Vamzdžių klotuvas Akademik Čerskij, archyvinė nuotrauka

ES "Šiaurės srautą-2" Lietuva prieš ES?

(atnaujinta 15:20 2020.08.16)
Kova dėl "Šiaurės srauto-2" aštrėja, o kartu su ja - transatlantiniai santykiai. Kieno pusėje Lietuva?

Yra posakis, kad Maskvos gyventojus sugadino gyvenamojo ploto klausimas. Amerikos santykių su Europa atveju tai dujinis — "Šiaurės srauto 2" — klausimas. Tiesa, šis dujotiekis pirmiausiai Rusijos ir Vokietijos projektas. Tačiau palaipsniui jis tapo JAV ir ES problema, nes Vokietija yra pagrindinė Europos valstybė, ir ant kortos ne tik vokiečių, bet ir visos Europos energetinis saugumas.

Dujotiekio Nord Stream 2 antžeminis doko taškas Liubmine, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Interesų prasme situacija gana aiški. Europiečiai nori pigių dujų, o amerikiečiai nori priversti juos pirkti savo brangesnes suskystintas dujas, ir siekdamas šio tikslo, Vašingtonas ketina taikyti sankcijų instrumentą. Sunku suprasti, kaip galima įvesti sankcijas už tai, kad kažkas nenori pirkti tavo prekės, ir dar artimiausio sąjungininko atžvilgiu. Bet pastaruoju metu Amerika tiesiog daro, ką nori, ir europiečių kantrybė, atrodo, pasibaigė.

Po neseniai įvykusio Vokietijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimo Heiko Maasas dar kartą pabrėžė: "Sankcijos tarp partnerių — tai neteisingas kelias. Galų gale, tai mūsų suverenus sprendimas, kur mes pirksime energijos išteklius".

Žinoma, Vokietija yra svarbiausia europinė valstybė — bet vis tik tai ne visa Europa. Tačiau tada žiūrime, ką sako vadinamasis ES užsienio reikalų ministras Žozepas Borelis: "Aš labai susirūpinęs, kad JAV vis dažniau taiko sankcijas arba grasina jomis europinėms kompanijoms ir interesams. Mes matėme tai "Šiaurės srauto-2" ir "Turkijos srauto" projektų atveju. Kokia bus Europos politika, turi spręsti Europa, o ne trečiosios šalys".

Bet galima pasakyti, kad net ir tai dar ne rodiklis, kad Europa vieningai pasipriešins JAV diktatui, nes Berlynas ir Briuselis gali manyti vienaip, o kitos ES valstybės (pavyzdžiui, tokios kaip Lenkija ar Vengrija) — kitaip. Tačiau vienas įvykis gali tapti lūžinis.

Kaip pranešė žiniasklaida, neseniai 24 ES valstybės iš 27 pasirašė protesto notą prieš Amerikos kišimąsi į "Šiaurės srauto-2" statybas, kuri buvo nusiųsta JAV Valstybės departamentui. Tiesa, neaišku, kokiame lygyje buvo išreikštas šis protestas, bet svarbiausia, kad Europai šiuo atveju pagaliau pavyko oficialiai suformuoti beveik vieningą poziciją.

Ar tai reiškia, kad sudegė paskutinis transatlantinės vienybės tiltas? Turbūt, ne. Tačiau jeigu tokiu svarbiu klausimu, susijusiu su Amerika (prieš kurią anksčiau daug kas Europoje bijojo net žodį pasakyti), pavyko pasiekti tokį oficialų konsensusą, mažiausiai nuo broliškų santykių pereinama prie šaltos partnerystės. O jeigu Donaldas Trampas laimės rinkimus, greičiausiai subyrės ir pastaroji.

Ją pakeis individuali JAV prieiga santykiuose su europinėmis šalimis, kuri ryškėja jau dabar. Šiame kontekste ES nota kaip lakmuso popierėlis, parodantis, kas yra Europos šalininkas, o kas — JAV interesų gynėjas (penktoji kolona). Kokios būtent valstybės jos nepasirašė, nenurodoma (matyt, samoningai, saugant tai, kas liko iš "europinės vienybės"), tačiau galima spėti, kad tarp jų yra Lenkija ir Lietuva, kurios niekada neslėpė savo negatyvios nuomonės apie "Šiaurės srautą-2".

