Seimas, archyvinė nuotrauka

"Laimės žiburys": kodėl tiek daug tautos išrinktųjų vis siekia naujos kadencijos Seime

(atnaujinta 13:05 2020.09.02)
Kas ketvirtas seimūnas, šiemet nusprendęs dalyvauti rinkimuose, arba pakeitė partiją, arba savo kandidatūrą išsikėlė savarankiškai vienmandatėse apygardose

Būti perrinkti šiuose Seimo rinkimuose siekia 132 iš 140, arba 94,2 proc. dabartinių Seimo narių, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atliktas tyrimas. Tuo tarpu prieš ketverius metus — 2016 metais — Seimo rinkimuose dalyvavo 127 iš 139 arba 91,4 proc. 2012–2016 metų Seimo kadencijos narių.

Su kiekviena kadencija rezultatai gerėja — Seimo nariai Seimo palikti nenori. Tautos išrinktieji nori tarnauti tautai. Toks jų asmeninės misijos supratimas. Siekti laimės kitiems. Ir šiek tiek pakeliui sau.

33, arba kas ketvirtas iš šių metų Seimo rinkimuose dalyvaujančių šios kadencijos Seimo narių yra keliami jau kitos partijos kandidatų sąraše negu praėjusiuose Seimo rinkimuose. Arba nėra jokiame, net ką tik ta proga sukurtos partijos kandidatų sąraše, tačiau dalyvauja kaip save išsikėlę vienmandatėse apygardose.

Iš viso kandidatų sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje kelia 17 politinių partijų. Yra iš ko rinktis net labai išrankiems laimės ieškotojams. Arba laimės nešėjams. Arba du viename.

Seimo rinkimuose kandidatuoja ir trys merai bei dauguma Vyriausybės narių. 9 iš 15 dabartinės Vyriausybės narių.

Sprendimą siekti Seimo nario mandato yra priėmę aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, žemės ūkio ministras Andrius Palionis bei ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Žmogiškos esybės laimės siekį įtaigia menininko plunksna Lietuvių literatūros klasikas Jonas Biliūnas atvėrė pasakoje "Laimės žiburys". Šiuolaikiniame Lietuvos gyvenime siekiant laimės skeptiškai vertinamas pasakos žanras. Pirmenybė teikiama tam, ką apie laimę kalba gyvenimo būdo ekspertai bei sėkmės treneriai. Ir, žinoma, viešųjų ryšių specialistai. Vis dėlto, pasakos irgi turi ko pamokyti.

Biliūnas rašė: "Ant aukšto stataus kalno pasirodė stebuklingas žiburys. Žibėjo jis kaip žvaigždė, apsiaustas šviesiu ratu iš aukso raidžių. Pamatę tad žmonės ėjo prie kalno, stebėjos į žiburį, bet negalėdami ant kalno užlipti, negalėjo išskaityti aukso raidžių. Ant galo atsirado jaunikaitis, kuris susirinkusiai miniai perskaitė: "Žmonių Laimė".

Šiandieną "Laimės žiburys" turi tikslų adresą: Lietuvos Respublikos Seimas, Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius, Lietuva. Čia tuo atveju, jeigu laimingam išrinktajam norėtumėte rašyti užklausą dėl savo laimės dalies.

Grįžkim prie pasakos. Taigi, pasklido apie tą stebuklingą žiburį garsas po visą šalį: visur tik apie tą ir tekalbėjo. Bet niekas negalėjo gerai suprasti ir kitiems išaiškinti, ką reiškia "Žmonių Laimė". Galiausiai atėjo vienas senelis ir susirinkusiems prie to kalno pasakė, kad šis žiburys esąs žmonių laimė — kas užlipsiąs ant to kalno ir prisiliesiąs prie to žiburio, tas padarysiąs visus žmones laimingus.

Po šių žodžių "nudžiugo minia ir sujudo kaip jūra", tačiau daugelio pasiryžimą kopti į kalną atvėsino išminčiaus perspėjimas, jog kopiančiuosius baidys šmėklos, "rėkaus ir kauks įvairiais balsais, šauks ir trauks juos atgal" — visi, kurie atsigręš ar paslys, pavirs į akmenį ir žus.

"Daug aukų pareikalaus žmonių laimė! Net ir tie, kurie užlips ilgainiui ant kalno ir prisilytės stebuklingo žiburio, vienam mirksny pavirs į akmenį: tik savo mirtimi atneš jie laimę kitiems..."

Tačiau drąsuoliai nesiliovė aukotis, kol vieną gražią pavasario (mūsų atveju spalio 11) dieną galiausiai pasiekė viršūnę, akimirksniu pavirsdami į akmenis. Visos šmėklos pražuvo, o paliestas žiburys subyrėjo į nesuskaitomą daugybę švieselių ir nušvietė visą šalį — atėjo ramybė, taika, išnyko vergystė, žmonių neapykanta ir neteisybė. Ir visi tapo laimingi...

Biliūnas nepamiršo paminėti, jog laimingojo pasaulio gyventojai "su pagarba ir meile lenkė žemyn savo galvas, atsimindami žuvusius šalies atliuosuotojus".

Žinoma, naivu tikėtis, kad panašus scenarijus kaip nors atsikartotų realiame gyvenime. Bet atsikartoja kas ketverius metus jau trisdešimt metų.

Artėjančiuose Seimo rinkimuose ketina dalyvauti 1795 kandidatai. Laimės tik 141. Kuriems iš jų su pagarba ir meile nulenksim galvą?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (97)
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Antilenkiška staigmena. Lietuvos teisėjai nusprendė įsikišti į politiką

(atnaujinta 15:50 2020.09.22)
Lietuvos teisėjų taryba kategoriškai nesutinka su premjero parama teismų reformai Lenkijoje, kuri pažeidžia pagrindinę taisyklę — nepriklausomybę ir nešališkumą. Paaiškėjo, kad teisėjai parodė nelojalumą tiek vykdomajai valdžiai, tiek vienai iš politinių jėgų

Dvi pagrindinės nesutaikomos pastarųjų metų Lietuvos politinės jėgos — konservatoriai (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, TS-LKD) ir "valstiečiai" (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, LVŽS) — prie rinkimų artėja su panašiais rinkėjų pasitikėjimo rodikliais. Remiantis naujausia "Vilmorus" atlikta nuomonės apklausa, kurią paskelbė "Lietuvos rytas", atotrūkis tarp TS-LKD ir LVŽS yra mikroskopinis. 15,1 proc. rinkėjų yra pasirengę balsuoti už valstiečius, o 14,9 proc. — už konservatorius. Ir tai atsižvelgiant į tokių apklausų paklaidą, kuri paprastai yra apie tris procentus.

Taigi, visiškai įmanoma, kad rinkimų nugalėtoją teks nustatyti teismuose. Beje, panaši situacija klostosi ir JAV prezidento rinkimuose. Ir šiandien ten viskas taip painu, kad vyriausiosios JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjos Ruth'os Ginsburg mirtis gali radikaliai paveikti rinkimų rezultatus. Jei skirtumas tarp Trampo ir Baideno atsidurs paklaidos ribose, balsų skaičiavimas iš rinkimų komisijos bus perkeltas į Aukščiausiojo teismo posėdžių salę. O ten susidarė pusiausvyra. Pusė teisėjų yra konservatoriai, pusė — demokratai. Tik vieno teisėjo paskyrimas vietoj mirusios Ginsburg gali nulemti rinkimų baigtį.

Paralelės peršasi savaime. Ir jei šiandien JAV Aukščiausiajame Teisme yra penkiasdešimt demokratų prieš penkiasdešimt konservatorių teisėjų, tai Lietuvoje pusiausvyra yra tik vienos politinės jėgos — TS-LKD — naudai. Tai matyti iš naujausių teisėjų, kurie pagal Konstituciją neturėtų kištis į politiką, pareiškimų. Prisiminkite neseniai paskelbtą Konstitucinio Teismo pareiškimą, kad LVŽS vadovaujama vyriausybė yra "neteisėta". Visus tuos metus tylėjo, o štai dabar garsiai pasisakė. Premjeras Saulius Skvernelis šią Konstitucijos sergėtojų kalbą jau pavadino "keista".

Ir štai dar viena dabartinės Lietuvos teisėjų tarybos ataka prieš premjerą ir valdančiąją koaliciją. Savotiškos įstatymų sergėtojų profesinės sąjungos ataka.

"Lietuvos Vyriausybės vadovo pasisakymus apie Lietuvos paramą Lenkijos valdžios vykdomai teismų reformai vertiname kaip nulemtus įtempto rinkiminio laikotarpio ir atsiribojame nuo bet kokių šią reformą palaikančių teiginių", — žiniasklaidoje cituojamas Teisėjų tarybos pranešimas.

Tai yra, teisėjai tarsi pripažįsta, kad ministro pirmininko pareiškimas yra grynai politinis žingsnis, ir išsižada vyriausybės vadovo žodžių. Tuo pat metu patys teisėjai tapo šios politinės kovos dalyviais. O juk galėtų nutylėti arba bent jau deklaruoti savo poziciją po trijų savaičių — po Seimo rinkimų. Šiuo klausimu laiko pakanka. Juk teismų reforma Lenkijoje, kurią, beje, kritikuoja ir aukščiausia ES vadovybė, nėra vienos dienos klausimas. O štai naujosios Seimo sudėties rinkimai jau spalio 11 dieną. Ir bet kokia, net ir mažiausia vienos iš politinių jėgų klaida gali pakreipti svarstykles į priešo pusę.

Verta priminti, kad per paskutinius 2016 metų Seimo rinkimus, po pirmojo turo, susiklostė panaši padėtis. Tuomet, suskaičiavus balsus daugiamandatėse apygardose, konservatoriai aplenkė valstiečius tik vienu mandatu. Ir jie jau šventė pergalę, o jų lyderis Gabrielius Landsbergis matavosi premjero fraką. Tačiau po dviejų savaičių, per balsavimą vienmandatėse apygardose, tuomet dar mažai žinomos partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" atstovai iškovojo tvirtą pergalę. Atotrūkis buvo toks didžiulis, kad jokios konservatorių apeliacijos teismuose nebūtų padėjusios. Jiems teko susitaikyti ir ketveriems metams atsisėsti į opozicijos kėdę.

Šiandien, sprendžiant iš naujausių apklausų, situacija yra beveik tokia pati. O pagal pirmojo rinkimų turo (spalio 11 dieną) rezultatus vis tiek nebus įmanoma įvertinti galutinės tos ar kitos partijos pergalės. Tačiau negalima atmesti varianto, kad "naujos valdžios" klausimas turės būti išspręstas padedant teisėjams.

Ir dar priminsime, kad prieš paskutinius rinkimus politinėje loterijoje tik mėgėjas galėjo lažintis dėl Ramūno Karbauskio vadovaujamos LVŽS pergalės. Juk tuomet apklausų favoritėmis buvo tik dvi tradicinės partijos — konservatoriai (TS-LKD) ir socialdemokratai (LSDP). Bet lietuvis rinkėjas "iš provincijos" trenkė kumščiu ir suteikė valdžią šalyje naujai politinei jėgai — "valstiečiams". Kiek jie patenkino rinkėjų pokyčių viltis? Tai galutinai paaiškės tik po antrojo rinkimų turo — spalio 25 dieną.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lenkija, teisėjai, Lietuva
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (97)
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva ir Lenkija nori įtraukti ES ir JAV į situaciją Minske
Lietuva ir Lenkija aptarė protestus Baltarusijoje: žada paramą ir bevizį režimą
Lietuvos ir Lenkijos SAM vadovai įsipareigojo kartu toliau kovoti su COVID-19 plitimu
Ekspertas: ES neduos Lenkijai pinigų jos idėjoms dėl Baltarusijos
JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas

JAV pralaimėjimo grėsmė. Kodėl Vašingtonas vėl įvedė sankcijas Teheranui

(atnaujinta 14:41 2020.09.22)
Jungtinės Valstijos visiškai atnaujino anti-iraniškas sankcijas. Valstybės departamentas tai paaiškino tuo, kad Teheranas neva nevykdo "branduolinio sandorio" sąlygų

JT ir Europos Sąjunga amerikiečių argumentus laikė neįtikinamais ir atsisakė prisijungti prie Vašingtono. Ko siekia Baltieji rūmai ir kokia yra tarptautinės bendruomenės pozicija — aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.

Vienpusis spaudimas

"JT Saugumo Taryba nepratęsė ginklų tiekimo embargo Iranui. Tačiau JAV nesėdėjo vietoje ir grąžino sankcijas. Dabar jos nukreiptos ne tik prieš Teheraną, bet ir prieš visus embargo pažeidėjus", — pareiškė Maikas Pompėjas, paraginęs ES paremti Vašingtoną.

Baltieji rūmai
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Tačiau reakcija buvo priešinga. Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos užsienio reikalų žinybų ("Europos trejeto") vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė Baltųjų rūmų veiksmus.

"Jungtinės Valstijos 2018 metų gegužės 8 d. pasitraukė iš Bendro visapusiško veiksmų plano dėl Irano programos ir nebėra laikomos "sandorio" dalyvėmis. Šiuo atžvilgiu bet kokie Vašingtono sprendimai neturi teisinės galios", — pažymėjo "Europos trejeto" ministrai.

Paryžius, Berlynas ir Londonas, priešingai, ir toliau švelnins sankcijas. Ministrai priminė, kad apribojimų Iranui panaikinimas yra numatytas JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2231. Šis dokumentas oficialiai patvirtino 2015 metais suderintą "branduolinį sandorį".

"Mes nuolat pasisakėme už jo išsaugojimą ir toliau tai darysime", — pabrėžė europiečiai.

Europos pažadai

Donaldas Trampas pasitraukė iš "sandorio" prieš dvejus metus, remdamasis tuo, kad Teheranas neva slapta plėtoja branduolinę programą. Jis nepateikė jokių įrodymų, tačiau pareikalavo grąžinti sankcijas.

Rusija, Kinija ir europiečiai tai pasmerkė, pabrėždami, kad dokumentas toliau galios ir be JAV. Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija netgi priėmė specialų įstatymą, leidžiantį bendrovėms bendradarbiauti su Iranu. Kad verslas nebijotų JAV spaudimo, buvo sukurtas specialus finansinis mechanizmas INSTEX.

Tiesa, poveikis buvo ribotas. Dalis įmonių vis tiek paliko Irano rinką, ir Islamo Respublikos ekonomika staiga smuko. Net kinai nutraukė bendradarbiavimą su Teheranu, nors Pekinas pasmerkė JAV sankcijas.

Irano valdžia užėmė laukimo poziciją ir tikisi, kad europiečiams pavyks įtikinti Vašingtoną nepersekioti verslo. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kaip užsienio bendrovės pasitraukia iš šalies, o viltys, kad Vašingtonas sušvelnės, tirpo, Teheranas pamažu panaikino apribojimus branduolinei programai.

Formaliai Bendras visapusiškas veiksmų planas dėl Irano programos galioja, tačiau abipusiai "sandorio" dalyvių kaltinimai pakerta pasitikėjimą juo. Teherano atsisakymą laikytis dokumento sąlygų Vašingtonas naudoja kaip pagrindinį argumentą naujai atakai prieš "ajatolos režimą" — taip Amerikos žiniasklaida vadina Irano politinę sistemą.

"Užkirsti kelią embargo panaikinimui"

Labiausiai amerikiečiai baiminasi, kad spalio 18 dieną Teheranui bus panaikintas ginklų embargas. Šias baimes skatina Irano kaimynai.

Izraelis, Saudo Arabija, Bahreinas, Kuveitas nurodo, kad panaikinus draudimą, Islamo Respublika įsigis oro gynybos sistemas ir šiuolaikinius naikintuvus iš Rusijos ir Kinijos. Tai sustiprins Iraną ir apsunkins padėtį regione. Kad užkirstų kelią tokiam scenarijui, Teherano oponentai veikia per JAV.

Rugpjūtį amerikiečiai pateikė JT Saugumo Tarybai rezoliuciją dėl ginklų embargo pratęsimo, pateisindami tai tuo, kad Teheranas ginkluoja "Hezbollah" Libane ir Sirijoje, taip pat šiitų kovotojus Irake, kurie ne kartą išprovokavo susirėmimus su vietos kariais.

Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija palaiko amerikiečių nerimą, tačiau jų pasiūlymui nepritarė. Rusija ir Kinija aiškiai nurodė, kad blokuos visas JAV pastangas šia linkme. Savo ruožtu Iranas pareiškė, kad tokia rezoliucija galutinai užbaigs "branduolinį sandorį".

JT Saugumo Taryba atmetė Amerikos projektą. Tačiau jau po savaitės Valstybės departamentas pateikė dokumentus, neva patvirtinančius, kad Teheranas pažeidė savo įsipareigojimus pagal Bendrą visapusišką veiksmų planą dėl Irano programos. Ten kalbama, kad Iranas sodrintą uraną sukaupė viršydamas nustatytą 300 kilogramų normą.

Maikas Pompėjas neslėpė, kad Vašingtonas nori visiškai atkurti sankcijas. JT Saugumo Taryba priminė: Jungtinės Valstijos negali spręsti, kaip laikomasi "sandorio", nes jos iš jo pasitraukė. Amerikiečiai atsakė, kad jie vis dar yra tarp tų, kurie patvirtino rezoliuciją Nr. 2231. Todėl jiems pasilieka teisė į sankcijas.

Ir jie nurodė: pagal Bendrą visapusišką veiksmų planą dėl Irano programos, jei nebus imtasi veiksmų praėjus 30 dienų nuo skundo prieš Iraną gavimo, sankcijos bus atnaujintos. Terminas baigėsi rugsėjo 20 dieną.

Участники видеоконференции между министрами иностранных дел ЕС и госсекретарем США Майком Помпео в здании Европейского совета
© AP Photo / Pool / Virginia Mayo
ES užsienio reikalų ministrų ir JAV valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus vaizdo konferencijos dalyviai Europos Vadovų Tarybos pastate

Laukimo diplomatija

"JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas, remdamasis tuo, kad Saugumo Taryboje nėra bendro sutarimo, pasisakė prieš anti-iraniškų sankcijų atkūrimą. Amerikos sprendimą ignoravo TATENA, smarkiai sukritikavo Europa. Vašingtonas atsidūrė gana žeminamoje padėtyje", — mano MGIMO universiteto Tarptautinių studijų instituto Euroatlantinio saugumo centro vyresnysis mokslo darbuotojas Andrejus Baklickis.

Nepaisant to, ekspertas neatmeta galimybės, kad JAV sankcijos visgi išgąsdins užsienio verslą. Jei spalio mėnesį bus panaikintas ginklų embargas, ne visos įmonės panorės prekiauti su Iranu. Grėsmė patekti į JAV spaudimą bus didesnė. Tačiau net ir esant tokiai situacijai Vašingtono veiksmai atrodo pernelyg pertekliniai.

"Europos teisės aktai numato ginklų embargą iki 2023 m. Todėl, net jei bus panaikinti tarptautiniai draudimai, ES negalės bendradarbiauti su Teheranu šioje srityje. Su Rusija ir Kinija padėtis yra dar įdomesnė. Šių šalių įmonėms, kurios potencialiai galėtų parduoti ginklus Iranui, jau taikomos sankcijos. Niekas joms netrukdo sudaryti pompastišką sandorį su Teheranu po embargo panaikinimo. Tai nereiškia, kad ginklai iš tikrųjų iš karto pateks į Iraną, tačiau moralinis JAV pralaimėjimas yra akivaizdus", — mano Baklickis.

Граффити перед бывшим посольством США в Тегеране
© Sputnik / Антон Быстров
Grafitis priešais buvusią JAV ambasadą Teherane

Jungtinėse Valstijose gyvenantis tarptautinių santykių specialistas Rafaelis Satarovas atkreipia dėmesį į tai, kad Teheranas į vienašališkas JAV sankcijas sureagavo santūriai. Anot jo, Irano valdžia nenori aštrinti situacijos iki prezidento rinkimų Amerikoje.

"Islamo Respublika supranta, kad bet koks griežtas pareiškimas apie Jungtines Valstijas tik pakenks. Trampas nedelsdamas pasuks eilinę krizę su Iranu savo naudai ir padidins spaudimą režimui. Be to, dabar Europa, Rusija, Kinija, JT yra Irano pusėje. Žodinė konfrontacija neturi prasmės. O vienašalės sankcijos neturi tarptautiniu mastu pripažintos teisinės galios", — mano Satarovas.

Kalbinti ekspertai sutiko, kad jei Džo Baidenas taps JAV prezidentu, tada amerikiečiai gali grįžti prie Bendro visapusiško veiksmų plano dėl Irano programos. Tačiau per Trampo prezidentavimo metus padėtis aplink Iraną pasikeitė. Todėl grįžimo prie "sandorio" procedūra nebus lengva.

Tegai:
sankcijos, Iranas, JAV
Tabakas, archyvinė nuotrauka

SAM siūlo uždrausti mažmeninę neapdoroto tabako prekybą

(atnaujinta 18:07 2020.09.22)
Taip siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams, kai neapdorotas tabakas panaudojamas nelegaliai tabako gaminių gamybai

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Seimas praneša apie svarstomą galimybę drausti neapdoroto tabako mažmeninę prekybą.

Seimas pradėjo svarstyti sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio pristatytas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams, kai neapdorotas tabakas panaudojamas nelegaliai tabako gaminių gamybai.

Pataisomis taip pat siūloma reglamentuoti neapdoroto tabako įvežimą į Lietuvos teritoriją, jo gabenimą, laikymą ir pardavimą šalies viduje.

Kaip pažymėjo viceministras, įstatymo projektu siūloma įtvirtinti neapdoroto tabako didmeninės prekybos licencijavimą bei nustatyti reikalavimus subjektams, norintiems įsigyti licencijas verstis didmenine prekyba neapdorotu tabaku. Taip pat siūloma įtvirtinti ekonomines sankcijas už veiklos su neapdorotu tabaku reikalavimų nesilaikymą.

Aiškinamajame rašte pažymima, kad teisės aktų pakeitimais siūloma drausti neapdoroto tabako mažmeninę prekybą, nes "su labai nesudėtinga ir nebrangia įranga labai nesudėtingai ir nedaug apdorojus tabako žaliavą iš jos galima pasigaminti apdorotą tabaką, kuris gali būti naudojamas nelegaliai tabako gaminių gamybai, taigi neapdoroto tabako mažmeninės prekybos draudimas yra nukreiptas siekiant užkirsti nelegalių tabako gaminių gamybą".

Po pristatymo už teisės aktų pataisas balsavo 63 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai.

Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose.

Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 5 dieną.

Tegai:
tabakas, prekyba
Dar šia tema
SAM: narkotikams gaminti naudojamų medžiagų apyvarta bus kontroliuojama griežčiau
SAM: žengtas svarbus žingsnis užkertant kelią nelegaliai tabako gaminių gamybai