Taikus protestas Minske, archyvinė nuotrauka

Balta-raudona-balta vėliava kaip laisvės simbolis: ar Lietuva prisimena savo klaidas

(atnaujinta 09:04 2020.08.25)
Vėliava — ne šiaip įvairių spalvų audeklo gabalas. Vėliava naudojama kaip simbolis, ženklas, kaip signalas. Kaip iššūkis. Vėliavos naudojamos kaip valstybių, organizacijų, judėjimų, karinių dalinių simboliai

Balta-raudona-balta vėliava — populiariausia vėliava šiandien. Baltarusijoje, Lietuvoje. Ji tapo matoma ir žinoma kaimyninėse valstybėse. Europoje. Tai nėra Baltarusijos valstybinė vėliava. Dabartinė Baltarusijos Respublikos vėliava buvo patvirtinta 1995 m. liepos 7 d., po visuotinio referendumo. Tada "už" pasisakė 75,1 % balsavusiųjų. Praėjo 25 metai. Ar taps balta-raudona-vėliava nauja Baltarusijos Respublikos valstybine vėliava?

Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas savo Facebook laiko juostoje ta proga primena, kad Lietuva su tautine Baltarusija turi tą patį herbą, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo dalį. Arvydas Anušauskas: "Manau puiki proga dar kartą prisiminti Vyčio / Погоня reikšmę, nes šis simbolis ne skiria, o jungia mus (o Baltarusiją tikrai skiria nuo Rusijos)".

Konservatorius Arvydas Anušauskas kviečia asmeniškai kelti istorinę Baltarusijos vėliavą: "Paminklo pastatyti — deja greitai nepastatysim, o štai istorinę vėliavą tikrai šiomis dienomis su Vyčiu galime visur asmeniškai iškelti".

Istorinės Lietuvos ir Baltarusijos vėliavos
Screenshot
Istorinės Lietuvos ir Baltarusijos vėliavos

Vasaros sostinėje Palangoje balta-raudona-balta taip pat plevėsuoja.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus pakvietė Baltarusijos tautą palaikyti ir atostogaujančius bei savo Facebook laiko juostoje paprašė savo draugų šia informacija pasidalinti su Facebook draugais.

Konservatorius Šarūnas Vaitkus: "Rugpjūčio 23 dieną, sekmadienį, minėdami Baltijos kelio metines bei susijungdami į gyvą grandinę, pademonstruokime vienybę ne tik su broliškomis Latvija bei Estija, bet ir su kaimynine Baltarusija, šiuo metu aktyviai kovojančia už demokratiją savo šalyje". Palangos meras taip pat nurodė, kur rinktis, bei nurodė renginio organizatorius ir partnerius.

Baltijos kelio metinių paminėjimo organizatorius — Palangos kultūros ir jaunimo centras, Baltarusijos palaikymo akcijos iniciatorius — Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. Renginio partneriai — Laisvės TV.

"Parodykime visiems, kad esame vieningi, vertiname ir branginame mūsų iškovotą laisvę bei palaikome už demokratiją kovojančius baltarusius. Ateikime su vėliavomis ir palaikymo atributika", — pasidalino žinia ponas Vaitkus.

Palangos tiltas 2020 vasarą
Screenshot
Palangos tiltas 2020 vasarą

Į neeilinę Seimo sesiją antradienį susirinkę parlamentarai beveik vieningai balsavimu priėmė rezoliuciją, raginančią nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų, o prezidento Aleksandro Lukašenkos — legitimiu vadovu. Taip pat Seimo nariai pakvietė įvesti sankcijas atsakingiems už rezultatų klastojimą ir žmogaus teisių pažeidimus pareigūnams Europos Sąjungos (ES) mastu.

Rezoliucijos projektą pristatė konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Po balsavimo TS-LKD frakcija nusifotografavo su balta-raudona-balta. Ir pasidalino socialiniame tinkle Facebook.

Konservatoriai Jurgis Razma ir Kęstutis Masiulis: "Po Seimo posėdžio, kuriame buvo priimta Baltarusijos laisvės siekius remianti rezoliucija, TS-LKD frakcija su Seimo posėdyje dalyvavusia Baltarusijos žmogaus teisių apsaugos organizacijos "Mūsų namai" vadove Olga Karač ir Baltarusijos nacionalinio kongreso koordinatoriumi Vladzimiru Niakliajevu".