Jeigu tai pasitvirtins, Europoje galutinai įsitvirtins atitinkamas Vilniaus įvaizdis. Kol kas didelių tokios pozicijos pasekmių Lietuva nejaučia (pavyzdžiui, naujas ES biudžetas jai daugiau ar mažiau palankus), bet kai ateis lemiamų sprendimų ES ateičiai laikas, naujoji Europa gali ją atstumti ar priglausti tik savo sąlygomis, o Amerika nesikiš, nes jai rūpi tik ji pati.

Kaip sakoma, kas parašyta, nebus nė kirviu ištaisyta. Persigalvoti dar galima, bet laiko lieka vis mažiau...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Lietuva, Nord Stream-2
Dar šia tema
Vokietijoje per teismą nori užginčyti "Nord Stream-2" leidimą
Ekspertas: Vokietija nepasiduos JAV šantažui dėl "Nord Stream-2"
Vokietijos žiniasklaida įvertino JAV grasinimus dėl "Nord Stream-2"  
EK narė teigė, kad sankcijos prieš "Nord Stream-2" pažeidžia įstatymus
Baltarusijos protestuotojų palaikymo akcija Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?

(atnaujinta 12:43 2020.09.18)
Pastaruoju metu įtampa Europos santykiuose su Rusija auga. Pasekmės Lietuvai gali būti liūdnos

Vakarai su dideliu nerimu laukė Rusijos ir Baltarusijos prezidentų susitikimo. Buvo sakoma, kad Aleksandras Lukašenka ketina atiduoti/parduoti savo šalį Vladimirui Putinui, ir tuoj įvyks anšliusas — beliko duoti įsakymą Rusijos "žaliesiems žmogeliukams", kurie jau Baltarusijoje.

Susitikimas praėjo ramiai. Nebuvo net kalbos, pavyzdžiui, apie bendrą valiutą. Dar daugiau — Rusija atitraukė rezervą, kuris buvo paruoštas padėti kaimyninės šalies teisėsaugos institucijoms. Tačiau isterija Europoje tęsiasi — Maskva raginama nesikišti į Baltarusijos reikalus, bet tuo pat metu vadinamasis ES užsienio reikalų ministras Žozepas Borelis pareiškia, kad Lukašenka — neteisėtas prezidentas.

Kitaip tariant, ES reikalauja iš Rusijos palikti ramybėje Minską, bet pati tuo pat metu elgiasi priešingai ir daro tai labai agresyviai. Dar daugiau "stebuklų" istorijoje su Aleksejaus Navalno "apnuodijimu".

Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas (tai yra, ne šiaip sau žmogus iš niekur) sako, kad iki opozicionieriaus išvykimo į Vokietiją jokių nuodų jo organizme nebuvo. Tačiau prieš jo žodį — Angelos Merkel žodis. Išeitis paprasta — Vakarai turėtų pateikti akivaizdžius savo tiesos įrodymus, kad Maskva būtų priremta prie sienos.

Bet jų niekas nepateikia, ir paprastai santūrus ir korektiškas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vis dažniau daro itin kietus pareiškimus dėl europinių partnerių elgesio. Tai reiškia, kad Europos santykiai su Rusija staiga pajudėjo "žaidimo be taisyklių" link, ir tai yra blogas ženklas, nes toks žaidimas turi neigiamų pasekmių visiems jo dalyviams, ir kuo jis kietesnis — tuo jos blogesnės.

Šiame kontekste kyla natūralus klausimas: europiečiai, pirmiausia vokiečiai, išprotėjo (nes tik beprotis gali savo iniciatyva dėl labai abejotinų priežasčių pradėti kryptingai žlugdyti strateginio bendradarbiavimo — taip pat energetikos srityje — su viena iš pagrindinių pasaulio valstybių pagrindus)?

