Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Gudrus Lietuvos planas: palikti Baltarusiją be elektros ir užsidirbti

(atnaujinta 15:34 2020.08.19)
Rugpjūčio pradžioje valstybinė korporacija "Rosatom" paskelbė, kad Baltarusijos AE pradėjo krauti degalus į pirmojo jėgainės reaktoriaus šerdį

Šis procesas užtruks keletą mėnesių, po to prasidės fizinis paleidimas ir stotis pradės vykdyti savo pagrindinę užduotį — gaminti elektrą.

Astravo atominės elektrinės likimas nebuvo lengvas. Oficialus Minskas ne kartą bandė patikslinti Rusijos išleistos 11 milijardų JAV dolerių paskolos stoties statybai sąlygas, o pavasarį koronaviruso pandemijos įkarštyje kilo tiesioginių grėsmių blokuoti komponentų tiekimą. Tačiau be Rusijos ir Baltarusijos nesutarimų, Baltarusijos AE turi nuolatinį išorinį priešą, kuris dėjo visas pastangas, kad projektas neįvyktų.

Kalbama apie Lietuvą, kuri jau keletą metų vykdo sistemingą politiką, kuria siekiama uždaryti objektą, esantį penkiasdešimt kilometrų atstumu nuo jo sienos. Vilnius, ignoruodamas TATENA išvadą, kad BelAE atitinka visus saugos reikalavimus, gąsdina Europą "antruoju Černobyliu" ir bando paveikti Baltarusijos vidaus politiką, stotį panaudodamas kaip tiesioginės įtakos svertą. Būtent Vilnius įtikina savo Baltijos kaimynus jokiu būdu nepirkti baltarusiškos elektros, sukeldamas baimę savo gyventojams.

Pavyzdžiui, valdžia dalina jodo tabletes su Baltarusija besiribojančių regionų gyventojams, o pasienyje jau surengtos kelios pratybos žmogaus sukeltos nelaimės padariniams pašalinti. Be to, dar gegužę Lietuvos Seimas balsų dauguma patvirtino rezoliuciją dėl nacionalinio energetinio saugumo, kurioje aiškiai pasakyta, kad elektros energijos pirkimas iš Baltarusijos kels grėsmę ne tik Baltijos valstybių, bet ir visos Europos nepriklausomybei.

Rugpjūčio 16 dieną Vilniuje įvyko Lietuvos ir Estijos prezidentų — Gitano Nausėdos ir Kersti Kaljulaid — susitikimas, kuriame buvo sakoma, kad padedama Baltarusijos AE Rusija bando suskaidyti ES šalis, todėl šalims reikia dėti visas pastangas, kad Baltarusijos AE nepatektų į Baltijos ir Europos rinkas.

Aršus Lietuvos nepritarimas naujokei paaiškės, jei paimsime į rankas žemėlapį ir jame išdėstysime elektros linijų, ypač tarptautinių, schemą.

Visos trys Baltijos šalys, nesvarbu, kaip jos bepabrėžtų savo priklausymą Europai, yra tvirtai susijusios su Rusija elektros energijos pirkimo ir tiekimo atžvilgiu. Beveik prieš dvidešimt metų buvo sukurtas vadinamasis Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros žiedas (BRELL), kurio pagrindinė užduotis buvo sinchronizuoti visų kuriančių įmonių darbą ir prireikus užtikrinti srautus vienam iš dalyvių. Praktiškai tai reiškė, kad visos trys Baltijos šalys pradėjo pirkti rusišką elektrą, kuri buvo tiekiama per tarpvalstybinius greitkelius: į Estiją iš Kingisepo, į Latviją iš Pskovo, ir trys energijos tiltai buvo perduoti Lietuvai, ir visi jie eina per Baltarusiją.

Laikas praėjo, Rusijos ir trijų Baltijos seserų santykiai darėsi vis atšiauresni, baltai visais įmanomais būdais stengėsi atitrūkti ne tik nuo sovietinės praeities, bet ir nuo Rusijos dabarties. 2017 metais, remiantis NATO energetinio saugumo centro rekomendacija, Lietuva, Latvija ir Estija pradėjo pasitraukimo iš BRELL procesą, kuris oficialiai turėtų būti baigtas iki 2025 metų.

