Lietuvos prezidentas Briuselyje derybose dėl biudžeto, nuotrauka iš įvykio vietos

Lietuva Europos Sąjungos išprašė pinigų, kuriuos išleis JAV naudai

(atnaujinta 15:07 2020.07.21)
Ketvirtuoju bandymu ES valstybių narių vadovai sutarė dėl pagrindinių septynerių metų Europos Sąjungos biudžeto parametrų. Pagrindiniai vaidmenys užsitęsusiose diskusijose atiteko pirmaujančioms Europos ekonomikoms. Baltijos šalims teko statistų vaidmuo

Lietuva, Latvija ir Estija labiau nerimavo net ne dėl to, kiek pinigų joms bus skirta iš bendro Europos katilo, bet dėl ​​to, kaip ES tramdys Rusiją. Tačiau Briuselyje šiomis dienomis Rusijai nebuvo laiko. Pati ES atsidūrė ant žlugimo slenksčio dėl kai kurių jos narių savanaudiškų interesų.

Aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos administracija išplatino pranešimą, kad Lietuvos vadovas užsirašė kalbai skyriuje "kiti klausimai". Net tada, matyt, Nausėda suprato, kad vargu ar kas nors įsiklausys į jo nuomonę svarstant pagrindinius ES pokoronavirusinės ekonomikos atkūrimo klausimus. Tai reiškia, kad reikia atlikti seniai išmoktą dainelę apie visų baltų bėdų šaltinį — agresyvią Rusiją.

Paskelbtos kalbos tema buvo pasirinkta, matyt, palaikant geriausią draugą — Lenkiją — apie "Rusijos istorinio revizionizmo politiką". Aklas lazdos, alkanas duonos ieško. Pažymėtina, kad šį kartą Briuselyje paties Lenkijos prezidento balsas kažkodėl nebuvo girdimas. ES rėmėjai susitiko kovoje dėl pinigų. Iš vienos pusės — Vokietija ir Prancūzija, iš kitos — Nyderlandai ir Austrija. O Lenkija, kaip žinote, nėra rėmėja, o didžiausia lėšų iš ES fondų gavėja.

Dėl pinigų ginčytasi keturias dienas ir keturias naktis. Iki šiol neaišku, ar Lietuvos prezidentas pasakė savo svarų žodį "apie Rusiją". Juk dėl griežtų epidemiologinių priemonių žurnalistai nebuvo įleidžiami į posėdžių salę. Derybų ir diskusijų rezultatus galima vertinti tik pagal pačių vadovų pastabas. Jei pats savęs nepagirsiu, tai niekas ir nepagirs.

Štai ir Nausėda, pasibaigus viršūnių susitikimui, išdidžiai pranešė, kad, matyt, tik dėl jo neįtikėtinų pastangų pavyko padidinti išmokas Lietuvos ūkininkams nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų. Tiesa, tik nuo 2022 metų. Ar Lietuvos ūkininkai išgyvens norėdami pamatyti tuos derlingus laikus? Klausimas retorinis.

"Galima vertinti tiesiogines išmokas vienaip ar kitaip, bet tai yra bendrosios žemės ūkio politikos dalis ir aš kaip ekonomistas didžiulę svarbą teikiu lygioms konkurencijos sąlygoms", — cituoja prezidentą žiniasklaida.

Taigi, išeina, kad "geros naujienos" Lietuvos žemdirbiams — tai tikslingos Europos ekonominės politikos rezultatas, o ne kokie nors ypatingi Lietuvos prezidento nuopelnai.

Pirmaujančios Europos Sąjungos šalys savo nuožiūra taip pat pakoregavo kitus pagrindinius ES 2021–2027 metų biudžeto išlaidų rodiklius.

