COVID-19 vakcinos bandymai Rusijoje, archyvinė nuotrauka

Vakarai pralaimi lenktynes ​​dėl COVID-19 vakcinos

(atnaujinta 15:08 2020.07.22)
Iš viso Rusijoje 14 platformų yra kuriamos beveik penkios dešimtys COVID-19 vakcinų

Pirmasis Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Ruslanas Calikovas teigė, kad Rusijos vakcina nuo COVID-19 jau paruošta —  klinikinių tyrimų rezultatai parodė imuninio atsako išsivystymą pas visus savanorius. Tiesa, Sečenovo universiteto Klinikinių tyrimų centras patikslino, kad dar laukia kitas vaisto bandymo etapas jo efektyvumui patikrinti.

Iš viso Rusijoje 14 platformų yra kuriamos beveik penkios dešimtys COVID-19 vakcinų. Šio proceso lyderiai yra Gamalėjos epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų institutas, "Rospotrebnadzor" "Vektor" centras ir FMBA vakcinų ir serumų institutas.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Michailo Muraškos, pirmosios Rusijos vakcinos nuo koronaviruso registracijos tikimasi sulaukti rugpjūtį.

Tai — labai greitai.

Įprastoje situacijoje vakcinos ar bet kurio vaisto sukūrimas užtrunka metus. Esami tyrimų protokolai yra ypač griežti, nes turi būti įrodyta, kad produktas yra efektyvus ir saugus žmonių sveikatai.

Tačiau koronaviruso keliamas iššūkis privertė iš esmės peržiūrėti patvirtintas procedūras, siekiant jas suintensyvinti. Dar balandžio mėnesį britų mokslininkai paskelbė, kad jų tikslas buvo vaistą išgauti iki rugsėjo mėnesio.

Tikrai didžiulės pastangos ir ištekliai yra nukreipti į vakcinų kūrimą. Visų pirma, Donaldo Trampo administracija skyrė daugiau nei 2 milijardus dolerių tiek Amerikos, tiek Europos farmacijos kompanijoms. Tokio dosnaus finansavimo sąlyga, be abejo, yra darbas JAV naudai.

Iš esmės, pasaulyje prasidėjo skiepų nuo koronaviruso lenktynės, kurios turi ir finansinių, ir politinių komponentų.

Turint pinigų, viskas paprasta: kas pirmas pradės pardavinėti vakciną pasaulinėje rinkoje, tas uždirbs daugiausiai. Štai kodėl ne tik vyriausybės ir akademinės struktūros, bet ir farmacijos kompanijos aktyviai dalyvauja tęstiniuose tyrimuose — jiems tai yra potenciali aukso kasykla.

Su politika — tiksliau, su didžiąja politika — viskas yra šiek tiek sudėtingiau. Esmė ta, kad dabartinė vakcinų kūrimo istorija yra vertinama kaip šalies vystymosi ir jos galimybių rodiklis. Norint sukurti (ypač pagreitintą) vaistą, neužtenka vien tik skirti pinigų. Reikia esamų akademinių centrų ir mokslo darbuotojų bei atitinkamo profesinio lygio. Taip pat reikia struktūrų, kurios galėtų kuo efektyviau organizuoti procesą ir greitai išspręsti kylančias problemas.

Šiuo požiūriu tikrai yra tam tikros tiesos. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Vakaruose Rusijos atžvilgiu sulaukta atvirai netikėto posūkio.

Nuo pat pradžių vakcinos kūrimo lyderėmis buvo laikomos trys šalys: JAV, Didžioji Britanija ir Kinija, kurios pradėjo dirbti čia anksčiau nei kiti.

Rusijos atžvilgiu nuskambėjo gana užjaučiama intonacija: rusai, žinoma, ten kažką daro, tačiau tikėtis, kad jie galės konkuruoti su labiausiai farmakologiškai išsivysčiusiomis šalimis, tiesiog neverta.

O "The Wall Street Journal" Rusijos požiūrį pavadino "skiepų nacionalizmu". Ši frazė reiškė, kad Rusija kurdama vaistą visiškai rėmėsi nuosavais ištekliais ir net išdrįso pareikšti, kad jos prioritetas pirmiausia yra rusų skiepijimas, o paskui kitų problemų sprendimas.

Atsakymas į klausimą "kas čia blogo?" reikalauja atskiro paaiškinimo. Esmė yra banali veidmainystė. Žinoma, bet kuri valstybė prioritetą teikia savo interesams, o paskui likusiai žmonijai. Bet tiesiai ir atvirai išsakytas šis dalykas sukelia pasipiktinimą pagal progresyvumo standartus, už ką Rusija ir sulaukė kritikos.

Kad ir kaip būtų, per pastarąjį mėnesį iš esmės pasikeitė Vakarų pozicija dėl šalies pastangų sukurti vakciną nuo COVID-19 — ir pasaulis sužinojo apie eilinius "Kremliaus nusikaltimus".

Iš pradžių Rusija buvo apkaltinta bandymu per programišius pavogti informaciją apie vakcinos kūrimą iš Didžiosios Britanijos, JAV ir Kanados. O vakar nutiko kažkas gana stebėtino: "Bloomberg" pranešė, kad eksperimentinę vakciną Maskva turėjo dar balandį, tačiau ją slapta gauna tik Rusijos elito atstovai.

Jei bandysime šiuose kaltinimuose rasti protu suvokiamą esmę, tada paprasčiausias paaiškinimas būtų Vakarų baimė, kad Rusija vėl sugebėjo padaryti tai, kas buvo laikoma neįmanoma: patekti į šalių, kurios lyderiauja pagal vakcinos sukūrimą, gretas.

Kinija patvirtino vieną iš savo eksperimentinių vakcinų kariniam naudojimui dar birželio pabaigoje. Dabar Rusija praneša apie vilčių teikiančius rezultatus.

Tačiau pačių Vakarų sėkmė toli gražu nėra tokia akivaizdi.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, JAV farmacijos kompanijos planuoja vakcinos gamybą pradėti vasaros pabaigoje. Tik šių pranešimų aiškiai nepakanka įspūdingam oficialiam statusui ir išsamiai informacijai apie tai, kas vyksta.

Kalbant apie britus, tik vakar jie taip pat pranešė apie eilinius darbo dėl Oksfordo vakcinos rezultatus ir, sprendžiant iš oficialios retorikos, jie toli gražu nėra tokie teigiami, kaip norėtųsi. Valstybinės skiepijimo nuo koronaviruso darbo grupės pirmininkė Keitė Bingham paragino nedėti per daug vilčių: "Tiesą sakant, mes galbūt niekada negausime skiepų, o jei tai padarysime, tai gali būti ne tokia vakcina, kuri užkerta kelią užkratui, o ta, kuri sumažina simptomus", — sakė ji.

Piktdžiugiavimas čia netinkamas. Mes kalbame apie žmonijos interesus, o jau sarkastiškai pasisakyti apie mokslininkų gyvybiškai svarbų darbą ir galimas nesėkmes — išvis nederamas dalykas.

Bet gerai būtų, kad ir patys Vakarai tai atsimintų.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, COVID-19, Rusija
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas (105)
Dar šia tema
PSO įvertino koronaviruso vakcinų tyrimų situaciją Rusijoje
Rusijoje išrašyta pirmoji vakciną nuo COVID-19 išbandžiusių žmonių grupė
Rusijoje papasakota apie vakcinos nuo koronaviruso bandymo dalyvių būklę
Paskelbta apie pirmosios Rusijos vakcinos nuo COVID-19 parengimą
Vilniaus senamiestis

Koronavirusas viską išspręs: kaip pandemija paveiks Seimo rinkimus

(atnaujinta 16:00 2020.10.01)
Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis nuramino šalies gyventojus sakydamas, kad vyriausybė neketina grąžinti tokių griežtų karantino priemonių kaip pavasarį

Ant kortos — rinkėjų aktyvumas per Seimo rinkimus, nuo jų priklausys konkrečios politinės partijos rezultatai.

Koronavirusas nulems naują valdžią

Nematomas virusas COVID-19 jau padarė reikšmingą įtaką ne tik būsimos Lietuvos valdžios, bet ir Vakarų hegemono — Jungtinių Amerikos Valstijų — formavimuisi. Būtent dėl kovos su "kovidu" televizijos debatuose susirėmė du pagrindiniai pretendentai į vietą Baltuosiuose rūmuose — Donaldas Trampas ir Džo Baidenas.

