Kijevo įvykiai Maidane, archyvinė nuotrauka

Pinigai ir ginklai Maidanui Lietuvos užsienio politikos kvintesencija

(atnaujinta 15:53 2020.08.03)
Pasirodė informacija, kad Lietuvos ambasada Ukrainoje aktyviai dalyvavo Maidane. Nesąmonė ar tiesa?

Viešojoje erdvėje pasirodė sensacinga informacija — ypač Lietuvos mastu: buvęs Petro Porošenkos bendražygis Davidas Žvanija pareiškė, kad 2014 metais Maidano metu Ukrainoje vyko suplanuotas valdžios užgrobimas ir kad per Lietuvos ambasadą šioje šalyje "buvo perduodami pinigai ir ginklai". 

Pirmas momentas (suplanuotas perversmas) nėra ypatinga naujiena — didelei daliai ekspertų ir paprastų žmonių tai tapo aišku jau seniai. O štai konkrečiai Lietuvos vaidmens paminėjimas ne tik pinigų, bet ir ginklų perdavimo kontekste yra naujiena.

Iš karto kyla klausimas — ar tai tikrai tiesa, juk pasakyti galima bet ką (ypač Ukrainoje)? Žvanija teigia, kad turi "dokumentinių įrodymų", kuriuos pasiruošęs pateikti Ukrainos Generalinei prokuratūrai. Problema ta, kad šios šalies valdžiai tiesa (ar tai būtų tiesa apie snaiperius Maidane, ar apie Odesos tragediją) nereikalinga, nes tuomet galutinai žlugs Maidano kaip kovos už laisvę ir demokratiją mitas, o kartu su juo ir tos valdžios legitimumas.

Ir tai jau nekalbant apie tikėtiną isteriją nacionalistų tarpe, kuri papildomai destabilizuos politinę situaciją Ukrainoje (kaip tai vyksta, kai prezidentas bando ieškoti kažkokių kompromisų dėl konflikto Donbase). Atitinkamai, tikėtis prokuratūros tyrimo šiuo atveju sunku, o reiškia galima vadovautis tik tam tikrais netiesioginiais įrodymais ir logika. Pastaroji sako, kad Žvanijos informacija apie Lietuvą gali būti teisinga.

Pirma, Vilnius aktyviai rėmė jau "Oranžinę revoliuciją", ir reikia priminti, kad tada įvykęs "trečias turas" nelabai derinosi su Ukrainos konstitucinės santvarkos pagrindais, bet Lietuvai tai nebuvo problema — svarbiausia buvo provakarietiška Kijevo orientacija.

Todėl nenuostabu, kad 2014 metais ji vėl parėmė "Ukrainos žmonių pasirinkimą", kai nepavyko "užlaužti rankų" Viktorui Janukovyčiui ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimo Vilniuje metu. Dar daugiau, po konflikto Donbase pradžios Lietuva pradėjo teikti Ukrainai oficialią karinę paramą (ginkluotė, instruktoriai), o neoficialiai ten galėjo būti siunčiami samdiniai, apie ką yra informacijos viešojoje erdvėje.

Kodėl Vilnius taip elgiasi, irgi pakankamai akivaizdu. Jis kaip ištikimas Vašingtono sąjungininkas realizuoja pastarojo geopolitinius tikslus (įtakos plėtra antirusiškumo pagrindu) posovietinėje erdvėje. Jeigu kalbėti dar tiksliau — demokratinio—globalistinio sparno interesus, ir šiame kontekste galima prisiminti Aivaro Abromavičiaus faktorių.

Grandinė paprasta: Abromavičius kaip ekonomikos ministras Ukrainos vyriausybėje po Maidano — Džordžas Sorošas — JAV demokratai (įskaitant Džo Baideną) — Petro Porošenka. O šiuo metu ponas Abromavičius — "Ukroboronprom" vadovas.

Be to, negalima nepaminėti neseniai įkurto "Liublino trikampio", kurio kampai (Lietuva, Lenkija, Ukraina) — valstybės, kurioms Amerika yra pagrindinis užsienio politikos prioritetas, o jos buvimas Europoje — tikra palaima. Pagaliau, Ukraina nėra vienintelis Lietuvos kaip JAV tarpininko veikimo pavyzdys — dar yra Gruzija, Moldova ir, žinoma, Baltarusija, kur šiuo metu irgi bręsta Maidano pobūdžio neramumai (tai yra, didesnė jau minėtos "Rytų partnerystės" programos dalyvių dalis).

Tokiu būdu, jeigu Žvanijos teiginiai apie Lietuvos vaidmenį Maidane pasitvirtintų, tai tikrai nesukeltų nuostabos. Būtų nuostabu, jeigu būtų kitaip. "Bet juk tai skandalas — ne šiaip sau kišimasis į kitos valstybės vidaus reikalus, o dalyvavimas antikonstituciniame perversme", — gali pasakyti paprastas žmogus. O vietoj atsakymo — tyla Lietuvos prezidentūroje, URM, teisėsaugoje ir žiniasklaidoje.

O jeigu ir bus kokie nors komentarai, tai, greičiausiai, bus aiškinama, kad visa tai Kremliaus agento paistalai. Na, o jeigu faktai  visiškai prispaus, tada galima pasakyti, kad buvo remiamas ne antikonstitucinis perversmas, o "Ukrainos žmonių, kurių pusėje buvo visas civilizuotas pasaulis, kova už laisvę ir demokratiją".

Pabaigai norisi prisiminti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžius: "Šiuo metu, manau, didžiausia grėsmė pasaulinei tvarkai, taisyklėms, kurios yra nusistovėjusios dešimtmečiais, kyla būtent dėl Rusijos veiksmų". O kas teisėjai?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva pažadėjo tęsti paramą Ukrainai įgyvendinant Asociacijos susitarimą
Istorikas: Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susivienijimas yra simbolinis
Politologas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina neturi perspektyvų, kaip ir Europos Sąjunga
Puškovas teigia, kad Baltarusiją bandoma įtraukti į "antirusiškas žaidynes"
Baltarusijos protestuotojų palaikymo akcija Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?

(atnaujinta 12:43 2020.09.18)
Pastaruoju metu įtampa Europos santykiuose su Rusija auga. Pasekmės Lietuvai gali būti liūdnos

Vakarai su dideliu nerimu laukė Rusijos ir Baltarusijos prezidentų susitikimo. Buvo sakoma, kad Aleksandras Lukašenka ketina atiduoti/parduoti savo šalį Vladimirui Putinui, ir tuoj įvyks anšliusas — beliko duoti įsakymą Rusijos "žaliesiems žmogeliukams", kurie jau Baltarusijoje.

Susitikimas praėjo ramiai. Nebuvo net kalbos, pavyzdžiui, apie bendrą valiutą. Dar daugiau — Rusija atitraukė rezervą, kuris buvo paruoštas padėti kaimyninės šalies teisėsaugos institucijoms. Tačiau isterija Europoje tęsiasi — Maskva raginama nesikišti į Baltarusijos reikalus, bet tuo pat metu vadinamasis ES užsienio reikalų ministras Žozepas Borelis pareiškia, kad Lukašenka — neteisėtas prezidentas.

Kitaip tariant, ES reikalauja iš Rusijos palikti ramybėje Minską, bet pati tuo pat metu elgiasi priešingai ir daro tai labai agresyviai. Dar daugiau "stebuklų" istorijoje su Aleksejaus Navalno "apnuodijimu".

Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas (tai yra, ne šiaip sau žmogus iš niekur) sako, kad iki opozicionieriaus išvykimo į Vokietiją jokių nuodų jo organizme nebuvo. Tačiau prieš jo žodį — Angelos Merkel žodis. Išeitis paprasta — Vakarai turėtų pateikti akivaizdžius savo tiesos įrodymus, kad Maskva būtų priremta prie sienos.

Bet jų niekas nepateikia, ir paprastai santūrus ir korektiškas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vis dažniau daro itin kietus pareiškimus dėl europinių partnerių elgesio. Tai reiškia, kad Europos santykiai su Rusija staiga pajudėjo "žaidimo be taisyklių" link, ir tai yra blogas ženklas, nes toks žaidimas turi neigiamų pasekmių visiems jo dalyviams, ir kuo jis kietesnis — tuo jos blogesnės.

Šiame kontekste kyla natūralus klausimas: europiečiai, pirmiausia vokiečiai, išprotėjo (nes tik beprotis gali savo iniciatyva dėl labai abejotinų priežasčių pradėti kryptingai žlugdyti strateginio bendradarbiavimo — taip pat energetikos srityje — su viena iš pagrindinių pasaulio valstybių pagrindus)?

Ne, jie neišprotėjo. Tiesiog pagalvokite, ką primena jų elgesys. Teisingai — amerikiečių, kurie pastaruoju metu ignoruoja bet kokias taisykles ir tiesiog daro, ką nori, stilių. Todėl galima daryti prielaidą, kad tam tikros jėgos Vašingtone (vadinamieji demokratai-globalistai-atlantistai) užvirė košę iš Baltarusijos revoliucijos, Navalno "apnuodijimo", "Šiaurės srauto 2", sankcijų ir taip toliau, kuri iš esmės yra jų galimybių maksimumas (kovos pikas), siekiant galutinai ir negrįžtamai supriešinti Europą — pirmiausia Vokietiją — su Rusija.

Tik įsivaizduokite, kokie turėjo būti panaudoti svertai, kad Merkel padarytų pareiškimą dėl "neabejotino Navalno apnuodijimo", pastačiusį Berlyną į labai nepatogią padėtį, iš kurios bus sunku išsisukti ne tik jam, bet ir visai Europos Sąjungai.

Galutinis šio "mūšio dėl Europos" rezultatas, kaip teigia ekspertai, dar nėra aiškus — antirusiškas spaudimas jai didžiulis, bet, pavyzdžiui, Austrija pasakė, kad skubėti Navalno ir "Šiaurės srauto" atveju nereikia. Kitaip tariant, Senajame žemyne dar yra rimtų jėgų, kurios pasiruošusios pabandyti pasipriešinti tiems, kas nori nuleisti geležinę uždangą tarp jo ir Rusijos. Kas laimės — pažiūrėsime.

Ką šiuo atveju svarbu suprasti Lietuvai? Ji yra "Baltarusijos režimo" ir "Rusijos imperializmo" kritikų priešakyje. Kitaip tariant, aktyviai prisideda prie įtampos Europos santykiuose su Maskva didinimo. Tačiau apie galimas tokios politikos pasekmes, kaip visada, negalvojama.

Yra senas geras posakis: kai ponai mušasi, cholopų kuodai traška. Kitaip sakant, jeigu tarp ES ir Rusijos paaštrės sankcijų karas, labiausiai nukentės mažosios bloko valstybės, kurios sistemiškai yra ne tokios atsparios nuostoliams kaip didžiosios. Ir reikia suprasti, kad Maskvos atsakas Baltijos valstybėms gali būti žymiai skaudesnis nei Minsko.

Papildomas skambutis Lietuvai yra tas, kad konkrečiai jos neigiamas įvaizdis įsitvirtino rusiškame politiniame ir informaciniame diskurse. Pavyzdžiui, Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, komentuodamas įvykius Baltarusijoje, pareiškė: "Jokiems amerikiečiams, lietuviams, lenkams, vokiečiams kištis mes neleisime". Tai yra, lietuviai iš karto po amerikiečių.

O prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasakė taip: "Mūsų kaimynai lietuviai, mano nuomone, peržengė jau visas padorumo ribas. Turime tvirtą pagrindą manyti, kad jie su ponia Svetlana Tichanovskaja dirba visai nedemokratiniais metodais ir metodais, kuriuose matyti nepagarba Baltarusijos Respublikos suverenitetui".

Kitaip sakant, Lietuva ES priešpriešos su Rusija kontekste gali nukentėti ne tik kaip maža valstybė, bet ir kaip viena iš pagrindinių šios priešpriešos iniciatorių ir aktyviausių jos dalyvių, įskaitant Baltarusijos kryptį. Tačiau politinis šalies elitas apie tai greičiausiai net negalvoja. Nėra laiko nerimauti dėl nacionalinių interesų ir vertinti rizikas šalies ūkiui — svarbiausia vykdyti "didžiojo brolio" įsakymą.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad tam tikros jėgos (greičiausiai Amerikoje) metė į mūšį dėl Europos praktiškai visus įmanomus politinius, ekonominius ir informacinius rezervus. Dėl to įtampa pastarosios santykiuose su Rusija artėja prie pavojingos ribos. Peržengus ją, "belaisvių niekas neims", ir labiausiai šiame žaidime be taisyklių gali nukentėti tokios mažos ir aklai svetimą užsakymą vykdančios valstybės kaip Lietuva.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Rusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos žvalgyba: JAV atlieka pagrindinį vaidmenį dabartiniuose Baltarusijos įvykiuose
Lukašenka Lietuvą, Lenkiją ir Čekiją pavadino "JAV satelitais"
Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas: vystysis kartu ir "padės" Baltarusijai
Lukašenkos padėjėjas Lietuvos deputatus pavadino "beprincipiais veidmainiais"
 Sergejus Dmitrijevas ir Valdemaras Tomaševskis, archyvinė nuotrauka

Lemtinga trijų žodžių frazė. "Rusų" politikas Lietuvoje sumokėjo tiesmukiškumą

(atnaujinta 16:10 2020.09.17)
Skandalas Darbo partijoje Seimo rinkimų išvakarėse. Deputatas Sergejus Dmitrijevas buvo pašalintas iš DP frakcijos sostinės taryboje. Jo kaltė yra ta, kad po įrašu Facebook puslapyje jis paliko trumpą trijų žodžių komentarą "Šviesi atmintis didvyriui!"

Skandalingas komentaras buvo paskelbtas dėl Donecko Liaudies Respublikos (DLR) lyderio Aleksandro Zacharčenkos, žuvusio 2018 metais, atminimo. Lietuvoje įprasta jį vadinti separatistu ir teroristu, o Vilniaus miesto tarybos deputatas ir kandidatas į Seimą nuo DP Sergejus Dmitrijevas išdrįso Zacharčenką pavadinti didvyriu.

Pulk jį!

Stulbinamą kompromisinę medžiagą apie deputatą Dmitrijevą rado apsukrūs DELFI portalo rusų kalba, garsėjančio karštai antirusiška redakcijos politika, žurnalistai. Kruopštūs žurnalistai padarė komentaro ekrano kopijas ir kebliais klausimais prirėmė Sergejų Dmitrijevą prie sienos. Ar Dmitrijevas tikrai laiko Zacharčenką didvyriu? Ar klaidinga oficiali Lietuvos Respublikos pozicija dėl konflikto Donbase?

Į tai Dmitrijevas naiviai ir nuoširdžiai atsakė: "Jis [Zacharčenka — Sputnik] buvo oficialiai apdovanotas ir tai turi būti pripažinta. <...> Taip, manau, kad tai neteisinga [oficiali Lietuvos pozicija. — Sputnik], nes kiekviena suvereni valstybė turi spręsti savo problemas be kišimosi iš išorės".

Taigi, matyt, Sergejus Dmitrijevas baigė savo politinę karjerą, kaip ir jo buvęs kolega, buvęs partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Viačeslavas Titovas.

Priminsime, kad būdamas Klaipėdos miesto tarybos nariu, Titovas išreiškė abejones dėl "miško brolių" vado Adolfo Ramanausko (Vanago), kurį Lietuvos valdžia priskyrė kone prie šventųjų, o partizano palaikai buvo iškilmingai perlaidoti. Už tokį sąmyšį demokratinėje Lietuvoje, kurioje tariamai gerbiama žodžio laisvė, Titovas buvo teisiamas ir jam skirta didelė bauda, ​​o vėliau atimtas deputato mandatas. Jam nebuvo leista dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose todėl, kad neva trūksta parašų, palaikančių jį kaip kandidatą vienmandatėje apygardoje.

Buvo tokia partija

Bet grįžkime prie Sergejaus Dmitrijevo. Tai žinomas Lietuvoje politikas, kuris dėl rusakalbių rinkėjų balsų net du kartus buvo Seimo narys. Pirmą kartą nuo 2000 iki 2004 metų Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše, o antrą kartą iš Darbo partijos — nuo 2012 iki 2016 metų. Tiesa, bėgant metams, kaip deputatas jis nebuvo pastebėtas kažką ypatingo nuveikęs Lietuvos rusų labui ar bandęs pagerinti Rusijos ir Lietuvos santykius.

Rusų diasporoje Lietuvoje Sergejus Dmitrijevas yra geriau žinomas kaip nuolatinis politinės partijos Lietuvos rusų sąjunga, sukurtos 1995 metais, pirmininkas. Šiandien Lietuvos politinių partijų registre priešais skiltį Lietuvos rusų sąjunga rašomas žodis "nepateikė". Tai reiškia, kad partijos lyderis Dmitrijevas dukart negalėjo patvirtinti, kad partija turi mažiausiai du tūkstančius narių. Ir dėl to "Lietuvos rusų sąjungos" nebėra... O buvę politinės asociacijos vadovai dabar yra Darbo partijos, kuriai pirmininkauja Viktoras Uspaskichas, rusiškiausias iš rusų Lietuvoje, nariai.

Dėl Viktoro Uspaskicho tautybės Rusijos žiniasklaida dažnai klaidingai Darbo partiją vadina "rusų partija". Tai dažniausiai paperka rusakalbius Lietuvos rinkėjus, kuriuos žavi aktoriaus Uspaskicho iškalba ir charizma. Tačiau pakanka atidžiai peržiūrėti Darbo partijos kandidatų į Seimą sąrašą ir paaiškėja, kad iš 141 kandidatų tik dešimt rusiškų pavardžių. O Sergejus Dmitrijevas yra tik sąrašo viduryje. Taigi, Darbo partija turi būti drąsiai vadinama visiškai lietuviška partija su keliais rusais. Tačiau jūs, mieli skaitytojai — rinkėjai, daugelyje rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų rasite rusiškų pavardžių. Pasirinkimas yra!

Kam didvyriai, o kam "okupantai"

Bet grįžkime prie Sergejaus Dmitrijevo komentaro, skandalingo, Lietuvos patriotų požiūriu, įrašo Aleksandro Zacharčenkos atminimui. Žodžius "Šviesi atmintis didvyriui!" Dmitrijevas, matyt, rašė paveiktas nuoširdaus sielos polėkio, kurio pasekmes jis ne iš karto suvokė. Juk apie slaptas Dmitrijevo mintis galima spręsti bent jau iš gedulingos veido išraiškos, su kuria jis visada stovi gegužės 9 dieną prie memorialo sovietų kariams Vilniaus Antakalnio kapinėse. 

Antrojo pasaulinio karo veteranų, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, rate tik teigiamai kalba apie Sergejų. Tikri Lietuvos patriotai sovietų karius ir veteranus vadina "okupantais", o tokie kaip Dmitrijevas vadinami "vatnikais" ir "koloradais".

O Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho su gvazdikų puokšte gegužės 9 dieną prie Antakalnio memorialo niekas nematė. Gal jis naktį slapta aplanko žuvusių tarybinių karių memorialą, kad apsukrūs DELFI žurnalistai negalėtų jo pagauti tokio šventvagiško nusikaltimo vietoje? Straipsnio autorius atsiims savo žodžius ir viešai atsiprašys, jei kas nors pateiks nuotrauką ar vaizdo įrašą, paneigiantį šiuos įtarimus apie Rusiją taip įsimylėjusį Viktorą Uspaskichą.

Savo slaptą meilę viskam, kas rusiška, Viktoras viešai pripažįsta tik kartą per metus — per Rusų kultūros dieną sostinės Vingio parke. Kitomis dienomis kartais jis net pamiršta rusų kalbą ir prašo rusų žurnalistų ateiti pas jį kalbėtis su vertėju. Atseit, aš nemoku rusiškai. Kaip rusų kalba nekalba ir Lietuvos deputatai, išrinkti iš Darbo partijos rusakalbių rinkėjų, suklaidintų Uspaskicho tautybės.

Beje, politikas ir jo partija jau viešai atsiribojo nuo Dmitrijevo pareiškimų.

Vilkai avių kailyje

Šie Vilniaus miesto tarybos nariai "darbiečiai" pašalino iš frakcijos deputatą Sergejų Dmitrijevą už jo užuojautą nužudyto DLR vadovo atminimui.

Карантин в Вильнюсе
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

O dabar klausimas jums, rusakalbiams skaitytojams-rinkėjams. Ar balsuosite už kandidatą į Seimą Sergejų Dmitrijevą? Jei taip, tai savo balsais visų pirma palaikysite tuos lietuvius, kurie yra DP sąrašo viršūnėje, tuos, kurie pašalino Sergejų iš frakcijos, o galbūt jie netrukus pareikalaus, kad jis būtų pašalintas iš partijos narių sąrašo. Kaip paaiškėjo, nebegalima ištrinti Dmitrijevo iš kandidatų į Seimą sąrašo. Todėl balsuodami už Dmitrijevą jūs automatiškai balsuojate už visą "rusišką" Lietuvos partiją.

Na, kad neužtrauktų gėdos visai partijai, kurios konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis laukia nesulaukia būsimoje valdančiojoje koalicijoje. O didžiojo Vytauto anūkas net nebeabejoja savo partijos pergale spalio 11 dienos rinkimuose į Seimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
politika, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Titovas: mums bandys sukurti kliūčių prieš Lietuvos Seimo rinkimus
"Apsirijo ir užsimiršo". Ką Baltijos šalys praranda, susipykusios su Lukašenka
VRK neregistravo 8 parašų nesurinkusių kandidatų į Seimą
Pratybos dėl galimos avarijos BelAE pasekmėms pašalinti
 

VRM: dėl BelAE galimos grėsmės vyksta antžeminės radiacinės žvalgybos ir švarinimo mokymai

(atnaujinta 13:40 2020.09.18)
Šių mokymų eigą koordinavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Dėl Astravo AE galimos grėsmės vyksta antžeminės radiacinės žvalgybos ir švarinimo mokymai, praneša Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Pabrėžiama, kad ugniagesių gelbėtojų mokykloje daugiau nei savaitę trunkančiuose mokymuose Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos ugniagesiai gelbėtojai atliko antžeminę žvalgybą ir gyventojų švarinimo darbus. 

"Dėl Astravo atominės jėgainės grėsmės Lietuvos gyventojų saugumui turime būti gerai pasirengę, kad įvykdytume uždavinius, kurie yra keliami ugniagesių tarnybai, atsakingai už civilinę saugą", — sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Šių mokymų eigą koordinavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai.

"Daug dėmesio skiriame praktiniams užsiėmimams, kurie padeda stiprinti mūsų pareigūnų gebėjimus ir įgūdžius, jų metu įgyjama daugiau patirties. Be to, per pratybas mokomasi koordinuoti veiksmus ir spręsti iškylančias problemas", — teigė departamento direktorius Saulius Greičius. 

Pažymima, kad vykusių užsiėmimų metu ugniagesiai gelbėtojai sudarė radiacinės žvalgybos grupę. Jos nariai, apsirengę apsauginiais drabužiais, užsidėję dujokaukes, gavę individualius skaitmeninius dozimetrus ir pasiėmę būtinas priemones žvalgybai, išvyko nustatytu maršrutu, o likę pamainos pareigūnai palaikė ryšį su šios grupės nariais, kad žinotų jų veiksmų seką ir spėtų laiku įrengti dezaktyvavimo punktą.

"Radiacinės žvalgybos maršrutų ilgis — 50–70 km. Žvalgybos metu, apie 5–6 val., ugniagesiai gelbėtojai dirba su apsaugine ekipuote. Jie taip pat parengti raginti gyventojus palikti užterštą zoną ir teikti informaciją apie apsaugos priemones, jodo profilaktiką ir kt", — teigiama pranešime.

Atliekant žvalgybą buvo imituota, kad žvalgomame ruože rasti nukentėję žmonės. Jie buvo atvežti į švarinimo punktą. Prieš patekdami į jį, visi evakuotieji iš užterštos teritorijos, taip pat ir radiacinės žvalgybos grupės nariai buvo dezaktyvuojami.

Tuo pačiu evakuoti gyventojai buvo registruojami, matuojamas jų bei jų asmeninių daiktų užterštumas, atliekama dezaktyvavimo efektyvumo ir skydliaukės dozimetrinė kontrolė. Atlikus gyventojų švarinimą, buvo dezaktyvuoti ir švarinimo punkto darbuotojai.  

Anksčiau sveikatos apsaugos ministerija įsigijo keturis milijonus kalio jodido tablečių, kurios į respubliką buvo pristatytos gegužės pradžioje. Ministerija jas dalina 16 savivaldybių, esančioms 100 km spinduliu nuo Baltarusijos atominės elektrinės. Tokios priemonės buvo imtasi jei įvyktų "avarija" stotyje.

Radiacinės saugos centras taip pat parengė informaciją kaip vartoti tabletes branduolinės ar radiologinės avarijos atveju lietuvių, anglų, lenkų ir rusų kalbomis.

Astravo AE

Lietuva nuo pat BelAE ties Astravo statybos pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tuo pačiu metu branduolinis objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Energetikos ir saugumo centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiais Lietuvos rūpesčiais dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo. 

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Konservatoriai reikalauja sustabdyti energetikos ministro įgaliojimus
Lukašenka Astravo AE pavadino "Baltarusijos nepriklausomybės dalimi"