Pavyzdžiui, subsidijos Lietuvai iš Sanglaudos fondo bus sumažintos 24 procentais. Šie pinigai skirti skurdesniems ES regionams, kad būtų galima suvienodinti jų gyvenimo lygį su išsivysčiusiomis Europos šalimis. Ir kadangi, remiantis Eurostato duomenimis, Lietuvos ekonominiai rodikliai priartėjo prie bendro vidurkio, tai reiškia, kad paramą galima sumažinti. Pats laikas lietuviams ne verkti, o didžiuotis, kad jau pasiekė tokį vidutinį europietišką pragyvenimo lygį.

Tiesa, iš kur kyla tokie optimistiški duomenys, eiliniam Lietuvos piliečiui vis dar nėra aišku. Minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio lentelėse Lietuva yra ES šalių sąrašo apačioje. Tačiau maisto ir prekių kainos Lietuvos parduotuvėse dažnai būna didesnės nei, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje. Bet ES pasakė, kad "pasiekė" — vadinasi, taip ir yra. O kadangi jūs, lietuviai, tokie turtingi, jums jau nereikalinga parama.

Štai ir pagal gynybos išlaidas, jūs, lietuviai, esate pavyzdys išsivysčiusioms Europos šalims! Nedaugelis gali sau leisti skirti du ar daugiau procentų BVP armijos reikmėms! Šis "šykštus ketvirtukas" skaičiuoja kiekvieną eurą, ir jums nieko nekainuos, jei su amerikiečiais pasirašysite milijonų eurų vertės sutartį dėl šešių "Black Hawk" sraigtasparnių.

"Dėkojame JAV už paramą skubinant šį procesą ir už JAV suteiktą 30 mln. dolerių paramą šiam projektui įgyvendinti", — kalbėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Taigi, amerikiečiai, kaip kompetentingi pardavėjai, tiesiog suteikė Lietuvai dešimties procentų nuolaidą perkant didelę prekių siuntą. Ir už tai jiems turėtų būti vergiškai padėkota?

Tačiau iš karto kyla kitas praktinis klausimas. Kodėl jūs, lietuviai, perkate amerikietiškus sraigtasparnius, o ne, pavyzdžiui, prancūziškus? Kodėl palaikote JAV karinį-pramoninį kompleksą, o ne Europos? Tai yra, Europos Sąjunga turėtų suteikti jums finansinę pagalbą, o jūs ją išleisite amerikiečiams? Ir dar tuo metu, kai JAV ketina įvesti sankcijas Vokietijai dėl dujotiekio "Nord Stream-2". Tai keista. Ar Lietuva yra Europos Sąjungos narė, ar JAV valstija?

Ir čia išdidūs baltai užveda savo solo dalį — ariją "apie baisią Rusijos grėsmę"! Ir tik amerikiečių kariškiai gali išgelbėti nuo šios "grėsmės".

"Mes manome, kad turime pritraukti Jungtines Valstijas, kalbant apie saugumo klausimus Europoje visais aspektais, įskaitant ir karių buvimą. <...> Tai yra ne tik karių buvimo, tačiau ir politikos, iniciatyvų klausimas. Svarbu turėti daugiau pasitikėjimo, nes mums reikia pritraukti Jungtines Valstijas į ES bendradarbiavimo programas, pavyzdžiui PESCO, kas dar nėra padaryta", — sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį Taline vykusiame Baltijos šalių užsienio reikalų ministro susitikime su kolega iš Vokietijos.

Po šio susitikimo trys Baltijos šalių ministrai vieningai paskelbė, kad jų valstybės yra pasirengusios priimti Amerikos kariuomenę, kurią JAV prezidentas Donaldas Trampas išveda iš Vokietijos.

Anot Linkevičiaus, JAV karių buvimas regione — "priemonė atgrasyti Rusiją". Ir vėl klausimas. O ką, Europos valstybių armijos nesugeba apsiginti pačios? Tai yra, Amerikos reindžeris yra geresnis už vokiečių ar lietuvių specialiąsias pajėgas? Apmaudu.

