Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Netikėti milijardai: kur įtaisyti ir kaip įvaldyti Lietuvai skirtą ES "dovaną"

(atnaujinta 16:55 2020.07.23)
Per ateinančius septynerius metus Lietuva iš ES biudžeto gaus daugiau kaip 14 milijardų eurų. Kur bus nukreiptos šios lėšos? Prezidento Gitano Nausėdos svajonėms apie "gerovės valstybę" įgyvendinti ar dings kaip vanduo korupcijos schemų smėlyje?

Prezidentas atnešė žmonėms gerą žinią

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda grįžo iš Briuselio pakilios nuotaikos. Tarsi sakydamas: "Mano brangūs bendrapiliečiai, dar šiek tiek ir iš dangaus mana kris ant jūsų galvų, ir užlies auksiniu lietumi. Dabar tikrai gyvensime kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Europa mums duoda daug pinigų — daugiau nei 14 milijardų eurų". Tačiau atidžiau apžiūrėjus paaiškėja, kad nėra ko čia taip džiūgauti.

Pirma, 14,5 milijardo eurų yra lėšos, kurias Lietuva gaus per septynerius metus, o ne vienkartine išmoka.

Antra, ši suma yra tik 1,7 milijardo eurų didesnė, nei buvo planuota anksčiau, dar iki koronavirusinės krizės, kuriai įveikti dar net neaišku, kiek pinigų nutekėjo iš Lietuvos biudžeto. Tai yra, metinis padidėjimas yra 230 milijonų eurų. Už šiuos pinigus net poros naudotų amerikiečių "Abrams" tankų nenusipirksi. Jau nekalbant apie modernias oro gynybos sistemas, skirtas gintis nuo rusų, kurie vėl "ketina pulti" neapsaugotą Lietuvą ir įžūliai ją "okupuoti". Bet juk jau viešai pažadėta, kad iki 2030 metų gynybai skirsime net 2,5 procento BVP.

Pasirodo, atlikdami įvairias manipuliacijas, mes perkelsime pinigus iš vienos "ES pagalbos" kišenės į kitą — skirtą "amerikiečių ginklų pirkimams". Ir nieko nepateks į skylėtas "negerovės valstybės" piliečių kišenes. O naujausi Statistikos departamento duomenys primena, kad pernai Lietuvoje gyveno apie 215 tūkst. žmonių žemiau absoliutaus skurdo ribos, o apie 576 tūkst. — žemiau skurdo rizikos ribos.

Ir trečia, pinigai į Lietuvą pateks keliais kanalais ir iš skirtingų ES fondų. Štai kur šuo pakastas.

Nesuvalgysime, tai bent pakramtysime

Statistikos departamentas ir žinomi ekonomistai ne kartą įrodė, kad nei verslas, nei Lietuvos valdžia neturi laiko įsisavinti net tų lėšų, kurios pastaraisiais metais buvo skiriamos Vilniui iš ES biudžeto. Sputnik Lietuva apie tai ne kartą rašė. Pavyzdžiui, 2020 metų pradžioje, prieš koronaviruso pandemiją, buvo pranešta, kad savivaldybės, Kelių direkcija, "Lietuvos geležinkeliai", universitetai, klinikos, darbo birža, atliekų ir nuotekų tvarkymo įmonės gavo, tai yra, įvaldė tik du trečdalius visos ES skiriamos lėšų sumos — 4,3 milijardo iš numatytų 6,7.

Vilnius vakare, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tada "Luminor Lietuva" ekonomistas Žygimantas Mauricas liūdnai pareiškė: "Iš pateiktų pavyzdžių matosi, kad didžioji dalis ES lėšų buvo panaudotos ne verslumui ir šalies konkurencingumui didinti, o paprasčiausiai ten, kur jas "įsisavinti" buvo paprasčiausia: asfaltas, trinkelės, geležinkelio bėgiai, plytos, renovacija ir taip toliau".

Taigi, su didžiule pinigų suma iš 2021–2027 metų ES biudžeto greičiausiai bus tas pats. O Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos svajonės apie "gerovės valstybę" liks svajonėmis.

Žadėti — nereiškia vesti

Prisimenu iš istorijos, kad bolševikai po 1917 metų Spalio perversmo taip pat išpūtė žmonių smegenis šūkiais "fabrikai — darbininkams, žemė — valstiečiams!". O kas tada atsitiko? Na, patys žinote.

