Minskas protestai, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos įvykiai: kas stovi siekių nuversti Lukašenką?

(atnaujinta 20:35 2020.08.14)
Jau kelinta diena, kaip Baltarusijos prezidento rinkimus eilinį kartą laimėjus Aleksandrui Lukašenkai, Minske bei kituose šalies miestuose tęsiasi neramumai

Sisteminei žiniasklaidai piešiant tariamos "kovos prieš diktatorių" įvaizdį, akivaizdu, kad Lukašenką siekiama nuversti. Atitinkamai reikėtų paklausti: kas už šių siekių stovi? Kokios jėgos? Kokie interesai?

Prieš atsakydami į šiuos esminius klausimus, vis dėlto truputėlį stabtelėkime ir pažymėkime, kokia, bendrai paėmus, yra Baltarusijos socialinė-istorinė situacija...

Baltarusijos situacija

Taigi: Baltarusijoje, kur nuo 1994 metų šeimininkauja Lukašenka — priešingai nei kitose buvusiose TSRS respublikose — neįvyko nei privatizacijų, nei tarybinio paveldo naikinimo vajus. Todėl šalyje liko nemaža socializmo liekanų, kurios dar XXI amžiaus pradžioje laidavo išskirtinį Baltarusijos socialinį stabilumą.

Vis dėlto, nieko nėra amžino: šios liekanos išgyvena eroziją. Be to, daug reiškė — ir iki šiol reiškia — Rusijos teikiama materialinė bei finansinė parama. Pagaliau, pati 26-erius metus gyvuojanti Lukašenkos sistema, spėjusi įgyti ir tam tikrų feodalinių požymių, spėjo gerokai perpūti bei išsigimti — šitai atsispindi ir biurokratiniame aparate, ir, tiesą pasakius, paties Lukašenkos laikysenoje.

Pagaliau, paskutinį dešimtmetį Baltarusijoje laipsniškai kyla ir maisto, ir kitų pragyvenimo reikmių kainos, tuo tarpu daugumos atlyginimai stovi vietoje: atitinkamai krenta gyventojų perkamoji galia, blogėja jų materialinė padėtis.

Ir ką gi? Būdami tokioje situacijoje, jie girdi pasakas apie klestėjimą ir gerovę Vakaruose. Dalis natūraliai šito trokšta: juk, pažvelgus iš paprasto miesčionio pozicijų, Vakarų imperialistinio kapitalizmo sirenų giesmė — iš tikrųjų gundanti...

Baltarusiško "Maidano" grėsmė

Panašiais pažadais patikėjo nemaža dalis Ukrainos žmonių: nusivylę Viktoro Janukovyčiaus administruotu kriminaliniu kapitalizmu, jie įsigeidė "kelio į Europą" — tiktai tam, kad papildytų ES pigios darbo jėgos rezervus, o pati Ukraina, tuo tarpu — toliau skurstų, vietos bei užsienio oligarchų plėšiama.

Žinodama tai, didžiulė dalis baltarusių supranta, kokias "šviesias perspektyvas" jiems atvertų baltarusiškas Maidano varianytas — ir todėl, koks ydingas bebūtų Lukašenka, vis dėlto renkasi remti "Batką". Ir šią paramą, kaip matyti, išreiškė per įvykusius rinkimus.

Tačiau, kaip ten bebūtų (ar 80% nubalsavo, ar mažiau), toji Baltarusijos piliečių dauguma — o ji YRA dauguma — vis dėlto pasyviai sėdi namuose. Tuo tarpu kol mažumoje esantys opozicionieriai (kurių spektras — nuo liberalų iki neonacių) ryžtingai mobilizuojasi ir tiesiog siautėte siautėja gatvėse, Lukašenkai priešiškoms jėgoms padėdami sudaryti kone visuotinės "tautos kovos prieš diktatorių" įvaizdį.

Kodėl Lukašenkos rėmėjai tyli?

Šioje situacijoje, Baltarusijoje "klausimas numeris vienas" — kaip dalyką taikliai įvardijo Sergejus Kurginianas, yra Lukašenką parėmusios sociumo dalies, žodžiu, "Batkos" elektorato, mobilizavimo klausimas (pavyzdžiui, 2012 metų vasarį Rusijos visuomenė panašiai mobilizavosi prieš "spalvotos revoliucijos" iniciatorius; panašiai mobilizuojasi Venesueloje Maduro šalininkai prieš JAV penktosios kolonos veikėjus ir pan.). Bet kodėl tai nevyksta?

Iš tiesų, reikia pripažinti — pirma — kad Lukašenkos elektoratas yra iš esmės pasyvus, apolitiškas ir, šiuo požiūriu, sunkiai mobilizuotinas; ir — antra — kad pats Lukašenka savo veiksmais tiek vidaus, tiek išorės politikos požiūriu, smarkiai susilpnino savo autoritetą jų akyse. Vidaus problemas žinome: jas jau nurodėme aukščiau.

Lukašenkos nuodėmės

Tuo tarpu užsienio politikos požiūriu pakanka prisiminti palyginti šviežią skandalą apie trisdešimties Rusijos piliečių, siejamu su vadinamąja "Vagnerio" kompanija, areštą Baltarusijoje: pats Lukašenka tada pradėjo skalambyti apie tariamą "Kremliaus sąmokslą" jį nuversti...

Žinoma, nei Vladimiras Putinas, nei Kremlius apskritai, tokių ketinimų neturi: tiek Rusijos valdantysis elitas, tiek Rusija apskritai neabejotinai suinteresuota Baltarusijos stabilumu ir tokių tikslų neturi bei turėti negali.

Todėl nenuostabu, kad kyla versijos, jog šį incidentą iš užkulisių organizavo Ukrainos banderinio režimo specialiosios tarnybos. Tuo tarpu Lukašenka, panašu, šituo akiplėšišku žygiu tikriausiai siekė padaryti reveransą Vakarams, savotiškai jiems įsiteigti, pasisiūlyti jiems "savu" — bet akivaizdu, kad Vakarai jo priimti nesiruošia...

Taigi, Lukašenka lieka ant savotiško "ledo". Ir dabar yra priverstas — su daugiau mažiau patikima (o kiek — pamatysime greitu metu...) Baltarusijos represinių struktūrų pagalba — kautis prieš baltarusiškojo "Maidano" organizatorius bei vykdytojus...

JAV ir Vakarai — tikrieji baltarusiškojo "Maidano" šeimininkai!

Kaip žinia, jau ne pirmą ir ne antrą dieną besitęsiančius neramumus aktyviai remia bei kuruoja ir Lietuva, ir Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje bei Lenkijoje besibazuojantys "demokratijos ir laisvės" eksportuotojai... Na, o dabar, į Lietuvą pabėgus rinkimus prieš Lukašenką pralaimėjusiai Svetlanai Tichanovskajai, iškyla bent teorinė tikimybė, kad pastaroji bus paskelbta "tikrąja" Baltarusijos prezidente...

Ir, žinoma — dėl nemažos dalies susiklosčiusios situacijos yra kaltas pats Lukašenka. Šiuo požiūriu nereikia turėti jokių iliuzijų: nei dėl Baltarusijos vidaus padėties, nei dėl oportunistinio, netgi šlykštaus pastarojo elgesio Rusijos atžvilgiu. Ir vis dėlto — vienintelė alternatyva Lukašenkai — tai Ukrainos scenarijaus pasikartojimas, Baltarusijos valstybės išparceliavimas ir baltarusių išsiuntimas į ES pigios darbo jėgos forma.

Taigi, tokią alternatyvą ir siūlo vadinamosios "orumo" revoliucijos autoriai. Ir kas gi jie tokie? Na, šitai aiškiai pasakė neseniai per LRT eterį su Žmonių partijos patriarchu Vytautu Landsbergiu šnekučiavęsis eksministras Petras Vaitiekūnas, paraginęs Lietuvos valdžią nedelsiant kreiptis į "partnerius" nurodymų, ką gi daryti su Tichanovskaja, kaip gi "laisvinti" Baltarusiją...

Į kokius būtent "partnerius"? Ogi — visų pirma — į Vašingtoną, paskiau į Briuselį ir, galų gale — į Varšuvą! Taip, būtent čia — ir tai juk parodo aiškiai, kad už to, kas šiandien vyksta Baltarusijoje, be pagrįsto dalies žmonių nusivylimo Lukašenka, stovi ne kas kita, kaip Vakarų, o būtent, Amerikos imperijos interesai.

Kokie interesai? Interesai turėti dar vieną bananinę respubliką ant Rusijos slenksčio, kurioje galėtų būti dislokuotos dar didesnės NATO pajėgos galimai karinei avantiūrai prieš Rusiją — šalį, kuri, šiaip ar taip, bet nekapituliuoja prieš JAV terorą.

Šitokiame fone, aišku, reikia mąstyti realistiškai, o būtent: suprasti, kad koks Lukašenka bebūtų, vis dėlto, jis ir tiktai jis gali išgelbėti Baltarusiją nuo pražūties, jis ir tiktai jis gali atkurti tvarką bei stabilumą šalyje. Būtent šito ir jam, ir baltarusių tautai ir vertėtų palinkėti!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (460)
Baltijos šalių ir JAV vėliavos, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalys kaip parako statinė: kokio JAV prezidento laukia Lietuva

(atnaujinta 17:38 2020.10.22)
JAV prezidento ir naujos valdžios Lietuvoje rinkimai beveik sutampa. Jų rezultatai gali reikšmingai paveikti padėtį Baltijos regione — net išprovokuoti karštą konfliktą

Naujosios valdžios sudėtis Lietuvoje paaiškės kitą sekmadienį. Jei, žinoma, VRK nepanaikins nešvariausių Lietuvos Seimo rinkimų per 30 nepriklausomybės metų rezultatų. Didelė tikimybė, kad Lietuvos valdžia vėl atsidurs neoglobalistų ir aršių rusofobų — konservatorių — rankose.

Tačiau šįkart nacionalinių patriotų galia įgaus unikalią — vaivorykštės — spalvą. Siekdami suvereniteto, konservatoriai (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) turės dalytis ministrų portfeliais respublikos politinėje arenoje su nauja jėga — Laisvės partija, kuri atvirai propaguoja LGBT bendruomenės vertybes.

Popiežius kišasi į rinkimus

Popiežius Pranciškus likus porai dienų iki antrojo rinkimų turo pareiškė neįkainojamą paramą Lietuvos gėjams ir lesbietėms. "Homoseksualai turi teisę į šeimą. Jie yra Dievo vaikai ir turi teisę į šeimą. Niekas neturėtų būti atstumtas ar kenčiantis dėl to", — sakė pontifikas.

Akivaizdu, kad savo pareiškimu Pranciškus netiesiogiai išreiškė paramą JAV demokratų partijos kandidatui į prezidentus Džo Baidenui. Galų gale jo varžovui, dabartiniam prezidentui Donaldui Trampui, jau seniai buvo priklijuota homofobo etiketė.

Dabar Lietuvos gėjai ir lesbietės, gavę tokią paramą, dar aktyviau propaguos LGBT bendruomenės vertybes Lietuvos įstatymų bazėje. Matyt, artimiausiu metu mokyklų programos bus papildytos "tolerancijos ir lytinio švietimo" pamokomis. Akivaizdu, kad tokių pamokų metu Lietuvos vaikai bus mokomi apie lyčių lygybę ir galimybę pakeisti savo lytį, kuria, matyt, Dievas vaiką apdovanojo per klaidą. Tai kas jis per Dievas, jei daro tokias klaidas?

Trampai, eik gydytis!

Bet grįžkime prie pagrindinių dabartinės rinkimų kampanijos Lietuvoje veikėjų — konservatorių. Užduokime sau klausimą: kurį iš dviejų kandidatų (Baideną ar Trampą) norėtų matyti Baltuosiuose rūmuose "senelis ir kompanija"? Atsakymo nereikia toli ieškoti.

Prisiminkime, kaip prieš ketverius metus TS-LKD dvasinis lyderis Vytautas Landsbergis davė naudingų patarimų tuometiniam kandidatui į JAV prezidentus Donaldui Trampui.

"Mane šiandien gąsdina kai kurie monstrai, bet tai ne pirmas kartas. Man atrodo, kad tai vaiduoklis, sakantis: žiūrėkit, JAV pasitrauks iš NATO, NATO subyrės — ką tada darysite? O mes atsakome: kodėl tau nenuėjus į vieną instituciją pasikonsultuoti dėl sveikatos", — apie Trampo psichikos ligą užsiminė Landsbergis.

Akivaizdu, kad "patriarchas" beveik nepakeitė savo nuomonės per ketverius metus.

Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas

O galima premjerė būsimoje liberaliųjų konservatorių vyriausybėje Ingrida Šimonytė jau aiškiai pažymėjo artimiausio laikotarpio Lietuvos "plėtros" etapus. Tai yra socialinių programų sumažinimas, siekiant įtikti stambiam verslui. Paprasčiau tariant, pensininkų ir kitų socialiai neapsaugotų Lietuvos visuomenės sluoksnių gelbėjimasis yra jų pačių reikalas, o ne valstybės rūpestis. Šimonytės deklaruojamas mokesčių verslui mažinimas skurdins biudžetą ir storins verslininkų pinigines.

Bet kaip tokia programa atitiks prezidento Gitano Nausedos svajonę apie "gerovės valstybę"?

"Svarbiausia, kad nebūtų karo"

Į valdžią atėjus konservatoriams, Lietuva gali tapti karo lauku tikrąja to žodžio prasme. Sustiprės antirusiška isterija, sustiprės bandymai destabilizuoti padėtį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, padidės Amerikos karių kontingentas Baltijos regione. Artimiausiu metu branduolinių ginklų dislokavimas Lietuvos teritorijoje yra gana nuspėjamas. Ir visa tai pavers šalį parako statine, kuri gali sprogti nuo menkiausios kibirkštėlės. O degtukai šiai kibirkščiai įžiebti jau pasirodė Džo Baideno rankose.

Jis jau pažadėjo stiprią paramą Baltijos šalims, jei laimės rinkimus. Baideno programoje yra "stiprus atsakas Rusijai" Baltijos šalyse. Pensilvanijos universiteto tarptautinių santykių tyrimo organizacijos "Penn Biden Centre" direktoriaus Maiklo Karpenterio (Michael Carpenter) paskelbtame pranešime sakoma, kad JAV prezidentas Baidenas išsiųs "griežtą įspėjimą Rusijai: negąsdinkite NATO narės".

Kaip žinote, Jungtinės Amerikos Valstijos visada linkusios įžiebti karinius konfliktus toli nuo savo sienų. Viena iš šių vietų pasaulio žemėlapyje, kur galima pamankštinti raumenis, gali tapti ir "Baltijos placdarmas".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
konservatoriai, Lietuva, Laisvės partija, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
Trampas pajuokavo, kad amerikiečiai Rusijoje laikomi "trenktais"
Džo Baidenas

Baidenui pralaimėjus nepavyks apkaltinti rusų

(atnaujinta 14:34 2020.10.22)
Jei įvyktų stebuklas ir Baidenas laimėtų rinkimus, Trampas gali paprasčiausiai nepripažinti balsavimo rezultatų arba bent jau neatvykti į inauguracijos ceremoniją, pažeisdamas visas tradicijas

Rinkimai JAV išėjo į finišo tiesiąją, Donaldas Trampas ir Džo Baidenas šiandien paskutinį kartą susitiks per televizijos debatus. Be to, šis susitikimas apskritai gali tapti paskutiniuoju jų gyvenime — aistros Jungtinėse Valstijose dabar yra tokios karštos, kad labai sunku įsivaizduoti šiuos du žmones greta dar kartą. Jei įvyktų stebuklas ir Baidenas laimėtų rinkimus, Trampas gali paprasčiausiai nepripažinti balsavimo rezultatų arba bent jau neatvykti į inauguracijos ceremoniją, pažeisdamas visas tradicijas. Na, o Baidenas tikrai niekada neateis į Trampo inauguraciją — tad ketvirtadienį jie turės paskutinę galimybę pasakyti vienas kitam, ko širdis geidžia. Ir jie visapusiškai pasinaudos šia galimybe.

Trampas pavadins Baideną nusikalstamos grupuotės vadovu ir pareikalaus, kad Džo (kartu su sūnumi Hanteriu) būtų įkalintas. Džo į kalėjimą nesės, tačiau jam pralaimėjus rinkimus žiniasklaida pasakys, kad jam koją pakišo "spalio staigmena" — paskelbti kompromituojantys įrodymai iš Hanterio kompiuterio standžiojo disko, kuriame buvęs viceprezidentas buvo apkaltintas melu ir korupcija. Bet Baidenas būtų pralaimėjęs ir be šios medžiagos, tiesiog todėl, kad Trampui buvo lemta laimėti. Bet kaipgi taip: juk apklausos rodo didžiulį Baideno pranašumą? Juk jos negali būti išgalvotos?

Gali. Nes ant kortos pastatyta žymiai daugiau nei bet kada anksčiau, ir nėra tokio melo, kuris būtų neįmanomas tiems, kurie žaidžia prieš Trampą.

"Aš balotiruojuosi ne tik prieš Baideną, bet ir prieš žiniasklaidą, prieš aukštųjų technologijų gigantus ("Facebook", "Twitter", "Google") ir Vašingtono pelkę", — anądien sakė Trampas.

Taip — ir geriausias to patvirtinimas buvo šio trigalvio monstro reakcija į pateiktus kaltinimų Baidenų šeimai įrodymus. Leidinį "New York Post" tiesiog bandyta užblokuoti — "Google" nematė jo savo paieškoje, o "Facebook" ir "Twitter" neleido dalytis nuorodomis į jį.

Be abejo, žiniasklaida tiesiog stengėsi nepastebėti skandalingo leidinio, o dauguma politikų apsimetė, kad nieko rimto neįvyko, tai yra, visos trys jėgos veikė vienu metu, patvirtindamos Trampo teisumą. Tuo tarpu iškart buvo pareikšti kaltinimai Rusijai — akivaizdu, kad būtent Maskva vėl įsikišo į Amerikos rinkimus, apdrabsčiusi purvais Baideną.

Apie tai diskutavo ne tik komentatoriai ir Kongreso nariai, bet ir žvalgybos pareigūnai. Buvę darbuotojai — nes JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius Džonas Ratklifas (John Ratcliffe) teigė, kad informacija iš Baideno kompiuterio "nėra jokios Rusijos dezinformacijos kampanijos dalis". Tačiau penkiasdešimt buvusių žvalgybos pareigūnų (įskaitant Ratklifo pirmtaką Džeimsą Klaperį (James Clapper), kuris buvo pagautas melavęs prisiekus) parašė atvirą laišką, kuriame teigė, kad ši patirtis "verčia rimtai įtarti, kad Rusijos vyriausybė šioje byloje atliko svarbų vaidmenį":

"Elektroninių laiškų, kurie, tikėtina, priklauso JAV viceprezidento Baideno Hanterio sūnui, ir kurių dauguma yra iš laikotarpio, kai jis dirbo vadovaujant Ukrainos dujų bendrovei "Burisma", pasirodymas JAV politikos arenoje turi visus klasikinius Rusijos informacinės kampanijos ženklus."

T. y., Rusija nėra kaltinama fabrikavimu, įrodymų klastojimu prieš Baideną — nors tokių pareiškimų galima išgirsti — ne, ji tiesiog juos išplatino. Bet kaip — jei, pasak Rudžio Džiulianio (Rudy Giuliani) (Trampo advokato ir buvusio Niujorko mero), Hanterio Baideno kompiuterio kietojo disko turinys buvo perduotas FTB prieš septynis mėnesius? Tai yra, Maskva laikė šią medžiagą paslaptyje, rengdama "spalio staigmeną". Ar tai padarė Trampo būstinė ir jo patarėjai, tarp jų ir tas pats Džiulianis? O taip, Džiulianis dirba Putinui... Ir tai ne juokai. Kaip sakė senatorius Krisas Merfis (Chris Murphy): "Šį kartą rusai nusprendė pasinaudoti Amerikos piliečiais kaip savo agentais. Jie bando skleisti savo propagandą pagrindinėje žiniasklaidoje... Ir jiems tai pavyko. Žinote, dabar Rudis Džiulianis iš tikrųjų yra Rusijos agentas".

Taip, žinoma, jei pats Trampas dirba Kremliui, ką tada kalbėti apie jo darbuotojus ir bendrininkus. Juokas juokais, bet būtent šis situacijos vertinimo ir bandymo parduoti amerikiečiams "Rusijos intervenciją" net ir kompromituojančios medžiagos apie Baidenų šeimą istorijoje trūkumas yra geriausias patvirtinimas, kad Trampas jau laimėjo. Kadangi jo oponentai gyvena visiškai išgalvotame pasaulyje — kuriame rusai daro įtaką JAV rinkimų rezultatams, o Trampo pranašumas prieš Baideno skaičiuojamas dviženkliais skaičiais. Ir visa tai vyksta tuo pačiu metu ir niekaip neprieštarauja vienas kitam.

Tačiau realiame pasaulyje matome visai ką kita: didžiulės minios Trampo šalininkų jo nesibaigiančiuose mitinguose visoje šalyje ir visiškas entuziazmo trūkumas retuose Baideno susitikimuose su nedideliu skaičiumi jo rėmėjų. Didėjanti parama Trampui net tarp mažumų (tokių kaip juodaodžiai ir musulmonai), kurios visiškai nepriklauso jo elektoratui. Visiškas Trampo "ryšių su Rusija" įrodymų trūkumas — ir vis nauji Baidenų šeimos melo ir korupcijos įrodymai. Ir svarbiausia, kad realiame pasaulyje amerikiečiai jau seniai nusivylė savo politiniu elitu, viršpartine "Vašingtono pelke" ir todėl vienintelė rimta alternatyva Trampui galėtų būti nesisteminis senatorius Sandersas. Bet būtent dėl jo ​​nesistemiškumo kolektyvas "Baidenas" jo ir neprileido prie rinkimų.

Paprasti amerikiečiai gyvena realiame, o ne propagandos pasaulyje, todėl lapkričio 3 dienos rinkimų rezultatas yra iš anksto nulemtas. Net nepaisant bandymų suklastoti balsus reikalingose "svyruojančiose" valstijose, mobilizuojant pasyvų demokratinį elektoratą balsuoti paštu — nes ir ten pastebimai išaugo iš anksto balsavusių respublikonų skaičius.

Išgalvotas pasaulis pralaimės lapkričio 3 dieną, net jei vėliau pavyks surengti sumaištį, atsisakant pripažinti tikrovę, tačiau ji niekur nedings. Trigalvė hidra tikėsis revanšo ir stengsis jo pasiekti. Ir Amerikos, ir pasaulio mastu — ir čia ji turės pilną teisę kaltinti rusus dėl savo nesėkmių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rusai, Džo Baidenas
Vilnius

Kokia šiandien diena: spalio 23-iosios šventės

(atnaujinta 20:49 2020.10.22)
Nuo spalio 23 dienos iki metų galo lieka 69 dienos; savo vardadienį švenčia Doloresa, Lolita, Odilija, Ramvydė, Sanginas

Spalio 23 yra 296-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 297-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 69 dienos.

2020 metų spalio 23 dieną saulė teka 08:01, leidžiasi 18:05, dienos ilgis — 10 val. 04min.

Tarptautinė snieginio leopardo diena

Spalio 23-ioji paskelbta Tarptautine snieginių leopardų diena.

2013 metų spalio 23 dieną 12-os šalių (Afganistano, Butano, Indijos, Kinijos, Kirgizijos, Kazachstano, Mongolijos, Nepalo, Pakistano, Rusijos, Tadžikistano ir Uzbekistano), kuriose gyvena snieginis leopardas, atstovai, susirinkę į Kirgizijos sostinę Biškeką, patvirtino "Biškeko deklaraciją" dėl šių retų gyvūnų išsaugojimo. Šalys tikisi išlaikyti bent 23 kraštovaizdžius, kuriuose gyventų snieginiai leopardai.

Snieginis leopardas, įrašytas į Raudonąją knygą, gyvena Centrinėje Azijoje, kalnuose. Dėl ypatingo kailio gyvūnas mėgstamas brakonierių. Jų išsaugojimui turi įtakos ir švarus oras.

Molekulės diena

Spalio 23-iąją nuo 06:02 ryto iki 06:02 vakaro (18:02) chemikai švenčia molekulės arba molio dieną. Ši data pasirinkta dėl Avogadro skaičiaus, kuris yra lygus 6,022 × 1023.

Avogadro skaičius — tai dalelyčių skaičius, sudarantis vieną molį. Molis — medžiagos kiekis, kuriame yra tiek dalelių (atomų, molekulių, jonų), kiek atomų yra 12 g anglies 12C izotopo. Skaičius pavadintas italų mokslininko Amadeo Avogadro garbei. Iš tiesų šį skaičių pirmasis suskaičiavo Johanas Jozefas Lošmidtas 1865 metais, tad Vokietijoje šis skaičius iki šiol vadinamas Lošmidto skaičiumi.

Savo vardadienį šiandien švenčia Doloresa, Lolita, Odilija, Ramvydė, Sanginas.

Ši diena pasaulio istorijoje

1917 metais Prancūzijoje įvyko pirmasis JAV dalinių mūšis su vokiečiais per Pirmąjį pasaulinį karą.

Šią dieną 1954 metais Didžioji Britanija, Prancūzija, JAV ir TSRS sutarė baigti Vokietijos okupaciją.

1956 metais Vengrijoje prasidėjo antikomunistinė revoliucija. Vengrijos Respublikos nacionalinė diena.

1989 metais dešimtys tūkstančių demonstrantų Vengrijoje, minėdami 1956 metų revoliucijos metines, reikalavo demokratinių reformų šalyje.

1990 metais Izraelis uždraudė palestiniečiams, gyvenantiems okupuotose teritorijose, vykti į Izraelį.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai