JAV kariškiai, archyvinė nuotrauka

Pradėti karą Irake ir prarasti Ameriką: kaip tai atsitiko

(atnaujinta 15:24 2020.08.13)
Baigėsi devintojo dešimtmečio iliuzijos, kad dabar pasaulyje yra vienintelė supervalstybė, valdanti šį pasaulį

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Dabartinę JAV nacionalinę katastrofą visų pirma sukėlė (arba išprovokavo) nesėkminga avantiūra Irake: dabar tai akivaizdu. Ir knyga, ką tik išleista Amerikoje, yra gera ne tik todėl, kad joje išsamiai analizuojama, kaip ir kas priėmė sprendimus pradėti intervenciją Irake 2003 metų kovo mėnesį. Ji taip pat provokuoja diskusiją šia tema, kad esmė yra ne tik tuometinės valdančiosios komandos — Džordžo Bušo ir kitų — neadekvatumas. Yra gilesnių priežasčių, tokių kaip "o iš kur atsiranda neadekvatumas?", rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Kalbama apie Roberto Dreiperio kūrinį "Pradėti karą. Kaip Bušo administracija pastūmėjo Ameriką į Iraką" (To Start a War, by Robert Draper). Autorius palaikė draugiškus santykius su Bušo šeima — iki to momento, kai pradėjo rašyti šią knygą: čia buvęs prezidentas atsisakė su juo kalbėtiы. Kiti neatsisakė. Dreiperis rinko interviu su šimtais to meto valdininkų, todėl tekstas ne visada skaitomas, bet labai naudingas.

Pažvelkime į šio klausimo kainą savo laikmečio žmogaus — ir nebūtinai amerikiečio — akimis. Prie ko Irako karas atvedė Ameriką ir pasaulį?

Akivaizdžiausia: baigėsi devintojo dešimtmečio iliuzijos, kad dabar pasaulyje yra vienintelė supervalstybė, valdanti šį pasaulį. Nes supervalstybė visiems parodė, kad gali laimėti karą su akivaizdžiai silpnu priešininku (ne taip, kaip Indokinijoje praėjusio amžiaus 60–70 dešimtmečiuose), tačiau tokia pergalė naikina ir nugalėtoją.

Be to, paaiškėjo, kad tiek artimiausi sąjungininkai (Vokietija ir Prancūzija), tiek ir tuomet geranoriški partneriai (Rusija) tokioje situacijoje gali turėti savo požiūrį ir prireikus ignoruoti Ameriką.

Paaiškėjo, kad okupavusi šalį (tai yra Iraką), Amerika, turėdama visas savo finansines ir kitas galias, nesugebėjo padaryti šios šalies laiminga ir klestinčia. Tai reiškia, kad JAV (ir Vakarų) politinė sistema ir vertybių sistema netinka eksportui, o tai lemia dešimčių dešimčių valstybių visame pasaulyje mintis ir veiksmus. Tai yra, paaiškėjo, kad be Amerikos tai ne tik įmanoma, bet ir reikia padaryti.

Ir dar nėra labai ištirtas klausimas apie dabartinį Amerikos visuomenės, visos valdžios sistemos suskaidymą ir ideologinį žlugimą, jau nekalbant apie finansus — ir ar ši katastrofa būtų nutikusi šalyje, jei ne avantiūra Irake. Bet kokiu atveju Irakas čia padarė reikšmingą indėlį.

Dreiperio knyga pirmiausia parodo mums, regis, visiškai atsitiktinį siužetą: Amerikos intelekto degradaciją. Pasirodo, kad 90-ųjų pabaigoje CŽV turėjo problemų su Bilo Klintono administracija, iki galimybės padalyti agentūrą į keletą dalių. Bet tada 2001 metų rugsėjo 11 dieną įvyko teroristinis išpuolis, o tuometinis departamento vadovas Džordžas Tenetas tikėjosi, kad bus įmanoma atgaivinti įtaką.