Štai ir prezidentas Nausėda, grįžęs iš Briuselio, garsiai pažadėjo, kad iš ES lėšų kone asmeniškai kontroliuos kiekvieną eurą, šie pinigai bus skirti tik "gerovės valstybės" kūrimui. Ir vėl klastingas klausimas. Pasirodo, kad visus 30 naujausios nepriklausomybės metus buvo ne tas statoma? Ir tik tada, kai atėjote jūs, pone prezidente, Lietuvos žmonės atras šią "gerovę"?

Pinigai rusofobijai

O dabar apie viešuosius pirkimus. Tai, kad kompanijos artimos tam tikroms politinėms galioms ir "pilkieji kardinolai" užkulisiuose juos visada laimi, niekam nėra paslaptis. Bet Lietuva turi savo praktinę patirtį, leidžiančią apeiti bet kurį konkurentą, kai gauni valstybinį užsakymą, sudarai darbų atlikimo ar tam tikrų prekių ir paslaugų "tiekimo į dvarą" sutartį.

Jei jūsų konkurentas pasiūlė palankesnes sąlygas ir kainas vienur ar kitur, tikėdamasis sąžiningo žaidimo, tai dar nieko nereiškia. Pakanka nepagrįstai jį apkaltinti "ryšiais su rusais" ir štai tau — užsakymas.

Ir skirtumą tarp realios, kuria vadovavosi naivus konkurentas, ir jūsų perdėtos sutarties kainos reikia sąžiningai padalyti tarp "politinių rėmėjų". Ypač prieš artėjančius rinkimus. Nepamirškime to! Kitaip kitą pergalę matysite kaip savo ausis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Europos Sąjungos parama Lietuvai 2021-2027 m.
© Sputnik /
Europos Sąjungos parama Lietuvai 2021-2027 m.
Tegai:
Gitanas Nausėda, biudžetas, dotacija, Lietuva, ES
Dar šia tema
Ekonomistas: turtingos Europos šalys nepasirengusios mokėti Baltijos šalių skolas
ES vadovai susitarė dėl ekonomikos atkūrimo plano
ES vadovai susitarė dėl naujo biudžeto: Lietuvai — apie 14,6 mlrd eurų
Partija Lietuva — visų rinkimų kampanijos metu surengė krepšinio varžybas, archyvinė nuotrauka

Ar padės Lietuvos krepšinio žvaigždės politikos naujokams laimėti Seimo rinkimus?

(atnaujinta 18:49 2020.09.22)
Posakį, kad krepšinis Lietuvoje yra antroji religija, žino ir jaunas, ir senas. Besidomintis krepšiniu ir nelabai. Krepšinio svarba ir jo populiarumu vėl galime įsitikinti. Ne tik sporto kontekste. Politinio marketingo kontekste. Su moraliniu-kriminaliniu elementu

Šių Seimo rinkimų politinės aikštelės naujokai — Tomo Pačėso vadovaujama partija "Lietuva — visų" su žinomais krepšininkais ir sąrašo vedliu politologu Algiu Krupavičiumi priešakyje — save vadina "politiniais startuoliais".

Buvusio krepšininko ir krepšinio trenerio, Alytaus miesto tarybos nario Tomo Pačėso partija "Lietuva — visų" tikrąja "pandemija" vadina emigraciją ir sako sieksianti dvigubos pilietybės.

Partija piktinasi, kad Lietuvos pilietybės per pastaruosius keliolika metų neteko šalį garsinantys žmonės. Todėl, anot jo, itin svarbu užtikrinti, kad išvykę lietuviai galėtų turėti dvigubą pilietybę.

Kaip pavyzdį partijos vedlys Pačėsas įvardijo krepšininką Žydrūną Ilgauską, iš kurio Lietuvos pilietybė buvo atimta 2015 m. Dėl to partija "Lietuva — visų" jau kreipėsi ir į šalies prezidentą Gitaną Nausėdą.

Partijos sąrašo lyderis politologas Krupavičius pristatė ir daugiau partijos "Lietuva — visų" rinkimų programos gairių.

"Lietuva — visų" sako, kad šaliai reikia įsivesti realius progresinius mokesčius. "Siūlome vokišką modelį, kuris išties ekspertų ir ekonomistų vertinimais yra logiškas ir patikrintas", — sakė Krupavičius.

Krupavičius teigia, kad Lietuvai reikia keisti "elitistinį" mokyklos modelį. Anot jo, jį reikia pakeisti lygybės principu grįstu modeliu, kuris yra Suomijoje. "Modelis veikia gerai, dviračio išradinėti nereikia", — sakė partijos sąrašo lyderis.

Partija "Lietuva — visų" siūlys suteikti piliečiams teisę paleisti Seimą jo kadencijos metu referendumo keliu. Tokią galimybę, anot politologo A. Krupavičiaus, jau ne vienerius metus turi latviai. "Tauta pasakė, kas turi būti lyderiais", — tvirtino jis.

Partija Lietuva – visų palengvins Seimo paleidimą 1
Screebshot
Partija Lietuva – visų palengvins Seimo paleidimą 1

"Lietuva — visų" žada naikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę.

"Mūsų siūlomas modelis veikia anglasaksiškose šalyse, kur parlamento narys turi neliečiamybę tik parlamentinei veiklai. Jei parlamento narys patenka į kriminalinę veiklą, jam neliečiamybė nėra taikoma", — sakė Krupavičius.

Taigi, politologui Agiui Krupavičiui naujų dviračių išradinėti nebūtina — jie išrasti vokiečių, suomių, latvių ir kitų. Galima "pasiskolinti".

Šios partijos rinkimų šūkis: "Lietuva visų, žmogus — pirmiausia".

Su šia partija rinkimuose sėkmę bandys tokie gerai žinomi krepšininkai kaip Artūras Jomantas, Steponas Babrauskas bei Valdemaras Chomičius. Jie patekti į Seimą bandys kandidatuodami vienmandatėse apygardose.

Rinkimų programą pristato krepšinio varžybos 2 копия
Screenshot
Rinkimų programą pristato krepšinio varžybos 2 копия

Pats Pačėsas kandidatuos vienmandatėje Pasaulio lietuvių apygardoje. Jo numeris sąraše — pats paskutinis — 51. Pirmuoju numeriu partijos rinkimų sąraše įrašytas politologas Algis Krupavičius.

Politologas Algis Krupavičius iki birželio pabaigos ėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekano pareigas, tačiau dėl akademinės etikos pažeidimų, kitaip tariant, dėl plagiato, VDU įgaliojimų politologui nepratęsė.

Teisingumo ministerijos skelbiamais šių metų kovo 1-osios duomenimis, partija "Lietuva — visų", buvusi Emigrantų partija, vienija beveik 4,5 tūkst. narių. Ši partija narių skaičiumi lenkia "Centro partiją-Tautininkus", Lietuvos socialdemokratų darbo partiją, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.

Partija "Lietuva — visų" savo programą ir kandidatus į deputatus pristato ir partijos "veidaknygėje".

Partijos Facebook'e anonsuojamos krepšinio varžybos, Rūtos Janutienės knygos pristatymas. Į kadrą pakliuvo ir krepšininkai broliai Lavrinovičiai. Nors jie nėra nei partijos "Lietuva — visų" nariai, nei balotiruojasi į Seimą. Tačiau nėra ką prikišti — kadre visi krepšininkai. O krepšinis Lietuvoje antroji religija, kurią eksploatuoja ir politikai, ir verslas.

Pagaminta partijos Lietuva - visų 3
Screenshot
Pagaminta partijos Lietuva - visų 3

Pastaruoju metu broliai Lavrinovičiai sulaukė daug visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Daugiau negu visų partijų rinkimų kampanijos kartu sudėjus.

Prasidėjo nuo to, kai garsi pramogų verslo pora — Erica Jennings ir Jurgis Didžiulis — viešai pasiskelbė atsisakantys "Telia" paslaugų. Atsisakymo motyvas — "Telia" telekomunikacijų paslaugas teikianti bendrovė, kuri save įvardija kaip socialiai atsakingą, savo reklamos kampanijai pasirinko krepšininkus brolius Lavrinovičius, kadaise teistus už išžaginimą.

Didžiuliai dėl Lavrinovičių palieka Telia 4
Screenshot
Didžiuliai dėl Lavrinovičių palieka Telia 4

Situacija virto skandalu. Į skandalą "Telia" sureagavo — sustabdė kritikos sulaukusią reklamą. Tai sukėlė dar daugiau diskusijų.

Vieni tvirtino, kad broliai savo praeities nuodėmes atpirko ir nusipelnė gyventi ramiai. Kiti teigė, jog tokiems nusižengimams moralinės senaties būti negali ir tokia reklama — tai lyg žavėjimasis buvusiais nusikaltėliais.

Šia tema pasisako vis daugiau pramogų versle žinomų žmonių.

Į krepšininkų pusę stojęs lietuvių populiariosios estrados dainininkas Kastytis Kerbedis socialiniame tinkle pamiršęs mandagumą išplūdo Didžiulių porą neapykantos kupinais žodžiais.

Lavrinovičių pusėn stojęs A. Pogrebnojus taip pat kirto J. Didžiuliui. "O ką tu padarei dėl Lietuvos?" — savo Facebook'o laiko juostoje klausė žymus drabužių dizaineris.

Savo poziciją išsakė ir menininkas Algirdas Gataveckas. Menininkas savo Facebook'o laiko juostoje svarstė, kad "jei už nusikaltimą gavo bausmę ir atliko ją, tai ar teisiškai teisingas požiūris į juos žiūrėti kaip į nusikaltėlius kurie turi būti apriboti visą likusį gyvenimą?".

Meninkas klausia, "ar šie krepšininkai skirtus turnyrų medalius gavo ar ir tų ne turėtų gauti? Taip nusikaltęs negali gauti valstybinių apdovanojimų, nes tai parašyta įstatyme. Valstybiniai apdovanojimai yra atimami, jei esi nuteisiamas. Tačiau nusikaltęs gali dalyvauti reklamose, taip kaip gali gauti turnyrų medalius. Įstatymas to nedraudžia. Ar turėtų?" — klausia Gataveckas savo Facebook draugų ir sekėjų.

Negalėjo nutylėti ir "blogeris" Zeppelinus Raimondas Navickas.

Raimondas Navickas savo Facebook'o laiko juostoje priminė, kad "teisė išpirkti kaltę, teisė pasitaisyti ir tapti padoriu žmogumi, teisė "būti pamirštam", teisė į objektyvų teismą ir teistumo panaikinimą iki šiol buvo neatsiejama Vakarų civilizacijos dalis". Savo samprotavimus Zeppelinus iliustravo.

Lietuvos krepšinio pasaulis nieko nepalieka abejingais 5
Screenshot
Lietuvos krepšinio pasaulis nieko nepalieka abejingais 5

Krepšinis Lietuvoje nieko nepalieka abejingų. Žymūs krepšininkai verslininkams gali privilioti naujų klientų, o politikams — rinkėjų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
policija, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Rimta kova dėl Seimo vietos. Kaip ir kam Jonas Noreika-Generolas Vėtra padės rinkimuose
Priešrinkiminis nuotykis: du seni draugužiai valtyje, neskaitant Lietuvos
Grybai ir politika. Ar įspūdingas grybų derlius padeda kandidatams į Seimą atsipalaiduoti?
Antilenkiška staigmena. Lietuvos teisėjai nusprendė įsikišti į politiką
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Antilenkiška staigmena. Lietuvos teisėjai nusprendė įsikišti į politiką

(atnaujinta 15:50 2020.09.22)
Lietuvos teisėjų taryba kategoriškai nesutinka su premjero parama teismų reformai Lenkijoje, kuri pažeidžia pagrindinę taisyklę — nepriklausomybę ir nešališkumą. Paaiškėjo, kad teisėjai parodė nelojalumą tiek vykdomajai valdžiai, tiek vienai iš politinių jėgų

Dvi pagrindinės nesutaikomos pastarųjų metų Lietuvos politinės jėgos — konservatoriai (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, TS-LKD) ir "valstiečiai" (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, LVŽS) — prie rinkimų artėja su panašiais rinkėjų pasitikėjimo rodikliais. Remiantis naujausia "Vilmorus" atlikta nuomonės apklausa, kurią paskelbė "Lietuvos rytas", atotrūkis tarp TS-LKD ir LVŽS yra mikroskopinis. 15,1 proc. rinkėjų yra pasirengę balsuoti už valstiečius, o 14,9 proc. — už konservatorius. Ir tai atsižvelgiant į tokių apklausų paklaidą, kuri paprastai yra apie tris procentus.

Taigi, visiškai įmanoma, kad rinkimų nugalėtoją teks nustatyti teismuose. Beje, panaši situacija klostosi ir JAV prezidento rinkimuose. Ir šiandien ten viskas taip painu, kad vyriausiosios JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjos Ruth'os Ginsburg mirtis gali radikaliai paveikti rinkimų rezultatus. Jei skirtumas tarp Trampo ir Baideno atsidurs paklaidos ribose, balsų skaičiavimas iš rinkimų komisijos bus perkeltas į Aukščiausiojo teismo posėdžių salę. O ten susidarė pusiausvyra. Pusė teisėjų yra konservatoriai, pusė — demokratai. Tik vieno teisėjo paskyrimas vietoj mirusios Ginsburg gali nulemti rinkimų baigtį.

Paralelės peršasi savaime. Ir jei šiandien JAV Aukščiausiajame Teisme yra penkiasdešimt demokratų prieš penkiasdešimt konservatorių teisėjų, tai Lietuvoje pusiausvyra yra tik vienos politinės jėgos — TS-LKD — naudai. Tai matyti iš naujausių teisėjų, kurie pagal Konstituciją neturėtų kištis į politiką, pareiškimų. Prisiminkite neseniai paskelbtą Konstitucinio Teismo pareiškimą, kad LVŽS vadovaujama vyriausybė yra "neteisėta". Visus tuos metus tylėjo, o štai dabar garsiai pasisakė. Premjeras Saulius Skvernelis šią Konstitucijos sergėtojų kalbą jau pavadino "keista".

Ir štai dar viena dabartinės Lietuvos teisėjų tarybos ataka prieš premjerą ir valdančiąją koaliciją. Savotiškos įstatymų sergėtojų profesinės sąjungos ataka.

"Lietuvos Vyriausybės vadovo pasisakymus apie Lietuvos paramą Lenkijos valdžios vykdomai teismų reformai vertiname kaip nulemtus įtempto rinkiminio laikotarpio ir atsiribojame nuo bet kokių šią reformą palaikančių teiginių", — žiniasklaidoje cituojamas Teisėjų tarybos pranešimas.

Tai yra, teisėjai tarsi pripažįsta, kad ministro pirmininko pareiškimas yra grynai politinis žingsnis, ir išsižada vyriausybės vadovo žodžių. Tuo pat metu patys teisėjai tapo šios politinės kovos dalyviais. O juk galėtų nutylėti arba bent jau deklaruoti savo poziciją po trijų savaičių — po Seimo rinkimų. Šiuo klausimu laiko pakanka. Juk teismų reforma Lenkijoje, kurią, beje, kritikuoja ir aukščiausia ES vadovybė, nėra vienos dienos klausimas. O štai naujosios Seimo sudėties rinkimai jau spalio 11 dieną. Ir bet kokia, net ir mažiausia vienos iš politinių jėgų klaida gali pakreipti svarstykles į priešo pusę.

Verta priminti, kad per paskutinius 2016 metų Seimo rinkimus, po pirmojo turo, susiklostė panaši padėtis. Tuomet, suskaičiavus balsus daugiamandatėse apygardose, konservatoriai aplenkė valstiečius tik vienu mandatu. Ir jie jau šventė pergalę, o jų lyderis Gabrielius Landsbergis matavosi premjero fraką. Tačiau po dviejų savaičių, per balsavimą vienmandatėse apygardose, tuomet dar mažai žinomos partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" atstovai iškovojo tvirtą pergalę. Atotrūkis buvo toks didžiulis, kad jokios konservatorių apeliacijos teismuose nebūtų padėjusios. Jiems teko susitaikyti ir ketveriems metams atsisėsti į opozicijos kėdę.

Šiandien, sprendžiant iš naujausių apklausų, situacija yra beveik tokia pati. O pagal pirmojo rinkimų turo (spalio 11 dieną) rezultatus vis tiek nebus įmanoma įvertinti galutinės tos ar kitos partijos pergalės. Tačiau negalima atmesti varianto, kad "naujos valdžios" klausimas turės būti išspręstas padedant teisėjams.

Ir dar priminsime, kad prieš paskutinius rinkimus politinėje loterijoje tik mėgėjas galėjo lažintis dėl Ramūno Karbauskio vadovaujamos LVŽS pergalės. Juk tuomet apklausų favoritėmis buvo tik dvi tradicinės partijos — konservatoriai (TS-LKD) ir socialdemokratai (LSDP). Bet lietuvis rinkėjas "iš provincijos" trenkė kumščiu ir suteikė valdžią šalyje naujai politinei jėgai — "valstiečiams". Kiek jie patenkino rinkėjų pokyčių viltis? Tai galutinai paaiškės tik po antrojo rinkimų turo — spalio 25 dieną.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lenkija, teisėjai, Lietuva
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva ir Lenkija nori įtraukti ES ir JAV į situaciją Minske
Lietuva ir Lenkija aptarė protestus Baltarusijoje: žada paramą ir bevizį režimą
Lietuvos ir Lenkijos SAM vadovai įsipareigojo kartu toliau kovoti su COVID-19 plitimu
Ekspertas: ES neduos Lenkijai pinigų jos idėjoms dėl Baltarusijos
Koronaviruso testai

Paskelbta antrosios COVID-19 bangos paplitimo Europoje prognozė

(atnaujinta 21:22 2020.09.23)
Remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos pikas įvyks laikotarpiu nuo 2020 metų liepos iki 2021 metų sausio, o užsikrėtusiųjų skaičius bus dar didesnis nei per pirmąją bangą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Mokslininkai sukūrė matematinį antrosios koronavirusinės infekcijos bangos vystymosi Europoje modelį. Prognozė daroma visam žemynui ir kiekvienai šaliai atskirai. Darbas buvo paskelbtas "Scientific Reports".

Iki šiol dešimtyje Europos šalių: Belgijoje, Bosnijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje — oficialiai užfiksuota antrosios COVID-19 bangos pradžia.

Remdamiesi šiais duomenimis, taip pat infekcijos rodikliais ir sergamumu pirmosios bangos metu, matematikai iš Prancūzijos, Italijos ir Danijos, vadovaujami Giacomo Cacciapaglia iš Liono Klodo Bernaro universiteto, sukūrė modelį, kuris numato antrosios bangos dinamiką Europos šalyse.

Remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos pikas įvyks laikotarpiu nuo 2020 metų liepos iki 2021 metų sausio, o užsikrėtusiųjų skaičius bus dar didesnis nei per pirmąją bangą.

Kartu tyrėjai pažymi, kad konkretus maksimalaus infekcijos plitimo laikas kiekvienoje šalyje labai priklauso nuo tokių parametrų kaip pirminis infekcijos dažnis, infekcijos lygis, gyventojų išorinių ir vidinių kelionių skaičius ir taikomos priemonės.

Tyrėjai prognozuoja ankstesnes smailes tose šalyse, kur infekcijų lygis jau yra didžiausias. Prancūzijoje ir Norvegijoje pikas turėtų įvykti nuo rugsėjo vidurio iki pabaigos, Italijoje — spalio viduryje, Suomijoje — spalio pabaigoje, JK — lapkričio pradžioje ir Švedijoje — 2021 metų pradžioje.

Mokslininkai pažymi, kad daug kas priklausys nuo socialinio atsiribojimo priemonių, vietos infekcijos židinių kontrolės ir pasienio kontrolės, ypač jei jos bus įgyvendinamos ankstyvosiose ligos plitimo stadijose.

Net ir dabar reali epidemijos situacija kai kuriose šalyse skiriasi nuo modelio prognozių. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Danijoje ir Suomijoje sergamumo statistika pastebimai atsilieka nuo prognozės. Pasak autorių, tai reiškia, kad šių šalių valdžia imasi tinkamų priemonių, kad suvaldytų epidemiją, o piliečiai sąžiningai jų laikosi.

Tuo tarpu Kroatijoje naujų atvejų skaičius didėja kiekvieną dieną, nors, remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos piką šalis turėjo įveikti rugpjūčio pradžioje.

Tyrėjai modeliui sukurti naudojo standartinį matematinį normalizavimo grupės metodą, kuris leidžia sistemingai sekti fizinės sistemos pokyčius skirtingose ​​erdvinėse skalėse. Tyrėjų teigimu, tai leis lengvai pritaikyti modelį, kai atsiras naujų duomenų, taip pat pagal analogiją kurti modelius kitiems regionams.

Tegai:
Europa, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl COVID-19 praplėstos asmens apsaugos priemonių sertifikavimo Lietuvoje galimybės
NVSC specialistai rekomenduoja darbą organizuoti nuotoliniu būdu