Šis procesas sutapo su gyventojų skaičiaus mažėjimu ir dideliu energiją vartojančių pramonės šakų susitraukimu, dėl kurių du iš trijų energijos tiltų buvo perkelti į rezervą. Šiuo metu tarpvalstybiniai greitkeliai į Estiją ir Latviją yra budintys, tačiau srautai per juos nėra vykdomi.

Tuo pat metu Estijoje ir ypač Latvijoje trūksta energijos, tai yra, jų pačių generacija nepatenkina jų poreikių. Ir jei Talinui elektros energijos importas nėra gyvybės ir mirties klausimas, Latvijoje padėtis nepalyginamai sudėtingesnė: beveik 60 procentų Rygos sunaudotos elektros energijos yra perkama užsienyje. Tiekimas į abi šalis vykdomas vieninteliu likusiu ir gyvu keliu — per Lietuvą, kuri tapo savotišku "elektrocentru", visiškai patenkinančiu savo poreikius ir gaunančiu naudos iš energijos perpardavimo kaimynams.

Beje. Vilniaus teiginiai apie Baltarusijos atominės elektrinės pavojų stebina, jei prisimenate, kad dar 2015 metais buvo baigta tiesti energijos tilto, vadinamo "NordBalt", statyba. Europos Sąjunga išleido 550 milijonų eurų nutiesti beveik penkis šimtus kilometrų elektros linijų, jungiančių Švedijos miestą Nybrą ir Lietuvos Klaipėdą. Visa elektra, kurią Vilnius importuoja per "NordBalt", iki paskutinio elektrono gaminama Švedijos atominėje elektrinėje "Okg", ir šis faktas Lietuvos politikų visiškai netrikdo.

Jų taip pat nė kiek nejaudina tai, kad "Okg" atominė elektrinė priklauso Vokietijos koncernui "Uniper", tam pačiam, kuris yra "Nord Stream-2" akcininkas — tai yra, pirkdamas jų elektrą, Vilnius tokiu būdu tiesiogiai remia antrosios dujotiekio linijos tiesimą į Vokietiją.

Jei atmesime gražius žodžius apie aplinkos apsaugą ir Europos vienybę, esmė bus tik Lietuvos neatšaukiamas noras išlikti vienintele elektros pardavėja regione. Kaip sakoma, nieko asmeniško, tik verslas.

Kai tik Astrave bus paleistas pirmasis energijos blokas, Baltarusija iškart taps energijos pertekliaus šalimi ir, savaime suprantama, ieškos savo produktų pardavimo rinkų. Preliminariais skaičiavimais, BelAE pagamintos kilovatvalandės kaina svyruos nuo trijų iki keturių euro centų. Lietuvos įsigytos švediškos kilovatvalandės kaina negali būti mažesnė nei septyni su puse euro cento, tiek, pasak Pasaulio branduolinės asociacijos, kainuoja bet kurios Švedijos atominės elektrinės kilovatvalandė.

Logika rodo, kad Vilniui lengviausia organizuoti importą iš Baltarusijos: yra trys veikiantys energijos tiltai, daug pigios elektros, o logistinė koja iš Gardino yra dešimt kartų trumpesnė nei su pristatymais iš Švedijos. Bet čia vaidina politika ir šiek tiek godumo.

Pirkdama BelAE produktus, Lietuva netiesiogiai rems Rusiją pinigais ir tiesiogiai Lukašenkos galia, prieštaraujančia politiniam Baltijos šalių kursui. Be to, Baltarusijos kilovatvalandės dėl mažų sąnaudų turi mažesnę maržos dalį pajamose. Estija ir Latvija, žinodamos apie beveik dvigubą kainų skirtumą, paprasčiausiai nepirks brangios švediškos elektros, o skurdus Lietuvos biudžetas negaus jau suplanuoto pelno.

Būtent šie paprasti motyvai stumia Lietuvą į nesibaigiantį demaršą, tai joks rūpinimasis aplinka bei Europos vertybių apsauga.

Tačiau tuo pačiu metu pirmojo bloko reaktoriuje montuojamas dar vienas degalų mazgas, ir labai greitai Baltarusijos AE pristatys pirmąją srovę. Į vakarus nuo jos yra Lenkija, kur yra tik viena Ostrolenkos stotis trims pasienio vaivadijoms ir nuolatinis energijos trūkumas. Šiaurės vakaruose yra energijos išalkusios Latvija ir Estija, kurios, spaudžiamos Briuselio, uždarinėja savo skalūnais grindžiamą naftos gamybą.