Beje, CŽV nesėkmės 90-aisiais turėjo savo, ir labai skirtingas priežastis, tačiau tada susiklostė juokinga situacija — būtent Artimuosiuose Rytuose (kaip paaiškėjo remiantis visos Irako istorijos rezultatais) pritrūko sumanių ir pajėgių specialistų. Tada Tenetas turėjo įrodyti, kad tai yra neįtikėtina — kad Irako lyderis Sadamas Huseinas sudaręs slaptą aljansą su "Al-Qaeda" *, kuris surengė rugsėjo 11 dienos teroristinį išpuolį, ir kad jis rengia masinio naikinimo ginklus prieš JAV.

Ir kaip tokiais atvejais elgiasi blogas žvalgyba? Ji kuria klastotes ir prašo jomis patikėti. Beje, palyginti su 2003 metais, situacija beveik nepasikeitė, apgailėtina "Rusijos kišimosi į Amerikos rinkimus" istorija taip pat buvo paremta atvirai nenaudinga medžiaga. Apskritai išmintinga žvalgyba sutaupo valstybei daug pinigų, kvaila sukuria milžiniškų problemų.

Tačiau vieno skyriaus nesėkmė — tik proceso dalis. Irako katastrofos nebūtų, jei Džordžas Bušas asmeniškai ir žmonės, kuriuos jis paskyrė į svarbiausias pareigas, nereikalautų iš CŽV tos labai melagingos informacijos. Taip, Tenetas savo biurą pavertė agentūra, "parduodančia visuomenei" idėją, kad Sadamas kelia grėsmę JAV. Bet jį tiesiogine prasme privertė visi pagrindiniai to laikmečio veikėjai — gynybos sekretoriaus pavaduotojas Paulius Wolfowitzas ir jo viršininkas Donaldas Rumsfeldas, viceprezidentas Dickas Cheney ir, svarbiausia, pats prezidentas.

Kodėl jie tai padarė? Nes jie buvo globalizmo, tai yra nevaržomos Amerikos lyderystės visame pasaulyje, ideologai. Net savo ankstesnėse pozicijose, devintojo dešimtmečio pabaigoje, jie pasiekė, kad Kongresas priimtų "Irako išvadavimo aktą", sukūrė komisijas, kurios iš tikrųjų kaltino CŽV nepastebėjus "Irako (ir tuo pačiu Irano ir Šiaurės Korėjos) grėsmės". 

Na, kai teroristai smogė į Niujorką, šalyje kilo nekontroliuojama isterija, kuria visi šie žmonės paprasčiausiai negalėjo nepasinaudoti.

Kalbant apie Bušą, jam, pasak knygos autoriaus, Sadamas nebuvo tik pabaisa, bet ir toks, kad palikti jį valdžioje buvo neįsivaizduojama. Ir kiti neteisingi užsienio lyderiai — taip pat: pagaliau atėjo valanda Amerikai parodyti, kad dabar ji yra vienintelė supervalstybė.

Rezultatas: Anot Dreiperio, administracijoje nebuvo nė vienos diskusijos, ar pradėti karą Irake. Pokalbiai buvo tik apie tai, kada ir kaip.
O kokia situacija, kai valdžioje yra žmonės, turintys paruoštas idėjas, o jų pavaldiniai privalo tik parinkti tuos — ir tik tuos — faktus, kurie atitinka šias iš anksto numatytas idėjas? (Beje, tas pats vyksta ir šiandien Jungtinėse Valstijose, bet daugiausia Kinijos atžvilgiu; vakar tas pats buvo prieš Rusiją.)

Taigi, kai idėjos išdėstomos iš anksto, o faktai turi jas atitikti, tai vadinama valstybės valdančiosios klasės nekompetencija ir degradavimu. Taip pat ir visos jos išsilavinusios klasės degradacija. Ir jei prezidentus, ministrus pirmininkus ar karalius galima kažkaip pakeisti, tai visą tautą — sudėtingiau.

Ši idėja mirga reakcijose į Draperio knygą: "Mūsų visuomenė yra be intelekto", "mokyklos, kurios apsimeta dėstančios istoriją, sociologiją, kultūrą", dažniausiai tik renka pinigus ir suteikia švietimo iliuziją ...

Apie švietimo pablogėjimą JAV ir jos giminingose ​​šalyse nuoširdžiai pradėta diskutuoti devintajame dešimtmetyje, iš kur, kaip matome, auga Irako ir  kitų problemų šaknys. Ir šios kalbos baigsis negreitai.

* Rusijoje uždrausta teroristų organizacija.

Tegai:
karas, Irakas, JAV
Dar šia tema
Iranas išpuolį prieš bazes Irake pavadino "antausiu JAV"
Linkevičius nubrėžė ES veikimo gaires malšinant įtampą Irake
Irano apšaudytoje bazėje Irake tarnavę Lietuvos kariai perdislokuoti į Kuveitą
Radiolokacinis kompleksas Sopka-2

Vilnius prižiūrimas: nauji Minsko kariniai ištekliai nepatiks Lietuvai

(atnaujinta 17:52 2021.01.22)
NATO karinės veiklos prie Baltarusijos Respublikos sienų augimas sukelia veidrodinę reakciją. Baltarusijos kariuomenė dinamiškiau atnaujina ir kaupia šiuolaikines oro pajėgų ir oro gynybos aukštųjų technologijų galimybes

Baltarusijos Respublikos gynybos ministerija paskelbė užsakiusi naują "Sopka-2" radarų kompleksą netoli Baranovičių miesto. Rusijoje pagamintas kompleksas jau ėmėsi kovinės pareigos, kasdien čia tarnauja nuo 150 iki 200 specialistų. Pagrindinės užduotys yra radiolokacinė žvalgyba, aukščiausių vadaviečių informavimas.

Radiolokacijos kompleksas "Sopka-2" skirtas priimti ir analizuoti informaciją apie oro situaciją 450 kilometrų spinduliu. Didelė skiriamoji geba leidžia tiksliai išmatuoti objektų atstumą ir aukštį, atpažinti atskirus oro taikinius grupėje, nustatyti orlaivių ir kitų orlaivių "tautybę".

Atsižvelgiant į Rytų Europos geografiją ir aukštąsias technologijas, galingas "Sopka-2" kompleksas iš Baranovičių sugeba visiškai kontroliuoti Baltarusijos Respublikos oro erdvę ir dangų virš kaimyninių šalių sostinių — Varšuvos (350 kilometrų), Vilniaus (190), Rygos (450), Kijevo (430)... Jei reikia, šią kontrolę galima paversti neskraidymo zona, nes Baltarusijos oro gynybos pajėgos ketina iš naujo įrengti geriausias pasaulyje priešlėktuvinių raketų sistemas S-400. Tačiau Baltarusijos Respublikos karinė doktrina yra gynybinio pobūdžio — naujausi radarų kompleksai ir ginklų sistemos geriems kaimynams nekelia jokios grėsmės.

Panašūs kompleksai "Sopka-2" puikiai pasitvirtino pačiuose sunkiausiuose Rusijos kampeliuose — Tolimuosiuose Rytuose (Primorėje) ir Arktyje (Vrangelio saloje). Kuro dozatoriuje yra apsauginis antenos kupolas, galintis veikti esant vėjui iki 40 metrų per sekundę ir šalčiams iki 40 laipsnių. Sutartį dėl komplekso tiekimo pasirašė Baltarusijos gynybos ministerijos ir Rusijos kosmoso gynybos koncerno "Almaz-Antey" atstovai tarptautinio forumo "Armija-2018" užkulisiuose.

Gynybos parametrai

Baltarusija nuolat stiprina oro pajėgų ir oro gynybos pajėgų jėgą dėl naujos kartos radarų "Protivnik-G" (Rusijos gamyba) ir "Vostok-D", "Rosa-RB" (baltarusių produkcija) priėmimo, kurie sugeba greitai aptikti visas šiuolaikines oro atakos priemones ir pateikti duomenis apie jas priešlėktuvinių raketų pajėgų vienetams ir oro pajėgoms. Pavyzdžiui, mobili, kompaktiška, patikima daugiafunkcė radarų stotis "Protivnik-G" gali susekti iki 200 taikinių maždaug 450 kilometrų atstumu ir iki 150 kilometrų atstumu, ir turi išplėstą aerodinaminių ir balistinių taikinių aptikimo zoną.

Anksčiau Baltarusijoje jie pradėjo kurti naują mobiliojo radaro stotį, skirtą aptikti ir paskirti "Neosklon". Šiuolaikinės oro gynybos sistemos suteikia asimetrišką kovą su galimomis grėsmėmis, ir jos yra žymiai pigesnės nei didelės oro pajėgos.

Neseniai įsigijus daugiafunkcių naikintuvų "Su-30SM" eskadrilę, buvo galima padidinti oro pajėgų smūgio pajėgumus ir efektyviau aprūpinti sausumos pajėgas nuo priešo raketų ir oro smūgių. Valdymo sistemos, oro gynyba, žvalgyba ir elektroninis karas, raketų pajėgos yra prioritetai tolesnei Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų plėtrai.

Kasmet vidutiniškai įdiegiamos 25 naujausios įrangos rūšys. S-300 ir Tor-M2 divizijų (pagamintos Rusijoje) įgulos kasmet sėkmingai vykdo praktinį (kovinį) šaudymą į taikinius — kruizinių ir balistinių raketų simuliatorius bei kitus taikinius Ašuluko poligone (RF).

Pasauliniame karinės galios reitinge "Global Firepower" Baltarusijos Respublika 2021 metais užima 50 vietą iš 138 galimų, aplenkdama Uzbekistaną, Portugaliją ir Maroką (atkreipkite dėmesį, kad šių trijų šalių kariniai biudžetai yra daug kartų didesni nei Baltarusijos). Dar rugpjūtį tai buvo 53-ioji. Reitingo augimas yra Baltarusijos karinės plėtros sėkmės ir didėjančių Sąjunginės valstybės gynybos pajėgumų pripažinimas Vakaruose.

Statybos tęsiasi, o amerikiečių analitinis leidinys "Military Watch" tikisi, kad artimiausiu metu Baltarusija iš Rusijos gali įsigyti taktinių raketų sistemas "Iskander", kurios "leis ankstyvaisiais karo etapais smogti NATO oro bazėms". Kam taip kalbėti?

Didėjančios grėsmės

Nepaisant daugelio metų konstruktyvios Baltarusijos ir NATO sąveikos pagal Euroatlantinę partnerystės tarybą ir programą "Partnerystė taikai", Baltarusijos santykiai su bloku akivaizdžiai sugadinti. 

Grėsmę matau aljanso veiksmuose artimiausių kaimynų teritorijoje ir planuose dramatiškai padidinti JAV karinį buvimą Lenkijoje (5-ojo JAV armijos korpuso dislokavimas ir tikėtinas taktinių raketų sistemų dislokavimas). Be to, Varšuva ketina įsigyti amerikiečių naikintuvų F-35A (puolamųjų ginklų), o Baltijos valstybės ragina JAV pereiti į naują karinės konfrontacijos su Rusija etapą — nuo laikino iki nuolatinio Amerikos karių dislokavimo regione.

Jau keletą metų netoli Baltarusijos sienų riaumoja dešimtys amerikiečių ir prancūzų tankų variklių, o strateginiai Pentagono dronai reguliariai vykdo žvalgybą. Nykštukų manevrai regione išauga iki tarpžemyninių karinių operacijų, tokių kaip JAV ir NATO gynėjai Europoje, lygio. Tuo pačiu metu JAV planuoja suteikti Estijai, Latvijai ir Lietuvai naują karinės pagalbos dalį, kurios suma siekia 168,7 mln.

Griaunamas Vakarų "partnerių" dalyvavimas rudens protestuose leido po kaukėmis pamatyti tikrus "demokratizatorių" veidus ir galutinius tikslus. Nepastovios ginkluotosios pajėgos padėjo patikrinti respublikos suverenitetą ir nepriklausomybę, sunaikindamos blogus kaimynų planus vien savo buvimu šalia vakarų sienų. O šiandien jau visiems aišku, kad Baltarusijoje nevyks valstybės perversmas pagal Valstybės departamento nurodymus.

Minskas vis dar yra pasirengęs dialogui su "partneriais", tačiau atviras Rytų Europos militarizavimas nepalieka pasirinkimo. Siekiant apsaugoti Baltarusijos Respublikos interesus, buvo sukurta kompaktiška, mobili, gerai parengta ir aprūpinta armija, galinti įveikti šiuolaikinius iššūkius ir grėsmes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
oro gynybos sistemos, Baltarusija
Užkaukazės geležinkeliai

Viskas kaip ant bėgių. Užkaukazės geležinkelis turi galimybę atgimti

(atnaujinta 16:10 2021.01.22)
Kalnuotoje vietovėje tiesti naują Baku-Nachičevanės geležinkelį yra per brangu ir užima daug laiko; ekonominiu požiūriu daug protingiau yra atstatyti tunelius ir tiltus senuoju maršrutu

2021 metų sausio 11 d. Vladimiras Putinas Maskvoje susitiko su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu ir Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašianianu. Pagrindinė trišalių derybų tema yra Azerbaidžano ir Armėnijos santykių normalizavimas remiantis susitarimu, kurį pasirašė susitikimo dalyviai 2020 metų lapkričio 10 dieną, karinių, politinių ir humanitarinių Kalnų Karabacho konflikto pusių analizę tęsia specializuoti specialistai ir ekspertai, ir mes siūlome kuo atidžiau įvertinti šį Ilhamo Alijevo pareiškimą, pateiktą susitikimo pabaigoje.

Ilhamas Alijevas apie geležinkelio projektus

"Po daugiau nei 30 metų Azerbaidžanas susisiekdamas per Armėnijos teritoriją turės ryšį su Nachičevanės Autonomine Respublika. Armėnija per Azerbaidžano teritoriją turės geležinkelio prieigą prie Rusijos ir Irano. Be to, bus galima patekti į Turkijos rinką ir Rusijos bei Turkijos geležinkelio arterijas. Tai atveria puikias perspektyvas. Ir aš tikiu, kad darbo grupė, kurią šiandien sukūrėme, veiks efektyviai, periodiškai praneš mums apie projektų įgyvendinimą. Yra daugiau nei vienas projektas, keli, esu tikras, kad visa tai bus įgyvendinta", — sakė Azerbaidžano prezidentas.

"Viskas nauja yra gerai pamiršta sena"

Kaip matote, minima ne tik Nachičevanės Autonominė Respublika, Azerbaidžanas ir Armėnija, bet ir Rusija, Iranas ir Turkija. Tai, kad Ilhamas Alijevas yra kaip įmanoma tikslus ir teisingas savo pareiškimuose tarptautiniuose susitikimuose, nekelia abejonių, tačiau tai, kaip penkios valstybės gali būti suinteresuotos geležinkelio projektais (daugiskaita — taip ir citatoje) iš karto, nėra visiškai akivaizdu. Tai taip neakivaizdu, kad kol kas niekas net neprisimena paties Užkaukazės geležinkelio, kuris vienu metu neoficialiai buvo vadinamas "Užkaukazės Transsibu", egzistavimo fakto. Norint jį sukurti visu mastu, prireikė daugiau kaip 40 metų — statybos truko nuo 1900 iki 1942 metų.

Карта Армении
Armėnijos žemėlapis

Bendras ilgis yra 850 kilometrų, 450 kilometrų atkarpa Armėnijos pietuose palei pasienio Arakso upę buvo baigta 1940–1942 metais. Aukščiau pateiktoje diagramoje taip pat parodytos Irano ir Turkijos teritorijų dalys, ir tai toli gražu neatsitiktinai. 1900 metais buvo baigta sujungti Rusijos ir Osmanų imperijos geležinkelius — mažiau nei kilometro atstumu viena nuo kitos buvo pradėta eksploatuoti Turkijos geležinkelio stotis "Dogukapi" ir Rusijos "Achurian". Šios stotys diagramoje neparodytos, nes 1990-aisiais, kai vyko aštriausias Kalnų Karabacho konflikto etapas, Turkija, solidarizuodamasi su Azerbaidžanu, paskelbė Armėnijos blokadą ir nustojo eksploatuoti šią geležinkelio atkarpą, vedančią į Karsą.

Karinis konfliktas Karabache, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Минобороны Азербайджана

1906 metais Buvo baigta sujungti Rusijos imperijos ir Persijos geležinkelius — taip tą laiką vadinosi šiuolaikinis Iranas. Tai buvo vienas pirmųjų geležinkelių Irane, jis vedė iš Tabrizo į Julfos stotį, esančią pasienyje su Rusija. Kitoje sienos pusėje yra stotis, ir būtent Rusijos "Julfoje" buvo sumontuota įranga, skirta pertvarkyti vagonų ratų poras (vėžės plotis Irane — 1 430 milimetrų, Rusijoje — 1 520 milimetrų).

Po visų 1990-ųjų įvykių ši linija veikia: nuo 2017-ųjų Nachičevanės Autonominės Respublikos sostinėje du kartus per savaitę galima važiuoti traukiniu ir saugiai nuvykti į Tabrizą ir Teheraną. Žinoma, atsižvelgiant į tai, kad dar neseniai ALR buvo atskirta nuo pagrindinės Azerbaidžano teritorijos, krovinių apyvarta ir keleivių srautas čia yra minimalūs, tačiau šioje atkarpoje nieko net nereikia atstatyti. Didžiojo Tėvynės karo metu ši atkarpa buvo labai svarbi — vienas iš tiekimo maršrutų ėjo per neutralų Iraną.

Priminsime, kad 1943 metais Teherane įvyko Stalino, Ruzvelto ir Čerčilio susitikimas ir kad draugui Stalinui nepatiko skraidymas lėktuvais. Labiausiai paplitusi versija yra ta, kad Stalinas aviacija keliavo į Teheraną ir atgal į Maskvą, tačiau traukinys Nr. 501 su šarvuotu vežimu, stovinčiu Baku, yra geležinis argumentas, kad "aviacijos" versija nėra vienintelė.

Vienas projektas penkioms valstybėms

Šis istorinis nukrypimas leidžia "iššifruoti" Ilhamo Alijevo žodžius. Kalnuotoje vietovėje statyti naują Baku–Nachičevanės geležinkelį yra per brangu ir užima daug laiko, ekonominiu požiūriu daug protingiau yra atstatyti tunelius ir tiltus senoje trasoje. Šiuo atveju projektu suinteresuotos penkios šalys vienu metu — Iranas, Turkija, Azerbaidžanas ir ALR, Armėnija ir, žinoma, Rusija. Rusija, nes dabar, pasibaigus 30 metų konfliktui dėl nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos, yra galimybė užmegzti geležinkelio ryšius su tokiais svarbiais prekybos partneriais kaip Turkija ir Iranas.

Ne paslaptis, kad didelę dalį importo iš šių šalių sudaro žemės ūkio produktai, kurie dabar pristatomi jūra. Logistika, pasirodo, sunki ir nepigi: prekės turi būti pristatytos į Kaspijos jūros Irano uostą ir Juodosios jūros uostą Turkijoje, sumokėti rinkliavas, perkrauti laivą, sumokėti krovinį, pristatyti į Rusijos uostus, sumokėti rinkliavas ir perkrauti. Jei vietoj visų šių procedūrų atsiras galimybė naudoti automobilius su šaldytuvais, kurie, pravažiavę Nachičevanę, Armėnijos teritoriją, per Baku Dagestane, pateks į Rusijos geležinkelių žinią, situacija bus visiškai kitokia.

Svarbus įspėjimas: šiuo metu informacijos apie Turkijos planus atkurti geležinkelio ryšius su Armėnija, taigi ir su Azerbaidžanu bei Rusija, nėra atviruose šaltiniuose — bent jau rusų kalba. Kol nėra šios informacijos, šio projekto analizuoti neįmanoma. Atsižvelgiant į Turkijos ekonomikos situaciją, liros nuvertėjimą ir kitas problemas, mes tiesiog turime laukti oficialių pranešimų iš Ankaros.

Galimas "Kaukazo Transsibo" elektrifikavimas

Jei Azerbaidžanas pradės "Kaukazo transsibo" atkūrimo darbus nuo Baku–Horadizo atkarpos, bus užtikrintas pigiausias ne tik Fizuli, bet ir Džebrajilo regionui atstatyti reikalingų prekių pristatymas — tas pats, kur yra Chudaferino kaimas, kur prasidėjo Chudaferino HE ir Gyso Galasy HE darbas pasienio Arake. Žinoma, pagal Irano ir Azerbaidžano susitarimą, ateinančiais metais visa elektra turėtų būti skirta tik Iranui, kuris savo lėšomis praktiškai baigė statyti visą "Khudaferin" projektą, kurio bendra instaliuota galia sieks 280 megavatų. Tačiau vargu ar Teheranas kategoriškai atsisakys geležinkelio elektrifikavimo projekto, nes tai užtikrins krovinių apyvartos su Armėnija, Azerbaidžanu ir Rusija padidėjimą.

Be to, visos šios šalys turi rimtų argumentų pritarti tokiam pasiūlymui — jei, žinoma, taip bus. Geležinkelis, einantis nuo Baku iki Armėnijos sienos, bus nutiestas į Megrio regiono teritoriją. Dar 2012 metais įvyko iškilminga ceremonija, kurios metu Armėnijos ir Irano vadovybės atstovai padėjo kapsulę būsimos Megrio HE pamatams ant Arakso. Planuojama talpa yra 100 megavatų, rezervuaras bus naudojamas gretimoms Armėnijos ir Irano teritorijoms laistyti. Statybos sutarties sąlygos buvo identiškos susitarimo dėl Chudaferino projekto sąlygoms: Iranas visus klausimus sprendžia finansuodamas, Armėnija paskaičiuojama kartu su pagaminta elektra.

Tačiau šiuo klausimu neperžengiama paties susitarimo ribų, nes Iranas su trumpomis pertraukomis vis dar yra veikiamas vienašališkų diskriminacinių priemonių iš JAV pusės. Azerbaidžanas ir Rusija, kaip galimo Pietų Kaukazo geležinkelio atkūrimo projekto šalys, gali padėti rasti finansavimo šaltinius. Atsižvelgiant į trijų hidroelektrinių (arba, tiksliau, trijų hidroelektrinių porų — jų pastatai yra abiejose Arako pusėse) pajėgumus, atkurtą geležinkelį galima elektrifikuoti į NAR teritoriją, o tai garantuoja didelį krovinių apyvartos intensyvumą palei jį.

Preliminarūs 2014 metų Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano ekspertų grupės skaičiavimai rodo, kad atkūrus geležinkelio bėgius ruožuose Baku–Horadizas–Megris–Nachičevanė, tiltuose, viadukuose, tuneliuose ir nustačius muitinės postus, reikia apie 275 mln. Jei neatsižvelgsime į Rusijos ir Irano prekių srautus, tarkime, kad per metus tarp Baku ir Nachičevanės krovinių apyvarta sieks 1,5 mln. tonų, tada, kai 2014 metais Armėnijoje galios gabenimo tarifai, Azerbaidžano ir Armėnijos geležinkelio bendrovių pelnas yra apie 60 mln. USD per metus.

Projektas nuo pat pradžių yra ekonomiškas, o Rusijos ir Irano dalyvavimas jame teikia ypač didelę naudą visoms keturioms šalims. Projekto įgyvendinimas, mūsų nuomone, prisidės prie regioninės ekonomikos plėtros ir prekybos ryšių atkūrimo. Ir Armėnijai geležinkelio susisiekimo su Rusija atkūrimas iš tikrųjų reikš daugiau nei 25 metus trukusios blokados pabaigą. Šis projektas taip pat svarbus Iranui, kuris 2018 metais pasirašė susitarimą dėl laisvosios prekybos zonos sukūrimo su EAEU — geležinkelio susisiekimo atkūrimas prisidės prie šio susitarimo pildymo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
geležinkelis
Sausio 22-oji

Kokia šiandien diena: sausio 23-osios šventės

(atnaujinta 22:37 2021.01.22)
Šią dieną 2011 metais Dubajuje pradėjo veikti "aukščiausiai pasaulyje" esantis restoranas — 422 metrų aukščio pastato "Burdž Chalifa" 122-ame aukšte

Sausio 23 yra 23-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 342 dienos.

2021 metų sausio 23 dieną saulė saulė teka 08:25, leidžiasi 16:37, dienos ilgis — 8 val. 12 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Gailigedas, Gunda, Raimundas, Armandas.

Sausio 23-oji Lietuvos istorijoje

1429 metais imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis pasiūlė Lietuvos karaliumi karūnuoti Vytautą.

1897 metais gimė Ieva Simonaitytė, Klaipėdos krašto lietuvių rašytoja. Mirė 1978 m.

1921 metais Vilniuje gimė Marija Gimbutienė, JAV lietuvių archeologė, žymi Europos priešistorės tyrinėtoja. Mirė 1994 m.

1985 metais mirė aktorius Juozas Laucius. Gimė 1893 m.

1999 metais Vilniaus Rotušėje pirmą kartą įvyko Vienos pokylis.

Sausio 23-oji pasaulio istorijoje

1783 metais gimė prancūzų rašytojas Stendalis — Mari Anri Beilas. Mirė 1842 m.

1789 metais Vašingtone buvo įkurtas Džordžtauno Koledžas, vėliau tapęs universitetu.

1793 metais Peterburge buvo pasirašyta Rusijos sutartis su Prūsija dėl Žečpospolitos valstybės II-ojo padalijimo.

1799 metais prancūzų armija užėmė Neapolio miestą Italijoje.

1832 metais gimė prancūzų dailininkas impresionistas Eduaras Manė. Mirė 1883 m.

1920 metais gimė vieno populiariausių pasaulyje žaislų "skriejantis diskas" (angl. Frisbee) išradėjas Volteris Frederikas Morisonas. Mirė 2010 m. Jutos valstijoje, JAV.

1931 metais mirė Rusijos baleto žvaigždė Ana Pavlova.

1989 metais mirė vienas iš žymiausių siurrealizmo atstovų, ispanų dailininkas Salvadoras Dali. Gimė 1904 m.

1999 metais lankydamasis Meksikoje, popiežius Jonas Paulius II per mišias pasmerkė Amerikos socialines blogybes — prekybą narkotikais, rasinę diskriminaciją bei mirties bausmės taikymą.

2007 metais po sunkios ligos mirė garsus lenkų žurnalistas ir rašytojas Ryšardas Kapuscinskis, savo reportažais iš neramiausių pasaulio vietų pelnęs tarptautinę reputaciją. Jam buvo 74 metai.

2011 metais Dubajuje pradėjo veikti "aukščiausiai pasaulyje" esantis restoranas — 422 metrų aukščio pastato "Burdž Chalifa" 122-ame aukšte.

2013 metais mirė kardinolas Juzefas Glempas, kuris nuo 1981 iki 2009 metų vadovavo Lenkijos Katalikų Bažnyčiai. Kardinolui buvo 83 metai.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai