Katedros aikštė, archyvinė nuotrauka

"Gerovės" valstybės grimasos: kada Lietuva liks be akis rėžiančios skurdo piktžaizdės?

(atnaujinta 13:47 2020.07.27)
Štai kokius duomenis skelbia mums Statistikos departamentas: 2019 metais Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyveno 576 tūkst. piliečių

Šiaip nieko naujo — tas pats tęsiasi metų metus, bet prezidentas Gitanas Nausėda įvedė šneką apie "gerovės valstybę", taigi, tokių negerovių fone belieka paklausti — kurgi ir kam gi toji "gerovės valstybė"?

Prezidentas: "Lietuva juda gera kryptimi"...

Prieš einant toliau, objektyvumo dėlei reikėtų pažymėti vieną aplinkybę: iš tiesų, 2019-ieji buvo pirmieji, be to, nepilni Nausėdos prezidentavimo metai. O tokie klausimai kaip skurdas paprastai neišsisprendžia taip greitai. Šiuo požiūriu, galima būtų jei ne pateisinti esamą padėtį, tai bent suprasti prezidentą: kokie bebūtų jo ketinimai, vargu, ar kas kitas būtų spėjęs taip greitai kažką pakeisti iš esmės.

Be to, kaip pažymi tas pats Statistikos departamentas, situacija lyg ir pamažu gerėja: 2019 metais skurdo rizikos lygis siekė 20,6 %, o tai juk yra 2,3 % mažiau nei 2018 metais. O tokiais tempais, atrodytų, pamažu, bet anksčiau ar vėliau problema turėtų būti išspręsta: Lietuva liktų be akis vis rėžiančios skurdo piktžaizdės. Iš tiesų, panašias nuotaikas reiškė ir pats prezidentas Nausėda: anot jo, "Lietuva juda gera kryptimi"...

Šiuo požiūriu, galbūt, ne taip jau ir blogai? Iš tikrųjų, kaip kam. Pats Statistikos departamentas pripažįsta, kad dirbančiųjų skurdo rizika faktiškai nepasikeitė (t. y. sumažėjo vos 0,2 %), tuo tarpu oficialiai skaičiuojamas atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių visuomenės sluoksnių yra 6,4 karto! Maža to, kad Lietuva socialine atskirtimi yra tarp ES lyderių, reikia turėti omeny dar ir kitką...

Tikrosios Lietuvos bėdos

O būtent tai, kad minėtasis 6,4 kartų rodiklis yra skaičiuojamas samdomų darbuotojų pagrindu, kaip reikiant neatsižvelgiant į tikruosius potarybinės Lietuvos visuomenės šeimininkus: tuos, kurie, jei nenori, gali ir visai nedirbti. Žodžiu, stambių įmonių akcininkus, finansininkus, fabrikantus, latifundininkus (o tokių — tiek dėl kolūkių išvogimo, tiek ES fondų paramų turčiams — čia tikrai netrūksta). Taigi, tikrasis skirtumas tarp visuomenės "viršūnės" ir "apačios" — nepalyginamai didesnis, tik niekas Statistikos departamente jo tikriausiai neskaičiuoja, arba skaičiavimų rezultatų neskelbia...

Be to, naivu kalbėti ar apie prezidento, ar apie Vyriausybės (nesvarbu — ar esamos "žaliųjų valstiečių", ar anksčiau, iki 2016-ųjų buvusios socdemų) tikras ar tariamas "kovas" su skurdu, neturint omeny elementarios, bet neišmatuojamai svarbios aplinkybės, kad nuo Lietuvos įsijungimo į ES 2004-aisiais, tėvynę kaip pigi, bet kvalifikuota darbo jėga Vakarams aptarnauti paliko apie milijonas mūsų piliečių, kurių "evakuacija" negalėjo nepaveikti socialinio Lietuvos kraštovaizdžio...

Kaipgi paveikti? Taip, kad Lietuvos provincija — mažesni miestai, miesteliai, kaimai ir kaimeliai — kone ištuštėjo. Tiksliau, juose liko senimas, šiek tiek vaikų ir, kas be ko, liumpenizuotas (bedarbystėje, alkoholizme ir šiaip degradacijoje skęstantis...) darbingo amžiaus elementas. Vadinamoji "laisva ir nepriklausoma" Lietuva — kaip ir kiti Rytų Europos kraštai — savo žmogiškąjį potencialą atidavė Vakarams... Už ką? Faktiškai už ES fondų finansinę paramą, kuri trumpalaikėje perspektyvoje, pripažinkime, veikia jei ne kaip išgelbstintis, tai mažų mažiausiai kaip stabilizuojantis veiksnys. Vis dėlto, iš tokių injekcijų gyvuojanti valstybė — tai ne sveikas, progresyviai besivystantis organizmas, bet ligotas, sunkiai sergąs, netgi regresuojantis kūnas, kurio gyvybines funkcijas palaiko savotiška finansinė lašelinė...

Tiesa, dėl šių ES finansinių injekcijų vaizdas ne toks jau blogas. Ypač paviršiuje ir ypač didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Bet po šiuo fasadu slypi liūdnesnis vaizdas. Demografinė situacija žada ilgalaikę krizę, kuri negalės neturėti rimtų pasekmių krašto ekonomikai ir infrastruktūrai. Jau šiandien situaciją mėginama kompensuoti pigia ukrainiečių darbo jėga. Tačiau juk tai — ne sprendimas.

"Gerovės valstybė" — kam?

Kiekvienas normalus žmogus juk nori dirbti, uždirbti ir oriai gyventi savoje šalyje, o ne bastytis, kaip sakoma, po margą svietą dėl duonos kąsnio... Bet būtent taip juk gyvena šiuolaikinė lietuvių tauta. Ir tai — nežiūrint nei Gitano Nausėdos, nei kokių kitų politikierių deklaracijų apie vadinamąją "gerovės valstybę"!

Iš tiesų, objektyvumas reikalauja pripažinti, kad pagrindiniai dalykai čia netgi nepriklauso nuo pono Nausėdos: nė nekalbant apie vidaus politikos požiūriu itin ribotas prezidento institucijos galias, reikia atminti, kad jis, pats būdamas profesionalus bankininkas (ir atitinkamai susijęs su Skandinavijos finansinio kapitalo interesais...), yra valdančiųjų Lietuvos sluoksnių politinis statytinis, jų reikalų reiškėjas.

Kokie tie sluoksniai? Iš esmės — tai Tarybų Sąjungos viduriuose susiformavusi, o jai žlungant įsigalėjusi kriminalinė buržuazija, susidedanti iš buvusių spekuliantų, nusikaltėlių ir korumpuotų nomenklatūrininkų, kurie po 1990-ųjų ne danguje, bet žemėje sau susikūrė rojų. Tiesa, labai jau nedvasingą, labai jau nemoralų ir labai jau žemišką, žodžiu — tikrų tikriausią miesčionių, vartotojų rojų, į kurį vis dėlto įleidžiami tik "išrinktieji"...

Likusiems piliečiams, Landsbergio pavadintais "runkeliais" ir "šunauja", teliko vietoje sunkiai sudurinėti galą su galu, arba degraduoti ir mirti, arba, liaudiškai tariant, "tepti slides" į Vakarus (ką daug kas ir padarė). Visa tai turint omeny, aiškėja, kad Lietuva ir be Gitano Nausėdos ir yra, ir anksčiau buvo tikrų tikriausia "gerovės valstybė", tik ne visiems, o viešpataujančiai mažumai.

Taigi, Statistikos departamento skaičiuojami 576 tūkst. žemiau skurdo ribos gyvenantys lietuviai tėra tik eilinė tokios mūsų "gerovės valstybės" — kapitalistinių oligarchų gerovės valstybės — grimasa. Kiek tokiame fone adekvatu tikėti Nausėdos pažadais apie "gerovės" valstybę kam nors kitam, išskyrus jiems (žodžiu, "išrinktiesiems"...), — paliksime atviru klausimu. Tegul jį apmąsto skaitytojas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Lietuva, skurdas
Oro uostas

Ar įsileis į Europą "su politiškai neteisinga vakcina"

(atnaujinta 16:49 2021.03.01)
Apibendrindama diplomatinių atstovybių vadovų nuotolinio susitikimo rezultatus, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad sutarta dėl būtinybės įvesti skiepijimo pažymėjimą, be kurio nebus leista atvykti į ES

Susitarimas vis dar yra tik pradinis, projekto detalės bus pristatytos po trijų mėnesių. Niekam ne paslaptis, kas yra išsami informacija, o tai taikoma ir paskiepytų asmenų pasui.

Visų pirma, nėra aišku, ką daryti su žmonėmis, kurie turi kontraindikacijų skiepijimui. Dar daugiau ar mažiau aiškus yra laikinų kontraindikacijų atvejis — pavyzdžiui, neseniai persirgta koronaviruso infekcija. Čia, kaip ir su kitomis infekcinėmis ligomis, pakanka šiek tiek palaukti ir tada drąsiai skiepytis.

Tačiau yra ir nuolatinių, lėtinių ligų: o kaip yra su jomis sergantiems? Tikriausiai, bus apribota teisė judėti. Be to, lėtiniai negalavimai yra sunkūs, o sergantieji netrukus mirs. Nėra žmogaus, nėra problemos. Ir nėra čia ko lėtinėmis ligomis sergantiems keliauti po Europą.

Tačiau tai dar ne viskas. Dabar pasaulyje yra daugybė vakcinų ir jų tikriausiai bus dar daugiau — o kokios vakcinos suteiks teisę gauti ES sertifikatą?

Su euroatlantiniu trejetu "Pfizer / BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca" tikriausiai nebus jokių biurokratinių kliūčių. "Pasiskiepijai "Pfizer" — gali keliauti", antraip išeis kažkokia priešprieša.

Tačiau naudojant Rusijos ("Sputnik V" ir "EpiVacCorona") ir kinų ("Sinovac Biotech", "CanSino Biologics", CNBG — "Sinopharm") vakcinas viskas gali būti sudėtingiau. Kad ir kokios jos būtų veiksmingos, tačiau tol, kol jas oficialiai patvirtins Briuselio vartotojų priežiūros institucijos, jomis pasiskiepiję piliečiai greičiausiai negaus sienos kirtimui reikalingo sertifikato.

Kadangi nedemokratinės kilmės vakcinos savybės yra ne tik medicininis, bet ir politinis klausimas. O kas atsitinka, kai kišasi politika, tai yra "demokratijos kova prieš totalitarizmą", galime pamatyti iš "Nord Stream-2" pavyzdžio, kai Rusijos dujos yra šimtą kartų pavojingesnės nei "Cyclone-B". Kaip žinote, "jei geometrinės teoremos paveiktų žmonių interesus, dėl jų būtų kariaujama". Ir jei nepripažįstant nedemokratiškos kilmės vakcinos galima sukelti užsienio imperijai nemalonumų — kodėl to nepadarius?

Neseniai (vasario 17 dieną) Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė: "Rusijos vakcinacijos nuo COVID-19 strategija glumina. Kodėl Rusija teoriškai siūlo milijonus dozių kitoms šalims, tačiau nepadarė pažangos skiepydama savo gyventojus? Tai klausimas, į kurį reikia atsakyti".

Sunku pasakyti, kokia yra pakankama pažanga. Ar tikslinga Europos pareigūnams kelti šią temą, kai pačioje Europoje pažangos akivaizdžiai nepakanka? Priešingu atveju Vengrija nebūtų pirkusi "Sputnik V", o Čekija, Austrija, Italija nesvarstytų apie tai, kam mums reikalinga "Sputnik V", kai kiekviename žingsnyje skiepijama "Pfizer"?

Galbūt Frau Ursula piktinasi XIX amžiaus pabaigos grūdų eksporto praktikos atkūrimu — "Badausim, bet išvešim". Sunku tiksliai pasakyti, ar dabartinė Sveikatos apsaugos ministerija vadovaujasi tuometinio finansų ministro Vyšnegradskio principais. Dar sunkiau suprasti, kaip tai susiję su Rusijos vakcinos veiksmingumo klausimu. Tai yra arba veiksminga, arba ne. Rusijos pažanga skiepijant savo gyventojus vargu ar gali būti pagrindinis Briuselio rūpestis.

Kitas reikalas, kai reikia bet kokia kaina atsisakyti Rusijos vakcinos. Visų pirma nelaikyti vakcinacijos Rusijos skiepais pagrindu išduoti vizos sertifikatą. Kai kalbama apie geležinę uždangą, tada, žinoma, visos priemonės pateisinamos.

Žinoma, ne viskas priklauso nuo Ursulos ir jos bendražygių. Be norinčiųjų atriboti Rusiją interesų, tam pasitelkiant bet kokį pretekstą ar dingstį, yra ir kitų interesų grupių.

Pavyzdžiui, nors Rusijos gyventojų pajamos smarkiai sumažėjo, jie vis dar nepasiekė visiško skurdo ribos, todėl išvykstamasis turizmas nėra visiškai nereikšmingas. Ir daugybė Europos šalių (Italija, Prancūzija, Graikija ir kt.), kuriose turizmas iki infekcijos atsiradimo davė nuo dešimties iki penkiolikos procentų BVP ir suteikė darbą didelei daliai gyventojų, šios šalys net sapnuoja, kaip grįžta "ikikovidiniai" laikai ir turistų iš Rusijos pinigai. Idėjiškai tvirtos Frau von der Leyen interesai čia nėra tokie įdomūs — katastrofiška jų pačių piniginės būklė yra daug svarbesnė.

Žinoma, galima įkvėpti europiečius ideologo bendražygio Suslovo žodžiais — "Mes netaupome ideologijos sąskaita" — ir vizų sertifikavimo srityje, tačiau tokia ilgalaikė politika yra kupina įvairių netikėtumų. Principas "savi marškiniai yra arčiau kūno" nebuvo atšauktas, o nuolat jį pažeidinėti — pavojinga.

Taigi, klausimas, kurios vakcinos po trijų mėnesių patvirtins prašančiojo įvažiuoti patikimumą, taps karštų diskusijų tarp Frau von der Suslov ir smulkių buržuazinių principų šalininkų "Dėl manęs — kad ir šuo, kad tik kiaušinius dėtų".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Vilnius, archyvinė nuotrauka

Prioritetas yra LGBT, likusieji palauks? Seimas turi svarbesnių reikalų nei sekimas

(atnaujinta 14:25 2021.03.01)
Žmogaus teisės yra įtvirtintos ir garantuojamos įstatymais. Lietuvos kriminalinės žvalgybos veikla grindžiama paprotine teise — teise niekam neatsiskaityti. Net Lietuvos teismams

Tačiau šiandien Lietuvos teisės kūrėjai savo energiją yra nukreipę į LGBT bendruomenės problematiką.

Tarptautinė žmogaus teisių teisė numato pareigas valstybėms veikti arba susilaikyti nuo veiksmų tam, kad nebūtų pažeistos žmonių teisės ir laisvės. Kad jos būtų saugomos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė Lietuvos advokatūros skundą. Advokatūra teigia, kad Lietuvoje nėra galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą.

Prieš kurį laiką apie tai žiniasklaidai pranešė Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Šią žinią pranešė ir Facebook socialiniame tinkle. Tačiau nei žiniasklaida, nei sociumas didelio susidomėjimo neparodė. Nors situacija yra skandalinga.

Ginčas tarp advokatų ir teisėsaugos kilo dar 2019 metais, kai prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir policija atsisakė pateikti informaciją dėl advokatų slapto sekimo ir klausymosi.

Advokatūra kreipėsi į ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijas su klausimu, ar sekimas ir slaptas klausymasis netaikytas advokatūros kaip institucijos ir jos vadovų atžvilgiu.

Tačiau teisėsauga atsisakė pateikti bet kokią informaciją. Nes Lietuvos kriminalinė žvalgyba grindžiama "konspiracijos ir konfidencialumo" principais. Ne kažkokiomis žmogaus teisėmis. Spec. tarnybų teisinis nihilizmas tapo paprotiniu. Tai akivaizdus pasikėsinimas į žmogaus teises.  

Advokatai skunde teigia, kad tokia situacija pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos garantuojamą teisę į teisingą teismą.

"Prašėme pateikti informaciją taip pat apie pasibaigusių kriminalinės žvalgybos veiksmų faktą, jei nebuvo nustatytas teisės pažeidimas. Paaiškėjo, kad tokios informacijos neteikia nei viena institucija, o galimai neteisėto slapto sekimo veiksmų neįmanoma apskųsti. Nei teismai, nei Prokuratūra nevykdo efektyvios kriminalinės žvalgybos veiksmų priežiūros. Po pralaimėtų bylų Lietuvos bendrosios kompetencijos teismuose Lietuvos advokatūrai liko vienintelės instancijos — Europos Žmogaus Teisių teismas ir Europos Sąjungos institucijos", — sakė Vėgėlė.

Ponas Ignas Vėgėlė sakė manantis, kad ginčas dar gali būti išspręstas taikiai, jei valdžia pakeis Kriminalinės žvalgybos įstatymą.

Pakeitus įstatymą, žvalgyba taip paprastai nebegalėtų sekti bei slapta klausytis ne tik advokatų, bet ir visų kitų Lietuvos žmonių. Tačiau valdžiai šiandien labiau rūpi Lietuvos seksualinių mažumų žmogaus teisės. Čia sukoncentruotas dėmesys.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis kol kas dar nesikreipė į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Ponas Andrius Romanovskis dabar kreipėsi į Lietuvos teismą.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis siekia iš Lietuvos, t. y. iš Lietuvos mokesčių mokėtojų prisiteisti daugiau nei 200 tūkst. eurų. dėl neteisėtų Lietuvos teisėsaugos pareigūnų veiksmų.

Lietuvai šioje byloje atstovauja Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Teisingumo ministerija.

Verslo konfederacijos prezidentui atstovaujanti advokatė Solveiga Palevičienė patvirtino, kad ieškinys teisėsaugos institucijoms yra pateiktas dėl pastarųjų neteisėto, nepagrįstai pradėto ir per ilgai užsitęsusio baudžiamojo persekiojimo, nepagrįsto suėmimo ir kitų procesinės prievartos priemonių.

Jos teigimu, teisėsauga tokiais veiksmais pažeidė Romanovskio teises į privatų gyvenimą, laisvę, jo nekaltumo prezumpciją ir kitas pamatines žmogaus teises.

"Ieškinio tikslas — siekti, kad būtų atkurtas teisingumas bei ateityje teisėsaugos institucijos nebūtų naudojamos neteisėto politinio susidorojimo tikslais prieš nekaltus asmenis", — sakė Romanovskio atstovė.

Pats LVK prezidentas žiniasklaidai sakė, kad buvo viešai apdrabstytas purvais, neteisėtai įkalintas, tampomas po teismus. "Iki šiol taip ir nesulaukiau jokio atsiprašymo ar apgailestavimo, tačiau ir toliau jaučiu norą bet kokioms priemonėmis mane palaužti ir nuteisti", — sakė Romanovskis.

Kaip ir reikėjo tikėtis, Lietuvos mokesčių išlaikoma Specialiųjų tyrimų tarnyba LVK prezidento ieškinio nekomentavo.

Teisė į privatų gyvenimą, laisvę, nekaltumo prezumpcija ir kitos pamatinės žmogaus teisės, pagaliau galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą turėtų būti žmogaus teisių gynėjų ir žmogaus teisių teisėkūros Seime dėmesio centre. Tačiau dėmesio centre atsidūrė Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Dėl visai kitokios teisėkūros.

Vasario 16 d. išvakarėse baigėsi parašų rinkimo akcija dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko V. Raskevičiaus atšaukimo iš vadovo pareigų ir paties komiteto. 20 dienų trukęs parašų rinkimas sulaukė beprecedenčio tautos susidomėjimo. Surinkta net 365 440 parašų po peticija, kurioje teigiama, kad Laisvės partijos atstovas proteguoja tik siauros seksualinės grupės interesus.

"Mes, pasirašantieji po šiuo tekstu konstatuojame, kad Vytautas Tomas Raskevičius neatstovauja daugumos Lietuvos žmonių teisių ir interesų, o vykdo priešingą veiklą žmogaus teisėms, propaguojant siaurus seksualinių mažumų interesus", — rašoma peticijos tekste.

Daugiau kaip trečdalį milijono tautiečių papiktino ne tik homoseksualų pastovus protegavimas, bet ir daugybė žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje.

Save profesionaliu homoseksualu pristatinėjantis Seimo narys iškart po rinkimų paleido sparnuotą frazę: "Turėjau svajonę, kad ši šalis pradėtų dirbti LGBT žmonėms". Tokia žinutė nepraslydo parašų akcijos iniciatoriams pro akis, ją viešai ir priminė spaudos konferencijoje Seime, skirtoje pristatyti parašų rinkimo akciją.

Seimui kaupiantis vienos lyties asmenų partnerystės įstatymui buvo apklausti Lietuvos gyventojai. 58 proc. 18–74 metų Lietuvos gyventojų šeimos politikos srityje palaikytų iniciatyvą stiprinti ir remti šeimą, kurią sudaro vyras ir moteris. O iniciatyvą pakeisti teisinę šeimos sampratą, kad šeimos teises įgytų ir tos pačios lyties poros, palaikytų mažiau nei dešimtadalis, tai yra 8 proc., gyventojų.

Tokias Lietuvos gyventojų nuostatas šeimos klausimu atskleidė naujausia "Baltijos tyrimų" apklausa, įgyvendinta sausio 15–19 dienomis.

Apklausa galėtų reikšti, kad vienos lyties asmenų partnerystės žmogaus teisių aspektas nėra aktualus daugeliui Lietuvos gyventojų. Bet ne T. V. Raskevičiui.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius tikina artimiausiu metu rengsiantis dar ir "homoseksualumo propagandos draudimo" įstatymo pataisas. Anot politiko, viename iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo punktų yra diskriminuojami LGBT asmenys.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Manau, reikėtų tą įstatymo nuostatą performuoti taip, kad žalinga informacija būtų laikoma ta, kur apskritai yra niekinamos įvairios šeimos, nesvarbu, ar jos būtų skirtingų, ar tos pačios lyties — tiesiog pagarbą puoselėjant visiems žmonėms", — Alfa.lt teigė T. Raskevičius.

Taigi, kyla grėsmė, kad ateityje tokios parašų rinkimo ar panašios Lietuvos žmonių akcijos gali tapti tabu.

Laisvės partijos narė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska jau pasiūlė Baudžiamojo kodekso 170 str. pataisas. Projekte numatyta dalį baudžiamojo straipsnio perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą. Tai iš esmės atrištų teisėsaugai rankas už "netinkamus žodžius" bausti atskirus asmenis.

"Pavyzdžiui tyčiojimąsi, įžeidimą iš tam tikrų grupių arba asmenų kurie priklauso tam tikroms grupėms. Ir tokiu atveju mes palengviname ir teisėsaugai darbą, ir visuomenei labiau aišku tampa, kokią takoskyrą mes turime, tiek dėl pavojingumo, tiek dėl suvokimo kas yra neapykantos kalba", — "Lietuvos ryto televizijai" teigė ministrė. Dėl minėtų pataisų Seimas turėtų apsispręsti pavasario sesijoje.

Tačiau teisingumo ministrei, Laisvės partijos atstovei šią teisinę iniciatyvą įgyvendinti nebus taip paprasta. Nepalankus ne tik visuomenės nuomonės fonas, bet kyla pasipriešinimas ir Seime.

Seimui pateikiama rezoliucija, kuria siūloma parlamento daugumą sudarančiai koalicijai paskirti Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku kitą Seimo narį, kuris, skirtingai nei dabartinis šio komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius, "rūpintųsi ne tik LGBT bendruomenės atstovų teisėmis, o visų Lietuvos piliečių, ypač dabar per karantiną pažeidžiamomis, žmogaus teisėmis".

Tai siūlantį rezoliucijos projektą "Dėl Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininko" pirmadienį įregistravo Seimo narys Petras Gražulis.

"Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, nes gina ne visų Lietuvos piliečių žmogaus teises, o išimtinai tik LGBT bendruomenės interesus, tokiu būdu pažeisdamas Seimo Statute numatytą šio komiteto pirmininko pareigų reglamentavimą, nes tai nėra Seimo LGBT teisių, o visų Lietuvos piliečių žmogaus teisių komitetas", — sakoma dokumento projekte.

Rezoliucijos projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad šią peticiją pasirašė 15 proc. visų balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių.

"T. V. Raskevičius viešai skelbia, kad jis rengia įstatymų ir teisės aktų projektus, skirtus tik LGBT bendruomenei, tokiu būdu ignoruodamas visus kitus Lietuvos piliečius, kurių žmogaus teisės yra pažeidžiamos; ignoruoja kitas labai svarbias, šiuo metu Lietuvoje pažeidžiamas žmogaus teises", — teigiama rezoliucijos projekte.

Rezoliucijos projekte pažymima, kad ignoruojama teisė į darbą (nepagrįstas smulkiojo ir vidutinio verslo uždarymas COVID epidemijos pretekstu), teisė į socialinį ir ekonominį teisingumą (nuolat didėja turtinė ir pajamų nelygybė, ypač karantino metu).

Prie Lietuvoje pažeidžiamų žmogaus teisių rezoliucijos projekte paminėta taip pat "žodžio laisvė ir teisė rinktis į taikius susirinkimus (policija nuolat naudoja perteklines priemones, sukeldama besinaudojantiems žodžio ir susirinkimų laisve fizinį skausmą, nepagrįstai ir brutaliai juos sulaiko), teisė į gydymą (smarkiai apribotas priėmimas pas gydytojus ir planinės operacijos, kurios nepagrįstai suvaržytos prisidengiant epidemija)".

Kol vyksta batalijos dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko atstatydinimo bei LGBT bendruomenės narių teisių, žvalgybininkai toliau slapta seka, gal net pro rakto skylutę, ir slapta klausosi pažeisdami Lietuvos gyventojų visas kitas žmogaus teises. Nepriklausomai nuo žmonių seksualinės orientacijos. Ir niekam neatsiskaito. Nei Seimo Žmogaus teisių komitetui, nei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Nei teismams. Niekam. Nes Lietuvos kriminalinė žvalgyba grindžiama "konspiracijos ir konfidencialumo" principais.

Žmogaus teisės yra įtvirtintos ir garantuojamos įstatymais ar kitais teisės aktais. Lietuvos kriminalinės žvalgybos veikla grindžiama paprotine teise — teise niekam neatsiskaityti. Net Lietuvos teismams. Tačiau šiandien Lietuvos teisės kūrėjai savo energiją yra nukreipę į LGBT bendruomenės problematiką. Visa kita — į eilės galą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
žmogaus teisės, Seimas, LGBT
Klaipėdos SGD terminalas

Ekspertas: SGD terminalas Lietuvoje gali tik "praryti" biudžeto pinigus

(atnaujinta 23:19 2021.03.01)
Jokių kitų globalinių užduočių šis terminalas neišspręs, mano Nepriklausomos kuro tiekėjų sąjungos viceprezidentas Dmitrijus Gusevas

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos "Klaipėdos naftos" įmonės pareiškimas, kad ji gali tapti konkurencingiausiu naftos produktų perdirbimo centru Baltijos šalių regione, skamba juokingai, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nepriklausomos kuro tiekėjų sąjungos viceprezidentas Dmitrijus Gusevas.

Naftos ir suskystintų gamtinių dujų terminalų operatorė "Klaipėdos nafta" (KN) šiais metais buvo pripažinta viena iš bendrovių, turinčių geriausius santykius su investuotojais.

Bendrovė tikisi tapti konkurencingiausiu naftos produktų perdirbimo centru Baltijos šalių regione ir didžiausiu SGD terminalo operatoriumi pasaulyje.

Ekspertas Dmitrijus Gusevas pažymėjo, kad KN gali kelti bet kokius tikslus, tačiau kyla klausimas dėl jų įgyvendinimo.

Eksperto teigimu, dabar Lietuva pozicionuoja save kaip tvaraus vystymosi programos, nuostabaus terminalo ekologiškumo didinimo ir dekarbonizavimo programų vykdytoją, nes tai dabar populiari kryptis. Tačiau, specialisto manymu, perspektyvos, švelniai tariant, realybės požiūriu, nelabai geros.

"Ir aš manau, kad šis terminalas jokių globalinių uždavinių neišspręs, tik praris Baltijos šalių biudžeto pinigus ir atitinkamai, galbūt, europinius pervedimus, kurie joms pervedami ekonomikai paremti, išlaikyti neva nepriklausomybę nuo Rusijos ir Rusijos dujų", — pasakė jis.

Ekspertas pažymėjo, jog tokiu savo pareiškimu KN prajuokino visus. Tikriausiai, tam tikru mastu jiems patiems tai juokinga, ir buvo sunku apie tai pareikšti rimtais veidais, mano Gusevas.

Anot Gusevo, geriau nekreipti dėmesio į tokius Lietuvos operatoriaus pareiškimus.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai apsieina: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos.

Rusijos degalų atsargos tapo reguliarios nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie Amerikos SGD, kurių pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Interviu Sputnik Lietuva pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad Rusijos tiekimai yra pelningesni dėl neatidėliotinų kainų ir trumpo transporto peties. Jis taip pat pažymėjo, kad SGD terminalas visada buvo politinis projektas.

Tegai:
Lietuva, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD terminalas, SGD