Bepilotis orlaivis Orion, archyvinė nuotrauka

Rusijos oro gynybos ir kosmoso pajėgos 2021 m. gaus tolimojo nuotolio puolamuosius dronus

(atnaujinta 12:55 2020.08.16)
Karų eiga ir rezultatas artimiausioje ateityje priklausys nuo kovos robotų su dirbtiniu intelektu efektyvumo, Rusijos kariuomenė greitai planuoja turėti kelių rūšių nepilotuojamus puolamuosius orlaivius

Rusijos oro gynybos ir kosmoso pajėgos (VKS) nuo 2021 metų pradės priimti daugiafunkcinius puolamuosius naikintuvus, interviu laikraščiui "Krasnaja Zvezda" sakė VKS vyriausiojo vado pavaduotojas Sergejus Dronovas. Kariuomenės vadovas teigė: "Nepilotuojamų orlaivių naudojimo efektyvumas buvo patvirtintas per specialią operaciją Sirijos Arabų Respublikoje. Naudojant nepilotuojamas oro transporto priemones buvo užtikrintas aukšto tikslumo neteisėtų ginkluotų formacijų taikinių sunaikinimas".

Rusijos VKS trumpojo ir vidutinio nuotolio bepiločių orlaivių sistemos vis dar tarnauja "nuošalyje" problemoms spręsti ir pilotuojamos aviacijos plėtrai. Dronų integracija į vieną informacinę erdvę su kariniais pilotais auga ir ateityje "išmanieji" dronai pasiekti daugiau. Nuo 2021 metų Rusijos daugiafunkciai dronai galės savarankiškai vykdyti žvalgybą ir "strateginiame gylyje smogti priešo taikiniams".

Generolas Dronovas neįvardijo dronų, kurie netrukus bus įtraukti į Oro gynybos ir kosmoso pajėgų kovinę galią, pavadinimų. Tačiau yra žinoma, kad sunkusis "Ochotnik" pasieks operatyvinę parengtį iki 2024 metų, o dar yra du didelios galios rusiški dronai "Altius" ir "Orion", kurie po sėkmingų bandymų Sirijoje, įtraukti į eksperimentinę eksploataciją.

Pagrindinis "Orion"

Nepilotuojamas "Orion" veikia aukštyje iki 8000 metrų, yra pajėgus ore išsilaikyti nedegindamas degalų bent 24 valandas, naudingoji apkrova yra iki 250 kg (prietaiso svoris yra 1100 kg). Jis yra 8 metrų ilgio, o sparnų plotis — 16 metrų. Jis aprūpintas stūmokliniu varikliu APD-110/120 su dviejų ašmenų AV-115 sraigtu, kurio skersmuo yra 1,9 metro.

Kovos spindulys priklauso nuo valdymo principo (operatorius ant žemės arba nuosava programa). Įrenginys gali nešti didelio tikslumo raketas ir smogti į taikinius giliai priešo teritorijoje. Dronas užtikrintai įgyvendino dizainerių iškeltą puolamąjį potencialą Sirijoje, kur, kaip teigia kinų leidinys "Huangqiu Shibao", nuolat yra apie 80 įvairių modifikacijų Rusijos dronų. Viename iš vaizdo įrašų "Orion" smogia į karinę tvirtovę Zaka mieste šiaurinėje Hamos provincijoje.

"Orion" (ir kitų Rusijos sunkiųjų dronų) raketų ir bombos ginkluotė minimaliai aprašyti atviruose šaltiniuose. Tačiau vasarį "Taktinių raketų ginkluotės korporacijos" generalinis direktorius Borisas Obnosovas žurnalistams papasakojo apie lengvųjų dronų arsenalo kūrimą — specialią mažo dydžio amuniciją, sveriančią nuo 50 iki 100 kg, skirtą įvairiausiems tikslams. Augant skaičiavimo galiai ir tobulinant sudėtingesnius dirbtinio intelekto algoritmus, ateinančiais metais gali smarkiai padidėti lengvųjų, labai tikslių ginklų, efektyvumas.

"Orion" įveikė reikšmingą tyrimų ir plėtros kelią, sėkmingai eksploatuojamas. "Orion" projektas buvo pradėtas Rusijos gynybos ministerijos įsakymu 2011 metais, skrydžio bandymai pradėti 2016 metais, o su bombomis — 2018 metais.

"Orion" vidutinio aukščio drono serijinė gamyba pradėta 2019 metų rugpjūčio mėnesį. Planuojama per metus pagaminti iki 30 tokių transporto priemonių (kiekviename komplekse yra nuo trijų iki šešių dronų, atsižvelgiant į paskirtas užduotis — žvalgybą ar puolimą).

Gamybos įmonė ("Kronštadt group") anksčiau paskelbė, kad "Orion" eksporto versija bus puolamojo pobūdžio. Ši informacija jau sudomino Rusijos partnerius karinio-techninio bendradarbiavimo srityje. Žinoma, sėkmingą "Orion" paleidimą pastebėjo ir Rusijos nedraugai.

Autonominis "Altius"

Sunkusis ilgo nuotolio turbopropelerinis dronas "Altius" pirmąjį savo automatinį skrydį padarė 2019 metų rugpjūtį. Ši mašina, kurios sparnų plotis yra 28,5 m, o korpuso ilgis — 11,6 m, dvi dienas gali nešti iki 2 tonų kovinę apkrovą 250 km / h greičiu, iki 12 tūkstančių metrų aukštyje ir įveikti iki 10 tūkstančių kilometrų atstumą. Įvairių šaltinių duomenimis, drono, sukurto naudojant kompozicines medžiagas, svoris yra nuo penkių iki šešių tonų.

Naikintuvas Su-30SM, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Антон Вергун

Inercinė navigacijos sistema SP-2 sumažina galimybę aptikti įrenginį ore, suteikia papildomą atsparumą elektroninėms priešo priemonėms. Turėdamas dirbtinį intelektą (visus "smegenis" žadama įrengti iki 2020 metų pabaigos), nepilotuojamas "Altius" gali autonomiškai bendrauti su pilotuojamais orlaiviais be operatoriaus dalyvavimo. Pavyzdžiui, norėdamas gauti taikinio paskyrimą iš galingesnio naikintuvo "Su-57" radaro. Planuojama, kad sunkusis ir labai intelektualusis "Altius" bus naudojamas Rusijos aviacijos ir Rusijos karinėmis jūrų pajėgomis.

Šaltiniai karinio jūrų laivyno generaliniame štabe ir oro gynybos ir kosmoso pajėgose anksčiau pranešė, kad žvalgybos modifikacijai "Altius" bus suteiktas ypač tolimas radaras ir naujausia optoelektroninė įranga, o puolimo dronas galės nešti priešlaivines raketas. Spėjama, kad kalbama apie žemo aukščio "X-35" raketa, kurios nuotolis iki 260 km ir masė apie 500 kg, su palydovinės navigacijos sistema ir aktyvaus pasyvaus radaro nukreipimo galvute (šiuo atveju "Altius" galima įrengti iki keturių priešlaivinių raketų).

Uralo civilinės aviacijos gamykloje (UAB "UZGA"), su kuria Rusijos gynybos ministerija 2019 metų gruodžio mėnesį pasirašė sutartį atlikti "Altius-RU" nepilotuojamo orlaivio mokslinius tyrimus ir plėtrą, vyksta serijinė naujausio drono gamyba. Pakeliui tobulinama perspektyvių aviacijos kompleksų dislokavimo sistema, o tai yra daugiau nei šimtas aerodromų.

Didėjantis aukšto nuotolio ir ilgo nuotolio dronų dominavimas ore, aktyvus puolamųjų žvalgybinių dronų naudojimas ir "intelektualizavimas“ bei bendros karinių specialistų ir kovinių robotų operacijos tampa negrįžtama tendencija. Masinis Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų aprūpinimas nepilotuojamais orlaiviais žymiai padidins jų kovinio naudojimo efektyvumą, sukurs neįveikiamas kliūtis potencialaus agresoriaus kelyje — ore, sausumoje ir jūroje.

Tuo tarpu 2022 metais Rusija planuoja "pakelti ant sparno" dar vieną sunkųjį droną. Tai yra "Sirius", galintis išbūti ore iki 40 valandų, įveikti iki 10 tūkstančių kilometrų (295 km / h greičiu), iki 12 tūkstančių metrų aukštyje ir apkrautas viena tona.

Prioritetinis Rusijos Federacijos aviacijos pajėgų "protingos" žvalgybinės ir puolamosios bepiločių aviacijos vystymas žymiai padidins esamų ir būsimų aviacijos ginklų efektyvumą ir sumažins galimą personalo praradimą.

Karų eiga ir rezultatas artimiausioje ateityje priklausys nuo kovos robotų su dirbtiniu intelektu, kurie šiandien intensyviai formuojami ir tobulinami visose taikymo srityse, efektyvumo. Nepakenčiami ir "nenugalimi" robotizuoti dronai natūraliai atlieka vis daugiau ir daugiau pilotuojamos aviacijos funkcijų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ginkluotė, aviacija, dronas, Rusija
Dar šia tema
Rusijos koviniai robotai jūroje ir sausumoje didina regioninį saugumą
Kilnojamasis cirkas pasienyje su Rusija: kam Lietuvai reikalingi prancūzų tankai 
Atgimusios tradicijos: Rusija Baltijos jūroje parodė įspūdingą jėgą
Baltarusijos protestuotojų palaikymo akcija Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?

(atnaujinta 12:43 2020.09.18)
Pastaruoju metu įtampa Europos santykiuose su Rusija auga. Pasekmės Lietuvai gali būti liūdnos

Vakarai su dideliu nerimu laukė Rusijos ir Baltarusijos prezidentų susitikimo. Buvo sakoma, kad Aleksandras Lukašenka ketina atiduoti/parduoti savo šalį Vladimirui Putinui, ir tuoj įvyks anšliusas — beliko duoti įsakymą Rusijos "žaliesiems žmogeliukams", kurie jau Baltarusijoje.

Susitikimas praėjo ramiai. Nebuvo net kalbos, pavyzdžiui, apie bendrą valiutą. Dar daugiau — Rusija atitraukė rezervą, kuris buvo paruoštas padėti kaimyninės šalies teisėsaugos institucijoms. Tačiau isterija Europoje tęsiasi — Maskva raginama nesikišti į Baltarusijos reikalus, bet tuo pat metu vadinamasis ES užsienio reikalų ministras Žozepas Borelis pareiškia, kad Lukašenka — neteisėtas prezidentas.

Kitaip tariant, ES reikalauja iš Rusijos palikti ramybėje Minską, bet pati tuo pat metu elgiasi priešingai ir daro tai labai agresyviai. Dar daugiau "stebuklų" istorijoje su Aleksejaus Navalno "apnuodijimu".

Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas (tai yra, ne šiaip sau žmogus iš niekur) sako, kad iki opozicionieriaus išvykimo į Vokietiją jokių nuodų jo organizme nebuvo. Tačiau prieš jo žodį — Angelos Merkel žodis. Išeitis paprasta — Vakarai turėtų pateikti akivaizdžius savo tiesos įrodymus, kad Maskva būtų priremta prie sienos.

Bet jų niekas nepateikia, ir paprastai santūrus ir korektiškas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vis dažniau daro itin kietus pareiškimus dėl europinių partnerių elgesio. Tai reiškia, kad Europos santykiai su Rusija staiga pajudėjo "žaidimo be taisyklių" link, ir tai yra blogas ženklas, nes toks žaidimas turi neigiamų pasekmių visiems jo dalyviams, ir kuo jis kietesnis — tuo jos blogesnės.

Šiame kontekste kyla natūralus klausimas: europiečiai, pirmiausia vokiečiai, išprotėjo (nes tik beprotis gali savo iniciatyva dėl labai abejotinų priežasčių pradėti kryptingai žlugdyti strateginio bendradarbiavimo — taip pat energetikos srityje — su viena iš pagrindinių pasaulio valstybių pagrindus)?

Ne, jie neišprotėjo. Tiesiog pagalvokite, ką primena jų elgesys. Teisingai — amerikiečių, kurie pastaruoju metu ignoruoja bet kokias taisykles ir tiesiog daro, ką nori, stilių. Todėl galima daryti prielaidą, kad tam tikros jėgos Vašingtone (vadinamieji demokratai-globalistai-atlantistai) užvirė košę iš Baltarusijos revoliucijos, Navalno "apnuodijimo", "Šiaurės srauto 2", sankcijų ir taip toliau, kuri iš esmės yra jų galimybių maksimumas (kovos pikas), siekiant galutinai ir negrįžtamai supriešinti Europą — pirmiausia Vokietiją — su Rusija.

Tik įsivaizduokite, kokie turėjo būti panaudoti svertai, kad Merkel padarytų pareiškimą dėl "neabejotino Navalno apnuodijimo", pastačiusį Berlyną į labai nepatogią padėtį, iš kurios bus sunku išsisukti ne tik jam, bet ir visai Europos Sąjungai.

Galutinis šio "mūšio dėl Europos" rezultatas, kaip teigia ekspertai, dar nėra aiškus — antirusiškas spaudimas jai didžiulis, bet, pavyzdžiui, Austrija pasakė, kad skubėti Navalno ir "Šiaurės srauto" atveju nereikia. Kitaip tariant, Senajame žemyne dar yra rimtų jėgų, kurios pasiruošusios pabandyti pasipriešinti tiems, kas nori nuleisti geležinę uždangą tarp jo ir Rusijos. Kas laimės — pažiūrėsime.

Ką šiuo atveju svarbu suprasti Lietuvai? Ji yra "Baltarusijos režimo" ir "Rusijos imperializmo" kritikų priešakyje. Kitaip tariant, aktyviai prisideda prie įtampos Europos santykiuose su Maskva didinimo. Tačiau apie galimas tokios politikos pasekmes, kaip visada, negalvojama.

Yra senas geras posakis: kai ponai mušasi, cholopų kuodai traška. Kitaip sakant, jeigu tarp ES ir Rusijos paaštrės sankcijų karas, labiausiai nukentės mažosios bloko valstybės, kurios sistemiškai yra ne tokios atsparios nuostoliams kaip didžiosios. Ir reikia suprasti, kad Maskvos atsakas Baltijos valstybėms gali būti žymiai skaudesnis nei Minsko.

Papildomas skambutis Lietuvai yra tas, kad konkrečiai jos neigiamas įvaizdis įsitvirtino rusiškame politiniame ir informaciniame diskurse. Pavyzdžiui, Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, komentuodamas įvykius Baltarusijoje, pareiškė: "Jokiems amerikiečiams, lietuviams, lenkams, vokiečiams kištis mes neleisime". Tai yra, lietuviai iš karto po amerikiečių.

O prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasakė taip: "Mūsų kaimynai lietuviai, mano nuomone, peržengė jau visas padorumo ribas. Turime tvirtą pagrindą manyti, kad jie su ponia Svetlana Tichanovskaja dirba visai nedemokratiniais metodais ir metodais, kuriuose matyti nepagarba Baltarusijos Respublikos suverenitetui".

Kitaip sakant, Lietuva ES priešpriešos su Rusija kontekste gali nukentėti ne tik kaip maža valstybė, bet ir kaip viena iš pagrindinių šios priešpriešos iniciatorių ir aktyviausių jos dalyvių, įskaitant Baltarusijos kryptį. Tačiau politinis šalies elitas apie tai greičiausiai net negalvoja. Nėra laiko nerimauti dėl nacionalinių interesų ir vertinti rizikas šalies ūkiui — svarbiausia vykdyti "didžiojo brolio" įsakymą.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad tam tikros jėgos (greičiausiai Amerikoje) metė į mūšį dėl Europos praktiškai visus įmanomus politinius, ekonominius ir informacinius rezervus. Dėl to įtampa pastarosios santykiuose su Rusija artėja prie pavojingos ribos. Peržengus ją, "belaisvių niekas neims", ir labiausiai šiame žaidime be taisyklių gali nukentėti tokios mažos ir aklai svetimą užsakymą vykdančios valstybės kaip Lietuva.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Rusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos žvalgyba: JAV atlieka pagrindinį vaidmenį dabartiniuose Baltarusijos įvykiuose
Lukašenka Lietuvą, Lenkiją ir Čekiją pavadino "JAV satelitais"
Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas: vystysis kartu ir "padės" Baltarusijai
Lukašenkos padėjėjas Lietuvos deputatus pavadino "beprincipiais veidmainiais"
 Sergejus Dmitrijevas ir Valdemaras Tomaševskis, archyvinė nuotrauka

Lemtinga trijų žodžių frazė. "Rusų" politikas Lietuvoje sumokėjo tiesmukiškumą

(atnaujinta 16:10 2020.09.17)
Skandalas Darbo partijoje Seimo rinkimų išvakarėse. Deputatas Sergejus Dmitrijevas buvo pašalintas iš DP frakcijos sostinės taryboje. Jo kaltė yra ta, kad po įrašu Facebook puslapyje jis paliko trumpą trijų žodžių komentarą "Šviesi atmintis didvyriui!"

Skandalingas komentaras buvo paskelbtas dėl Donecko Liaudies Respublikos (DLR) lyderio Aleksandro Zacharčenkos, žuvusio 2018 metais, atminimo. Lietuvoje įprasta jį vadinti separatistu ir teroristu, o Vilniaus miesto tarybos deputatas ir kandidatas į Seimą nuo DP Sergejus Dmitrijevas išdrįso Zacharčenką pavadinti didvyriu.

Pulk jį!

Stulbinamą kompromisinę medžiagą apie deputatą Dmitrijevą rado apsukrūs DELFI portalo rusų kalba, garsėjančio karštai antirusiška redakcijos politika, žurnalistai. Kruopštūs žurnalistai padarė komentaro ekrano kopijas ir kebliais klausimais prirėmė Sergejų Dmitrijevą prie sienos. Ar Dmitrijevas tikrai laiko Zacharčenką didvyriu? Ar klaidinga oficiali Lietuvos Respublikos pozicija dėl konflikto Donbase?

Į tai Dmitrijevas naiviai ir nuoširdžiai atsakė: "Jis [Zacharčenka — Sputnik] buvo oficialiai apdovanotas ir tai turi būti pripažinta. <...> Taip, manau, kad tai neteisinga [oficiali Lietuvos pozicija. — Sputnik], nes kiekviena suvereni valstybė turi spręsti savo problemas be kišimosi iš išorės".

Taigi, matyt, Sergejus Dmitrijevas baigė savo politinę karjerą, kaip ir jo buvęs kolega, buvęs partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Viačeslavas Titovas.

Priminsime, kad būdamas Klaipėdos miesto tarybos nariu, Titovas išreiškė abejones dėl "miško brolių" vado Adolfo Ramanausko (Vanago), kurį Lietuvos valdžia priskyrė kone prie šventųjų, o partizano palaikai buvo iškilmingai perlaidoti. Už tokį sąmyšį demokratinėje Lietuvoje, kurioje tariamai gerbiama žodžio laisvė, Titovas buvo teisiamas ir jam skirta didelė bauda, ​​o vėliau atimtas deputato mandatas. Jam nebuvo leista dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose todėl, kad neva trūksta parašų, palaikančių jį kaip kandidatą vienmandatėje apygardoje.

Buvo tokia partija

Bet grįžkime prie Sergejaus Dmitrijevo. Tai žinomas Lietuvoje politikas, kuris dėl rusakalbių rinkėjų balsų net du kartus buvo Seimo narys. Pirmą kartą nuo 2000 iki 2004 metų Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše, o antrą kartą iš Darbo partijos — nuo 2012 iki 2016 metų. Tiesa, bėgant metams, kaip deputatas jis nebuvo pastebėtas kažką ypatingo nuveikęs Lietuvos rusų labui ar bandęs pagerinti Rusijos ir Lietuvos santykius.

Rusų diasporoje Lietuvoje Sergejus Dmitrijevas yra geriau žinomas kaip nuolatinis politinės partijos Lietuvos rusų sąjunga, sukurtos 1995 metais, pirmininkas. Šiandien Lietuvos politinių partijų registre priešais skiltį Lietuvos rusų sąjunga rašomas žodis "nepateikė". Tai reiškia, kad partijos lyderis Dmitrijevas dukart negalėjo patvirtinti, kad partija turi mažiausiai du tūkstančius narių. Ir dėl to "Lietuvos rusų sąjungos" nebėra... O buvę politinės asociacijos vadovai dabar yra Darbo partijos, kuriai pirmininkauja Viktoras Uspaskichas, rusiškiausias iš rusų Lietuvoje, nariai.

Dėl Viktoro Uspaskicho tautybės Rusijos žiniasklaida dažnai klaidingai Darbo partiją vadina "rusų partija". Tai dažniausiai paperka rusakalbius Lietuvos rinkėjus, kuriuos žavi aktoriaus Uspaskicho iškalba ir charizma. Tačiau pakanka atidžiai peržiūrėti Darbo partijos kandidatų į Seimą sąrašą ir paaiškėja, kad iš 141 kandidatų tik dešimt rusiškų pavardžių. O Sergejus Dmitrijevas yra tik sąrašo viduryje. Taigi, Darbo partija turi būti drąsiai vadinama visiškai lietuviška partija su keliais rusais. Tačiau jūs, mieli skaitytojai — rinkėjai, daugelyje rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų rasite rusiškų pavardžių. Pasirinkimas yra!

Kam didvyriai, o kam "okupantai"

Bet grįžkime prie Sergejaus Dmitrijevo komentaro, skandalingo, Lietuvos patriotų požiūriu, įrašo Aleksandro Zacharčenkos atminimui. Žodžius "Šviesi atmintis didvyriui!" Dmitrijevas, matyt, rašė paveiktas nuoširdaus sielos polėkio, kurio pasekmes jis ne iš karto suvokė. Juk apie slaptas Dmitrijevo mintis galima spręsti bent jau iš gedulingos veido išraiškos, su kuria jis visada stovi gegužės 9 dieną prie memorialo sovietų kariams Vilniaus Antakalnio kapinėse. 

Antrojo pasaulinio karo veteranų, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, rate tik teigiamai kalba apie Sergejų. Tikri Lietuvos patriotai sovietų karius ir veteranus vadina "okupantais", o tokie kaip Dmitrijevas vadinami "vatnikais" ir "koloradais".

O Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho su gvazdikų puokšte gegužės 9 dieną prie Antakalnio memorialo niekas nematė. Gal jis naktį slapta aplanko žuvusių tarybinių karių memorialą, kad apsukrūs DELFI žurnalistai negalėtų jo pagauti tokio šventvagiško nusikaltimo vietoje? Straipsnio autorius atsiims savo žodžius ir viešai atsiprašys, jei kas nors pateiks nuotrauką ar vaizdo įrašą, paneigiantį šiuos įtarimus apie Rusiją taip įsimylėjusį Viktorą Uspaskichą.

Savo slaptą meilę viskam, kas rusiška, Viktoras viešai pripažįsta tik kartą per metus — per Rusų kultūros dieną sostinės Vingio parke. Kitomis dienomis kartais jis net pamiršta rusų kalbą ir prašo rusų žurnalistų ateiti pas jį kalbėtis su vertėju. Atseit, aš nemoku rusiškai. Kaip rusų kalba nekalba ir Lietuvos deputatai, išrinkti iš Darbo partijos rusakalbių rinkėjų, suklaidintų Uspaskicho tautybės.

Beje, politikas ir jo partija jau viešai atsiribojo nuo Dmitrijevo pareiškimų.

Vilkai avių kailyje

Šie Vilniaus miesto tarybos nariai "darbiečiai" pašalino iš frakcijos deputatą Sergejų Dmitrijevą už jo užuojautą nužudyto DLR vadovo atminimui.

Карантин в Вильнюсе
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

O dabar klausimas jums, rusakalbiams skaitytojams-rinkėjams. Ar balsuosite už kandidatą į Seimą Sergejų Dmitrijevą? Jei taip, tai savo balsais visų pirma palaikysite tuos lietuvius, kurie yra DP sąrašo viršūnėje, tuos, kurie pašalino Sergejų iš frakcijos, o galbūt jie netrukus pareikalaus, kad jis būtų pašalintas iš partijos narių sąrašo. Kaip paaiškėjo, nebegalima ištrinti Dmitrijevo iš kandidatų į Seimą sąrašo. Todėl balsuodami už Dmitrijevą jūs automatiškai balsuojate už visą "rusišką" Lietuvos partiją.

Na, kad neužtrauktų gėdos visai partijai, kurios konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis laukia nesulaukia būsimoje valdančiojoje koalicijoje. O didžiojo Vytauto anūkas net nebeabejoja savo partijos pergale spalio 11 dienos rinkimuose į Seimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
politika, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Titovas: mums bandys sukurti kliūčių prieš Lietuvos Seimo rinkimus
"Apsirijo ir užsimiršo". Ką Baltijos šalys praranda, susipykusios su Lukašenka
VRK neregistravo 8 parašų nesurinkusių kandidatų į Seimą
Šypsenėlės diena, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 19-osios šventės

(atnaujinta 18:33 2020.09.18)
Nuo rugsėjo 19-osios iki metų galo lieka 103 dienos, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Rugsėjo 19 yra 262-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 263-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 103 dienos.

2020 metų rugsėjo 19 dieną saulė teka teka 06:58, leidžiasi 19:27, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Miškininko diena

Miškininko diena minima kasmet, rugsėjo mėnesio trečiąjį šeštadienį.

Miškininko diena švenčiama nuo 2000 metų. Rekomendavus Aplinkos ministerijos kolegijai, aplinkos ministras Dainius Lygis priėmė šventę numatantį įstatymą.

Ši šventė turi ir gilesnes ištakas. Kai Lietuva dar priklausė Tarybų Sąjungai, trečiąjį rugsėjo sekmadienį buvo švenčiama Miško darbuotojų diena. Šią dieną būdavo rengiamos miško talkos — miškai tvarkomi, renkamos šiukšlės.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tokias talkas Lietuvos miškininkų sąjunga rengdavo balandžio mėnesį, tačiau galiausiai nuspręsta Miškininkų šventę minėti rudenį.

Tai pat šią dieną minimas Kompiuterio šypsenėlės gimtadienis.

Ši diena istorijoje

1871 metų gimė lietuvių kilmės vokiečių mikrobiologas Fricas Richardas Šiaudinis. Kartu su E. Hofmanu atrado sifilio sukėlėją. Mirė 1906 metais.

1915 metais Vokietijos kariuomenė užėmė Vilnių. Į Vilnių atvyko imperatorius Vilhelmas II bei žymiausias feldmaršalas ir būsimasis prezidentas Hindenburgas. Vokietijos vadovų apsilankymas Lietuvoje nieko gero nežadėjo — pyliavos, mokesčiai ir prievartiniai darbai tapo Lietuvos gyventojų kasdienybe. Liūdnos dienos atėjo net šunims, kuriuos nebe taip mylėjo "šunų mokesčiu" apdėti šeimininkai.

1991 metais Lietuvos nepriklausomybę pripažino Jungtiniai Arabų Emyratai.
1996 metais Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis bankomatas.

2013 metais šiauriniame Kosovo pasienyje su Serbija, netoli Zvečano miesto, buvo užpulti EULEX (Europos Sąjungos teisės viršenybės misija Kosove) misijos pareigūnai tarnybos metu. Užpuolimo metu mirtinai sužeistas EULEX deleguotas Lietuvos muitinės pareigūnas 35 metų Audrius Šenavičius.

Savo vardadienius šiandien švenčia Arnulfas, Giedrė, Girvinas, Vytė, Vilhelmina, Vilė.

Tegai:
Lietuva, šventė, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai