinimas šiandien išsilieja kandidatui iš Demokratų partijos. Tikėtina, kad sūnaus apgavystės palaidos jo tėvo prezidentinius siekius.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Amerika, Džo Baidenas
Dar šia tema
Koziris rankovėje: Kinija pasirengusi išparduoti JAV nacionalinę skolą
JAV gresia "specialiųjų tarnybų ir saugumo pajėgų diktatūra": kuo čia dėta Rusija?