Konservatoriai po balsavimo Lietuvos Seime dėl balsavimo Baltarusijoje
Screenshot
Konservatoriai po balsavimo Lietuvos Seime dėl balsavimo Baltarusijoje

Vėliavos ir vėliavėlės plevėsuoja. Euforija. Tokiame fone turėti savo nuomonę ir ją viešai išsakyti reikia drąsos. Seimo narys Jedinskis sako, kad Lietuva neturėtų vertinti, ar rinkimai Baltarusijoje buvo suklastoti, ar ne. Be to, savo Facebook laiko juostoje jis pasidalino tokiu įrašu: "Lukašenka iš lietuviškų konservatorių išmoko, kaip nuraminti protestus. Skirtumas tik tas, kad Baltarusijoje policija gina Konstituciją, o Lietuvoje 2009 metais policija gynė tuos, kurie pažeidė Konstituciją, tai yra, policija gynė konservatorių valdžią, kuri per taip vadinamą "naktinę reformą", pažeisdama Konstituciją, sumažino pensijas ir atlyginimus".

Lietuvoje ne visų nuomonė vienoda dėl rinkimų Baltarusijoje
Screenshot
Lietuvoje ne visų nuomonė vienoda dėl rinkimų Baltarusijoje

Ponas Jedinskis susilaukė aršios reakcijos ir jam teko aiškintis. "Mano pozicija labai aiški: negalima kištis į kitų valstybių vidaus reikalus. Čia ne aš sugalvojau, čia tokia tarptautinė praktika", — sakė jis žiniasklaidai. Paprašytas paaiškinti įrašo turinį, politikas kalbėjo, kad jis ten norėjo pavaizduoti, kaip "2009 metais Lietuvoje buvo panaši situacija, kai Lietuvos piliečiai atėjo ginti Lietuvos Konstituciją, po to, kai konservatorių valdžia per naktinę reformą pažeidė Konstituciją ir sumažino pensijas". "Buvo prie Seimo ir šaudoma guminėmis kulkomis, ir buvo daug nukentėjusių, sužeistų. Čia yra faktas. Aš pažymėjau, kad reikia žiūrėti savo reikalų, o ne kištis į Baltarusijos reikalus", — teigė Seimo narys.

2009 metų žiemą prie Lietuvos Seimo
Screenshot
2009 metų žiemą prie Lietuvos Seimo

2012 metų prisiminimais pasidalino savo Facebook laiko juostoje žurnalistas Vytautas Matulevičius.

"Ar Garliavos šturmas, surengtas vadovaujant tuometiniam policijos generaliniam komisarui Skverneliui, neatkartoja to, ką pastaruoju metu regėjome Baltarusijos miestų gatvėse? Ar tai nėra tas pats braižas, dėl kurio daug kam jau seniai kyla klausimas, kas gi mus valdo? Ar tai nėra ta pati jėga, tik dėvinti skirtingą uniformą ir apsimetanti, jog veikia teisinės valstybės vardu?". "Pamąstykime", — ragina Vytautas Matulevičius.

2012 metų vasara Kaune
Screenshot
2012 metų vasara Kaune

Lietuvos žurnalistas, laidų vedėjas, rašytojas, o dabar ir kokteilių namų "Salionas" šeimininkas Andrius Tapinas organizuoja "Laisvės kelią". Šis renginys skirtas paminėti Baltijos kelią ir kartu palaikyti Baltarusiją. Į renginį susirinks tūkstančiai žmonių, tad epidemiologai primygtinai lietuvių prašo laikytis visų saugumo priemonių, kad siaučiant koronavirusui akcija nevirstų milžinišku viruso židiniu.

„Laisvės kelias“ nuotoliniu būdu į sveikatą
Screenshot
„Laisvės kelias“ nuotoliniu būdu į sveikatą

"Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ragina imtis visų koronaviruso (COVID-19) infekcijos prevencijos priemonių, saugoti save ir kitus — tą daryti visus dalyvausiančius šį sekmadienį vyksiančioje palaikymo Baltarusijai akcijoje "Laisvės kelias". Be to, specialistai įspėja žmones, jaučiančius koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus — karščiuojančius, kosinčius, sloguojančius, praradusius uoslės ir skonio jausmą ar turinčius kitų sveikatos nusiskundimų — jokiu būdu nevykti į renginius, stebėti juos nuotoliniu būdu", — rašoma pranešime spaudai.

Kokiame bebūtume kelyje, jį rinkimės patys. Ir būkime sveiki.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (321)
Dar šia tema
Lukašenka pažadėjo "artimiausiomis dienomis" išspręsti situaciją Baltarusijoje
JAV diplomatas ketina atvykti į Rusiją ir Lietuvą Baltarusijos aptarti
Seimas nepripažįsta Lukašenkos — palaikymas "demokratijai" ar perversmo rėmimas?
Donaldas Trampas

Donaldo Trampo karas ir taika

(atnaujinta 17:50 2020.09.19)
Šiuo metu JAV ir pasaulyje pasirodė "Karo ir taikos" tema: Donaldas Trampas, jo šalininkai ir oponentai kalba apie kariuomenę (visų užsienio operacijų prasmę), taip pat apie tai, kieno pusėje bus ši armija prasidėjus rimtai kovai JAV dėl būsimos prezidentūros

Pasirašius susitarimą dėl santykių tarp Izraelio ir Jungtinių Arabų Emyratų normalizavimo, JAV prezidentas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai (kažkoks Norvegijos parlamento narys pasistengė — iš anksto, dar prieš faktinį pasirašymą). Apie tai rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Faktas yra tas, kad Donaldas Trampas tikrai dalyvavo šioje istorijoje, todėl dokumentas bus pasirašytas Vašingtone. Izraeliui tai yra labai naudinga — ją pripažino kita arabų šalis, tačiau palestiniečiai nejaučia jokio džiaugsmo. Tačiau su visais pakeitimais ir išlygomis čia yra taikos, o ne karo atvejis, ir kodėl gi neatšventus to Nobelio premija: jos suteikimas tarpininkui-taikdariui yra šio žanro klasika.

Todėl įdomi ne privati ​​Norvegijos iniciatyva — įdomus jos informacinis pagrindas. Faktas, kad šiuo metu JAV ir pasaulyje pasirodė "Karo ir taikos" tema: Donaldas Trampas, jo šalininkai ir oponentai kalba apie kariuomenę (visų užsienio operacijų prasmę), taip pat apie tai, kieno pusėje bus ši armija prasidėjus rimtai kovai JAV dėl būsimos prezidentūros. Ir šis fonas yra labai įtemptas, pereinantis į šizofreniją.

Yra žinoma, kad oratoriškai Trampas toli nenuėjo nuo Džo Baideno "chrizostomos" — jis visada pasako ką nors ne taip. Bet ne tiek, kad kai kuriuos amerikiečių kareivius vadintų "nevykėliais" už tai, kad jie buvo nužudyti. Apskritai tai akivaizdžiai buvo demokratų dovana, nurodant anoniminius šaltinius ir kitus šio žanro klasikus.

Bet tada — tikresnė Donaldo Trampo kalba: jis apkaltino karinį elitą tuo, kad šie žmonės visada yra pasirengę mesti karius į ginklų korporacijų "džiaugsmą". Kariuomenės štabo viršininkas Džeimsas Makonelis (James McConnell) griežtai ir mandagiai atsakė, kad karas visada yra tik kraštutinė priemonė ir karinė vadovybė kitaip sprendžia problemą. Ypač turint omenyje tai, kad vadovybė, kaip ir korporacijų vadovai, armijoje turi vaikų ir anūkų.

Už šio gražbyliavimo slypi: a) ilgalaikė kariuomenės antipatija politikams, kurie juos siunčia į kitus pralaimėtus Amerikos karus, b) aiški Trampo pozicija apie save kaip pasaulio, o ne karo prezidentą, ir c) respublikonų elektoratas, kuris tiki, kad pirmiausia reikia susitvarkyti daiktus namuose ir tik tada vėl įbauginti kitas tautas.

Tiesą sakant, Donaldas Trampas šiuo atveju nepasakė nieko naujo — jis tik trumpai perfrazavo garsiąją vieno iš savo pirmtakų, Antrojo pasaulinio karo generolo ir herojaus Dvaito Aizenhauerio (Dwight Eisenhower), turėjusio moralinę teisę pasakyti keletą žodžių apie karinį-pramoninį kompleksą, kalbą.

Taigi, jis perduoda reikalus Džonui Kenedžiui (John Kennedy) ir atsisveikina su žmonėmis: byla buvo 1961 metų sausio 17 dienos. Ir sako... Tiesą sakant, jums reikia perskaityti visą šį dalyką, ten yra daug protingų ir netikėtai aktualių minčių. Net ne tiek apie karinį-pramoninį kompleksą, kiek apie bet kokį galingą lobį, kuris samdo begales "ekspertų" tam, kad vyriausybei primestų keletą negailestingų sprendimų. Karas (arba ekonomika, arba medicina) yra per rimtas dalykas, kad būtų visiškai atiduotas kariuomenės (ekonomistų, gydytojų ir pan.) rankoms, štai apie ką eina kalba.

Trampas, žinoma, visai nėra Aizenhaueris, bet iš tikrųjų visa jo respublikonų komanda vis labiau draugauja su įtakingomis veteranų organizacijomis, atiduodama duoklę žuvusiems... Ne veltui atsirado ši klastotė apie "nevykėlius".

Ir ne veltui dabar, iki lapkričio mėnesio rinkimų, Donaldas Trampas vis dėlto įgyvendino savo sprendimus dėl beveik pusės — 2,2 tūkst. — karinio personalo išvedimo iš Irako ir dėl to paties pasitraukimo (4,1 iš 8,6 tūkst.) iš Afganistano. Žodžiais apie būtinybę nutraukti "šiuos absurdiškus nesibaigiančius karus".

Su politikais ir kažkuo iš vadovybės jis gali dėl to rimtai ginčytis, bеt su eiliniu — vargu. Nes kokie kareiviai nori tęsti nesuprantamas ir metų metus vykstančias misijas nemaloniose vietose, kai nesėkmė akivaizdi.

Čia negalima nepastebėti specialaus siužeto — karinio perversmo galimybės JAV, tiksliau, apie tai kalbėti. Tiek garbingi, tiek skandalingi šaltiniai jau seniai rašo apie projektą, vadinamą "sąžiningu perėjimu" (valdžios institucijų kitų metų sausį). Apie neseniai vykusias demokratų idėjų sesijas, "kaip nepripažinti rinkimų rezultatų ir sutvarkyti Maidaną Trampui visoje šalyje". Šiuose pokalbiuose labai daug figūrų ne tik gatvės kovotojai, bet ir kariškiai. Pavyzdžiui, turėdamas silpnaprotystę ar ne, Baidenas jau tris kartus pareiškė, kad kariuomenė turės išvaryti Donaldą Trampą iš Baltųjų rūmų lygiai sausio 20 dienos vidurdienį. Tiksliau, tai turėtų padaryti 82-oji oro desanto divizija, apie kurią visi susirūpinę piliečiai rašo laiškus jos vadui.

Karinė tema artimiausiomis dienomis šioje šalyje bus girdima dažniau, visomis formomis.

Pabaigai pristatykime Nobelio komitetui iniciatyvą: kiekvienais metais skirti premiją dabartiniam JAV prezidentui. Iš anksto — kaip tik išrinktam Barakui Obamai 2009 metais (už gražias kalbas, bet iš tikrųjų — kad jam būtų nejauku pradėti naujus karus). Padovanok prezidentui kasmetinį Nobelį ir už tai, kad visus metus Amerika kažkodėl nieko nepuolė. Ir už tai, kad JAV iš kažkur traukia savo karius. Ir jei šis nuolatinis laureatas staiga nepateisins lūkesčių, prizas bus atimtas negrįžtamai.

Bet kokiu atveju, tai bus geresnis pinigų panaudojimas, nei jų suteikimas, kaip tapo įpročiu, kas antrą kartą — šiais metais taikdariui, o tais metais — kitam "kovotojui už žmogaus teises", tai yra, veikėjui, provokuojančiam pilietinį konfliktą savo šalyje, pritraukiant išorines jėgas.

Tegai:
JAV, Nobelio premija, karas, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Lemiamas susirėmimas dėl Baltųjų rūmų. Nugalėtoją nustatys pagrindinis veiksnys
"Degina tiltus". Kodėl JAV pyksta ant Kinijos
Vakcina nuo COVID-19

Sunaikinti rusišką vakciną: mažas didžiosios politikos gešeftas

(atnaujinta 19:52 2020.09.19)
Kuriant vakciną nuo koronaviruso, Rusijos lyderystė tapo ne tik nemalonia staigmena Vakarams, bet ir piktinančiu iššūkiu tiek dėl politinių, tiek dėl finansinių priežasčių

Viena vertus, atsilikusi, visiškai nedemokratiška Rusija paprasčiausiai neturi teisės daryti tokių proveržių sudėtingose ​​mokslo ir technologijos pažangiose srityse. Kita vertus, laimikis yra tokia astronomiškas, kad vien mintis, jog tai gali praeiti Vakarų farmacijos kompanijoms pro šalį, gali sukelti rėmenį. Pavyzdžiui, vien žinia apie susitarimą tiekti Indijai šimtą milijonų dozių ko verta.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Nenuostabu, kad Rusija susidūrė su daugybe bandymų diskredituoti Rusijos mokslininkų darbo rezultatus: didelė politika, dideli pinigai.

Tačiau šalia ryklių visada yra vietos žuvims-prielipoms, kurios reguliariai ką nors gauna nuo šeimininko stalo.

Būtent panaši istorija susiklostė paskelbus "Sputnik-V" testo rezultatus viename iš seniausių ir įtakingiausių medicinos žurnalų "The Lancet".

Straipsnis buvo sukritikuotas žaibišku greičiu. Didžioji žinia, kurią išplatino pasaulio žiniasklaida, buvo atviras laiškas, kuriame Amerikos Templio universiteto biologijos profesorius Enrico Bucci išreiškė baimę dėl klaidų, kurias galėjo padaryti Rusijos tyrėjai. Jam pritarė nemažai kitų Vakarų šalių mokslininkų.

"Lancet" pakvietė Rusijos kūrėjus atsakyti į užduotus klausimus, ir tai buvo padaryta. Gamalėjaus centras leidiniui pristatė pilnos apimties klinikinį "Sputnik-V" vakcinos tyrimo protokolą. Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas paskelbė skiltį, kurioje išsamiai pakomentavo pagrindinius kritikų teiginius, kartu patardamas jiems, kad spindulys būtų ieškomas savo akimis ir išsklaidytų Rusijos abejones dėl vykstančių pokyčių.

Tuo tarpu problema šiuo atveju kyla ne tik moksliniais klausimais, į kuriuos daugiausia dėmesio kreipė Rusijos tyrėjai.

Faktas yra tas, kad pats skandalingo laiško autorius yra gana puikus žmogus. BBC medžiagoje Enrico M. Bucci vadinamas "garsiu kovotoju su pseudomokslu". Tačiau teisingiau būtų jį pavadinti "mokslo verslininku".

2016 metais Bucci įkūrė įmonę "Resis Srl", kuri specializuojasi mokslinių darbų tikrinimo, tvirtinimo ir vientisumo srityse.
Tai gana madinga šiuolaikinio mokslo tema. Pastaraisiais metais tyrinėtojai publikuojamuose straipsniuose užklumpa klaidų, tarp jų ir šiurkščių. Mes nebūtinai kalbame apie piktnaudžiavimą ar sukčiavimą, dažnai pasitaiko tikrų klaidų, kurios, kuomet atskleistos, vis dėlto pakenkia mokslininkų ir net ištisų mokslo institucijų reputacijai.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Būtent norėdami išvengti tokių problemų, autoriai ir mokslinių tyrimų struktūros dabar dažnai kreipiasi į tokiame darbe besispecializuojančias firmas, norėdami atlikti nepriklausomą savo tekstų auditą — prieš juos paskelbdami. Visų pirma Bucci kompaniją šiai veiklai pasamdė Vokietijos Fritzo Lipmanno institutas, aplink kurį prieš kurį laiką įsiplieskė garsus skandalas vien dėl siaubingų paskelbtų darbų klaidų. Šią istoriją prieš metus detalizavo žurnalas "Nature".

Subtilumas yra tas, kad toks verslas nustato tam tikrus etinius apribojimus, kuriuos, beje, puikiai žino ir profesorius Bucci. 2019 metų gruodžio mėnesį tame pačiame leidinyje "Nature" buvo paskelbta medžiaga apie mokslinio darbo grynumą ir vientisumą, kur jis buvo vienas iš autorių. Ir ten buvo sąžiningai pažymėta, kad Enrico N. Bucci buvo įsivėlęs į interesų konfliktą.

Paprasčiau tariant, kai komercinės įmonės savininkas viešai kalba apie veiklą, kurioje ji specializuojasi, tai iš esmės tampa jo įmonės reklama.

Bet, žinoma, kalbant apie Rusijos vakcinos "atskleidimą", tokios smulkmenos nebėra svarbios.

Vakarai panaudojo atvirą Bucci laišką (kuris iš esmės yra savireklama), norėdami dar kartą smogti Rusijos išradimams, tikėdamiesi pakenkti ar bent susilpninti jų lyderystę. Na, o pats profesorius gavo tokio masto ir lygio savireklamos, apie kurią kitoje situacijoje jis paprasčiausiai nebūtų galėjęs net pasvajoti. Tai, tiesą sakant, vadinama "jojimo aistra", pagal šį principą veikia šimtai ir tūkstančiai žiniasklaidos asmenybių.

Be abejo, tai pasiteisins sudarant labai patrauklias naujas komercines sutartis. Vaikytis ažiotažo neramiuose didžiosios politikos vandenyse gali būti labai naudinga.

Bet tai neturi nieko bendro su mokslu apskritai, ypač su medicina ir šimtų tūkstančių gyvybių išsaugojimu visame pasaulyje.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik /
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusija gali pradėti eksportuoti koronaviruso vakcinas 2021 metais
Gamalėjaus centras papasakojo, kaip pasiruošti vakcinacijai nuo COVID-19
Rusijoje paskelbta, kada prasidės masinė vakcinacija nuo COVID-19
Paskelbti Rusijos vakcinos nuo COVID-19 tyrimų rezultatai
Trampas palygino Rusijos ir Amerikos vakcinas nuo koronaviruso  
Klaipėdos dramos teatras, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 20-osios šventės

(atnaujinta 09:12 2020.09.19)
Nuo rugsėjo 19-osios iki metų gali lieka 103 dienos, dienos ilgis — 12 val. 29 min.

Rugsėjo 20 yra 263-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 264-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 102 dienos.

2020 metų rugsėjo 20 dieną saulė teka teka 07:00, leidžiasi 19:24, dienos ilgis — 12 val. 24 min.

Herkaus Manto sukilimo diena

1260 metais prasidėjo didysis Prūsų sukilimas, kurį paskatino Lietuvių ir Žemaičių pergalė prieš kryžiuočius Durbės mūšyje. Vienu iš sukilimo vadų tapo legendinis Herkus Mantas.

1869 metais gimė visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas, kritikas ir lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas.

1920 metais Tautų Sąjungos Taryba, stengdamasi sušvelninti konfliktą tarp Lenkijos ir Lietuvos, priėmė rezoliuciją, kuria siūlė tvirtinti Pauliaus Hymenso pasiūlytą Lietuvos ir Lenkijos sutarties projektą, toliau dėl jo nebediskutuojant. Pagal projektą Lietuva ir Lenkija būtų savarankiškomis valstybėmis, turinčiomis bendras užsienio reikalų ir ekonomikos tarybas. Lietuvos sostine būtų patvirtintas Vilnius ir nustatyta aiški tarpvalstybinė siena.

1935 metais Klaipėdos dramos teatre parodytas pirmasis spektaklis — Kazio Inčiūros "Vincas Kudirka".

1989 metais Kaune atkurta Lietuvos šaulių sąjunga.

2001 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Rusijos fondu, renkančiu duomenis apie Antrajame pasauliniame kare naciams tarnavusius asmenis.

2005 metais Lietuvos bankas išleido į apyvartą 500 litų nominalo proginę auksinę monetą, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams. Tūkstančio egzempliorių tiražu iš gryno aukščiausios kokybės aukso nukaldinta moneta kainavo 2020 litų. Visas monetos tiražas buvo išpirktas šalyje per vieną dieną.

Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Eustachijus, Fausta, Tautgirdė, Vainoras.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai