Programišiaus kaukė, archyvinė nuotrauka

Miražai ir blefas: Lietuvoje labai didžiuojamasi neveiksmingu kibernetiniu saugumu

(atnaujinta 10:06 2020.08.09)
Pagal 2019 metų paskelbtą Globalų kibernetinio saugumo indeksą (Global Cybersecurity Index, GCI) Lietuva užima 4-ąją vietą, nusileidusi tik Jungtinei Karalystei, Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Prancūzijai

Ir patenka į daugiausiai dėmesio kibernetinio saugumo sričiai pasaulyje skiriančių valstybių grupę.

Lietuvoje tuo labai didžiuojamasi. Pasauliui giriamasi. Šį laimėjimą nuolat primena Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC). Beveik kaip savo nuopelną.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras  — pagrindinė Lietuvos kibernetinio saugumo institucija, atsakinga už vieningą kibernetinių incidentų valdymą, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir informacinių išteklių akreditaciją. Teoriškai.

NKSC nuostatuose yra numatyti ir pagrindiniai institucijos veiklos tikslai. T.y. įgyvendinti nacionalinę kibernetinio saugumo politiką; atlikti Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas; atlikti Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos funkcijas. Ir dar vykdyti informacijos sklaidos, tyrimų ir analizės kibernetinio saugumo klausimais veiklą.

"Informacijos tyrimus" NKSC vykdo su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentu. Arba dar tiksliau su Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento pagalba in corpore. In corpore skaičiuoja Lietuvai nedraugiškos informacinės veiklos atvejus. Žinoma, planuoja ir koordinuoja visuomenės informavimą bei vykdo viešųjų ryšių projektus žurnalistams. Apie savo institucijų gerus darbus. Ir apie tariamų priešų blogus.

Dar yra Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas. Yra Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija ir Nacionalinis kibernetinių incidentų valdymo planas LR vyriausybės patvirtintas...

Pasak NKSC ekspertų, procesus Lietuvoje kibernetinio saugumo srityje lemia ES priimti teisės aktai ir rekomendacijos, sparčiai besivystančios informacinės ir ryšių technologijos. O taip pat įtempta geopolitinė situacija.

Kas kelia geopolitinę įtampą ir grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui klausti nereikia. Atsakymus kasmet pateikia Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (VSD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose. Pasak AOTD ir VSD blogis ateina iš Rusijos Federecijos, Baltarusijos Respublikos,  nuo 2019 metų ir iš Kinijos Liaudies Respublikos.

Gąsdintis ir gąsdinti grėsmėmis nacionaliniam saugumui Lietuvoje yra madinga. Geras tonas. Net peržengiant institucijų kompetencijos ribas.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos pagal savo kompetencijas turėtų rūpintis ir Registrų centru (RC). Tačiau kol perkūnas netrenks, tol valstietis nesižegnoja. Trenkė ne tik perkūnas, bet ir gan smarkiai palijo. Ir iš rikiuotės daugiau nei savaitei išvedė RC serverius.

Kiekviena rimtesnė serverinė yra strateginis objektas, už devynių užraktų, trigubų sienų, su specialiu temperatūriniu ir klimatiniu režimu. Ir dar serveriai dubliuojami, kad kilus problemai, akimirksniu pradėtų veikti kitas.

Ir štai už 30 kilometrų nuo "nedraugiškos" valstybės Baltarusijos, Europos Sąjungos  valstybės, pagal Globalų kibernetinio saugumo indeksą  užimančios 4-ą vietą Pasaulyje, sostinėje Vilniuje,  rūsyje, praėjus stipresnei liūčiai, užpilami serveriai. Sutrinka arba neveikia e.sveikata, elektroninis parašas, Gyventojų, Hipotekos, Areštų registrai, Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga, paralyžiuotas notarų darbas ir dar neaišku kas. Esant tokiai situacijai gali pakakti kelių nekonvencinių hibridinių ir net nebūtinai žalių žmogeliukų iš Rusijos, tos pačios Baltarusijos, Kinijos ar Kosmoso...

Sutrikusi e. sveikatos sistemos veikla ne visus sutrikdė. Registrų centro valdoma e.sveikatos sistema ilgiausiai galėjo neveikti aštuonias valandas, BNS kompetentingai teigė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pagal patvirtintus saugos reikalavimus. Teoriškai.

Žaibuoja ir lyja ne pagal instrukcijas

"E.sveikatos sistemos kategorija yra pirma, aukščiausia. Yra vidaus reikalų ministro patvirtinti saugos reikalavimai, (...) pagal kuriuos e.sveikatos sistema turi būti atstatyta per aštuonias valandas. Valdytojas turi nusimatyti priemones, konkrečiai — atsargines patalpas, iš kurių galėtų tęsti veiklą, nesant galimybei tęsti veiklos pagrindinėse patalpose", — kompetentingai sakė KAM Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas. "Kitas dalykas — pirmos kategorijos sistemos prieinamumas turi būti užtikrintas ne mažiau nei 99 procentus laiko per parą", — kompetentingai pridūrė kiber saugumietis.

Skaičiuoti nedraugiškos informacinės veiklos atvejus yra paprasčiau. Patriotiška. Ir labai tinka į bendrą Tėvynės gynimo toną. Tai galima pademonstruoti.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Lietuvos publiką tikina, kad Lietuvos valstybingumas, nepriklausomybė ir demokratijos principai pastaruosius keletą metų yra tapę vienais svarbiausių šaliai nedraugiškos žiniasklaidos taikinių. Ir nustatė net 2 890 Lietuvai nedraugiškų informacinės veiklos atvejų bei pabrėžė, kad ketvirtis jų — konstitucinių pagrindų apsaugos srityje.

NKSC savo nuveiktų darbų ataskaitoje remiasi  Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis. Joje teigiama, kad 2019 metais dezinformacijos intensyvumo lygmuo Lietuvoje savo apimti bei turiniu išlaikė panašų lygį kaip ir ankstesniais metais. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad stebimu laikotarpiu "išaugo rezonansinių daugiasluoksnių (angl. multi-layered) informacinių atakų, t. y. atakų, susidedančių iš kibernetinių ir informacinių elementų, skaičius". Kompetentingai pabrėžiama, kad šios atakos pasižymėjo "pažangesniais techniniais ir turinio apipavidalinimo sprendimais, sudėtingesniu operaciniu veikimu, šio tipo išpuoliams vykdyti buvo skiriami didesni nei įprastai informaciniai ištekliai, technologiniai ir fiziniai pajėgumai". Ir reziumė — be abejo "pagrindiniu dezinformacijos veiksniu išliko Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės...".

Po užsitęsusio fiasko su RC saugomais duomenimis, medikų ir pacientų dėl sutrikusios e. sveikatos sistemos atsiprašė premjeras Saulius Skvernelis. Ir priminė, jog dar 2017 metais Seimo Antikorupcijos komisija konstatavo, kad "nuo 2000 m. į e. sveikata buvo sukišta 40 mln. Eur, o turėjome... neveikiančią sistemą!". Gal čia kokios Kremliaus pinklės?

E. sveikatos sistemą perdavus RC, tikėtasi esminio proveržio, tačiau jis taip ir neįvyko.

Ar NKSC, AOTD, VSD gebėtų užkardyti prieigą prie e.sveikatos, elektroninio parašo, Gyventojų, Hipotekos, Areštų registrų, Nekilnojamojo turto sandorių, kitų viešųjų elektroninių paslaugų ne tik kokiam ateiviui iš Rusijos, Baltarusijos ar Kinijos, bet ir mūsiškiui, vietiniam niekadėjui? Klausimas nors ir retorinis, bet praktiškas.

Lietuvoje kibernetinių nusikaltimų prevencija, kontrolė ir tyrimas yra nepakankami ir neveiksmingi, konstatavo Valstybės kontrolė. Ji atliko Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Krašto apsaugos ir Teisingumo ministerijų veiklos šioje srityje auditą. Tikrinta šių institucijų veikla 2015—2019 metais planuojant ir įgyvendinant nusikaltimų elektroninėje erdvėje prevenciją, užtikrinant šių nusikaltimų ištyrimą bei sudarant sąlygas šios srities tyrimams tobulinti.

Prevencinę veiklą šioje srityje vykdo policija, jau minėtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, net Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir kitos institucijos. Tačiau jos savo veiklos tarpusavyje nederina, veiklos poveikio vertinimo neatlieka ir šalies mastu veikiančios planavimo bei koordinavimo sistemos nesukuria. Tokios Valstybės kontrolės išvados.

Pasak Valstybės kontrolės, policija ne tik negauna visos informacijos apie kibernetinio saugumo incidentus, kurie gali būti nusikaltimai, tačiau ir patys neskiria jų stebėsenai ir analizei žmogiškųjų išteklių. 19 iš 143 auditorių apklaustų kibernetinio saugumo subjektų nepranešė policijai apie kibernetinius incidentus. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nagrinėjamu laikotarpiu tokios informacijos neteikė nė karto. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras nurodė saugumo subjektams kreiptis į policiją patiems. Tarp šių dviejų institucijų duomenų apsikeitimas apie įvykius ir incidentus elektroninėje erdvėje nevyksta iki šiol.

Lietuvos kriminalinės policijos biure su kibernetiniais incidentais dirba vos vienas pareigūnas, kuris per beveik penkis metus atliko tik devynis tyrimus dėl tokių incidentų. Aktyvi stebėsena biure nėra vykdoma.

Valstybės kontrolės pažymima, kad nusikaltimų elektroninėje erdvėje profilis neapima dalies Konvencijoje dėl elektroninių nusikaltimų nurodytų veikų, tokių kaip — kompiuterinių sukčiavimų, nusikaltimų, susijusių su autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimais, rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio nusikaltimų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad policijos registruose nėra renkama ir analizuojama informacija apie šiuos nusikaltimus, jų grėsmių apimtis ir tendencijos. Nesisteminant šios informacijos gali nukentėti strateginiai sprendimai ir tinkama reakcija, teigiama audito medžiagoje.

Vietiniai kibernetiniai nusikaltėliai politinių dividendų neuždirbs. Jie ne tokie didingi objektai KAM, AOTD ir VSD viešųjų ryšių specialistams. O štai geopolitika, kibernetinis saugumas plačiąja prasme, Rusijos, Baltarusijos, Kinijos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, — šitai ypatingo dėmesio verta aktualija.

Registrų centro problematika, vietiniai kibernetiniai nusikaltėliai dar gali palaukti savo eilės. Kompetentingos institucijos turi reikšmingesnių darbų, — skaičiuoti "Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonių" publikacijas. Žinoma, už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus. Kompetentingos Lietuvos institucijos turėtų būti dėkingos Kremliui.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kibernetinis saugumas, Lietuva
Dar šia tema
Sugalvojo, ką galėjo. FSB operacija "Maršrutizatorius" ir kitos Lietuvos tarnybų pasakos
Kinijos URM JAV išvadino didžiausia "programišių imperija" pasaulyje
Geriau amerikietiškas. JAV paragino pasaulį atsisakyti "nepatikimo" "Huawei"
KAM pataria Lietuvos gyventojams, kaip apsisaugoti nuo įsilaužimo per Wi-Fi
Donaldas Trampas

Donaldo Trampo karas ir taika

(atnaujinta 17:50 2020.09.19)
Šiuo metu JAV ir pasaulyje pasirodė "Karo ir taikos" tema: Donaldas Trampas, jo šalininkai ir oponentai kalba apie kariuomenę (visų užsienio operacijų prasmę), taip pat apie tai, kieno pusėje bus ši armija prasidėjus rimtai kovai JAV dėl būsimos prezidentūros

Pasirašius susitarimą dėl santykių tarp Izraelio ir Jungtinių Arabų Emyratų normalizavimo, JAV prezidentas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai (kažkoks Norvegijos parlamento narys pasistengė — iš anksto, dar prieš faktinį pasirašymą). Apie tai rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Faktas yra tas, kad Donaldas Trampas tikrai dalyvavo šioje istorijoje, todėl dokumentas bus pasirašytas Vašingtone. Izraeliui tai yra labai naudinga — ją pripažino kita arabų šalis, tačiau palestiniečiai nejaučia jokio džiaugsmo. Tačiau su visais pakeitimais ir išlygomis čia yra taikos, o ne karo atvejis, ir kodėl gi neatšventus to Nobelio premija: jos suteikimas tarpininkui-taikdariui yra šio žanro klasika.

Todėl įdomi ne privati ​​Norvegijos iniciatyva — įdomus jos informacinis pagrindas. Faktas, kad šiuo metu JAV ir pasaulyje pasirodė "Karo ir taikos" tema: Donaldas Trampas, jo šalininkai ir oponentai kalba apie kariuomenę (visų užsienio operacijų prasmę), taip pat apie tai, kieno pusėje bus ši armija prasidėjus rimtai kovai JAV dėl būsimos prezidentūros. Ir šis fonas yra labai įtemptas, pereinantis į šizofreniją.

Yra žinoma, kad oratoriškai Trampas toli nenuėjo nuo Džo Baideno "chrizostomos" — jis visada pasako ką nors ne taip. Bet ne tiek, kad kai kuriuos amerikiečių kareivius vadintų "nevykėliais" už tai, kad jie buvo nužudyti. Apskritai tai akivaizdžiai buvo demokratų dovana, nurodant anoniminius šaltinius ir kitus šio žanro klasikus.

Bet tada — tikresnė Donaldo Trampo kalba: jis apkaltino karinį elitą tuo, kad šie žmonės visada yra pasirengę mesti karius į ginklų korporacijų "džiaugsmą". Kariuomenės štabo viršininkas Džeimsas Makonelis (James McConnell) griežtai ir mandagiai atsakė, kad karas visada yra tik kraštutinė priemonė ir karinė vadovybė kitaip sprendžia problemą. Ypač turint omenyje tai, kad vadovybė, kaip ir korporacijų vadovai, armijoje turi vaikų ir anūkų.

Už šio gražbyliavimo slypi: a) ilgalaikė kariuomenės antipatija politikams, kurie juos siunčia į kitus pralaimėtus Amerikos karus, b) aiški Trampo pozicija apie save kaip pasaulio, o ne karo prezidentą, ir c) respublikonų elektoratas, kuris tiki, kad pirmiausia reikia susitvarkyti daiktus namuose ir tik tada vėl įbauginti kitas tautas.

Tiesą sakant, Donaldas Trampas šiuo atveju nepasakė nieko naujo — jis tik trumpai perfrazavo garsiąją vieno iš savo pirmtakų, Antrojo pasaulinio karo generolo ir herojaus Dvaito Aizenhauerio (Dwight Eisenhower), turėjusio moralinę teisę pasakyti keletą žodžių apie karinį-pramoninį kompleksą, kalbą.

Taigi, jis perduoda reikalus Džonui Kenedžiui (John Kennedy) ir atsisveikina su žmonėmis: byla buvo 1961 metų sausio 17 dienos. Ir sako... Tiesą sakant, jums reikia perskaityti visą šį dalyką, ten yra daug protingų ir netikėtai aktualių minčių. Net ne tiek apie karinį-pramoninį kompleksą, kiek apie bet kokį galingą lobį, kuris samdo begales "ekspertų" tam, kad vyriausybei primestų keletą negailestingų sprendimų. Karas (arba ekonomika, arba medicina) yra per rimtas dalykas, kad būtų visiškai atiduotas kariuomenės (ekonomistų, gydytojų ir pan.) rankoms, štai apie ką eina kalba.

Trampas, žinoma, visai nėra Aizenhaueris, bet iš tikrųjų visa jo respublikonų komanda vis labiau draugauja su įtakingomis veteranų organizacijomis, atiduodama duoklę žuvusiems... Ne veltui atsirado ši klastotė apie "nevykėlius".

Ir ne veltui dabar, iki lapkričio mėnesio rinkimų, Donaldas Trampas vis dėlto įgyvendino savo sprendimus dėl beveik pusės — 2,2 tūkst. — karinio personalo išvedimo iš Irako ir dėl to paties pasitraukimo (4,1 iš 8,6 tūkst.) iš Afganistano. Žodžiais apie būtinybę nutraukti "šiuos absurdiškus nesibaigiančius karus".

Su politikais ir kažkuo iš vadovybės jis gali dėl to rimtai ginčytis, bеt su eiliniu — vargu. Nes kokie kareiviai nori tęsti nesuprantamas ir metų metus vykstančias misijas nemaloniose vietose, kai nesėkmė akivaizdi.

Čia negalima nepastebėti specialaus siužeto — karinio perversmo galimybės JAV, tiksliau, apie tai kalbėti. Tiek garbingi, tiek skandalingi šaltiniai jau seniai rašo apie projektą, vadinamą "sąžiningu perėjimu" (valdžios institucijų kitų metų sausį). Apie neseniai vykusias demokratų idėjų sesijas, "kaip nepripažinti rinkimų rezultatų ir sutvarkyti Maidaną Trampui visoje šalyje". Šiuose pokalbiuose labai daug figūrų ne tik gatvės kovotojai, bet ir kariškiai. Pavyzdžiui, turėdamas silpnaprotystę ar ne, Baidenas jau tris kartus pareiškė, kad kariuomenė turės išvaryti Donaldą Trampą iš Baltųjų rūmų lygiai sausio 20 dienos vidurdienį. Tiksliau, tai turėtų padaryti 82-oji oro desanto divizija, apie kurią visi susirūpinę piliečiai rašo laiškus jos vadui.

Karinė tema artimiausiomis dienomis šioje šalyje bus girdima dažniau, visomis formomis.

Pabaigai pristatykime Nobelio komitetui iniciatyvą: kiekvienais metais skirti premiją dabartiniam JAV prezidentui. Iš anksto — kaip tik išrinktam Barakui Obamai 2009 metais (už gražias kalbas, bet iš tikrųjų — kad jam būtų nejauku pradėti naujus karus). Padovanok prezidentui kasmetinį Nobelį ir už tai, kad visus metus Amerika kažkodėl nieko nepuolė. Ir už tai, kad JAV iš kažkur traukia savo karius. Ir jei šis nuolatinis laureatas staiga nepateisins lūkesčių, prizas bus atimtas negrįžtamai.

Bet kokiu atveju, tai bus geresnis pinigų panaudojimas, nei jų suteikimas, kaip tapo įpročiu, kas antrą kartą — šiais metais taikdariui, o tais metais — kitam "kovotojui už žmogaus teises", tai yra, veikėjui, provokuojančiam pilietinį konfliktą savo šalyje, pritraukiant išorines jėgas.

Tegai:
JAV, Nobelio premija, karas, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Lemiamas susirėmimas dėl Baltųjų rūmų. Nugalėtoją nustatys pagrindinis veiksnys
"Degina tiltus". Kodėl JAV pyksta ant Kinijos
Vakcina nuo COVID-19

Sunaikinti rusišką vakciną: mažas didžiosios politikos gešeftas

(atnaujinta 19:52 2020.09.19)
Kuriant vakciną nuo koronaviruso, Rusijos lyderystė tapo ne tik nemalonia staigmena Vakarams, bet ir piktinančiu iššūkiu tiek dėl politinių, tiek dėl finansinių priežasčių

Viena vertus, atsilikusi, visiškai nedemokratiška Rusija paprasčiausiai neturi teisės daryti tokių proveržių sudėtingose ​​mokslo ir technologijos pažangiose srityse. Kita vertus, laimikis yra tokia astronomiškas, kad vien mintis, jog tai gali praeiti Vakarų farmacijos kompanijoms pro šalį, gali sukelti rėmenį. Pavyzdžiui, vien žinia apie susitarimą tiekti Indijai šimtą milijonų dozių ko verta.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Nenuostabu, kad Rusija susidūrė su daugybe bandymų diskredituoti Rusijos mokslininkų darbo rezultatus: didelė politika, dideli pinigai.

Tačiau šalia ryklių visada yra vietos žuvims-prielipoms, kurios reguliariai ką nors gauna nuo šeimininko stalo.

Būtent panaši istorija susiklostė paskelbus "Sputnik-V" testo rezultatus viename iš seniausių ir įtakingiausių medicinos žurnalų "The Lancet".

Straipsnis buvo sukritikuotas žaibišku greičiu. Didžioji žinia, kurią išplatino pasaulio žiniasklaida, buvo atviras laiškas, kuriame Amerikos Templio universiteto biologijos profesorius Enrico Bucci išreiškė baimę dėl klaidų, kurias galėjo padaryti Rusijos tyrėjai. Jam pritarė nemažai kitų Vakarų šalių mokslininkų.

"Lancet" pakvietė Rusijos kūrėjus atsakyti į užduotus klausimus, ir tai buvo padaryta. Gamalėjaus centras leidiniui pristatė pilnos apimties klinikinį "Sputnik-V" vakcinos tyrimo protokolą. Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas paskelbė skiltį, kurioje išsamiai pakomentavo pagrindinius kritikų teiginius, kartu patardamas jiems, kad spindulys būtų ieškomas savo akimis ir išsklaidytų Rusijos abejones dėl vykstančių pokyčių.

Tuo tarpu problema šiuo atveju kyla ne tik moksliniais klausimais, į kuriuos daugiausia dėmesio kreipė Rusijos tyrėjai.

Faktas yra tas, kad pats skandalingo laiško autorius yra gana puikus žmogus. BBC medžiagoje Enrico M. Bucci vadinamas "garsiu kovotoju su pseudomokslu". Tačiau teisingiau būtų jį pavadinti "mokslo verslininku".

2016 metais Bucci įkūrė įmonę "Resis Srl", kuri specializuojasi mokslinių darbų tikrinimo, tvirtinimo ir vientisumo srityse.
Tai gana madinga šiuolaikinio mokslo tema. Pastaraisiais metais tyrinėtojai publikuojamuose straipsniuose užklumpa klaidų, tarp jų ir šiurkščių. Mes nebūtinai kalbame apie piktnaudžiavimą ar sukčiavimą, dažnai pasitaiko tikrų klaidų, kurios, kuomet atskleistos, vis dėlto pakenkia mokslininkų ir net ištisų mokslo institucijų reputacijai.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Būtent norėdami išvengti tokių problemų, autoriai ir mokslinių tyrimų struktūros dabar dažnai kreipiasi į tokiame darbe besispecializuojančias firmas, norėdami atlikti nepriklausomą savo tekstų auditą — prieš juos paskelbdami. Visų pirma Bucci kompaniją šiai veiklai pasamdė Vokietijos Fritzo Lipmanno institutas, aplink kurį prieš kurį laiką įsiplieskė garsus skandalas vien dėl siaubingų paskelbtų darbų klaidų. Šią istoriją prieš metus detalizavo žurnalas "Nature".

Subtilumas yra tas, kad toks verslas nustato tam tikrus etinius apribojimus, kuriuos, beje, puikiai žino ir profesorius Bucci. 2019 metų gruodžio mėnesį tame pačiame leidinyje "Nature" buvo paskelbta medžiaga apie mokslinio darbo grynumą ir vientisumą, kur jis buvo vienas iš autorių. Ir ten buvo sąžiningai pažymėta, kad Enrico N. Bucci buvo įsivėlęs į interesų konfliktą.

Paprasčiau tariant, kai komercinės įmonės savininkas viešai kalba apie veiklą, kurioje ji specializuojasi, tai iš esmės tampa jo įmonės reklama.

Bet, žinoma, kalbant apie Rusijos vakcinos "atskleidimą", tokios smulkmenos nebėra svarbios.

Vakarai panaudojo atvirą Bucci laišką (kuris iš esmės yra savireklama), norėdami dar kartą smogti Rusijos išradimams, tikėdamiesi pakenkti ar bent susilpninti jų lyderystę. Na, o pats profesorius gavo tokio masto ir lygio savireklamos, apie kurią kitoje situacijoje jis paprasčiausiai nebūtų galėjęs net pasvajoti. Tai, tiesą sakant, vadinama "jojimo aistra", pagal šį principą veikia šimtai ir tūkstančiai žiniasklaidos asmenybių.

Be abejo, tai pasiteisins sudarant labai patrauklias naujas komercines sutartis. Vaikytis ažiotažo neramiuose didžiosios politikos vandenyse gali būti labai naudinga.

Bet tai neturi nieko bendro su mokslu apskritai, ypač su medicina ir šimtų tūkstančių gyvybių išsaugojimu visame pasaulyje.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik /
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusija gali pradėti eksportuoti koronaviruso vakcinas 2021 metais
Gamalėjaus centras papasakojo, kaip pasiruošti vakcinacijai nuo COVID-19
Rusijoje paskelbta, kada prasidės masinė vakcinacija nuo COVID-19
Paskelbti Rusijos vakcinos nuo COVID-19 tyrimų rezultatai
Trampas palygino Rusijos ir Amerikos vakcinas nuo koronaviruso  
Koronaviruso testai

Mokslininkas įvertino duomenis apie koronavirusą neutralizuojančią priemonę

(atnaujinta 15:40 2020.09.19)
Anksčiau Pitsburgo universiteto mokslininkai atrado mažą antikūnų komponentą, kuris labai efektyviai apsaugojo eksperimentinius gyvūnus nuo SARS-CoV-2

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Tikimybė, kad antikūnų komponentas, įrodęs veiksmingumą tiriant peles ir žiurkėnus, užkrėstus SARS-CoV-2, taps vaistu, yra labai maža, RIA Novosti sakė Marcinovskio medicininės parazitologijos, tropinių ir užkrečiamųjų ligų instituto direktorius Aleksandras Lukaševas.

"Natūralu, kad būtina atlikti tyrimus, tačiau tikimybė, jog šis komponentas parodęs poveikį, taps vaistu, yra maždaug vienas iš tūkstančio, remiantis visos farmakologijos patirtimi", — sakė jis.

Pasak Lukaševo, reikia atlikti daug tyrimų. Pagrindinė problema yra ta, kad komponentas gali efektyviai neutralizuoti virusą in vitro — mėgintuvėlyje. Bet tai nereiškia, kad jis bus veiksmingas koronavirusą turinčiam asmeniui.

"Nėra visiškai aišku, kaip jį naudoti, nes koronavirusas dauginasi gleivinės ląstelėse — kvėpavimo epitelio ląstelėse, o molekulė cirkuliuoja kraujyje, ir ar ji prasiskverbs ten, kur dauginasi koronavirusas, ir turės įtakos jo dauginimuisi, neleis virusui pereiti iš vienos ląstelės į kitą, yra didelis klausimas", — pažymėjo jis.

Pasak eksperto, atradus tokį antikūną bus galima geriau suprasti, kaip neutralizuoti virusą ir nustatyti jo pažeidžiamumą, tačiau apie vaistą kalbėti dar per anksti.

Anksčiau Pitsburgo universiteto mokslininkai atrado mažą antikūnų komponentą, kuris labai efektyviai apsaugojo eksperimentinius gyvūnus nuo SARS-CoV-2.

Tegai:
koronavirusas, mokslininkas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kaunas suteiks paramą dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusiam viešbučių verslui
Kai kurios mokyklos dirba derindamos įprastą ir nuotolinį mokymo būdus