Ne, jie neišprotėjo. Tiesiog pagalvokite, ką primena jų elgesys. Teisingai — amerikiečių, kurie pastaruoju metu ignoruoja bet kokias taisykles ir tiesiog daro, ką nori, stilių. Todėl galima daryti prielaidą, kad tam tikros jėgos Vašingtone (vadinamieji demokratai-globalistai-atlantistai) užvirė košę iš Baltarusijos revoliucijos, Navalno "apnuodijimo", "Šiaurės srauto 2", sankcijų ir taip toliau, kuri iš esmės yra jų galimybių maksimumas (kovos pikas), siekiant galutinai ir negrįžtamai supriešinti Europą — pirmiausia Vokietiją — su Rusija.

Tik įsivaizduokite, kokie turėjo būti panaudoti svertai, kad Merkel padarytų pareiškimą dėl "neabejotino Navalno apnuodijimo", pastačiusį Berlyną į labai nepatogią padėtį, iš kurios bus sunku išsisukti ne tik jam, bet ir visai Europos Sąjungai.

Galutinis šio "mūšio dėl Europos" rezultatas, kaip teigia ekspertai, dar nėra aiškus — antirusiškas spaudimas jai didžiulis, bet, pavyzdžiui, Austrija pasakė, kad skubėti Navalno ir "Šiaurės srauto" atveju nereikia. Kitaip tariant, Senajame žemyne dar yra rimtų jėgų, kurios pasiruošusios pabandyti pasipriešinti tiems, kas nori nuleisti geležinę uždangą tarp jo ir Rusijos. Kas laimės — pažiūrėsime.

Ką šiuo atveju svarbu suprasti Lietuvai? Ji yra "Baltarusijos režimo" ir "Rusijos imperializmo" kritikų priešakyje. Kitaip tariant, aktyviai prisideda prie įtampos Europos santykiuose su Maskva didinimo. Tačiau apie galimas tokios politikos pasekmes, kaip visada, negalvojama.

Yra senas geras posakis: kai ponai mušasi, cholopų kuodai traška. Kitaip sakant, jeigu tarp ES ir Rusijos paaštrės sankcijų karas, labiausiai nukentės mažosios bloko valstybės, kurios sistemiškai yra ne tokios atsparios nuostoliams kaip didžiosios. Ir reikia suprasti, kad Maskvos atsakas Baltijos valstybėms gali būti žymiai skaudesnis nei Minsko.

Papildomas skambutis Lietuvai yra tas, kad konkrečiai jos neigiamas įvaizdis įsitvirtino rusiškame politiniame ir informaciniame diskurse. Pavyzdžiui, Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, komentuodamas įvykius Baltarusijoje, pareiškė: "Jokiems amerikiečiams, lietuviams, lenkams, vokiečiams kištis mes neleisime". Tai yra, lietuviai iš karto po amerikiečių.

O prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasakė taip: "Mūsų kaimynai lietuviai, mano nuomone, peržengė jau visas padorumo ribas. Turime tvirtą pagrindą manyti, kad jie su ponia Svetlana Tichanovskaja dirba visai nedemokratiniais metodais ir metodais, kuriuose matyti nepagarba Baltarusijos Respublikos suverenitetui".

Kitaip sakant, Lietuva ES priešpriešos su Rusija kontekste gali nukentėti ne tik kaip maža valstybė, bet ir kaip viena iš pagrindinių šios priešpriešos iniciatorių ir aktyviausių jos dalyvių, įskaitant Baltarusijos kryptį. Tačiau politinis šalies elitas apie tai greičiausiai net negalvoja. Nėra laiko nerimauti dėl nacionalinių interesų ir vertinti rizikas šalies ūkiui — svarbiausia vykdyti "didžiojo brolio" įsakymą.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad tam tikros jėgos (greičiausiai Amerikoje) metė į mūšį dėl Europos praktiškai visus įmanomus politinius, ekonominius ir informacinius rezervus. Dėl to įtampa pastarosios santykiuose su Rusija artėja prie pavojingos ribos. Peržengus ją, "belaisvių niekas neims", ir labiausiai šiame žaidime be taisyklių gali nukentėti tokios mažos ir aklai svetimą užsakymą vykdančios valstybės kaip Lietuva.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Rusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos žvalgyba: JAV atlieka pagrindinį vaidmenį dabartiniuose Baltarusijos įvykiuose
Lukašenka Lietuvą, Lenkiją ir Čekiją pavadino "JAV satelitais"
Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas: vystysis kartu ir "padės" Baltarusijai
Lukašenkos padėjėjas Lietuvos deputatus pavadino "beprincipiais veidmainiais"
 Sergejus Dmitrijevas ir Valdemaras Tomaševskis, archyvinė nuotrauka

Lemtinga trijų žodžių frazė. "Rusų" politikas Lietuvoje sumokėjo tiesmukiškumą

(atnaujinta 16:10 2020.09.17)
Skandalas Darbo partijoje Seimo rinkimų išvakarėse. Deputatas Sergejus Dmitrijevas buvo pašalintas iš DP frakcijos sostinės taryboje. Jo kaltė yra ta, kad po įrašu Facebook puslapyje jis paliko trumpą trijų žodžių komentarą "Šviesi atmintis didvyriui!"

Skandalingas komentaras buvo paskelbtas dėl Donecko Liaudies Respublikos (DLR) lyderio Aleksandro Zacharčenkos, žuvusio 2018 metais, atminimo. Lietuvoje įprasta jį vadinti separatistu ir teroristu, o Vilniaus miesto tarybos deputatas ir kandidatas į Seimą nuo DP Sergejus Dmitrijevas išdrįso Zacharčenką pavadinti didvyriu.

Pulk jį!

Stulbinamą kompromisinę medžiagą apie deputatą Dmitrijevą rado apsukrūs DELFI portalo rusų kalba, garsėjančio karštai antirusiška redakcijos politika, žurnalistai. Kruopštūs žurnalistai padarė komentaro ekrano kopijas ir kebliais klausimais prirėmė Sergejų Dmitrijevą prie sienos. Ar Dmitrijevas tikrai laiko Zacharčenką didvyriu? Ar klaidinga oficiali Lietuvos Respublikos pozicija dėl konflikto Donbase?

Į tai Dmitrijevas naiviai ir nuoširdžiai atsakė: "Jis [Zacharčenka — Sputnik] buvo oficialiai apdovanotas ir tai turi būti pripažinta. <...> Taip, manau, kad tai neteisinga [oficiali Lietuvos pozicija. — Sputnik], nes kiekviena suvereni valstybė turi spręsti savo problemas be kišimosi iš išorės".

Taigi, matyt, Sergejus Dmitrijevas baigė savo politinę karjerą, kaip ir jo buvęs kolega, buvęs partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Viačeslavas Titovas.

Priminsime, kad būdamas Klaipėdos miesto tarybos nariu, Titovas išreiškė abejones dėl "miško brolių" vado Adolfo Ramanausko (Vanago), kurį Lietuvos valdžia priskyrė kone prie šventųjų, o partizano palaikai buvo iškilmingai perlaidoti. Už tokį sąmyšį demokratinėje Lietuvoje, kurioje tariamai gerbiama žodžio laisvė, Titovas buvo teisiamas ir jam skirta didelė bauda, ​​o vėliau atimtas deputato mandatas. Jam nebuvo leista dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose todėl, kad neva trūksta parašų, palaikančių jį kaip kandidatą vienmandatėje apygardoje.

Buvo tokia partija

Bet grįžkime prie Sergejaus Dmitrijevo. Tai žinomas Lietuvoje politikas, kuris dėl rusakalbių rinkėjų balsų net du kartus buvo Seimo narys. Pirmą kartą nuo 2000 iki 2004 metų Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše, o antrą kartą iš Darbo partijos — nuo 2012 iki 2016 metų. Tiesa, bėgant metams, kaip deputatas jis nebuvo pastebėtas kažką ypatingo nuveikęs Lietuvos rusų labui ar bandęs pagerinti Rusijos ir Lietuvos santykius.

Rusų diasporoje Lietuvoje Sergejus Dmitrijevas yra geriau žinomas kaip nuolatinis politinės partijos Lietuvos rusų sąjunga, sukurtos 1995 metais, pirmininkas. Šiandien Lietuvos politinių partijų registre priešais skiltį Lietuvos rusų sąjunga rašomas žodis "nepateikė". Tai reiškia, kad partijos lyderis Dmitrijevas dukart negalėjo patvirtinti, kad partija turi mažiausiai du tūkstančius narių. Ir dėl to "Lietuvos rusų sąjungos" nebėra... O buvę politinės asociacijos vadovai dabar yra Darbo partijos, kuriai pirmininkauja Viktoras Uspaskichas, rusiškiausias iš rusų Lietuvoje, nariai.

Dėl Viktoro Uspaskicho tautybės Rusijos žiniasklaida dažnai klaidingai Darbo partiją vadina "rusų partija". Tai dažniausiai paperka rusakalbius Lietuvos rinkėjus, kuriuos žavi aktoriaus Uspaskicho iškalba ir charizma. Tačiau pakanka atidžiai peržiūrėti Darbo partijos kandidatų į Seimą sąrašą ir paaiškėja, kad iš 141 kandidatų tik dešimt rusiškų pavardžių. O Sergejus Dmitrijevas yra tik sąrašo viduryje. Taigi, Darbo partija turi būti drąsiai vadinama visiškai lietuviška partija su keliais rusais. Tačiau jūs, mieli skaitytojai — rinkėjai, daugelyje rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų rasite rusiškų pavardžių. Pasirinkimas yra!

Kam didvyriai, o kam "okupantai"

Bet grįžkime prie Sergejaus Dmitrijevo komentaro, skandalingo, Lietuvos patriotų požiūriu, įrašo Aleksandro Zacharčenkos atminimui. Žodžius "Šviesi atmintis didvyriui!" Dmitrijevas, matyt, rašė paveiktas nuoširdaus sielos polėkio, kurio pasekmes jis ne iš karto suvokė. Juk apie slaptas Dmitrijevo mintis galima spręsti bent jau iš gedulingos veido išraiškos, su kuria jis visada stovi gegužės 9 dieną prie memorialo sovietų kariams Vilniaus Antakalnio kapinėse. 

Antrojo pasaulinio karo veteranų, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, rate tik teigiamai kalba apie Sergejų. Tikri Lietuvos patriotai sovietų karius ir veteranus vadina "okupantais", o tokie kaip Dmitrijevas vadinami "vatnikais" ir "koloradais".

O Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho su gvazdikų puokšte gegužės 9 dieną prie Antakalnio memorialo niekas nematė. Gal jis naktį slapta aplanko žuvusių tarybinių karių memorialą, kad apsukrūs DELFI žurnalistai negalėtų jo pagauti tokio šventvagiško nusikaltimo vietoje? Straipsnio autorius atsiims savo žodžius ir viešai atsiprašys, jei kas nors pateiks nuotrauką ar vaizdo įrašą, paneigiantį šiuos įtarimus apie Rusiją taip įsimylėjusį Viktorą Uspaskichą.

Savo slaptą meilę viskam, kas rusiška, Viktoras viešai pripažįsta tik kartą per metus — per Rusų kultūros dieną sostinės Vingio parke. Kitomis dienomis kartais jis net pamiršta rusų kalbą ir prašo rusų žurnalistų ateiti pas jį kalbėtis su vertėju. Atseit, aš nemoku rusiškai. Kaip rusų kalba nekalba ir Lietuvos deputatai, išrinkti iš Darbo partijos rusakalbių rinkėjų, suklaidintų Uspaskicho tautybės.

Beje, politikas ir jo partija jau viešai atsiribojo nuo Dmitrijevo pareiškimų.

Vilkai avių kailyje

Šie Vilniaus miesto tarybos nariai "darbiečiai" pašalino iš frakcijos deputatą Sergejų Dmitrijevą už jo užuojautą nužudyto DLR vadovo atminimui.

Карантин в Вильнюсе
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

O dabar klausimas jums, rusakalbiams skaitytojams-rinkėjams. Ar balsuosite už kandidatą į Seimą Sergejų Dmitrijevą? Jei taip, tai savo balsais visų pirma palaikysite tuos lietuvius, kurie yra DP sąrašo viršūnėje, tuos, kurie pašalino Sergejų iš frakcijos, o galbūt jie netrukus pareikalaus, kad jis būtų pašalintas iš partijos narių sąrašo. Kaip paaiškėjo, nebegalima ištrinti Dmitrijevo iš kandidatų į Seimą sąrašo. Todėl balsuodami už Dmitrijevą jūs automatiškai balsuojate už visą "rusišką" Lietuvos partiją.

Na, kad neužtrauktų gėdos visai partijai, kurios konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis laukia nesulaukia būsimoje valdančiojoje koalicijoje. O didžiojo Vytauto anūkas net nebeabejoja savo partijos pergale spalio 11 dienos rinkimuose į Seimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
politika, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Titovas: mums bandys sukurti kliūčių prieš Lietuvos Seimo rinkimus
"Apsirijo ir užsimiršo". Ką Baltijos šalys praranda, susipykusios su Lukašenka
VRK neregistravo 8 parašų nesurinkusių kandidatų į Seimą
Šypsenėlės diena, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 19-osios šventės

(atnaujinta 18:33 2020.09.18)
Nuo rugsėjo 19-osios iki metų galo lieka 103 dienos, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Rugsėjo 19 yra 262-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 263-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 103 dienos.

2020 metų rugsėjo 19 dieną saulė teka teka 06:58, leidžiasi 19:27, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Miškininko diena

Miškininko diena minima kasmet, rugsėjo mėnesio trečiąjį šeštadienį.

Miškininko diena švenčiama nuo 2000 metų. Rekomendavus Aplinkos ministerijos kolegijai, aplinkos ministras Dainius Lygis priėmė šventę numatantį įstatymą.

Ši šventė turi ir gilesnes ištakas. Kai Lietuva dar priklausė Tarybų Sąjungai, trečiąjį rugsėjo sekmadienį buvo švenčiama Miško darbuotojų diena. Šią dieną būdavo rengiamos miško talkos — miškai tvarkomi, renkamos šiukšlės.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tokias talkas Lietuvos miškininkų sąjunga rengdavo balandžio mėnesį, tačiau galiausiai nuspręsta Miškininkų šventę minėti rudenį.

Tai pat šią dieną minimas Kompiuterio šypsenėlės gimtadienis.

Ši diena istorijoje

1871 metų gimė lietuvių kilmės vokiečių mikrobiologas Fricas Richardas Šiaudinis. Kartu su E. Hofmanu atrado sifilio sukėlėją. Mirė 1906 metais.

1915 metais Vokietijos kariuomenė užėmė Vilnių. Į Vilnių atvyko imperatorius Vilhelmas II bei žymiausias feldmaršalas ir būsimasis prezidentas Hindenburgas. Vokietijos vadovų apsilankymas Lietuvoje nieko gero nežadėjo — pyliavos, mokesčiai ir prievartiniai darbai tapo Lietuvos gyventojų kasdienybe. Liūdnos dienos atėjo net šunims, kuriuos nebe taip mylėjo "šunų mokesčiu" apdėti šeimininkai.

1991 metais Lietuvos nepriklausomybę pripažino Jungtiniai Arabų Emyratai.
1996 metais Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis bankomatas.

2013 metais šiauriniame Kosovo pasienyje su Serbija, netoli Zvečano miesto, buvo užpulti EULEX (Europos Sąjungos teisės viršenybės misija Kosove) misijos pareigūnai tarnybos metu. Užpuolimo metu mirtinai sužeistas EULEX deleguotas Lietuvos muitinės pareigūnas 35 metų Audrius Šenavičius.

Savo vardadienius šiandien švenčia Arnulfas, Giedrė, Girvinas, Vytė, Vilhelmina, Vilė.

Tegai:
Lietuva, šventė, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai