Rikša su kauke, archyvinė nuotrauka

Nuspręsta: Kiniją "smaugs" dešimt susirinkusių. Ar bus pakviesta Rusija?

(atnaujinta 14:54 2020.08.05)
Šaltojo karo su Kinija neišvengiamumo suvokimo, kuris greičiausiai apims sankcijas, ekonominių ryšių ribojimą, abipusį šnipinėjimą ir kitas konfrontacijos formas, fone, Vakarų ekspertai pradeda ieškoti kažkokio stebuklingo būdo nugalėti Pekiną

 Vienokiu ar kitokiu pavidalu, beveik visos Vašingtone, Londone ar Briuselyje aptariamos Kinijos drakono "nugalabijimo" galimybės reiškia tam tikros plačios antikinietiškos koalicijos sukūrimą, siekiant kolektyviai izoliuoti, neutralizuoti ir sugriauti Kiniją pagal maždaug tą patį modelį, kuris buvo sėkmingai naudojamas kovoje prieš TSRS.

Tačiau, jei kai kurių pagrindinių principų lygmeniu nėra įvairovės, tai konkrečių šių principų įgyvendinimo lygmenyje iškyla rimta problema, kurią bandant išsispręsti lūžta prezidentų, ministrų pirmininkų, diplomatų ir analitikų ietys.

Faktas yra tas, kad tiek kai kuriose Europos sostinėse, tiek JAV "minčių rinkiniuose" jau susidaro pagrįstas įspūdis, kad dėl tam tikrų priežasčių išsiskiria daugelis ES šalių (ypač šiuo klausimu išsiskiria Vokietija, Prancūzija ir Italija), taip pat kai kurios Azijos šalys, kurios nenori dalyvauti kaip JAV pėstininkai naujame Šaltajame kare prieš Kiniją.

Be to, jos nenori mokėti pinigų už JAV pergalę šiame kare (tai išreiškiama amžinuose skandaluose dėl Vokietijos ir Prancūzijos nenoro mokėti du procentus BVP už Amerikos teikiamą "karinę priedangą") ir jie net nėra pasirengę tuoj pat taikytis su visiškais apribojimais, pvz., tiekia Kinijos bendrovės "Huawei" 5G tinklams įrangą į Europos Sąjungą, kas neįtikėtinai pykdo "antikiniškus vanagus" Vašingtone ir Londone. Atsižvelgiant į europiečių pareiškimus apie realų savo armijos sukūrimą ir Makrono pareiškimus apie norą vykdyti nepriklausomą (tai yra ne "prorusišką", bet ne "proamerikietišką") užsienio politiką, kyla įtarimų, kad bus labai sunku ir brangu išplėsti aljansą prieš Kiniją. Šiuo metu tik suintensyvėjo šios problemos sprendimų paieška.

Autoritetingame žurnale "Foreign Affairs", kuris leidžiamas globojant įtakingos užsienio reikalų ministro tarybos, analizuojami du požiūriai į šią problemą, iš kurių vieną galima pavadinti "Donaldo Trampo požiūriu", o kitą — "Boriso Džonsono". Atsižvelgiant į didžiulę įtaką, kurią "Council on Foreign Relationsine" daro Amerikos elitui ir proamerikietiškam elitui Europoje, ("smegenų centras" yra kelių populiarių sąmokslo teorijų herojus, kuriuose jis laikomas vos ne "šešėline JAV vyriausybe), verta pasidomėti metodais, kurie siūlomi išspręsti į amerikiečius orientuotos pasaulio tvarkos krizę ir sėkmingai kovoti su "Kinijos problema", juo labiau kad jie yra tiesiogiai susiję su Rusija.

Nepaisant to, kad paskutinis straipsnis užsienio reikalų tema buvo paskelbtas antrašte "Demokratijų taryba gali išgelbėti daugiašališkumą (tarptautiniuose santykiuose. - Sputnik)", Siūlomi metodai vis dar yra sutelkti į faktinį Vašingtono dominavimo (bent Vakarų) pasaulyje išsaugojimą ir skirtumas slypi konkrečiuose Amerikos hegemonijos palaikymo būduose.

Kaip atspirties tašką argumentavimui, autoritetingo amerikiečių leidinio autoriai pradeda nuo teiginio, kad egzistuojanti pasaulio tvarka vos kvėpuoja, o pagrindinė grėsmė dabar yra ne koronavirusas, o Kinija ir Rusija.

"Bet dar prieš koronaviruso pandemiją daugiašalė sistema, kurią JAV padėjo sukurti po Antrojo pasaulinio karo, buvo vos pajėgi išspręsti aktualiausias pasaulio problemas. COVID-19 parodė, kad karalius — nuogas, tačiau iš tikrųjų karalius kurį laiką buvo netinkamai apsirengęs. 

Visuotiniam ekonominio svorio centrui persikėlus į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, struktūroms, turinčioms pasaulinių ambicijų, tapo neįmanoma reikalauti patikimos lyderystės be reikšmingo atstovavimo šiame regione.

Tačiau G7, atsiradęs po 1973 metų naftos šoko, vis dar turi tik vieną narė —Japoniją — už euroatlantinio regiono ribų. G20, kuris buvo suformuotas po 1997 metų Azijos finansų krizės ir parodė savo vertę per 2008 metų pasaulinę finansų krizę, pasirodė esąs per daug nesuderinamas politiniu požiūriu ir pagal savo galimybes patikimai išspręsti tarptautines problemas. Tuo tarpu JT saugumo taryba buvo pažeista "agresyvaus autoritarizmo atgimimo Kinijoje ir Rusijoje".

Tai labai drąsi diagnozė, kurią galima sumažinti iki šios tezės: "Viskas pražuvo ir niekas neveikia!"

Atitinkamai, siūlomi du sprendimai: vienas — Trampo, kitas — Džonsono. Džonsonas pirmasis sugalvojo naujos struktūros idėją. Gegužės mėnesį jis pasiūlė sukurti dešimties didžiausių demokratijų aljansą, sudarytą iš G7 šalių bei Australijos, Indijos ir Pietų Korėjos, pavadintą D10, kad būtų galima koordinuoti telekomunikacijų politiką ir plėtrą.

Alternatyva Kinijos rinkos lyderei "Huawei", kurios dominavimas 5G technologijoje sukėlė plataus masto susirūpinimą dėl saugumo. Netrukus po to, kai Trampas atšaukė G7 susitikimą birželio mėnesį ir pasiūlė G11 formatą rudenį vyksiančiame viršūnių susitikime. Įveikusi Džonsono pasiūlymą, naujoji Trampo grupė apims tas pačias šalis kaip D10, bet čia taip pat numatoma įtraukti ir Rusiją.

Rusijos ir Kinijos vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Никольский

Užsienio reikalų ekspertai nerekomenduoja kviesti Rusijos į šį klubą ir jie renkasi "D10 variantą", tai yra, Džonsono schemą, tačiau tai nėra svarbiausias dalykas. Šios rekomendacijos motyvacija kelia didelį susidomėjimą, ir ji slypi tame, kad net jei Rusiją bus galima kažkaip įtikinti dalyvauti kovoje prieš Kiniją, Trampo schema vis tiek atrodys labai prastai ir ilgainiui taps beviltiška dėl to, kad pirmiausia turi būti pastatyta antikiniška darbotvarkė, tačiau iš Džonsono schemos tariamai galima išgauti tam tikrą pozityvią kryptį, tai yra, tam tikrą vienijančią idėją, kuri leis sukurti ne "sąjungą prieš Kiniją", bet tam tikrą "aljansą visų labui".

Teigiama darbotvarkė, be abejo, apima tuščių šūkių rinkinį — "Demokratija", "Laisvė" ir "Žmogaus teisės".

Ypač smagu, kad tokios pozityvios darbotvarkės atsiradimas yra priešpastatomas dabartinei užsienio politikai Vašingtone: "JAV gali priešintis Kinijos vadovaujamam Azijos infrastruktūros investicijų bankui, "Belt and Road" iniciatyvai ir Rusijos tiesiamam dujotiekiui "Nord Stream-2"i, tačiau bus sunku įtikinti kitas šalis padaryti tą patį, nebent jos sugalvos įtikinamų alternatyvų. Vašingtonas negali ką nors įveikti niekuo nepasinaudodamas."

Šio požiūrio problema yra ta, kad mažai tikėtina, kad "Demokratija" ir "Laisvė" su užrašu "Pagaminta JAV" pakeis Rusijos dujas Vokietijai arba Kinijos investicijas Italijai. Čia galėtų dirbti amerikiečių pinigai, tačiau Vašingtonui tokių santykių nereikia nepriklausomai nuo konkretaus būsimojo prezidento vardo: tiek Baidenui, tiek Trampui reikia kolonijų, tačiau mažai tikėtina, kad pavyks grąžinti Europos Sąjungą į šią poziciją, ir nesvarbu, D10 ar G11 formatu, o apie Rusiją neverta net kalbėti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
šaltasis karas, Kinija
Dar šia tema
Supainiojo NATO su prekyba. Kodėl Rusija nenori grįžti į G7
Politologas: G7 negali išspręsti problemų su kitomis šalimis be Rusijos
JAV įvedė sankcijas Kinijai
Gitanas Nausėda

Lietuva siekia apkaltos rekordų. Ar Nausėda taps nauja auka

(atnaujinta 16:15 2021.04.21)
Vilniaus tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas tapo neatsiejama darbo dalimi. O VSD pažymėjimus ir "apkaltos doktriną" politinis elitas meistriškai naudoja žaidimų užkulisiuose. Koks likimas ruošiamas dabartiniam valstybės vadovui, paaiškės artimiausioje ateityje

Seimo narys Mindaugas Bastys buvo aštuntas Lietuvos politikas, kuris apkaltos būdu buvo bandomas eliminuoti iš Lietuvos politinio gyvenimo. Tada 2018 metų pavasarį Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teigė, kad pagal apkaltos bylų skaičių Lietuva yra rekordininkė pasaulyje. Ir tai ne pabaiga.

"Nė vienoje šalyje nėra buvę tiek bylų. Mes turėjome galimybę puikiausiai išplėtoti doktriną visais apkaltos klausimais — nuo šiurkščiausių žmogaus teisių pažeidimų iki valstybės paslapčių apsaugos", — tuomet žurnalistams sakė Žalimas.

Mindaugas Bastys po nesėkmingo Seimo bandymo panaikinti mandatą apkaltos proceso tvarka iš parlamento pasitraukė savo noru.

Tada už minėto Seimo nario pašalinimą balsavo dauguma Seimo narių (72), tačiau surinkti kvalifikuotos 3/5 balsų daugumos (85 balsų) nepavyko.

Konstitucinis Teismas savo išvadoje buvo konstatavęs, jog Seimo narys Mindaugas Bastys, atsakydamas į Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, klausimą: "Ar pažįstate asmenis, kurie dirba kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose?" nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika ir taip šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją bei sulaužė Seimo nario priesaiką.

Šio Seimo nario atstatydinimo procesas prasidėjo nuo VSD pažymos.

Nors Bastys pats atsistatydino, parlamentarų balsavimo rezultatai visuomenėje sukėlė atgarsį. Ministras Pirmininkas netgi pasiūlė inicijuoti Konstitucijos pataisą, pagal kurią Seimo nario (galbūt ir teisėjo bei Respublikos Prezidento) apkalta pasibaigtų jau po neigiamos Konstitucinio Teismo išvados ir Seimui nebereikėtų balsuoti dėl jo pašalinimo.

Praėjus dvejiems metams po nesėkmingo bandymo apkaltos būdu atimti iš Seimo nario Mindaugo Basčio mandatą, Seimas nepritarė Irinos Rozovos apkaltos procesui "dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais" iniciatyvai.

49 balsais "už", 28 — "prieš" ir 26 Seimo nariams susilaikius neužteko balsų, kad būtų sudaryta speciali tyrimo komisija, kuri rengtų išvadą dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą.

Apkaltą "dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais" Rozovai inicijuoti siekė 44 parašus surinkę parlamentarai. Iniciatoriai argumentavo, kad savo veiksmais Rozova "galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką".

Teikime pradėti apkaltą Seimo nariai teigė, kad "yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad Seimo narė I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija, (...) sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį".

Šios Seimo narės atstatydinimo procesas prasidėjo nuo VSD pažymos.

Maskva
© Sputnik / Максим Блинов

VSD pažymoje buvo rašoma apie Rozovos tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Lietuvos Seime būta ir daugiau apkaltų. Šalino Seimo narius. Šalinimo patirties įgyta. Tačiau ne visus pavyko pašalinti.

Pirmą kartą tai buvo 1999 metais, kai pritrūko balsų iš Seimo narių pašalinti Audrių Butkevičių, teismui pripažinus jį kaltu dėl to, kad paėmė 15 tūkst. JAV dolerių kyšį ir jau atliko laisvės atėmimo bausmę.

2010 metais nesurinkta 3/5 balsų daugumos, kad būtų pašalintas Seimo narys Aleksandras Sacharukas po Konstitucinio Teismo išvados, kad jis sulaužė Seimo nario priesaiką, kai naudodamasis kito parlamentaro (Lino Karaliaus) pažymėjimu Seimo plenariniuose posėdžiuose 8 kartus už jį balsavo.

Tačiau tais pačiais 2010 metais buvo panaikintas pramogų pasaulio atstovo Lino Karaliaus parlamentaro mandatas dėl to, kad per pratęstą rudens sesiją jis išvyko atostogauti į Tailandą ir nedalyvavo plenariniuose bei komiteto posėdžiuose. Už atostogaujantį Seimo narį Liną Karalių tada balsuodavo Seimo narys Aleksandras Sacharukas. Sacharukas Seime liko. Karaliui iš Seimo teko kraustytis.

Tada dar nebuvo galimybės balsuoti nuotoliniu būdu kaip šiandien.

Atostogaujančių darbo metu Seimo narių istorijos tampa tradicija.

Šiais metais šios kadencijos Seimo narys be leidimo Seimo posėdžių salę į Egiptą iškeitęs šešėlinis "valstiečių" finansų ministras grįžo į Lietuvą pailsėjęs. Valius Ąžuolas džiaugėsi geromis atostogomis ir pilnais lėktuvais.

"Kaukių nėra, nieko nėra, žmonės ilsisi, poilsiauja. Labai geros atostogos", — oro uoste džiaugėsi Ąžuolas. Kolegoms lauktuvių jis parvežė saldainių.

"Viešbutis labai geras, pilna žmonių, lėktuvai pilni, atmosfera labai gera, žmonės labai paslaugūs", — žiniasklaidai pasakojo Ąžuolas.  

Kilo skandalas, kad parlamentaras išskrido į Egiptą posėdžių metu ir be Seimo valdybos leidimo. Pagrasinta net apkalta.   

O štai "Drąsos kelio" atstovei, buvusiai teisėjai Neringai Venckienei 2014 metais Seimas mandatą panaikino. Už tai, kad ji daugiau kaip pusę metų nelankė parlamento posėdžių.

2016 metais Seimas buvo pradėjęs apkaltos procesą "darbiečiui" parlamentarui Vytautui Gapšiui, kai jis buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tačiau Konstitucinis Teismas nevertino V. Gapšio veiksmų iki duodant Seimo nario priesaiką. Apkaltos eiga tada sustojo, o parlamentaras vėliau pats atsistatydino.

Radijo stočių savininkas Kęstutis Pūkas Seimo nario mandato taip pat atsisakė pats. 2018 metų sausį, prieš pat balsavimą Seime dėl jo mandato panaikinimo. Dar anksčiau Konstitucinis Teismas skelbė, kad Pūkas pažeidė Konstituciją priekabiaudamas prie padėjėjų ir jomis pretendavusių tapti merginų.

Vis dėlto lietuviškosios "apkaltos doktrinos" ištobulinimui pagrindus padėjo prezidento Rolando Pakso nušalinimas nuo pareigų. Vėliau prezidentas Paksas buvo išstumtas į Lietuvos politikos užribį.

Paksas 2002 metais Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų antrajame ture nedidele persvara aplenkė perrinkimo siekusį Valdą Adamkų ir 2003 m. vasario 26 d. pradėjo eiti prezidento pareigas.

"Skandalas" buvo pradėtas 2003 metų spalio 30 dieną, kuomet tuometinis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus įteikė Generalinei prokuratūrai pažymą, kurioje buvo teigiama, kad prezidentas Paksas yra priklausomas nuo tarptautinių nusikaltėlių ir kyla grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Su Valstybės saugumo departamento vadovo Mečio Laurinkaus pažyma susipažino ir tuometinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Tokių VSD pažymų pradininkas — Mečys Laurinkus.

Vėliau Mečio Laurinkaus pažymos teiginys buvo atmestas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo.

2005 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino R. Pakso kasacinį skundą ir panaikino Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo R. Paksas buvo pripažintas atskleidęs valstybės paslaptį savo stambiausiam rinkimų kampanijos rėmėjui Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui. Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nusprendė, kad neužteko neginčijamų įrodymų pripažinti kaltu dėl valstybės paslapties atskleidimo eksprezidentą R. Paksą. Tačiau, tai taip pat jau buvo vėliau. Tuo metu sukosi apkaltos karuselė.

2004 m. balandžio 6 d. R. Paksas buvo nušalintas nuo pareigų, balsuojant Seime, kurio posėdžiui vadovavo tuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o dabar LR Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Greičius.

Netrukus nuo Prezidentūros buvo nuleista Lietuvos vėliava, tačiau vos po 17 minučių ji vėl pakilo. Pagal įstatymus perleidus prezidento pareigas Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui. Artūras Paulauskas, ne kartą siekęs Lietuvos Prezidento posto, gavo bent progą eiti Lietuvos Prezidento pareigas.

Tada LR Konstitucinis Teismas išaiškino, jog apkaltos būdu nušalintas asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurias užimti reikalinga konstitucinė priesaika, ir tą pakeisti galima tik Konstitucijos pataisos būdu.

Pagal priimtą galutinį ir neskundžiamą Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimą, Rolandas Paksas iki gyvos galvos negalėjo eiti jokių valstybinių pareigų.

Paksas apskundė Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) dėl Europos žmogaus teisių konvencijos 6(1) str. (teisė į sąžiningą teismą) pažeidimo.

2011 m. sausio 6 d. EŽTT paskelbė savo nutarimą. 14 prieš 3 balsus persvara buvo pripažinta, kad Lietuva pažeidė savo buvusio prezidento teisę būti išrinktam į Seimą. Konstatuota, jog "Nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs po jo nušalinimo apkaltos tvarka, buvo neproporcingas".

Teismas nustatė, kad draudimas Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose iki gyvos galvos yra per griežta bausmė. Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, garantuojančią teisę į laisvus rinkimus.

Kadangi Strasbūro Teismas patenkino ne visus R. Pakso prašymus, byla buvo tęsiama Jungtinių Tautų Organizacijoje. JTO lygmenyje buvo skundžiamasi dėl draudimo dalyvauti prezidento rinkimuose, Konstitucinio Teismo šališkumo ir principo "nėra bausmės be įstatymo" pažeidimo.

2014 m. pavasarį Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas (JTŽTK) nutarė, kad Lietuva pažeidė per apkaltą iš prezidento posto nušalinto Rolando Pakso politines teises, kai visam gyvenimui uždraudė jam eiti aukštas pareigas.

JTŽTK sprendimu, R. Paksui turi būti atkurtos visos politinės teisės nuo 2004 metų balandžio 6 dienos. Būtent nuo tada, kada jis buvo nušalintas nuo pareigų.

Įvykdyti šiam sprendimui Lietuva, pagal galiojančią tvarką, turėjo 180 dienų — lygiai pusę metų. Tačiau jau praėjo daugiau negu septyneri metai, o JTŽTK sprendimas neįvykdytas.

Lietuva iki šiol neįkvykė ne tik JTŽTK sprendimo, bet ne vienerius metus niekaip nesugebėjo įvykdyti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo Lietuvai dėl R. Pakso. EŽTT yra nurodęs, kad R. Paksas turi turėti teisę būti renkamas Seimo nariu.

2013 metų gruodį Seimas balsavimo rezultatu 83:11 (13 susilaikiusių) nepritarė Konstitucijos pataisai, leidžiančiai apkaltos būdu nušalintam asmeniui būti renkamam į Seimą.

Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas tapo neatsiejama vidaus politikos kasdienybe. O VSD pažymos ir "apkaltos doktrina" tapo puikiais įrankiais politiniam Lietuvos elitui žaisti savo žaidimus. Ar politinis Lietuvos elitas apkalta sužais su dabartiniu Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, paaiškės išvydus, kas vyks į Europos Tarybos Vadovų posėdį Briuselyje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viliasi, kad prezidentas Gitanas Nausėda nelėks Ingridai Šimonytei iš paskos, jei Seimas nuspręs į Briuselį siųsti ne šalies vadovą, bet premjerę.

BNS agentūrai Jo Ekscelencija pareiškė, kad jokia institucija, ministerija ar Seimo narių grupė negali apriboti prezidento galimybių vykdyti jo konstitucinę pareigą.

Prezidentas Rolandas Paksas prieš 17 metų taip pat buvo tikras, kad jo kaip Lietuvos prezidento galių niekas apriboti negali.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos politika.

Tegai:
apkalta, Gitanas Nausėda
Gabrielius Landsbergis

Chamai šiandien madingi? Užsienio reikalų ministerija peržengė ribas paskui Grybauskaitę

(atnaujinta 15:26 2021.04.21)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, sekdamas kolegų pėdomis, Rusiją pavadino "valstybe, remiančia terorizmą". Taip jis pareiškė per spaudos konferenciją po neformalaus ES Tarybos užsienio reikalų ministrų susitikimo

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, sekdamas kolegų pėdomis, Rusiją pavadino "valstybe, remiančia terorizmą". Taip jis pareiškė per spaudos konferenciją po neformalaus ES Tarybos užsienio reikalų ministrų susitikimo

Kaip žinia, istorija kartojasi du kartus: pirmą kartą tragedijos, antrą — farso pavidalu. Bet trečią kartą — lietuviškai — politinio cirko pavidalu.

2014 metų lapkričio mėnesį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė apkaltino Maskvą pradėjus pilietinį karą Donbase ir Rusiją pavadino "teroristine valstybe".

"Šiandien Ukraina kovoja už taiką visoje Europoje, už mus visus. Jeigu ši teroristinė valstybė, vykdanti agresiją prieš savo kaimynę, nebus sustabdyta, agresija gali išplisti po visą Europą ir net toliau", — sakė Grybauskaitė, komentuodama kruvinus įvykius pietryčių Ukrainoje.

O prieš tris savaites, 2021 metų kovo 29 dieną, dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bandė neatsilikti nuo savo pirmtakės agresijos rytinės kaimynės atžvilgiu. Jis, kaip taikliai pasakė Vladimiras Putinas, nusprendė "paniurzgėti" savo Vašingtono bosui, kuris Rusijos prezidentą pavadino "žudiku". Atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar jis, kaip JAV prezidentas Džo Baidenas, galėtų pavadinti Putiną žudiku, Nausėda atsakė teigiamai: "Deja, taip".

O dabar dar vienas chamo spjūvis Maskvos kryptimi. Šįkart jaunas, bet pakiliai nusiteikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kuris, kaip prognozuojama, bus būsimas Lietuvos prezidentas, nusprendė pasirodyti. Komentuodamas situaciją dėl Rusijos ir Čekijos "diplomatinio karo", Landsbergis apkaltino Maskvą terorizmu.

"Rusija dar kartą parodė, kad tai valstybė, remianti terorizmą ir teroristinius veiksmus", — sakė Landsbergis.

Taigi, Lietuvos valdantysis elitas pasiekė savotišką politinio chamizmo rekordą, jau tris kartus šiurkščiai įžeidęs Rusiją ir jos prezidentą. Kokias pasekmes tai turės oficialiam Vilniui? Kol kas neaišku. Tačiau pasekmės tikrai bus.

Vargu ar Vladimiras Putinas stos į žodžių karą su Lietuvos užsienio politikos "mopsais". Varžovas yra netinkamo lygio. Žmonės sako, kad "vaikas neįžeis kareivio". Bet Lietuvos ekonomikai politinis chamizmas jau turi pasekmių.

Baltijos tranzitas, kuris sudaro didelę dalį Lietuvos ekonomikos, tirpsta akyse. Kadaise srauni upė, papildžiusi respublikos biudžetą, jau virto srovele, kuri netrukus visiškai išdžius.

Praeiviai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tranzitinių keleivinių traukinių iš Rusijos į Kaliningrado sritį mažėja. Kaliningradiečiai vis dažniau renkasi aviaciją ir jūrų keltus susisiekimui su "žemynu". Rusijos krovinių tranzitas į Europą jau seniai perkeltas į besiplečiančius "Rusijos Baltijos" uostus.

Maskvos pavyzdžiu seka artimiausia regiono politinė sąjungininkė — Baltarusija, kurioje Lietuvos valdžia svajoja sukelti dar vieną "spalvotąją revoliuciją" posovietinėje erdvėje. Baltarusijos naftos produktai jau aplenkė Klaipėdos uostą. Toliau eilėje yra kalio trąšos. O ten, ko gero, kinai ims blokuoti Lietuvos tranzitą, nes vietos politikai jau kelis kartus "spjovė į veidą" viešais pareiškimais apie "laisvą Tibetą" ir Taivano nepriklausomybę.

Ir visa tai yra Lietuvos šiurkščios užsienio politikos rezultatas, kai iš visų jėgų stengiamasi įtikti Vašingtono kuratoriams net kenkiant savo žmonių gerovei.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, Gabrielius Landsbergis
Automobiliai

Šiauliuose sulaikyti katalizatorius mašinų vogę jaunuoliai

(atnaujinta 16:53 2021.04.21)
Policijos duomenimis, trys vietiniai gyventojai važinėdavo nuomotu automobiliu ir ieškodavo prabangių automobilių, specialiomis žirklėmis iškirpdavo katalizatorius ir juos realizuodavo

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Šiaulių apskrities policijos pareigūnai sulaikė tris Šiaulių rajono gyventojus, kurie įtariami katalizatorių vagystėmis iš automobilių, praneša Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Policijos duomenimis, nuo kovo 20 d. Šiaulių miesto pietinio mikrorajono, Rėkyvos ir Šiaulių rajone esančių Ginkūnų gyventojai buvo priblokšti iki šiol neįprastomis vagystėmis — rytais rasdavo automobilius LEXUS RX400H, TOYOTA PRIUS, TOYTOTA RAV 4, TOYOTA LAND CRUISE be katalizatorių — jie būdavo išpjauti.

Policijos pareigūnai pažymi, jog šių vagysčių tyrimas buvo sudėtingas, kadangi vagystės būdavo daromos naktimis, kai žmonės miegodavo, tad ir asmenų, galinčių suteikti kokios nors su šiais nusikaltimais susijusios informacijos nebuvo.

Tačiau vis tiek įtariamieji buvo demaskuoti. Tai trys Šiaulių rajono gyventojai — 15-os, 17-os ir 18-os metų jaunuoliai. 15-metis mokosi pagrindinėje mokykloje. Du kiti — niekur nedirba ir nesimoko. Pilnametis, pasibaigus darbų sezonui Norvegijoje, grįžo į Lietuvą ir apsigyveno pas 17-metį, kurio tėvai išvykę į užsienį. Vyriausiasis jų yra ragavęs automechanikos mokslų ir žinojo katalizatoriaus kainą, tad, manoma, kad idėją dėl jų vagystės jis ir sugeneravo.

Trijulė važinėdavo nuomotu automobiliu ir ieškodavo jų tikslui tinkamų automobilių, specialiomis žirklėmis iškirpdavo katalizatorius ir juos realizuodavo neoficialiam, kol kas dar nenustatytam supirkėjui. Pirminiais duomenimis, už vogtus katalizatorius jie uždirbo apie 3 000 eurų.

Visiems trims sulaikytiesiems pareikšti įtarimai dėl 11-os vagysčių, jiems skirtos kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu.

Tegai:
automobiliai, vagystė, Šiauliai, Lietuva