Lietuvoje viskas vyksta analogiškai. Sauliaus Skvernelio vyriausybės sėkmę kovoje su koronavirusu galima išlyginti antrąja banga, kuri, sprendžiant iš užsikrėtusiųjų statistikos, yra didesnė nei pirmoji. Esmė ta, kad jei bus įvestos griežtos ribojamosios priemonės, aktyvumas bus mažas. O tai paranku tik dviem politinėms jėgoms — konservatoriams ("Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai") ir Lietuvos lenkams ("Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga"). Jų rinkėjai yra vieningiausi ir aktyviausi. O turint žemą aktyvumą, bendras rezultatas yra didesnis. Net lietus rinkimų dieną gali turėti įtakos kitų politinių jėgų elektorato aktyvumui.

Kita rinkėjų grupė, kuriai kelią į balsavimo punktą gali užkirsti pavojus užsikrėsti koronavirusu, yra pagyvenę žmonės. Tai tradiciškai yra pati aktyviausia gyventojų dalis rinkimų metu. Būtent jie pirmą kartą buvo raginami izoliuotis per pirmąją pavasarinę COVID-19 bangą. Dabar įsivaizduokime, kad šios kategorijos rinkėjai nebalsuos. Tai reiškia, kad kai kurios partijos gaus mažiau balsų ir galbūt net neįveiks penkių procentų barjero.

Taigi, koronavirusas jau yra "jaunų ir uolių" pusėje, kurie vis garsiau šaukia "Mes čia valdžia!".

Ne toks baisus tas koronavirusas, kokį jį piešia

Svarbus yra ir "antikarantininkų", kurie tvirtina, kad koronavirusas nėra toks baisus, kokį jį piešia valdžia, faktorius. Jie sako, kad visos šios kaukės ir panašios atsargumo priemonės yra pasaulinės vyriausybės, praktikuojančios milžiniškų pasaulio gyventojų masių valdymo metodus, intrigos. Šių antikarantininių nuotaikų mastą pasaulyje galima spręsti iš tūkstančių protestų ir komentarų socialiniuose tinkluose.

Gal todėl Lietuvos vyriausybė išklausė nepatenkintųjų balsą ir nusprendė griežtesnių karantino priemonių šalyje neįvesti. "Populizmas!" — sakys įstatymus gerbiantis rinkėjas su kauke. "Demokratija (žmonių galia)!" — atkerta karantino priešininkas. Abu yra rinkėjai, kurie pildys biuletenius spalio 11 ir 25 dienomis. "Taigi suprask — ką agituoti?" — svarsto kandidatas į Seimo narius.

Prognozavimas yra nelengva užduotis

Ir vis dėlto mes bandysime numatyti rinkimų į Seimą rezultatus ribotų karantino priemonių kontekste.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių, ypač sergančių sunkiomis ligomis, vis dar bijo ir neišeina iš savo butų. Tai reiškia, kad į rinkimų apylinkes atvyks tik patys aktyviausi, pasiėmę ortopedines lazdas ir paprašę vairuojančių vaikų pagalbos. Ir jų, matyt, bus beveik pusė. Tos partijos, kurios tikisi vyresnių žmonių balsų, turėtų į tai atsižvelgti.

Vadinasi, ant kortos jaunų žmonių balsai? Ir juos tiesiog per pusę dalija požiūris į koronavirusą. Vieni palaiko valdžios pastangas pažaboti pandemiją, o kiti, būdami geros sveikatos, kuri leidžia be simptomų persirgti koronavirusu, reikalauja judėjimo laisvės ir atsisako "bet kokių kaukių". Tai liberalų partijų elektoratas.

Tad galime manyti, kad dvi priešingos jėgos — konservatoriai (TS-LKD) ir "valstiečiai" (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) pirmajame ture, kaip kad prieš ketverius metus, surinks maždaug tiek pat balsų. Daugiau mažiau nuo dviejų iki trijų procentų. Ir jiems svarbiausias bus antrasis rinkimų turas vienmandatėse apygardose.

Antrojo ešelono partijos — socialdemokratai ir liberalai — būsimajame Seime gali gauti apie dešimt procentų vietų.

Tačiau dėl "auksinių balsų" titulo formuojant būsimą koaliciją kovos kelios partijos, balansuodamos ties penkių procentų patekimo į Seimą riba. Ir jiems aktyvumas bus lemiamas veiksnys. Ir, žinoma, jų rinkėjų aktyvumui įtakos turi ne tik oras rinkimų dieną, bet ir naujas pasaulio tvarkos žaidėjas — koronavirusas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Seimo rinkimai, koronavirusas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Per rinkimus nebeliks vardinių rinkėjų kortelių
Visas politines kovas iš savo kišenės apmoka žiūrovas-rinkėjas
Per ateinančius Seimo rinkimus rinkėjams bus siunčiami nevardiniai pranešimai
Keltas Estonia

Atskleista baisi kelto "Estonia" nuskendimo paslaptis

(atnaujinta 15:05 2020.09.30)
Kelto "Estonia" katastrofos aukų atminimo dieną Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas specialioje spaudos konferencijoje paskelbė, kad reikia nuodugniau ištirti daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus įvykusią nelaimę

Staigaus politiko pareiškimo priežastis buvo dokumentinis filmas "Estonia": radinys, kuris keičia viską", paskelbtas tą pačią dieną "Discovery" televizijos kanale.

Radinys — maždaug keturių metrų ilgio ir apie 1,2 metro pločio skylė laivo korpuse. Jos povandeniniai vaizdai buvo rodomi filme.

Ir tai tapo sensacija, nes oficialioje tyrimo, kuris galutinai buvo nutrauktas 2009 metais, ataskaitoje, šis pažeidimas nepaminėtas nė karto.

Norint pabandyti suprasti, kaip tai apskritai buvo įmanoma, verta priminti pagrindinius faktus.

Keltas "Estonia", vykęs iš Talino į Stokholmą, 1994 metų rugsėjo 28-osios naktį nuskendo Suomijos atsakomybės už paiešką ir gelbėjimą jūroje zonoje. Iš 989 laive buvusių žmonių išgyveno 137. Likę 852 žmonės nuskendo ir (arba) laikomi dingusiais, nes buvo rasti tik 94 žmonių palaikai. Laivo avarija tebėra didžiausia taikos metu Baltijos jūroje.

Po ilgalaikio tyrimo paskelbtos komisijos išvados, kad kelto užtvindymo priežastis buvo nukritę nuo lanko vartai (skydeliai) ir stipri audra.

Švedija, Estija ir Suomija ratifikavo specialų susitarimą dėl kapų tylos, pagal kurį privažiuoti prie nuskendusio kelto yra draudžiama ir už tai taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai vienintelis toks atvejis planetoje.

Talinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Песня

Be to, švedai sukūrė planus užpilti laivą betonu ir taip paversti jį sarkofagu, tačiau galiausiai viskas apsiribojo tuo, kad jis buvo užpiltas keliais tūkstančiais tonų žvyro.

Tačiau dokumentinių filmų kūrėjo Henriko Evertssono draudimai nesustabdė ir prieš metus jis nuleido robotą prie laivo nuolaužų, kur ir buvo nufilmuoti kadrai, kurie dabar sukėlė sprogusios bombos efektą.

Filmo kūrėjų kalbinti ekspertai vienbalsiai tvirtina, kad tokia skylė korpuse negalėjo būti sprogimo laive pasekmė. Pasak jūrų technologijų profesoriaus Jorgeno Amdahlio, tokią žalą galėjo sukelti išorinis poveikis, kurio jėga yra 500–600 tonų.

Na, o buvęs Estijos komisijos, tyrusios kelto nuskendimą, vadovas Margusas Kurmas tiesiai šviesiai teigė, kad avarijos priežastis — susidūrimas su povandeniniu laivu. Švedijos povandeniniu laivu.

Перевернутый и заполненный водой спасательный плот парома Эстония
© CC0 / Accident Investigation Board Finland
Apvirtęs kelto "Estonia" gelbėjimosi plaustas.

Beje, toje vietoje iš tikrųjų buvo surengtos NATO karinės pratybos.

Dabar trijų šalių, bet pirmiausia Švedijos, valdžia turi atsakyti į itin nemalonius klausimus, tačiau pirmiausia: kodėl iki šiol nebuvo žinoma apie kelių metrų skersmens skylę?

Skylė yra korpuso atkarpoje, kuri buvo matoma 1994 metais, o tai reiškia, kad, pasak Kurmo, arba buvo nuspręsta, kad apskritai nebūtina atlikti tyrimą, arba skylė buvo pastebėta, tačiau apie tai nebuvo pranešta visuomenei.

Tuo tarpu politinis ėjimas kaip unikalus draudimas priartėti prie nuskendusio kelto ir bandymai jį (ypač tą pačią pažeistą dešiniojo borto pusę) užpilti žvyru verčia galvoti ne apie tyrimo aplaidumą, bet daug blogiau — sąmokslą aukščiausiu valstybės lygiu, siekiant nuslėpti tikrąsias įvykio priežastis. 

Поисково-спасательная операция на месте крушения парома Эстония
© AP Photo / Jaakko Aiikainen
Gelbėjimo operacija kelto "Estonia" katastrofos vietoje.

Svarbi aplinkybė: 26 metai, praėję nuo 1994 metų, yra gana ilgas laiko tarpas, bet ne toks ilgas, kad laivas pavirstų senove. Iki šių dienų nemaža dalis iš "Estonia" tragediją išgyvenusių aukų ir aukų artimųjų tebėra gyvi. Daugelis valstybės žmonių, tiesiogiai dalyvavusių tuose įvykiuose, taip pat yra geros sveikatos.

Pavyzdžiui, Karlas Bildtas tuomet buvo premjeras. Taip, tas pats Karlas Bildtas, pasauliui geriau žinomas kaip buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras 2006–2014 metais ir aršus rusofobas.

Dėl pralaimėjimo rinkimuose, vykusiuose rugsėjo viduryje, jis paliko ministro pirmininko kėdę 1994 metų spalio pradžioje, tačiau, atsižvelgiant į naują informaciją, būtų labai įdomu išgirsti jo komentarus apie pirmąsias dienas po nelaimės.

Tačiau Bildtas, kaip ir jo įpėdinis Ingvaras Karlssonas, jau atsisakė šia tema kalbėtis su spauda.

Intriga kyla dėl to, ar buvusiems ir dabartiniams Švedijos vadovams bus užduoti nepatogūs klausimai, kad jie būtų įpareigoti atsakyti, ar suinteresuotos jėgos galės dar kartą viską nutylėti, kaip tai darė praėjusį ketvirtį amžiaus.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
keltas
Klaipėdos uostas

Skvernelis Baltarusijos planus perorientuoti krovinius į RF uostus pavadino krachu

(atnaujinta 19:44 2020.10.01)
Kartu politikas neatmeta galimybės, kad tokia situacija įmanoma, tačiau, jo nuomone, tai būtų politinis sprendimas

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad Baltarusijai ekonomiškai nenaudinga perorientuoti savo krovinių srautus iš Lietuvos į Rusijos uostus, pranešė "TASS".

"Ekonominiai parametrai, nei kalbant apie birius krovinius, nei kalbant apie naftos produktus [rodo — Sputnik], kad Baltarusijai neapsimoka perorientuoti į Rusijos uostus. Tai dar vienas ekonominis krachas būtų", — sakė premjeras.

Tuo tarpu Skvernelis neatmeta galimybės, kad tokia galimybė egzistuoja. Jo nuomone, tai būtų "politinis sprendimas", o Baltarusijos ekonomika ir taip "priklauso nuo Rusijos".

Taip pat premjeras pridūrė, kad prarasti nepriklausomų pajamų šaltinį tokioje situacijoje — neprotinga.

Krovinių perorientavimo iš Baltijos šalių uostų į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pareiškimų ir Baltarusijos situacijos po prezidento rinkimų kontekste.

Prezidentas Aleksandras Lukašenka pažymėjo, kad ES šalys neturėtų gąsdinti Baltarusijos sankcijomis, nes Minskas yra pasirengęs atsakyti. Pasak jo, žinoma, kad, pavyzdžiui, Baltarusijos transporto srautai sudaro "30 procentų Lietuvos biudžeto".

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad Baltarusijos politinė valia daug lemia perorientavimo klausime. Jo nuomone, neaišku, kokia bus oficiali Minsko pozicija ilgalaikėje perspektyvoje.

Tegai:
uostas, Rusija, Baltarusija, Saulius Skvernelis
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją
Pranešama, kiek tonų naftos produktų Baltarusija galės tiekti per Rusijos uostus
Ekspertas: Lietuva turėtų bijoti ne asmeninių, o ekonominių sankcijų