Ir tada užsienio reikalų ministras tęsė, kad reikia ne tik amžiams įkurdinti amerikiečių kareivius prie Baltijos krantų, bet ir suburti visą Europą prieš... "Rusijos bandymus perrašyti istoriją ir okupacijos klausimus". Matyt, Nausėda neturėjo laiko visa tai garsiai pasakyti aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje, todėl jo dešinioji ranka tarptautinėje politikoje mini aukščiausiojo lygio susitikime Taline dainavo rusofobinę dainą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES, Lietuva, JAV
Dar šia tema
Ekspertas: kuo toliau, tuo mažiau ES dotacijų pamatys Lietuva
Nausėda paragino ES vadovus susitarti dėl biudžeto
Gabrielisu Landsbergis ir Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Lietuva sustiprins "Didžiąją Kinijos sieną". Ar gal visgi susiprotės?

(atnaujinta 16:27 2020.10.30)
Į valdžią atėję konservatoriai jau paskelbė stiprinsiantys antirusišką ir antibaltarusišką frontą. Bet apie tai, kaip jie užmegs santykius su Kinija — antrąja pasaulio ekonomika, būsimos valdančiosios koalicijos lyderiai kol kas tyli

Ketvirtadienį centro dešiniųjų liberalių konservatorių koalicija derėjosi dėl pagrindinių savo programos principų ir veiksmų ateinantiems ketveriems metams. Pagrindinis dėmesys skiriamas vidaus problemoms: ekonomikai, švietimui, socialinei politikai ir kovai su koronavirusu.

Tačiau apie užsienio politiką vis dar kalbama atsargiai. Matyt, jie laukia JAV prezidento rinkimų rezultatų. Ir jei viskas bus daugiau ar mažiau aišku su artimiausiais kaimynais — Rusija ir Baltarusija, santykiai su oficialiuoju Pekinu bus kuriami atsižvelgiant į Vašingtoną ir Briuselį.

Yra žinoma, kad Trampas yra griežtos konfrontacijos su Kinija šalininkas. Tačiau Baidenas užima švelnesnę poziciją Kinijos kryptimi. Ir jei demokratai grįš į valdžią JAV, Lietuvos konservatoriams teks prikąsti liežuvį. Būdami opozicijoje, jie galėjo sau leisti šiek tiek laisvumo — atvirai palaikyti Tibeto nepriklausomybę, tarptautiniu mastu lobuoti Taivano autonomiją. Grįžus į valdžią tokius teiginius teks pamiršti. Juk Rusijos ir Baltarusijos kroviniams pasitraukus iš Lietuvos tranzito, klausimas praktiškai išspręstas.

"Lietuvos geležinkeliams" ir Klaipėdos uostui teks pasikliauti tik konteineriais su kiniškomis prekėmis ir iš dalies į Europą keliaujančiomis kazachų prekėmis. Jei ir jie bus nukreipti į Rusijos Ust Lugą arba eis šiaurės jūros keliu lydimi Rusijos ledlaužių laivyno, Klaipėdos prieplaukos ir bėgiai Baltarusijos ir Rusijos kryptimi netrukus apaugs žole. Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai susidurs su sunkiais laikais, o Baltijos šalių biudžetuose atsiras didžiulės spragos.

Baltai turi pasakyti ačiū... koronavirusui. Milijardai eurų, skirti Vilniui, Rygai ir Talinui kovai su šia infekcija, padės trijų šalių ekonomikoms kurį laiką atsilaikyti. O toliau viskas labai miglota.

Belieka dėti viltis į revoliuciją Minske. Jei pavyks nuversti Lukašenką ir įskiepyti baltarusiams "europines vertybes", vėl bus atkurtas tranzito koridorius į Ukrainą, aplenkiant Rusiją. Jis bus labiau naudojamas kariniams tikslams, o ne Baltijos šalių ekonomikai skatinti.

Juk NATO bazių žiedas aplink Maskvą sumažės iki minimalaus dydžio, o Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis praktiškai sunaikinta JAV, kurios ruošiasi dislokuoti savo naujausias viršgarsines raketas, galinčias pataikyti į bet kokius taikinius Rusijoje ir Baltarusijoje. Rusijai Baltarusijos placdarmo praradimas reikš griežtą pralaimėjimą akistatoje su NATO. Baltijos frontas pasaulio žemėlapyje gali virsti dar viena karšta vieta, panašia į Siriją. Ar jūs to norite, lietuviai, latviai, estai?

Tai reiškia, kad geopolitika vėl dominuos pasaulio ekonomikoje, kurioje Kinija užims vieną iš pagrindinių vaidmenų. Kaip žinote, Pekinas turi daug daugiau sąlyčio taškų su Maskva nei su Vašingtonu. Ir ne tik ekonominiu, bet ir kariniu-politiniu aspektu. Tai yra, Rusija greičiausiai sugebės įtikinti kinus nukreipti savo krovinius iš Lietuvos į Arkties kryptį.

Ir tada Pekinas bet kokį Lietuvos valdžios puolimą prieš jį gali laikyti paskutiniu lašu be paskutinio Kinijos perspėjimo. Arba tai bus dar vienas Dalai Lamos vizitas ir jo priėmimas aukščiausiu lygiu Lietuvos Seime. Arba prezidento, užsienio reikalų ministro, arba Lietuvos Europos parlamentarų kalba iš aukštųjų ES ir JT tribūnų ginant Tibeto ir Taivano separatistus. Kitas Lietuvos valstybės saugumo departamento pranešimas, kuriame Kinijos valdžia ir didžiausios įmonės bus atvirai vadinamos grėsmėmis Lietuvos nacionaliniam saugumui, gali tapti tokiu negrįžtamu tašku.

Taigi konservatoriai — visų prieš Kiniją nukreiptų iniciatyvų steigėjai — turės labai atidžiai kontroliuoti savo žodžius ir kūno judesius ties "Kinijos siena", nuo kurios prasideda Didysis XXI amžiaus versijos šilko kelias.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), JAV, Lietuva, Kinija
Dar šia tema
Konservatoriai paragino Vyriausybę susilaikyti nuo naujų paskyrimų
Pasitikėjimo paradoksai. Kaip sudėlioti postus naujoje valdžioje ir Landsbergių neužgauti?
Valdžia iš dangaus — kodėl nesidžiaugia konservatoriai?
Seimo narys Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Landsbergių klano triumfas. Kaip nauji partneriai padės TS-LKD grįžti į valdžią?

(atnaujinta 12:47 2020.10.30)
Pagaliau, su 2-uoju rinkimų turu, pasibaigė Lietuvos 2020 metų Seimo rinkimų maratonas. Ir, kaip ten bebūtų, pasibaigė jis visišku Landsbergių klano ir jo statytinių laimėjimu. Matyti, kas šituo džiaugiasi, o kas liūdi. Ir įdomu — ką gi tai žada Lietuvai?

Iš tiesų, jau 1-ame ture ligi šiol valdžiusioji LVŽS patyrė rimtą pralaimėjimą. Ir vilčių "atsitiesti" 2-ame nebuvo daug: tiek 4-eri metai neišpildytų pažadų, tiek Verygos karantininė politika, tiek, galų gale, ir visą tą 4-ių metų laikotarpį vykdyta "antivalstietiška" sisteminės žiniasklaidos (pradedant LRT, baigiant "Delfiu" ir pan. kanalais) propaganda, vis dėlto padarė savo. Ir, kaip matyti iš galutinių rezultatų, joks revanšas neįvyko...

Štai — pirmą vietą užėmusi Landsbergio-Šimonytės TS-LKD naujame Seime turės 50 mandatų. Na, ir pasikvietę talkon Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją formuos naują vyriausybę. Anot jų bendros deklaracijos, visuomenė šiuose rinkimuose išreiškė pasitikėjimą "demokratiją" ir "žmogaus teises" gerbiančioms partijoms. Bet žinant, kaip "demokratiją" supranta konservatoriai (pavyzdžiui, prisiminkime 2008 m. "naktinę reformą" ir kruvinąją 2009 metų sausio 16 dieną) ir "žmogaus teises" — liberalai (imkime nors "Laisvės partijos" programinius siekius: įteisinti vienalytes partnerystes ir legalizuoti lengvuosius narkotikus), sveikesnio proto nepraradusiems piliečiams šitokios šnekos didelio pasitikėjimo kelti neturėtų.

Tuo tarpu su 32-ais mandatais palikusi LVŽS, anot Ramūno Karbauskio, ruošiasi tapti būsimosios opozicijos "stuburu" ir priešintis, esant reikalui, antisocialiniams bei "vaivorykštiniams" naujųjų valdančiųjų siekiams. O ir LSDP, ir Darbo partija konkretesnių pozicijų šiuo momentu neišreiškia ir, panašu, bus pasirengusios savotiškai "žaisti" ir su valdžia, ir su opozicija.

Taigi, laimėjo konservatoriai ir liberalai. Žodžiu, Landsbergiai. Ir vyriausybės pagrindu bus atitinkama trijulė (TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija). Anot buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės, šitai — "geriausia, kas tokiu metu galėjo nutikti Lietuvai". Šiuos žodžius tikriausiai galime laikyti tikslia išraiška to, kaip į šių 2020 metų Seimo rinkimų rezultatus žiūri labiausiai antiliaudiniai ir, be to, kompradoriškiausi Lietuvos kriminalinio-buržuazinio elito elementai.

Na, o įvykus šiam, atseit, "geriausiam" (anot Grybauskaitės) 2020 metų Seimo rinkimų scenarijui, ko reikėtų laukti Lietuvai — pačiai šaliai ir tautai?

Be bendro konteksto (kuris turėtų būti aiškus ir apskritai iš 30-ies "nepriklausomos" Lietuvos egzistavimo metų, ir iš 2008–2012 metų TS-LKD valdymo laikotarpio), jau ir dabar turime užuominų...

Pavyzdžiui, Šimonytė "diržų veržimosi" vengia, teigdama, esą, kadangi Lietuva priklauso eurozonai, šis klausimas nebeaktualus, koks buvo 2008–2009 m., tuo tarpu Europos Parlamente sėdintis Kubilius yra gerokai atviresnis: anot jo, būtent tai ir teks daryti netolimoje ateityje, kad tik pavyktų sumažinti biudžeto deficitą...

Tuo tarpu su Laisvės partija į naująjį 2020–2024 metų Seimą patekęs neaiškios orientacijos "vienaragis", atseit, "profesionalus gėjus" (taip jis save ir įvardija) Tomas Vytautas Raskevičius labai konkrečiai taikosi į Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko postą.

Iš to jau galima įsivaizduoti, koks nausėdiškos "gerovės valstybės" kūrimas laukia mūsų per ateinančius 4 metus: biudžeto socialinėms garantijoms karpymai, privataus kapitalo siautėjimas, ir taip pat priverstinės "tolerancijos" žengimas į vis naujas aukštumas. Štai kas mūsų laukia.

Ir, tai žinant, reikėtų nepamiršti, kad šitokia situacija didžiąja dalimi yra būtent pastaruosius 12 metų vykusio Lietuvos vystymosi, o gal tiksliau — nuosmukio tiesioginė pasekmė (apie šitai kalbėjau ankstesniame rinkimų temai skirtame straipsnyje). Ir, atsižvelgiant tiek į bendras tendencijas, tiek į įvykusį politinį posūkį, panašu, kad šis procesas neišvengiamai eis toliau.

