Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Protestai Baltarusijoje kitas kartas gali tapti paskutinis

Baltarusijoje po prezidento rinkimų prasidėjo protestai. Kaip juos vertinti? Iš karto galima pasakyti, kad viskas vyksta pagal "spalvotų revoliucijų" vadovėlį, kuris leidžia vertinti tiek opozicijos, tiek valdžios veiksmus

Pradėkime nuo opozicijos. Pirmiausiai, ji tradiciškai nesiūlo nieko sisteminio, išskyrus "sąžiningus rinkimus". Kitaip tariant, žmonės turėtų pagalvoti, kas bus, jeigu Aleksandras Lukašenka rytoj išeis — ar nebus taip, kad prasidės valstybės žlugimas, o valdžią perims dar blogesni personažai? Geriausias pavyzdys — Ukraina.

Antra, "spalvotos revoliucijos" pradžiai visada reikalingas kontekstinis įvykis. Idealus variantas — rinkimai, kaip atsitiko ir Baltarusijoje. Ir iš anksto buvo aišku, kad opozicija nepripažins jų rezultatų, nes bet kuriuo atveju tikslas ne sąžiningi rinkimai, o valdžios perėmimas (tai yra, "sąžiningi rinkimai" tai rinkimai, kuriuos laimės opozicija).

Trečia, jeigu valdžia nepasiduoda, prasideda "taikios" pilietinio nepaklusnumo akcijos, kurių metu protestuotojų agresija ignoruojama, o jėgos struktūrų "žiaurumas" akcentuojamas.

Pastaruoju atveju išryškėja palankaus opozicijai informacinio fono sukūrimo — tai pat platinant netikras naujienas (pavyzdžiui, apie Rusijos specialiąsias pajėgas Baltarusijoje) — svarba. Baltarusijos atveju tuo užsiima pirmiausiai resursas "Nexta", veikiantis iš "draugiškos" Lenkijos.

Tuo tarpu Vakarų politikai iš karto pradeda siųsti signalus šalies vadovybei, kad negalima liesti taikių protestuotojų, kad su opozicija reikia kalbėtis, kad jie gali tapti tarpininkais (kuo baigėsi toks tarpininkavimas Viktorui Janukovyčiui, visi prisimena), kad rinkimai turi būti sąžiningi (tai yra, palankūs Vakarams), kad kitaip bus įvestos sankcijos ir taip toliau.

Galiausiai, protestui reikalingas charizmatiškas lyderis. Su juo Baltarusijoje nuo pat pradžių buvo problema. Svetlana Tichanovskaja geriausiu atveju tapo jo simboliu, veidu, bet ne efektyvia vadove. Tačiau net ir be jos protestai neprarado impulso ir organizuotumo.

O ką valdžia? Ji imasi klasikinių priemonių, kurios gali padėti nugalėti — ryžtingai naudoja jėgos struktūras (vaiko ir areštuoja protestuotojus, naikina barikadas), riboja informacinę erdvę (tiesa, perlenkdama lazdą su žurnalistais), "išstūmė" į "draugišką" Lietuvą Tichanovskają, gina oficialius rinkimų rezultatus ir bendrai įstatymo raidę, nepasiduoda Vakarų spaudimui.

Kartu labai svarbu Lukašenkai yra tai, kad, nepaisant negražios istorijos su demonstratyviu Rusijos piliečių sulaikymu, Vladimiras Putinas greitai pasveikino jį su pergale (nors galėjo išlaikyti pauzę), nes Maskvai reikalingas stabilumas Baltarusijoje.

Bendrai paėmus, reikia pripažinti, kad abi pusės šioje šalyje nebuvo tinkamai pasiruošusios priešpriešai. Lukašenka nesitikėjo tokio lygio protesto, o opozicijai trūksta lyderystės, ryžto, organizuotumo. Kitaip tariant, revoliucija Baltarusijoje kaip bulvė, kuri vargais negalais išaugo, buvo iškasta, bet nėra tinkamai nuskusta, ir patiekalo iš jos šį kartą, greičiausiai, pagaminti nepavyks.

Bet ne tai svarbiausia. Nei viena "spalvota revoliucija" negali (į)vykti be objektyvios nepasitenkinimo visuomenėje bazės. Pati Baltarusija yra geras pavyzdys — anksčiau iš opozicijos akcijų ten galima buvo juoktis, o dabar daugiau ar mažiau masiniai protestai vyksta ne viename jos regione.

Kitaip tariant, revoliuciją nugalėti galima, bet išmintingai valdžiai, jaučiančiai žmonių nuotaikas, tai turėtų būti tik kelio pradžia. Kinija numalšino protestą Tiananmenio aikštėje ir daug padarė, kad tai nepasikartotų. Tuo tarpu Sovietų Sąjunga nesugebėjo reformuotis ir suvaldyti dezintegracijos proceso.

Kaip sakoma, kvailiai mokosi iš savo klaidų, protingi — iš svetimų. Jeigu dabar išrinktas Baltarusijos prezidentas nepadarys išvadų dėl žmonių (taip pat tų, kurie namuose tyliai palaiko protestuotojus) nuomonės apie jį, savo aplinkos (kur, atrodo, yra vietos antivalstybiniams žaidimams) ir savo užsienio politikos (abejotino manevravimo tarptautinėje arenoje), kita kartą iš jau iškastos bulvės gali gautis neskanus blynas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
protestai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (387)
Dar šia tema
Ekspertas: ES padarys viską, kad Minskas mažiau žvalgytųsi į Rusiją
Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje
Baltarusijoje baigėsi ketvirtoji protesto diena
EP narys iš Lenkijos teigė, kad sankcijas už įvykius Baltarusijoje reikia taikyti Rusijai
Linkevičius: Lietuva pasirengusi suteikti prieglobstį Baltarusijos piliečiams
Vilniaus senamiestis

Koronavirusas viską išspręs: kaip pandemija paveiks Seimo rinkimus

(atnaujinta 16:00 2020.10.01)
Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis nuramino šalies gyventojus sakydamas, kad vyriausybė neketina grąžinti tokių griežtų karantino priemonių kaip pavasarį

Ant kortos — rinkėjų aktyvumas per Seimo rinkimus, nuo jų priklausys konkrečios politinės partijos rezultatai.

Koronavirusas nulems naują valdžią

Nematomas virusas COVID-19 jau padarė reikšmingą įtaką ne tik būsimos Lietuvos valdžios, bet ir Vakarų hegemono — Jungtinių Amerikos Valstijų — formavimuisi. Būtent dėl kovos su "kovidu" televizijos debatuose susirėmė du pagrindiniai pretendentai į vietą Baltuosiuose rūmuose — Donaldas Trampas ir Džo Baidenas.

Lietuvoje viskas vyksta analogiškai. Sauliaus Skvernelio vyriausybės sėkmę kovoje su koronavirusu galima išlyginti antrąja banga, kuri, sprendžiant iš užsikrėtusiųjų statistikos, yra didesnė nei pirmoji. Esmė ta, kad jei bus įvestos griežtos ribojamosios priemonės, aktyvumas bus mažas. O tai paranku tik dviem politinėms jėgoms — konservatoriams ("Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai") ir Lietuvos lenkams ("Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga"). Jų rinkėjai yra vieningiausi ir aktyviausi. O turint žemą aktyvumą, bendras rezultatas yra didesnis. Net lietus rinkimų dieną gali turėti įtakos kitų politinių jėgų elektorato aktyvumui.

Kita rinkėjų grupė, kuriai kelią į balsavimo punktą gali užkirsti pavojus užsikrėsti koronavirusu, yra pagyvenę žmonės. Tai tradiciškai yra pati aktyviausia gyventojų dalis rinkimų metu. Būtent jie pirmą kartą buvo raginami izoliuotis per pirmąją pavasarinę COVID-19 bangą. Dabar įsivaizduokime, kad šios kategorijos rinkėjai nebalsuos. Tai reiškia, kad kai kurios partijos gaus mažiau balsų ir galbūt net neįveiks penkių procentų barjero.

Taigi, koronavirusas jau yra "jaunų ir uolių" pusėje, kurie vis garsiau šaukia "Mes čia valdžia!".

Ne toks baisus tas koronavirusas, kokį jį piešia

Svarbus yra ir "antikarantininkų", kurie tvirtina, kad koronavirusas nėra toks baisus, kokį jį piešia valdžia, faktorius. Jie sako, kad visos šios kaukės ir panašios atsargumo priemonės yra pasaulinės vyriausybės, praktikuojančios milžiniškų pasaulio gyventojų masių valdymo metodus, intrigos. Šių antikarantininių nuotaikų mastą pasaulyje galima spręsti iš tūkstančių protestų ir komentarų socialiniuose tinkluose.

Gal todėl Lietuvos vyriausybė išklausė nepatenkintųjų balsą ir nusprendė griežtesnių karantino priemonių šalyje neįvesti. "Populizmas!" — sakys įstatymus gerbiantis rinkėjas su kauke. "Demokratija (žmonių galia)!" — atkerta karantino priešininkas. Abu yra rinkėjai, kurie pildys biuletenius spalio 11 ir 25 dienomis. "Taigi suprask — ką agituoti?" — svarsto kandidatas į Seimo narius.

Prognozavimas yra nelengva užduotis

Ir vis dėlto mes bandysime numatyti rinkimų į Seimą rezultatus ribotų karantino priemonių kontekste.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių, ypač sergančių sunkiomis ligomis, vis dar bijo ir neišeina iš savo butų. Tai reiškia, kad į rinkimų apylinkes atvyks tik patys aktyviausi, pasiėmę ortopedines lazdas ir paprašę vairuojančių vaikų pagalbos. Ir jų, matyt, bus beveik pusė. Tos partijos, kurios tikisi vyresnių žmonių balsų, turėtų į tai atsižvelgti.

Vadinasi, ant kortos jaunų žmonių balsai? Ir juos tiesiog per pusę dalija požiūris į koronavirusą. Vieni palaiko valdžios pastangas pažaboti pandemiją, o kiti, būdami geros sveikatos, kuri leidžia be simptomų persirgti koronavirusu, reikalauja judėjimo laisvės ir atsisako "bet kokių kaukių". Tai liberalų partijų elektoratas.

Tad galime manyti, kad dvi priešingos jėgos — konservatoriai (TS-LKD) ir "valstiečiai" (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) pirmajame ture, kaip kad prieš ketverius metus, surinks maždaug tiek pat balsų. Daugiau mažiau nuo dviejų iki trijų procentų. Ir jiems svarbiausias bus antrasis rinkimų turas vienmandatėse apygardose.

Antrojo ešelono partijos — socialdemokratai ir liberalai — būsimajame Seime gali gauti apie dešimt procentų vietų.

Tačiau dėl "auksinių balsų" titulo formuojant būsimą koaliciją kovos kelios partijos, balansuodamos ties penkių procentų patekimo į Seimą riba. Ir jiems aktyvumas bus lemiamas veiksnys. Ir, žinoma, jų rinkėjų aktyvumui įtakos turi ne tik oras rinkimų dieną, bet ir naujas pasaulio tvarkos žaidėjas — koronavirusas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Seimo rinkimai, koronavirusas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Per rinkimus nebeliks vardinių rinkėjų kortelių
Visas politines kovas iš savo kišenės apmoka žiūrovas-rinkėjas
Per ateinančius Seimo rinkimus rinkėjams bus siunčiami nevardiniai pranešimai
Keltas Estonia

Atskleista baisi kelto "Estonia" nuskendimo paslaptis

(atnaujinta 15:05 2020.09.30)
Kelto "Estonia" katastrofos aukų atminimo dieną Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas specialioje spaudos konferencijoje paskelbė, kad reikia nuodugniau ištirti daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus įvykusią nelaimę

Staigaus politiko pareiškimo priežastis buvo dokumentinis filmas "Estonia": radinys, kuris keičia viską", paskelbtas tą pačią dieną "Discovery" televizijos kanale.

Radinys — maždaug keturių metrų ilgio ir apie 1,2 metro pločio skylė laivo korpuse. Jos povandeniniai vaizdai buvo rodomi filme.

Ir tai tapo sensacija, nes oficialioje tyrimo, kuris galutinai buvo nutrauktas 2009 metais, ataskaitoje, šis pažeidimas nepaminėtas nė karto.

Norint pabandyti suprasti, kaip tai apskritai buvo įmanoma, verta priminti pagrindinius faktus.

Keltas "Estonia", vykęs iš Talino į Stokholmą, 1994 metų rugsėjo 28-osios naktį nuskendo Suomijos atsakomybės už paiešką ir gelbėjimą jūroje zonoje. Iš 989 laive buvusių žmonių išgyveno 137. Likę 852 žmonės nuskendo ir (arba) laikomi dingusiais, nes buvo rasti tik 94 žmonių palaikai. Laivo avarija tebėra didžiausia taikos metu Baltijos jūroje.

Po ilgalaikio tyrimo paskelbtos komisijos išvados, kad kelto užtvindymo priežastis buvo nukritę nuo lanko vartai (skydeliai) ir stipri audra.

Švedija, Estija ir Suomija ratifikavo specialų susitarimą dėl kapų tylos, pagal kurį privažiuoti prie nuskendusio kelto yra draudžiama ir už tai taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai vienintelis toks atvejis planetoje.

Talinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Песня

Be to, švedai sukūrė planus užpilti laivą betonu ir taip paversti jį sarkofagu, tačiau galiausiai viskas apsiribojo tuo, kad jis buvo užpiltas keliais tūkstančiais tonų žvyro.

Tačiau dokumentinių filmų kūrėjo Henriko Evertssono draudimai nesustabdė ir prieš metus jis nuleido robotą prie laivo nuolaužų, kur ir buvo nufilmuoti kadrai, kurie dabar sukėlė sprogusios bombos efektą.

Filmo kūrėjų kalbinti ekspertai vienbalsiai tvirtina, kad tokia skylė korpuse negalėjo būti sprogimo laive pasekmė. Pasak jūrų technologijų profesoriaus Jorgeno Amdahlio, tokią žalą galėjo sukelti išorinis poveikis, kurio jėga yra 500–600 tonų.

Na, o buvęs Estijos komisijos, tyrusios kelto nuskendimą, vadovas Margusas Kurmas tiesiai šviesiai teigė, kad avarijos priežastis — susidūrimas su povandeniniu laivu. Švedijos povandeniniu laivu.

Перевернутый и заполненный водой спасательный плот парома Эстония
© CC0 / Accident Investigation Board Finland
Apvirtęs kelto "Estonia" gelbėjimosi plaustas.

Beje, toje vietoje iš tikrųjų buvo surengtos NATO karinės pratybos.

Dabar trijų šalių, bet pirmiausia Švedijos, valdžia turi atsakyti į itin nemalonius klausimus, tačiau pirmiausia: kodėl iki šiol nebuvo žinoma apie kelių metrų skersmens skylę?

Skylė yra korpuso atkarpoje, kuri buvo matoma 1994 metais, o tai reiškia, kad, pasak Kurmo, arba buvo nuspręsta, kad apskritai nebūtina atlikti tyrimą, arba skylė buvo pastebėta, tačiau apie tai nebuvo pranešta visuomenei.

Tuo tarpu politinis ėjimas kaip unikalus draudimas priartėti prie nuskendusio kelto ir bandymai jį (ypač tą pačią pažeistą dešiniojo borto pusę) užpilti žvyru verčia galvoti ne apie tyrimo aplaidumą, bet daug blogiau — sąmokslą aukščiausiu valstybės lygiu, siekiant nuslėpti tikrąsias įvykio priežastis. 

Поисково-спасательная операция на месте крушения парома Эстония
© AP Photo / Jaakko Aiikainen
Gelbėjimo operacija kelto "Estonia" katastrofos vietoje.

Svarbi aplinkybė: 26 metai, praėję nuo 1994 metų, yra gana ilgas laiko tarpas, bet ne toks ilgas, kad laivas pavirstų senove. Iki šių dienų nemaža dalis iš "Estonia" tragediją išgyvenusių aukų ir aukų artimųjų tebėra gyvi. Daugelis valstybės žmonių, tiesiogiai dalyvavusių tuose įvykiuose, taip pat yra geros sveikatos.

Pavyzdžiui, Karlas Bildtas tuomet buvo premjeras. Taip, tas pats Karlas Bildtas, pasauliui geriau žinomas kaip buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras 2006–2014 metais ir aršus rusofobas.

Dėl pralaimėjimo rinkimuose, vykusiuose rugsėjo viduryje, jis paliko ministro pirmininko kėdę 1994 metų spalio pradžioje, tačiau, atsižvelgiant į naują informaciją, būtų labai įdomu išgirsti jo komentarus apie pirmąsias dienas po nelaimės.

Tačiau Bildtas, kaip ir jo įpėdinis Ingvaras Karlssonas, jau atsisakė šia tema kalbėtis su spauda.

Intriga kyla dėl to, ar buvusiems ir dabartiniams Švedijos vadovams bus užduoti nepatogūs klausimai, kad jie būtų įpareigoti atsakyti, ar suinteresuotos jėgos galės dar kartą viską nutylėti, kaip tai darė praėjusį ketvirtį amžiaus.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
keltas
Vilniaus panorama

Politologas: Lietuva vykdo dvigubą politiką su ES pritarimu

(atnaujinta 17:23 2020.10.01)
Lietuva mato savo užsienio gynybos politikos prioritetą JAV, o jos ekonominio vystymosi šaltinis yra Europa, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono santykių su Rusija vizija yra "pavojinga" Lietuvai ir visai Europai, sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Laurynas Kasčiūnas.

Anksčiau lankydamasis Lietuvoje Prancūzijos lyderis sakė, kad norint pasiekti taiką Europos žemyne, būtina bendradarbiauti su Rusija.

Kasčiūnas kritikavo šią poziciją bei pažymėjo, kad Makrono primesta autonomiškos ir nepriklausomos Europos armijos samprata ir gynybos pirkimų vykdymas ne iš JAV, o iš Prancūzijos gynybos pramonės, yra nepriimtina Lietuvai.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus sakė, kad Lietuva vykdo dvigubą politiką.

"Lietuva yra ne tiek šalis, kiek reiškinys. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir kai kurios kitos šalys mano, kad JAV yra jų užsienio gynybos politikos prioritetas, o Europos Sąjunga — ekonominės plėtros šaltinis, todėl jos užima tokią griežtą poziciją. Mes laikome JAV prioritetu, o tai, ką sako ponas Makronas, mums yra nepriimtina ir mes su tuo nesutinkame", — sakė jis.

Pasak Volovojaus, Lietuvos politikai leidžia sau daryti tokius pareiškimus, nes Europa dabar yra gana fragmentiška ir negali tam atsispirti.

"Nors situacija vystosi taip, kad Lietuva ir kitos į ją panašios šalys gali sau leisti tokią poziciją. Jei kažkas pasikeis Europos Sąjungoje, visų pirma tai priklauso nuo pačios Europos Sąjungos ir tokių šalių kaip Prancūzija ir Vokietija <...> tada kažkas gali pasikeisti", — sakė politologas ir pridūrė, kad situacijai įtakos gali turėti ir rinkimai JAV.

Vizito Lietuvoje metu Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, jog Europa turėtų bendradarbiauti su Rusija, kad kovotų už taiką Europoje, nepaisant kai kurių ES lyderių raginimų persvarstyti poziciją Maskvos atžvilgiu Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" kontekste.

Per pastaruosius metus Makronas bandė sumažinti nepasitikėjimą tarp Rusijos ir Vakarų, siekdamas gauti Rusijos Federacijos paramą sprendžiant sudėtingiausius tarptautinės politikos klausimus.

Tačiau Makrono bandymai "nuliūdino kitų Europos šalių vyriausybes", ypač Rytų Europoje. Jų vertinimu, dabar mažai kas skatina atšilimą santykiuose po 2014 metų įvykių Ukrainoje.

Tegai:
Laurynas Kasčiūnas, Emanuelis Makronas, ES, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Tichanovskaja paskelbė, kad yra susitikime su Makronu Vilniuje
Makronas vizito į Lietuvą metu pasisakė už dialogą su Rusija
Ekspertas paaiškino, kodėl Makronas susitiko su Tichanovskaja