Ryga ir Talinas turi paprastą pasirinkimą. Jie gali prisiminti, kad BRELL energijos tiltai veikia visu pajėgumu ir jie gali perduoti pigią baltarusišką elektrą arba gali toliau pirkti brangią švedišką elektrą, papildydami Lietuvos biudžetą savo lėšomis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
elektra, Astravo AE, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (540)
Dar šia tema
Vaičiūnas: elektros energijos pagamintos Baltarusijos BE nepirksime
Lietuvos energetikos ministerija kreipėsi į EK imtis iniciatyvos dėl BelAE saugumo
Gardino srityje prasidės Baltarusijos karinės pratybos
VRM: aptartas pasirengimas galimai branduolinei avarijai Baltarusijos AE
Gitanas Nausėda

Lietuva siekia apkaltos rekordų. Ar Nausėda taps nauja auka

(atnaujinta 16:15 2021.04.21)
Vilniaus tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas tapo neatsiejama darbo dalimi. O VSD pažymėjimus ir "apkaltos doktriną" politinis elitas meistriškai naudoja žaidimų užkulisiuose. Koks likimas ruošiamas dabartiniam valstybės vadovui, paaiškės artimiausioje ateityje

Seimo narys Mindaugas Bastys buvo aštuntas Lietuvos politikas, kuris apkaltos būdu buvo bandomas eliminuoti iš Lietuvos politinio gyvenimo. Tada 2018 metų pavasarį Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teigė, kad pagal apkaltos bylų skaičių Lietuva yra rekordininkė pasaulyje. Ir tai ne pabaiga.

"Nė vienoje šalyje nėra buvę tiek bylų. Mes turėjome galimybę puikiausiai išplėtoti doktriną visais apkaltos klausimais — nuo šiurkščiausių žmogaus teisių pažeidimų iki valstybės paslapčių apsaugos", — tuomet žurnalistams sakė Žalimas.

Mindaugas Bastys po nesėkmingo Seimo bandymo panaikinti mandatą apkaltos proceso tvarka iš parlamento pasitraukė savo noru.

Tada už minėto Seimo nario pašalinimą balsavo dauguma Seimo narių (72), tačiau surinkti kvalifikuotos 3/5 balsų daugumos (85 balsų) nepavyko.

Konstitucinis Teismas savo išvadoje buvo konstatavęs, jog Seimo narys Mindaugas Bastys, atsakydamas į Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, klausimą: "Ar pažįstate asmenis, kurie dirba kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose?" nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika ir taip šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją bei sulaužė Seimo nario priesaiką.

Šio Seimo nario atstatydinimo procesas prasidėjo nuo VSD pažymos.

Nors Bastys pats atsistatydino, parlamentarų balsavimo rezultatai visuomenėje sukėlė atgarsį. Ministras Pirmininkas netgi pasiūlė inicijuoti Konstitucijos pataisą, pagal kurią Seimo nario (galbūt ir teisėjo bei Respublikos Prezidento) apkalta pasibaigtų jau po neigiamos Konstitucinio Teismo išvados ir Seimui nebereikėtų balsuoti dėl jo pašalinimo.

Praėjus dvejiems metams po nesėkmingo bandymo apkaltos būdu atimti iš Seimo nario Mindaugo Basčio mandatą, Seimas nepritarė Irinos Rozovos apkaltos procesui "dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais" iniciatyvai.

49 balsais "už", 28 — "prieš" ir 26 Seimo nariams susilaikius neužteko balsų, kad būtų sudaryta speciali tyrimo komisija, kuri rengtų išvadą dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą.

Apkaltą "dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais" Rozovai inicijuoti siekė 44 parašus surinkę parlamentarai. Iniciatoriai argumentavo, kad savo veiksmais Rozova "galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką".

Teikime pradėti apkaltą Seimo nariai teigė, kad "yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad Seimo narė I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija, (...) sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį".

Šios Seimo narės atstatydinimo procesas prasidėjo nuo VSD pažymos.

Maskva
© Sputnik / Максим Блинов

VSD pažymoje buvo rašoma apie Rozovos tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Lietuvos Seime būta ir daugiau apkaltų. Šalino Seimo narius. Šalinimo patirties įgyta. Tačiau ne visus pavyko pašalinti.

Pirmą kartą tai buvo 1999 metais, kai pritrūko balsų iš Seimo narių pašalinti Audrių Butkevičių, teismui pripažinus jį kaltu dėl to, kad paėmė 15 tūkst. JAV dolerių kyšį ir jau atliko laisvės atėmimo bausmę.

2010 metais nesurinkta 3/5 balsų daugumos, kad būtų pašalintas Seimo narys Aleksandras Sacharukas po Konstitucinio Teismo išvados, kad jis sulaužė Seimo nario priesaiką, kai naudodamasis kito parlamentaro (Lino Karaliaus) pažymėjimu Seimo plenariniuose posėdžiuose 8 kartus už jį balsavo.

Tačiau tais pačiais 2010 metais buvo panaikintas pramogų pasaulio atstovo Lino Karaliaus parlamentaro mandatas dėl to, kad per pratęstą rudens sesiją jis išvyko atostogauti į Tailandą ir nedalyvavo plenariniuose bei komiteto posėdžiuose. Už atostogaujantį Seimo narį Liną Karalių tada balsuodavo Seimo narys Aleksandras Sacharukas. Sacharukas Seime liko. Karaliui iš Seimo teko kraustytis.

Tada dar nebuvo galimybės balsuoti nuotoliniu būdu kaip šiandien.

Atostogaujančių darbo metu Seimo narių istorijos tampa tradicija.

Šiais metais šios kadencijos Seimo narys be leidimo Seimo posėdžių salę į Egiptą iškeitęs šešėlinis "valstiečių" finansų ministras grįžo į Lietuvą pailsėjęs. Valius Ąžuolas džiaugėsi geromis atostogomis ir pilnais lėktuvais.

"Kaukių nėra, nieko nėra, žmonės ilsisi, poilsiauja. Labai geros atostogos", — oro uoste džiaugėsi Ąžuolas. Kolegoms lauktuvių jis parvežė saldainių.

"Viešbutis labai geras, pilna žmonių, lėktuvai pilni, atmosfera labai gera, žmonės labai paslaugūs", — žiniasklaidai pasakojo Ąžuolas.  

Kilo skandalas, kad parlamentaras išskrido į Egiptą posėdžių metu ir be Seimo valdybos leidimo. Pagrasinta net apkalta.   

O štai "Drąsos kelio" atstovei, buvusiai teisėjai Neringai Venckienei 2014 metais Seimas mandatą panaikino. Už tai, kad ji daugiau kaip pusę metų nelankė parlamento posėdžių.

2016 metais Seimas buvo pradėjęs apkaltos procesą "darbiečiui" parlamentarui Vytautui Gapšiui, kai jis buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tačiau Konstitucinis Teismas nevertino V. Gapšio veiksmų iki duodant Seimo nario priesaiką. Apkaltos eiga tada sustojo, o parlamentaras vėliau pats atsistatydino.

Radijo stočių savininkas Kęstutis Pūkas Seimo nario mandato taip pat atsisakė pats. 2018 metų sausį, prieš pat balsavimą Seime dėl jo mandato panaikinimo. Dar anksčiau Konstitucinis Teismas skelbė, kad Pūkas pažeidė Konstituciją priekabiaudamas prie padėjėjų ir jomis pretendavusių tapti merginų.

Vis dėlto lietuviškosios "apkaltos doktrinos" ištobulinimui pagrindus padėjo prezidento Rolando Pakso nušalinimas nuo pareigų. Vėliau prezidentas Paksas buvo išstumtas į Lietuvos politikos užribį.

Paksas 2002 metais Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų antrajame ture nedidele persvara aplenkė perrinkimo siekusį Valdą Adamkų ir 2003 m. vasario 26 d. pradėjo eiti prezidento pareigas.

"Skandalas" buvo pradėtas 2003 metų spalio 30 dieną, kuomet tuometinis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus įteikė Generalinei prokuratūrai pažymą, kurioje buvo teigiama, kad prezidentas Paksas yra priklausomas nuo tarptautinių nusikaltėlių ir kyla grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Su Valstybės saugumo departamento vadovo Mečio Laurinkaus pažyma susipažino ir tuometinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Tokių VSD pažymų pradininkas — Mečys Laurinkus.

Vėliau Mečio Laurinkaus pažymos teiginys buvo atmestas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo.

2005 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino R. Pakso kasacinį skundą ir panaikino Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo R. Paksas buvo pripažintas atskleidęs valstybės paslaptį savo stambiausiam rinkimų kampanijos rėmėjui Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui. Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nusprendė, kad neužteko neginčijamų įrodymų pripažinti kaltu dėl valstybės paslapties atskleidimo eksprezidentą R. Paksą. Tačiau, tai taip pat jau buvo vėliau. Tuo metu sukosi apkaltos karuselė.

2004 m. balandžio 6 d. R. Paksas buvo nušalintas nuo pareigų, balsuojant Seime, kurio posėdžiui vadovavo tuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o dabar LR Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Greičius.

Netrukus nuo Prezidentūros buvo nuleista Lietuvos vėliava, tačiau vos po 17 minučių ji vėl pakilo. Pagal įstatymus perleidus prezidento pareigas Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui. Artūras Paulauskas, ne kartą siekęs Lietuvos Prezidento posto, gavo bent progą eiti Lietuvos Prezidento pareigas.

Tada LR Konstitucinis Teismas išaiškino, jog apkaltos būdu nušalintas asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurias užimti reikalinga konstitucinė priesaika, ir tą pakeisti galima tik Konstitucijos pataisos būdu.

Pagal priimtą galutinį ir neskundžiamą Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimą, Rolandas Paksas iki gyvos galvos negalėjo eiti jokių valstybinių pareigų.

Paksas apskundė Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) dėl Europos žmogaus teisių konvencijos 6(1) str. (teisė į sąžiningą teismą) pažeidimo.

2011 m. sausio 6 d. EŽTT paskelbė savo nutarimą. 14 prieš 3 balsus persvara buvo pripažinta, kad Lietuva pažeidė savo buvusio prezidento teisę būti išrinktam į Seimą. Konstatuota, jog "Nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs po jo nušalinimo apkaltos tvarka, buvo neproporcingas".

Teismas nustatė, kad draudimas Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose iki gyvos galvos yra per griežta bausmė. Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, garantuojančią teisę į laisvus rinkimus.

Kadangi Strasbūro Teismas patenkino ne visus R. Pakso prašymus, byla buvo tęsiama Jungtinių Tautų Organizacijoje. JTO lygmenyje buvo skundžiamasi dėl draudimo dalyvauti prezidento rinkimuose, Konstitucinio Teismo šališkumo ir principo "nėra bausmės be įstatymo" pažeidimo.

2014 m. pavasarį Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas (JTŽTK) nutarė, kad Lietuva pažeidė per apkaltą iš prezidento posto nušalinto Rolando Pakso politines teises, kai visam gyvenimui uždraudė jam eiti aukštas pareigas.

JTŽTK sprendimu, R. Paksui turi būti atkurtos visos politinės teisės nuo 2004 metų balandžio 6 dienos. Būtent nuo tada, kada jis buvo nušalintas nuo pareigų.

Įvykdyti šiam sprendimui Lietuva, pagal galiojančią tvarką, turėjo 180 dienų — lygiai pusę metų. Tačiau jau praėjo daugiau negu septyneri metai, o JTŽTK sprendimas neįvykdytas.

Lietuva iki šiol neįkvykė ne tik JTŽTK sprendimo, bet ne vienerius metus niekaip nesugebėjo įvykdyti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo Lietuvai dėl R. Pakso. EŽTT yra nurodęs, kad R. Paksas turi turėti teisę būti renkamas Seimo nariu.

2013 metų gruodį Seimas balsavimo rezultatu 83:11 (13 susilaikiusių) nepritarė Konstitucijos pataisai, leidžiančiai apkaltos būdu nušalintam asmeniui būti renkamam į Seimą.

Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas tapo neatsiejama vidaus politikos kasdienybe. O VSD pažymos ir "apkaltos doktrina" tapo puikiais įrankiais politiniam Lietuvos elitui žaisti savo žaidimus. Ar politinis Lietuvos elitas apkalta sužais su dabartiniu Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, paaiškės išvydus, kas vyks į Europos Tarybos Vadovų posėdį Briuselyje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viliasi, kad prezidentas Gitanas Nausėda nelėks Ingridai Šimonytei iš paskos, jei Seimas nuspręs į Briuselį siųsti ne šalies vadovą, bet premjerę.

BNS agentūrai Jo Ekscelencija pareiškė, kad jokia institucija, ministerija ar Seimo narių grupė negali apriboti prezidento galimybių vykdyti jo konstitucinę pareigą.

Prezidentas Rolandas Paksas prieš 17 metų taip pat buvo tikras, kad jo kaip Lietuvos prezidento galių niekas apriboti negali.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos politika.

Tegai:
apkalta, Gitanas Nausėda
Gabrielius Landsbergis

Chamai šiandien madingi? Užsienio reikalų ministerija peržengė ribas paskui Grybauskaitę

(atnaujinta 15:26 2021.04.21)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, sekdamas kolegų pėdomis, Rusiją pavadino "valstybe, remiančia terorizmą". Taip jis pareiškė per spaudos konferenciją po neformalaus ES Tarybos užsienio reikalų ministrų susitikimo

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, sekdamas kolegų pėdomis, Rusiją pavadino "valstybe, remiančia terorizmą". Taip jis pareiškė per spaudos konferenciją po neformalaus ES Tarybos užsienio reikalų ministrų susitikimo

Kaip žinia, istorija kartojasi du kartus: pirmą kartą tragedijos, antrą — farso pavidalu. Bet trečią kartą — lietuviškai — politinio cirko pavidalu.

2014 metų lapkričio mėnesį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė apkaltino Maskvą pradėjus pilietinį karą Donbase ir Rusiją pavadino "teroristine valstybe".

"Šiandien Ukraina kovoja už taiką visoje Europoje, už mus visus. Jeigu ši teroristinė valstybė, vykdanti agresiją prieš savo kaimynę, nebus sustabdyta, agresija gali išplisti po visą Europą ir net toliau", — sakė Grybauskaitė, komentuodama kruvinus įvykius pietryčių Ukrainoje.

O prieš tris savaites, 2021 metų kovo 29 dieną, dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bandė neatsilikti nuo savo pirmtakės agresijos rytinės kaimynės atžvilgiu. Jis, kaip taikliai pasakė Vladimiras Putinas, nusprendė "paniurzgėti" savo Vašingtono bosui, kuris Rusijos prezidentą pavadino "žudiku". Atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar jis, kaip JAV prezidentas Džo Baidenas, galėtų pavadinti Putiną žudiku, Nausėda atsakė teigiamai: "Deja, taip".

O dabar dar vienas chamo spjūvis Maskvos kryptimi. Šįkart jaunas, bet pakiliai nusiteikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kuris, kaip prognozuojama, bus būsimas Lietuvos prezidentas, nusprendė pasirodyti. Komentuodamas situaciją dėl Rusijos ir Čekijos "diplomatinio karo", Landsbergis apkaltino Maskvą terorizmu.

"Rusija dar kartą parodė, kad tai valstybė, remianti terorizmą ir teroristinius veiksmus", — sakė Landsbergis.

Taigi, Lietuvos valdantysis elitas pasiekė savotišką politinio chamizmo rekordą, jau tris kartus šiurkščiai įžeidęs Rusiją ir jos prezidentą. Kokias pasekmes tai turės oficialiam Vilniui? Kol kas neaišku. Tačiau pasekmės tikrai bus.

Vargu ar Vladimiras Putinas stos į žodžių karą su Lietuvos užsienio politikos "mopsais". Varžovas yra netinkamo lygio. Žmonės sako, kad "vaikas neįžeis kareivio". Bet Lietuvos ekonomikai politinis chamizmas jau turi pasekmių.

Baltijos tranzitas, kuris sudaro didelę dalį Lietuvos ekonomikos, tirpsta akyse. Kadaise srauni upė, papildžiusi respublikos biudžetą, jau virto srovele, kuri netrukus visiškai išdžius.

Praeiviai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tranzitinių keleivinių traukinių iš Rusijos į Kaliningrado sritį mažėja. Kaliningradiečiai vis dažniau renkasi aviaciją ir jūrų keltus susisiekimui su "žemynu". Rusijos krovinių tranzitas į Europą jau seniai perkeltas į besiplečiančius "Rusijos Baltijos" uostus.

Maskvos pavyzdžiu seka artimiausia regiono politinė sąjungininkė — Baltarusija, kurioje Lietuvos valdžia svajoja sukelti dar vieną "spalvotąją revoliuciją" posovietinėje erdvėje. Baltarusijos naftos produktai jau aplenkė Klaipėdos uostą. Toliau eilėje yra kalio trąšos. O ten, ko gero, kinai ims blokuoti Lietuvos tranzitą, nes vietos politikai jau kelis kartus "spjovė į veidą" viešais pareiškimais apie "laisvą Tibetą" ir Taivano nepriklausomybę.

Ir visa tai yra Lietuvos šiurkščios užsienio politikos rezultatas, kai iš visų jėgų stengiamasi įtikti Vašingtono kuratoriams net kenkiant savo žmonių gerovei.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, Gabrielius Landsbergis
Vilnius

Lietuvos valdžia įvertino naujos COVID-19 padermės atsiradimą

(atnaujinta 17:45 2021.04.21)
Vakcina žymiai sumažina šios ligos komplikacijų ar mirties riziką, įsitikinusi ministrė pirmininkė

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Lietuvos valdžia pakomentavo naujos koronaviruso padermės atsiradimą respublikoje.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad naujos koronaviruso mutacijos aptikimas dar labiau demonstruoja vakcinacijos svarbą. Vyriausybės vadovės teigimu, nepriklausomai nuo koronaviruso mutacijų, vakcina gerokai sumažina riziką COVID-19 sirgti sunkiai arba nuo šios ligos mirti.

Šimonytė tikisi, kad šią vasarą Vyriausybė pasieks geresnių rezultatų nei buvusi Sauliaus Skvernelio Vyriausybė 2020 metų vasarą.

Tuo pačiu metu Šimonytė pasakė, jog negali įvertinti, kiek ši padermė yra pavojinga, palyginti su kitomis viruso padermėmis.

"Tai tik dar paryškina būtinybę žmonėms, kurie rūpinasi savo sveikata ir turi galimybę — pasiskiepyti. Nes ar mutacija, ar ne mutacija, bent jau tikimybę sunkiai sirgti ar mirti labai smarkiai sumažėja žmonėms, kurie yra paskiepyti. Su šia mutacija bus dirbama kaip ir su kitomis, bet tai, kad jos atsiranda, matyt, kad nereikėtų stebėtis. Svarbu, kad rizika būtų adekvačiai vertinama", — pasakė ji.

Savo ruožtu situaciją pakomentavo Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Arūnas Dulkys.

"Balandžio pradžioje buvo nustatyta, kad 13 Anykščių rajono gyventojų nustatyta nauja atmaina. Buvo imtasi priemonių, Anykščių rajono savivaldybė padidino testavimo apimtis. <...> Buvo sustiprintas policijos pareigūnų budrumas, saviizoliacijoje esančių asmenų kontrolė. <...> NVSC toliau seka situaciją ir dirba su tuo", — pasakė ministras.

Jis pareiškė, kad padermė, pirmą kartą užregistruota Anykščiuose, yra ir kituose miestuose. Visi atvejai yra tarpusavyje susiję.

"Dabar turime žinių, kad ši atmaina jau yra pastebėta Vilniuje, Kaune, Jonavoje, Šakiuose, Anykščiuose, Kėdainiuose, Kazlų Rūdoje, Širvintose ir Šilutėje. Kur tiksliai įvežta, kokių renginių ar susitikimų metu platina, mes šito nežinome. Žinome tik faktą, kad tai yra vieno įvežimo į Lietuvą atvejai, jie yra epidemiologiškai susiję", — pridūrė ministras.

Anksčiau užsikrėtimo nauja atmaina atvejai buvo nustatyti Anykščiuose. Pranešta apie 35 koronaviruso atvejus su E848K mutacija. Šiuo metu panašūs atvejai užfiksuoti Vilniaus, Kauno, Utenos ir Marijampolės apskrityse.

Vilniaus senamiestis
© Sputnik / Владислав Адамовский

Santaros klinikų biobanko vadovas Danielius Naumovas mano, kad yra bendra mutacija tarp "braziliškosios" ir "Pietų Afrikos" koronaviruso infekcijos atmainų.

Lietuvoje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo pat metu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų yra persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 236,5 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,8 tūkstančio žmonių. Visiškai paskiepyta daugiau nei 215 tūkst. žmonių.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje