NATO karinė technika Rukloje

Kilnojamasis cirkas pasienyje su Rusija: kam Lietuvai reikalingi prancūzų tankai 

(atnaujinta 13:40 2020.08.04)
Lietuva dislokuoja užsienio karinius kontingentus savo teritorijoje siekdama apsaugoti neegzistuojantį "Suvalkų koridorių", tačiau "karo" nėra, o vyresniųjų NATO partnerių ekskursijų būriai vegetuoja Lietuvos mokymo aikštelėse

Naujas Prancūzijos kariuomenės NATO tarptautinio bataliono papildymas Lietuvoje labiau primena ne epą "300 spartiečių Suvalkų koridoriuje", o kilnojamąjį cirką, kurio turas po Baltijos šalis truks iki metų pabaigos.

Prancūzų kuopos komplektacija NATO batalione buvo baigta liepos 30 dieną. Prancūzijos armija personalą ir karinę techniką į Lietuvą pristatė lėktuvu ir traukiniu. Rukloje dislokuota apie trys šimtai Penktosios Respublikos karių (fr. Cinquième République), penki "Leclerc" tankai ir 14 pėstininkų kovos mašinų.

NATO batalione Lietuvos žemėje taip pat yra būriai iš Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Čekijos, Belgijos, Islandijos ir Liuksemburgo, iš viso — apie 1 150 karių. Tarptautinę "paramos grupę" sudaro trys kovos padaliniai, tiekimo ir logistikos padaliniai, karo policija ir medicinos personalas. Ji turi 700 karinės technikos vienetų ir yra laikoma Geležinio Vilko mechanizuotosios pėstininkų brigados (Geležinis Vilkas) dalimi.

Nuolatinis ir iš esmės neribotas užsienio kariuomenės buvimas Lietuvos teritorijoje vyksta nuo 2017 metų. Nė viena iš kaimynių negrasino Baltijos šalims nei prieš pasirodant tarptautiniams NATO batalionams, nei jiems pasirodžius, vis dėlto pagrindinė užsienio kariuomenės užduotis Lietuvoje yra išlaikyti neegzistuojantį Suvalkų koridorių, kol hipotetinio ginkluoto konflikto metu priartės pagrindinės sąjungininkų pajėgos. Karo iki šiol nėra, o vyresniųjų partnerių ekskursijų būriai vegetuoja mokymo aikštelėse ir Lietuvos Respublikos miestuose.

Suvalkai yra hipotetinis maždaug 100 kilometrų ilgio sausumos koridorius, nupieštas NATO žemėlapiuose Lietuvos ir Lenkijos sienos srityje. Briuselyje ir Vašingtone yra visuotinai patvirtinta, kad Maskva ir Minskas jau seniai planuoja jį "prakirsti" ir sujungti Baltarusijos Respublikos teritoriją su Rusijos Kaliningrado sritimi. Savaime suprantama tam, kad "okupuotų ir pavergtų" Baltijos šalis. Ir 1150 kilnaus daugianacionalinio NATO bataliono karių trukdo įgyvendinti klastingos milijoninės Rusijos armijos planus.

Šokis su kardais

Tai ne pirmas kartas, kai Prancūzija atsiuntė savo karinius vienetus į Lietuvą. Anksčiau Prancūzijos kontingentas, keturi tankai "Leclerc" ir devynios pėstininkų kovos mašinos VBCI čia budėjo 2018 metais ir dalyvavo pratybose "Saber Strike 2016". Tokių atrakcijų tikslas visada yra "efektyviai reaguoti į visas grėsmes regioniniam saugumui" ir "pagerinti bendradarbiavimą kariuomenėje per plataus spektro operacijos". Miglotos formuluotės reiškia, kad Prancūzijos armija ir visas Šiaurės Atlanto aljansas jau seniai ruošiasi ginkluotam konfliktui su Rusija.

Kovojantys robotai žygiuoja per planetą, o NATO ir toliau ruošiasi praeities karams. Pavyzdžiui, penkis brangius prancūziškus "Leclerc" gali be vargo sunaikinti penkios "išmaniosios" rusiškos minos, kurios yra lengvai montuojamos ir gali ilgai laukti "savo valandos". Jos aptinka priešo šarvuočius iki 250 metrų atstumu, įsijungia po signalo iš seisminio jutiklio, nukreipia į šiluminį vaizdą ir smogia iš viršaus — palyginti nebrangiai ir aršiai.

Provokacinis Rusijos Federacijos "sulaikymas" yra pavojingas pirmiausia patiems "sulaikytojams". Didelio masto karinio konflikto atveju įprastų "šokių su kardais" nebus. Pavyzdžiui, Rusija sugeba greitai ir efektyviai nustatyti neskraidymo zoną virš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių (priešlėktuvinių raketų sistemos S-400 ir S-350 dislokuotos Leningrado ir Kaliningrado srityse bei kituose Rusijos Federacijos punktuose). Jūroje — raketų sistemų ir Rusijos Baltijos laivyno aviacijos ginklų vietoje — nė vienas aljanso laivas nepriartės prie kovos zonos, kol nebus pasiekta ilgalaikė taika. Žinoma, tai yra priverstinės priemonės.

Liepos mėnesį atliktas neplaninis Rusijos kariuomenės patikrinimas, kuriame dalyvavo apie 150 tūkstančių karių, 26 tūkstančiai ginklų ir įrangos, 400 orlaivių ir daugiau nei 100 laivų bei laivų  įtikinamai parodė jėgos panaudojimo technologines galimybes apsaugoti Rusijos Federacijos interesus Vakarų strategine kryptimi. Tuo tarpu Rusijos Federacijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Grushko teigė, kad Rusija yra pasirengusi vidutinio ir trumpesnio nuotolio raketų dislokavimui prie ES sienų, jei Jungtinės Valstijos diegia panašias raketas Europoje. Ir šis perspėjimas pirmiausia buvo skirtas "fronto linijai" — Baltijos šalims ir Lenkijai.

Leiskite jums priminti, kad ypač militarizuota Lietuvos teritorija driekiasi 350 kilometrų iš vakarų į rytus, 260 kilometrų iš šiaurės į pietus, o "Iskander" aukšto tikslumo raketos taikliai smogia į taikinius iki 500 kilometrų atstumu.

Mitai ir legendos

Lietuva įstojo į Šiaurės Atlanto aljansą 2004 metais, ilgai prieš Krymo sugrįžimą į Rusiją (pretekstas toliau plėsti NATO karinę struktūrą į rytus), kuri niekada neturėjo teritorinių pretenzijų Baltijos šalims (nors praeityje ir padovanojo Vilniaus miestą). Iškart po to prasidėjo respublikos militarizavimas ir vos alsuojančio suvereniteto ardymas. 2006 metais buvo sudaryta sutartis su Danija, pagal kurią vienintelė lietuvių brigada "Geležinis Vilkas" tapo Danijos divizijos dalimi. Po dvejų metų "vilkų brigada" buvo perduota vokiečių divizijai, o jos vietoje Danijos armijoje buvo išsiųsta naujai suformuota "Žemaitijos" brigada. Kadangi nacionalinė armija yra pavaldi užsienio vadovybei, šalis neteko nepriklausomybės karo ir taikos klausimais, Lietuvos kariškiai gina užsienio valstybių interesus Afganistane, Irake ir kituose karštuose planetos taškuose. Ar to siekė Lietuvos žmonės?

2019 metais Lietuvos krašto apsaugos  ministerija paskelbė, kad per penkerius metus reikia padidinti armiją 25 proc. — iki 2024 metų 26 tūkst. karių. Tačiau dauguma karinio amžiaus jaunuolių nenori tarnauti, o mieliau renkasi darbą į Vakarų Europoje. Šioje situacijoje juos sunku apkaltinti nepatriotiškumu.

Lietuvos gynybos biudžetas 2018 metais viršijo du procentus BVP, arba 873 milijonus eurų. Tuo tarpu oro pajėgos ir karinis jūrų laivynas yra dar "kūdikystėje". Lietuva jūroje turi tik mažus patrulinius laivus be raketų ginklų (naudojamų sienos apsaugai). JAV valstybės departamentas patvirtino šešių "Black Hawk" sraigtasparnių pardavimą Lietuvai, o tai mokesčių mokėtojams kainuos 380 milijonų dolerių. Bet tai neduos naudos regionui.

Anksčiau JAV bandė parduoti 500 JLTV ("Joint Light Tactical Vehicle") šarvuotų visureigių Lietuvai. Šis skaičius yra akivaizdžiai per didelis kompaktiškajai Lietuvos kariuomenei, o vyresnieji partneriai sugebėjo "parduoti" tik 200 transporto priemonių — už 145 milijonus eurų, pristatydami jas 2021 - 2024 metais.

Jei mitai ir legendos apie "Rusijos grėsmę" bus pašalinti iš visuomenės sąmonės, didžiulės karinės Lietuvos biudžeto išlaidos nebetenka prasmės. Šimtai milijonų dolerių ir eurų galėtų prisidėti prie nacionalinės ekonomikos ir socialinės sferos plėtros. Šiandien Lietuvos investicijų "esmė" yra tik blogėjantys politiniai ir ekonominiai santykiai su Rusija, abipusis kariuomenės ir ginklų kaupimas šalia Rusijos sienų Kaliningrado srityje. Laimi tik JAV, kurios, pasinaudodamos "antirusiška isterija, sėkmingai parduoda ginklus Baltijos šalims.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik /
NATO Europoje: plėtros istorija

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
NATO, Lietuva
Dar šia tema
"Armata" ruošiasi eksportui: kas pirmasis gaus naujausią Rusijos tanką T-14
JAV pradėjo tankų bataliono perkėlimą pratyboms Lenkijoje
Labai neįprasta "Tulpė": kuo unikalus Rusijos savaeigis minosvaidis
 Sergejus Dmitrijevas ir Valdemaras Tomaševskis, archyvinė nuotrauka

Lemtinga trijų žodžių frazė. "Rusų" politikas Lietuvoje sumokėjo tiesmukiškumą

(atnaujinta 16:10 2020.09.17)
Skandalas Darbo partijoje Seimo rinkimų išvakarėse. Deputatas Sergejus Dmitrijevas buvo pašalintas iš DP frakcijos sostinės taryboje. Jo kaltė yra ta, kad po įrašu Facebook puslapyje jis paliko trumpą trijų žodžių komentarą "Šviesi atmintis didvyriui!"

Skandalingas komentaras buvo paskelbtas dėl Donecko Liaudies Respublikos (DLR) lyderio Aleksandro Zacharčenkos, žuvusio 2018 metais, atminimo. Lietuvoje įprasta jį vadinti separatistu ir teroristu, o Vilniaus miesto tarybos deputatas ir kandidatas į Seimą nuo DP Sergejus Dmitrijevas išdrįso Zacharčenką pavadinti didvyriu.

Pulk jį!

Stulbinamą kompromisinę medžiagą apie deputatą Dmitrijevą rado apsukrūs DELFI portalo rusų kalba, garsėjančio karštai antirusiška redakcijos politika, žurnalistai. Kruopštūs žurnalistai padarė komentaro ekrano kopijas ir kebliais klausimais prirėmė Sergejų Dmitrijevą prie sienos. Ar Dmitrijevas tikrai laiko Zacharčenką didvyriu? Ar klaidinga oficiali Lietuvos Respublikos pozicija dėl konflikto Donbase?

Į tai Dmitrijevas naiviai ir nuoširdžiai atsakė: "Jis [Zacharčenka — Sputnik] buvo oficialiai apdovanotas ir tai turi būti pripažinta. <...> Taip, manau, kad tai neteisinga [oficiali Lietuvos pozicija. — Sputnik], nes kiekviena suvereni valstybė turi spręsti savo problemas be kišimosi iš išorės".

Taigi, matyt, Sergejus Dmitrijevas baigė savo politinę karjerą, kaip ir jo buvęs kolega, buvęs partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Viačeslavas Titovas.

Priminsime, kad būdamas Klaipėdos miesto tarybos nariu, Titovas išreiškė abejones dėl "miško brolių" vado Adolfo Ramanausko (Vanago), kurį Lietuvos valdžia priskyrė kone prie šventųjų, o partizano palaikai buvo iškilmingai perlaidoti. Už tokį sąmyšį demokratinėje Lietuvoje, kurioje tariamai gerbiama žodžio laisvė, Titovas buvo teisiamas ir jam skirta didelė bauda, ​​o vėliau atimtas deputato mandatas. Jam nebuvo leista dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose todėl, kad neva trūksta parašų, palaikančių jį kaip kandidatą vienmandatėje apygardoje.

Buvo tokia partija

Bet grįžkime prie Sergejaus Dmitrijevo. Tai žinomas Lietuvoje politikas, kuris dėl rusakalbių rinkėjų balsų net du kartus buvo Seimo narys. Pirmą kartą nuo 2000 iki 2004 metų Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše, o antrą kartą iš Darbo partijos — nuo 2012 iki 2016 metų. Tiesa, bėgant metams, kaip deputatas jis nebuvo pastebėtas kažką ypatingo nuveikęs Lietuvos rusų labui ar bandęs pagerinti Rusijos ir Lietuvos santykius.

Rusų diasporoje Lietuvoje Sergejus Dmitrijevas yra geriau žinomas kaip nuolatinis politinės partijos Lietuvos rusų sąjunga, sukurtos 1995 metais, pirmininkas. Šiandien Lietuvos politinių partijų registre priešais skiltį Lietuvos rusų sąjunga rašomas žodis "nepateikė". Tai reiškia, kad partijos lyderis Dmitrijevas dukart negalėjo patvirtinti, kad partija turi mažiausiai du tūkstančius narių. Ir dėl to "Lietuvos rusų sąjungos" nebėra... O buvę politinės asociacijos vadovai dabar yra Darbo partijos, kuriai pirmininkauja Viktoras Uspaskichas, rusiškiausias iš rusų Lietuvoje, nariai.

Dėl Viktoro Uspaskicho tautybės Rusijos žiniasklaida dažnai klaidingai Darbo partiją vadina "rusų partija". Tai dažniausiai paperka rusakalbius Lietuvos rinkėjus, kuriuos žavi aktoriaus Uspaskicho iškalba ir charizma. Tačiau pakanka atidžiai peržiūrėti Darbo partijos kandidatų į Seimą sąrašą ir paaiškėja, kad iš 141 kandidatų tik dešimt rusiškų pavardžių. O Sergejus Dmitrijevas yra tik sąrašo viduryje. Taigi, Darbo partija turi būti drąsiai vadinama visiškai lietuviška partija su keliais rusais. Tačiau jūs, mieli skaitytojai — rinkėjai, daugelyje rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų rasite rusiškų pavardžių. Pasirinkimas yra!

Kam didvyriai, o kam "okupantai"

Bet grįžkime prie Sergejaus Dmitrijevo komentaro, skandalingo, Lietuvos patriotų požiūriu, įrašo Aleksandro Zacharčenkos atminimui. Žodžius "Šviesi atmintis didvyriui!" Dmitrijevas, matyt, rašė paveiktas nuoširdaus sielos polėkio, kurio pasekmes jis ne iš karto suvokė. Juk apie slaptas Dmitrijevo mintis galima spręsti bent jau iš gedulingos veido išraiškos, su kuria jis visada stovi gegužės 9 dieną prie memorialo sovietų kariams Vilniaus Antakalnio kapinėse. 

Antrojo pasaulinio karo veteranų, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, rate tik teigiamai kalba apie Sergejų. Tikri Lietuvos patriotai sovietų karius ir veteranus vadina "okupantais", o tokie kaip Dmitrijevas vadinami "vatnikais" ir "koloradais".

O Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho su gvazdikų puokšte gegužės 9 dieną prie Antakalnio memorialo niekas nematė. Gal jis naktį slapta aplanko žuvusių tarybinių karių memorialą, kad apsukrūs DELFI žurnalistai negalėtų jo pagauti tokio šventvagiško nusikaltimo vietoje? Straipsnio autorius atsiims savo žodžius ir viešai atsiprašys, jei kas nors pateiks nuotrauką ar vaizdo įrašą, paneigiantį šiuos įtarimus apie Rusiją taip įsimylėjusį Viktorą Uspaskichą.

Savo slaptą meilę viskam, kas rusiška, Viktoras viešai pripažįsta tik kartą per metus — per Rusų kultūros dieną sostinės Vingio parke. Kitomis dienomis kartais jis net pamiršta rusų kalbą ir prašo rusų žurnalistų ateiti pas jį kalbėtis su vertėju. Atseit, aš nemoku rusiškai. Kaip rusų kalba nekalba ir Lietuvos deputatai, išrinkti iš Darbo partijos rusakalbių rinkėjų, suklaidintų Uspaskicho tautybės.

Beje, politikas ir jo partija jau viešai atsiribojo nuo Dmitrijevo pareiškimų.

Vilkai avių kailyje

Šie Vilniaus miesto tarybos nariai "darbiečiai" pašalino iš frakcijos deputatą Sergejų Dmitrijevą už jo užuojautą nužudyto DLR vadovo atminimui.

Карантин в Вильнюсе
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

O dabar klausimas jums, rusakalbiams skaitytojams-rinkėjams. Ar balsuosite už kandidatą į Seimą Sergejų Dmitrijevą? Jei taip, tai savo balsais visų pirma palaikysite tuos lietuvius, kurie yra DP sąrašo viršūnėje, tuos, kurie pašalino Sergejų iš frakcijos, o galbūt jie netrukus pareikalaus, kad jis būtų pašalintas iš partijos narių sąrašo. Kaip paaiškėjo, nebegalima ištrinti Dmitrijevo iš kandidatų į Seimą sąrašo. Todėl balsuodami už Dmitrijevą jūs automatiškai balsuojate už visą "rusišką" Lietuvos partiją.

Na, kad neužtrauktų gėdos visai partijai, kurios konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis laukia nesulaukia būsimoje valdančiojoje koalicijoje. O didžiojo Vytauto anūkas net nebeabejoja savo partijos pergale spalio 11 dienos rinkimuose į Seimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
politika, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Titovas: mums bandys sukurti kliūčių prieš Lietuvos Seimo rinkimus
"Apsirijo ir užsimiršo". Ką Baltijos šalys praranda, susipykusios su Lukašenka
VRK neregistravo 8 parašų nesurinkusių kandidatų į Seimą
Белые грибы в корзине, архивное фото

Grybai ir politika. Ar įspūdingas grybų derlius padeda kandidatams į Seimą atsipalaiduoti?

(atnaujinta 09:42 2020.09.17)
Seimo rinkimai vis arčiau, o taip norisi atsipalaiduoti, todėl ir politikai noriai užsiima lietuvių pamėgtu rudens užsiėmimu — išeina į mišką grybauti. Bet negalima ir politikos užmiršti

Šis ruduo — ne tik rinkimų į Seimą metas. Šis ruduo įspūdingas grybų derliumi. Iš miškų grybautojai išvažiuoja ne tik su pilnomis pintinėmis, bet ir automobilių bagažinėmis. Grybautojai-internautai ne tik dalinasi įspūdžiais iš miško, bet ir miško gėrybių nuotraukomis bei patarimais. Nemažai grybautojų demonstruoja ir savo išradingumą, mat iš surinktų grybų kiekio lietuviai sudeda net Lietuvos "žemėlapius". Kiti baravykus tiesiog pažymi Lietuvos trispalve.

Lietuvos nacionalinis grybas - baravykas 1
Screenshot
Lietuvos nacionalinis grybas — baravykas

Iki šiol Lietuvoje buvo tik dvi dienos, kai dauguma piliečių leisdavosi į kelionę. Tai — Vėlinės, kai lankomi mirusiųjų kapai, ir Velykos, kai lankomi gyvieji. Nuo šių metų atsirado trečioji visaliaudinio pakilimo šventė — "grybų pjovimas".

Politikai taip pat grybauja. Nepaisydami savo pažiūrų. Miške visi lygūs. Tačiau norėdami pasigirti laimikiu savo veidaknygėse privalo nurodyti, kad tai politinė reklama.

Politinės Krikščionių sąjungos partijos įkūrėjas Rimantas Dagys su žmona Regina per 3 valandas rado 540 baravykų. Apie tai pretendentas į Seimą pranešė savo Facebook'o laiko juostoje savo draugams rinkėjams. Ponas Dagys su šypsenėle taip pat pranešė, jog rinkimai prasidėjo, ir tai yra politinė reklama. Tačiau Seimo rinkimų rezultatai ponui Dagiui nežada būti tokie sėkmingi kaip grybų rinkimas. Nors naujai įkurta partija ir tikisi gauti tiek balsų, kad "galėtų atsverti liberaliąją pusę".

"Mes tikimės, kad ši partija įsitvirtins, apie trečdalis mūsų piliečių, pagal mūsų turimas paklausas, tokios partijos pageidautų. Jei taip bus, mandatų tikrai bus pakankamai, kad galėtume atsverti liberaliąją pusę", — teigia Dagys.

Krikščionių sąjungos rinkimų šūkis: "Neleisime iškirsti Lietuvos, jos šeimų ir miškų". Gera po mišką pasivaikščioti. Sveika galvą pravėdinti, nervus nuraminti.

Krikščionių sąjungos įkūrėjui Rimantui Dagiui grybų rinkimai sėkmingi 2
Screenshot
Krikščionių sąjungos įkūrėjui Rimantui Dagiui grybų rinkimai sėkmingi

Buvusi socialdemokratė, o dabar jau atsidūrusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše Rimantė Šalaševičiūtė aktyviai dalyvauja savo rinkiminėje kampanijoje. Savo Facebook'o laiko juostoje ponia nuolat informuoja savo draugus ir sekėjus, kur buvo, ką veikė. Rado laiko ir pagrybauti. Ponia Rimantė Šalaševičiūtė pasigyrė, kad per valandą surinko 42 baravykus. Taip pat pasigyrė savo firminiais virtais aliejuje su baravykų įdaru pyragėliais. Kaip sakoma — gero apetito. Tai taip pat neatlygintina politinė reklama. Gal kurį nors rinkėją ji ir paveiks. Kas žino.

Rimantė Šalaševičiūtė suspėja pagrybauti 3
Screenshot
Rimantė Šalaševičiūtė suspėja pagrybauti

Rasa Juknevičienė Seimo rinkimuose nedalyvauja. Neaktualu. Ponia Rasa Juknevičienė ir taip parlamentarė — Europos Parlamento. Išrinkta pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą. Ponia Europoje atstovauja konservatorių partijai ir Lietuvai. Ir Baltarusijai. Kai negrybauja. Nors sunku atskirti, kada ponia Rasa grybauja, kada "nusigrybauja". Nes lyg haliucinogeninių grybų užvalgiusi nenustoja kartoti, kad Baltarusijos Respublikos prezidentė yra Svetlana Tichanovskaja.

Rasa Juknevičienė taip pat grybauja 4
Screenshot
Rasa Juknevičienė taip pat grybauja

Rasa Juknevičienė: "Su gimtadieniu, President elect Sviatlana!". Beje, taisyklingai lietuviškai sakytina ne prezidentas elektas, o išrinktasis prezidentas.

Rasa Juknevičienė nusigrybauja 5
Screenshot
Rasa Juknevičienė nusigrybauja

Tuo metu, kai beveik visa Lietuva grybavo, o Baltarusijos žmonės mitingavo, restorane, Vilniaus centre, Svetlana Tichanovskaja šventė savo gimtadienį. Moteriai sukako 38-eri. Prie restorano "More Amore" sostinės centre ją pasitiko gausus būrys palaikančių žmonių ir Lietuvos bei užsienio žurnalistų, kuriems ji su taure šampano rankoje gerai nusiteikusi atsakinėjo į klausimus. Svetlanos Tichanovskajos pasveikinti atvyko ir būsimoji premjerė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo Nr. 1 Ingrida Šimonytė.

Baltarusijos "prezidentė" ir Lietuvos "premjerė" noriai pozavo užsienio ir vietos žiniasklaidai. Tokie štai nacionaliniai grybavimo ypatumai šį rudenį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
grybai, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Lavrovas mano, kad "Sputnik" ir "RT" diskriminacija Europoje yra nepriimtina  

(atnaujinta 12:06 2020.09.18)
Tačiau kartu jis, kalbėdamas apie artėjančius JAV prezidento rinkimus, pažymėjo, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su bet kuria JAV vyriausybe

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Maskva mano, kad "Sputnik" ir "RT" diskriminacija Europoje yra nepriimtina, pareiškimai, kad ši žiniasklaida yra propagandos įrankis, yra absurdiški, interviu RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

"Žinoma, ši problema buvo aptarta [su kolegomis iš Prancūzijos — Sputnik]. Mūsų manymu, nepriimtina, kad tiek "Sputnik", tiek "RT", jų korespondentai yra atvirai diskriminuojami — tiek Prancūzijoje, tiek "Sputnik" Baltijos šalyse, tai taip pat yra gerai žinomas faktas. Tai, kad per pastaruosius metus, nuo 2017 metų, nei "RT", nei "Sputnik" nebuvo akredituoti Eliziejaus rūmuose, be abejo, gaila", — sakė ministras.

"Tačiau dar labiau stebina tai, kad šalia visų įsipareigojimų dėl laisvės, lygybės ir brolybės mes taip pat matome seserystę. Mūsų kolegos iš Prancūzijos pareiškia, kad nepakeis savo sprendimo, akreditacija nebus išduodama, nes "RT" ir "Sputnik", cituoju, "tai ne žiniasklaidos priemonės, o propagandos įrankis". Manau, kad nereikia komentuoti tokių etikečių absurdiškumo, nes RT ir "Sputnik" yra labai populiarūs vis daugiau šalių, auditorija auga", — pabrėžė Lavrovas.

Rusija pateikia šiuos klausimus ne tik prancūzams, reikalaudama, kad jie nustotų diskriminuoti Rusijoje registruotą žiniasklaidą, pridūrė ministras.

Tačiau kartu Lavrovas, kalbėdamas apie artėjančius JAV prezidento rinkimus, pažymėjo, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su bet kuria JAV vyriausybe.

"Natūraliai dirbsime su bet kokia vyriausybe, kuri yra išrinkta bet kurioje šalyje, tai galioja ir JAV. Bet mes kalbėsimės su JAV visais jas dominančiais klausimais tik dėl lygybės, abipusės naudos ir interesų pusiausvyros ieškojimo. Kalbėtis su mumis ultimatumu yra beprasmiška, nenaudinga. Jei kas nors dar to nesuprato, tai yra netinkama politika", — sakė jis.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo, netrukus vyks diskusijos tarp pagrindinių demokratų ir respublikonų partijų kandidatų į JAV prezidentus dėl "Rusijos kišimosi", nes tai tapo kliše, JAV vidaus reikalų srityje jau dabar užimančia vieną iš dominuojančių vietų.

Anksčiau JAV žvalgyba teigė, kad Rusija, Kinija ir Iranas kišasi į JAV rinkimus. Rusija kategoriškai neigia bet kokį kišimąsi. Lavrovas, kalbėdamas apie tariamą "Rusijos kišimąsi" į rinkimus skirtingose ​​šalyse, teigė, kad nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.

JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3 dieną. Dabartinis prezidentas Donaldas Trampas kandidatuos antrai kadencijai ir varžysis su demokratų kandidatu Džo Baidenu.

Pastaraisiais metais padėtis su Rusijos žiniasklaida Vakaruose tapo vis sudėtingesnė. 2016 metų lapkričio mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje nurodė, kad reikia kovoti su Rusijos žiniasklaida, o "Sputnik" ir "RT" yra pagrindinės grėsmės. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas šios rezoliucijos priėmimą, pasveikino "RT" ir "Sputnik" žurnalistus už jų produktyvų darbą.

Kartu jis pažymėjo, kad šis dokumentas liudija akivaizdų idėjų apie demokratiją degradavimą Vakarų visuomenėje. Pasak Putino, jis tikisi sveiko proto triumfo ir kad realių Rusijos žiniasklaidos apribojimų nebus.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Sputnik, RT, JAV, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Ekspertas: reikia iškelti Baltijos šalių atsakomybės už karo metų nusikaltimus klausimą
Žiniasklaida pasakojo, kaip Rusija gali reaguoti į JAV branduolinių pajėgų modernizavimą