Tiesa, kaip visur, taip ir šioje naujoje vyriausybėje egzistuos prieštaravimų: vien TS-LKD esanti takoskyra tarp liberaliojo ir konservatyviojo flango šiuo atveju, kai valdančiąją daugumą sudarys 74 mandatai, gali daug reikšti, pavyzdžiui, Laisvės partijos keliamų lengvųjų narkotikų legalizavimų arba vienalyčių partnerysčių (ar, juo labiau, "santuokų") klausimais. Neatmestinas ir tolimesnis TS-LKD skilinėjimas, kaip į 2020–2024 m. Seimą nepatekusio Rimanto Dagio grupės atveju.

Be to, nereikia pamiršti ir Lietuvos "apačių": negana to, kad turėsime štai tokią valdžią, jau dabar turime vadinamąją "kovido" problemą ir prastėjančius ekonominius rodiklius, kurie leidžia suprasti, kad nauja pasaulinė krizė visai nebetoli. Šiuo požiūriu, Landsbergių klano tiesioginis valdymas ne tik pagilins šalies bėdas, bet vis labiau pravėrinės nišą realiai antisisteminei politikai.

Belieka klausimas: ar šia proga pavyks pasinaudoti, ar eilinį kartą ji bus "pramiegota"? Į jį ir atsakys ateinantys 4-eri metai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys
Valdžia iš dangaus — kodėl nesidžiaugia konservatoriai?

Laivybos kompanija MSC ketina atnaujinti konteinerių paskirstymą Klaipėdoje

(atnaujinta 18:47 2020.10.30)
Uosto duomenimis, per šių metų tris ketvirčius Klaipėdos uoste perkrauta 478 778 TEU konteinerių, tai 11,5 proc. mažiau nei pernai

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Pasaulinė laivybos kompanija "Mediterranean shipping company" (MSC) patvirtino savo planus dėl konteinerių paskirstymo Klaipėdos uoste atnaujinimo, praneša uosto spaudos tarnyba.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas ir laivybos kompanija MSC surengė nuotolinį susitikimą konteinerių srautų perspektyvų aptarti.

"Buvome patikinti, kad Klaipėdos uostas išlieka kaip svarbi vieta MSC dėmesio lauke ir artimiausiuose laivybos kompanijos veiklos planuose. Mes savo ruožtu pažadėjome užtikrinti sklandų bendradarbiavimą bei dėmesį jų poreikiams, taip pat pristatėme pradedamus ir planuojamus uosto plėtros projektus, sustiprinsiančius uosto konkurencines galimybes", — teigia Latakas.

Pokalbio metu buvo patikinta, kad MSC planai dėl konteinerių paskirstymo centro Klaipėdos uoste yra rimti. Tai rodo ir LKAB "Klaipėdos Smeltės" savininkų sprendimas įsigyti naujus STS kranus konteinerių krovai bei nemažinti darbuotojų skaičiaus.

Per šių metų tris ketvirčius Klaipėdos uoste perkrauta 478 778 TEU konteinerių, tai yra 11,5 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Šiemet konteinerių apyvarta mažėjo visuose pagrindiniuose konteinerius kraunančiuose Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose.

MSC yra viena iš konteinerinės laivybos linijų lyderių pasaulyje, savo atstovybes turinti 155 valstybėse. Jai šiuo metu priklauso 560 laivų. MSC grupei priklausanti TIL turi 65 konteinerių terminalus visame pasaulyje, taip pat ir Klaipėdos uoste veikiančią LKAB "Klaipėdos Smeltė".

Tegai:
Klaipėdos uostas, Klaipėda
Dar šia tema
Nagrinėjamos krovinių pristatymo į Klaipėdos uostą alternatyvos
Kai kurie Klaipėdos apskrities vienkiemių gyventojai dar neatsisako pagalbos mygtukų
Gražiausias Klaipėdos simbolis — "Meridianas" — išvyko į doką remontui