Berniukas gatvėje, archyvinė nuotrauka

Klastingas Kremliaus planas: sužlugdyti Ameriką, kad būtų išgelbėtas Trampas

(atnaujinta 16:38 2020.09.03)
Donaldas Trampas ir... Rusija yra atsakingi už neramumus JAV. Taip, netrukus taip bus — peržengus visus kovos su JAV prezidentu metodus, siekiant užkirsti kelią jo perrinkimui, "Vašingtono pelkė" grįžo į pačią pradžią: dėl visko kalti rusai

Rusai padėjo Donaldui Trampui 2016 metais ir padeda iki šiol, be to, dabar jie rėmėsi baimės ir neapykantos kurstymu nebe socialiniuose tinkluose, bet Amerikos miestų gatvėse. Nenuostabu: pogromas apskritai yra rusiškas žodis! Bet kaip taip gali būti, dar visai neseniai Amerikos žiniasklaida visus patikino, kad protestai dažniausiai yra taikūs ir teisingi, tai yra, nukreipti prieš rasizmą ir policiją, kurią įkūnija Donaldas Trampas. O liaudies pyktis labai padės mobilizuoti rinkėjus, kurie laukia nesulaukia lapkričio, kad balsuotų už Baideną ir iš Baltųjų rūmų pašalintų rusų globojamą piktadarį. O dabar kaip išeina — teisingus protestus kursto neteisingi rusai?

Pasirodo, kad taip, ir nors pats Džo Baidenas apie tai dar nėra paskelbęs, žymūs Kongreso demokratai jau pradeda kalbėti. Pavyzdžiui, Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto vadovas Adamas Šifas (Adam Schiff) yra pagrindinis Trampo "ryšių su Rusija" tyrėjas ir vienas iš apkaltos bandymų iniciatorių. Štai ką jis pasakė CNN kitą dieną:

— Prieš ketverius metus rusai išnaudojo "Black Lives Matter" medžiagą, jie internete paskelbė savo inscenizuotas provokacijas, kad skirstytų žmones pagal rasę. Ir mes turime...

— O dabar ką jie daro?

— Jie vėl daro viską, kas jų galioje, socialiniuose tinkluose, savo žiniasklaidoje ir už jos ribų, kad vėl padidintų šį susiskaldymą.

Tai yra, rusai suskaldė Ameriką ne tik savo žiniasklaidoje (kaip dabar aš RIA Novosti svetainėje), bet ir Amerikos socialiniuose tinkluose "ir ne tik" — tai yra, galbūt Amerikos miestų gatvėse? Visų šių nesąmonių negalėjo nepakomentuoti pagrindinio Amerikos žiniasklaidos "trampisto" (t. y. absoliučios juodos avies judėjimo prieš Trampą pagrindiniame sraute), "Fox News TV" laidų vedėjas Takeris Karlsonas (Tucker Carlson):

"Netikromis naujienomis jus maitina priešiškos galios agentai, kurie, be kita ko, slapta kontroliuoja "Facebook"! Teisingai, ponios ir ponai, Rusija pradėjo pseudo riaušes ir apkaltino Džo Baideną! Tai kaip ir su nusileidimu Mėnulyje, tik dar klastingiau. <...> "Tai Rusijos inscenizacija!" Rimtai? Norėčiau manyti, kad 2020 metų vasaros pabaigoje žmonės iš to pasijuoks. Tai savotiškai įdomu. Kita vertus, didžiulis žinomų demokratų skaičius "Twitter" tinkle tuo patikėjo pirmą kartą, taigi, šį kartą — kas žino? Jie taip pat gali tuo patikėti.

JAV vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Астапкович

Tačiau verta pagirti Adamą Šifą: jis bent jau yra nuoseklus. Nors akivaizdu, kad jis yra visiškai pamišęs ir jam labai reikalingas gydymas ligoninėje. Šiam žmogui bloga. Jis yra tik vienas didžiulėje partijoje. O kaip su visais kitais demokratų partijos lyderiais? Jie nėra išprotėję, tikrai ne. Jie yra tik melagiai".

Demokratų lyderių apgaulė nieko nenustebins, tačiau dabar jie demonstruoja unikalų net jiems patiems sugebėjimą tiesiogine prasme persiauti ore. Jie ką tik paneigė patį pogromų faktą ir kalbėjo apie teisingus protestus, tačiau dabar jie, nors ir su išlygomis, yra priversti pripažinti riaušes ir smurtą.

Trampas vadina tai, kas vyksta, vidiniu terorizmu, o demokratai užsimena apie Rusiją. Aišku: geri žmonės išėjo protestuoti, bet prie jų prisiplakė siaubingi riaušininkai, kurie tapo "Rusijos propagandos" aukomis. Ir visa tai, pasirodo, veikia ne tam, kad Trampas pralaimėtų, o dėl jo pergalės. Toks yra gudrus Putino planas.

Beprotystė? Ne, tiesiog beviltiškumas. Faktas yra tas, kad dar ankstyvą šių metų pavasarį buvo aišku (nepaisant visų manipuliacinių visuomenės nuomonės apklausų), kad Trampas siekia pergalingo perrinkimo, jokie apkaltos bandymai, neapykantos jam kurstymas (ką beveik visa Amerikos žiniasklaida darė visus jo prezidentavimo metus) nedavė jokio rezultato (išskyrus, galbūt, visiškai priešingą, nei tikėtasi). Tačiau netrukus koronavirusas pasiekė JAV, ekonomika pradėjo kristi, o vasarą prasidėjo "rasiniai" neramumai — ir demokratai nusprendė, kad dabar jie tikrai galės paskandinti Trampą.

Tačiau prezidentui nepakenkė nei ekonominės problemos, nei riaušės — priešingai, kuo ilgiau tęsiasi pogromai, tuo daugiau simpatijų pelno Trampas. Jis kartoja, kad Amerikai reikia teisėtvarkos, ir vis daugiau amerikiečių su tuo sutinka. Geruoju, demokratai (būtent jų valdomose valstijose ir miestuose įvyksta didžioji dalis neramumų) jau seniai turėtų bandyti susitvarkyti reikalus savo teritorijoje, kad nustotų veikti Trampo reitingų naudai, tačiau rinkimų lenktynės jiems to neleidžia. Juk Trampas iškart pasakys: matote, aš kalbėjau apie būtinybę nutraukti riaušes, jie pagaliau manęs paklausė. Tai yra, demokratai patiria visišką cugcvangą: kad ir ką jie darytų toliau — palaikytų protestus arba pripažintų jų smurtinį pobūdį ir imtų juos raminti — jų padėtis tik blogės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
© Sputnik / Алексей Никольский

Matyt, buvo pasirinkta kruopštaus pogromų atpažinimo taktika, tačiau kartu buvo nuspręsta dėl jų apkaltinti Trampą ir Rusiją. Du viename — nors demokratų sugalvotoje realybėje tai yra tas pats dalykas: "Rusijos Trampas".

"Mes matėme pranešimus apie Rusijos pajėgas, puolančias amerikiečių kareivius Sirijoje, sužeidžiančias mūsų karius. Ar girdėjote bent Trampo žodį? Ar jis bent pirštą pajudino? Niekada anksčiau JAV prezidentas santykiuose su Rusijos lyderiais nebuvo toks paklusnus. Tai ne tik pavojinga, bet ir žemina", — sako Džo Baidenas ir kaip Trampo priklausomybės nuo rusų pavyzdį primena nieko bendro su tiesa neturinčią istoriją apie "rusus, kurie mokėjo Talibanui pinigus už amerikiečių karių nužudymą".

Štai pats naujausias pareiškimas iš Baideno būstinės:

"Prezidentas Trampas tikisi, kad Vladimiras Putinas vėl palaikys jo kandidatūrą ir padės paslėpti padarytas siaubingas klaidas, kad jis būtų mūsų šalies galva ir vestų ją sprendžiant daugybę iššūkių, su kuriais jai tenka susidurti. Ir jis nenori, kad Amerikos žmonės žinotų apie tai, kokius žingsnius žengia Vladimiras Putinas, norėdamas padėti Trampui būti perrinktam, arba kodėl Putinui taip svarbu įsikišti, nes Donaldo Trampo užsienio politika yra dovana Kremliui".

Šis šokiruojantis, žeminantis pareiškimas amerikiečiams yra reakcija į neseniai įvykusį JAV nacionalinės žvalgybos direktoriaus Džono Ratklifo (John Ratcliffe) sprendimą nutraukti žodinius pranešimus Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto nariams saugumo klausimais artėjant prezidento rinkimams. Dabar jiems informacija bus teikiama tik raštu. Be abejo, tam, kad nuslėptų Putino pagalbą Trampui (taip tikina Baidenas)? Deja, pasak Ratklifo, priežastis labai paprasta: įslaptintos informacijos nutekėjimas, be to, iškraipantis jos esmę:

"Praėjus kelioms minutėms po vieno tokio instruktažo pabaigos, nemažai Kongreso narių nuvyko pas įvairius žiniasklaidos atstovus ir jiems politiniais tikslais nutekino įslaptintą informaciją. <...> Norėdami sukurti klaidingą vaizdą, kad Rusija kelia didesnę grėsmę nacionaliniam saugumui nei Kinija. <...> Aš nenorėčiau sumenkinti Rusijos. Tai kelia rimtą grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui, tačiau Kinijos grėsmės yra daug rimtesnės. Tie, kurie sako kitaip, paprasčiausiai politizuoja žvalgybą savo tikslams."

Apie ką tiksliai kalbėjo Ratklifas? Kad tokie demokratai kaip Adamas Šifas žiniasklaidai skleidė tik Rusijai rūpimą informaciją, nepaisydami informacijos apie Kiniją. Čia svarbu ne tai, kiek galite pasitikėti Amerikos žvalgybos duomenimis apie užsienio kišimąsi į prezidento rinkimus (vėlgi, įsilaužėlių ir nuomonę formuojančių paskyrų socialiniuose tinkluose?), daug įdomiau tai, kad net slaptosios tarnybos atvirai kalba apie Kongreso narių bandymą manipuliuoti savo informacija kovoje su Trampu.

Kita vertus, tai, be abejo, yra didelė pažanga: 2016 metais pati Obamos administracija privertė specialiąsias tarnybas sukurpti "įrodymus" apie kandidato į prezidentus Donaldo Trampo "ryšius su Rusija", vykdyti stebėjimą, o dabar "gilioji valstybė" turi vykdyti karo veiksmus tik padedama Kongreso ir kitų šaltinių. Tačiau šis pokytis mažai paveikė kūrybiškumo lygį — vėlgi kaltas Putinas.

Jis nuolat pakursto: tai kovo mėnesį Portlande jis įsikūnija į policijos pareigūną Dereką Šoveną (Derek Chauvin), kuris nužudė Džordžą Floidą (George Floyd) ir po ko prasidėjo "Black Lives Matter" veiksmai, tai rugpjūtį Kenošoje — į 17-metį Kailą Ritenhausą (Kyle Rittenhouse), kuris nušovė du "kovotojus prieš rasinę diskriminaciją ir policijos smurtą", ir vėl grįžta į Portlandą, kad nužudytų "trampistą" Aroną Danielsoną (Aaron Danielson) šūviu į krūtinę, persikūnijęs į Maiklą Reinoelį (Michael Reinoehl). Tuo tarpu būdamas visoje Vašingtono mero komisijos sudėtyje, jis siūlo iš Amerikos sostinės pašalinti (ar bent perdaryti) paminklus Vašingtonui ir Džefersonui.

Baisu net įsivaizduoti, ką dar sugebės padaryti šie Rusijos kurstytojai per du mėnesius, likusius iki rinkimų: nėra tokių baisybių, kurių jie negalėtų imtis, kad padėtų Trampui būti perrinktam.

Žiūrėk, ims ir suvaidins pasikėsinimą į Trampą, kad vėliau dėl to būtų galima apkaltinti demokratus ir Baideną. Arba nedelsdami nužudys Baideną, kad tikrai paliktų savo globotinį Trampą Baltuosiuose rūmuose. Bet jiems nepavyks: visi žino, kad rusai nuodija garsiuoju "Novičioku", kuris ne žudo, o tik palieka pėdsakus, vedančius į Kremlių. Tokius pat aiškius kaip "Rusijos pėdsakas" Amerikos rinkimuose.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Kremlius, Amerika, Donaldas Trampas
Svetlana Tichanovskaja Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

ES ir JAV: tegul Lenkija pati sprendžia savo problemas su Baltarusija

(atnaujinta 15:01 2020.09.25)
Vakarų reakcija į įvykusią Baltarusijos prezidento inauguraciją pasirodė nuspėjamai neigiama

Pirma, Valstybės departamento atstovas sakė, kad JAV nelaiko Aleksandro Lukašenkos teisėtai išrinktu šalies vadovu, nes "paskelbti rezultatai buvo sufabrikuoti ir neatspindėjo teisėtumo".

Tada pasirodė specialus ES diplomatijos vadovo Žozepo Borelio (Josep Borrell) pareiškimas, kuriame naujasis Aleksandro Lukašenkos mandatas pavadintas neturinčiu "jokio demokratinio teisėtumo". Taip pat pažymėta, kad paskutinė inauguracija (dokumente šis žodis visada buvo rašomas kabutėse) respublikoje "prieštarauja didžiosios dalies gyventojų valiai", kuri išreiškiama "gausiais, beprecedenčiais ir taikiais protestais".

Borelio pareiškimas, žinoma, suteikia daug galimybių piktybiškumui. Pavyzdžiui, iš anksto galima drąsiai prognozuoti, kad JAV prezidento rinkimų rezultatai, neatsižvelgiant į jų baigtį, prieštaraus beveik pusės amerikiečių valiai, nes šalis praktiškai yra padalinta per pusę. Protestai ten nemažėjo jau kelis mėnesius. Taigi, pateiktą dokumentą jau galima lengvai pritaikyti užsienio realijoms. Savo ruožtu formuluotė "demokratinis teisėtumas" sufleruoja, kad, Briuselio nuomone, yra ir kitokių teisėtumo rūšių — ir, štai jų teigimu, Aleksandras Lukašenka yra gana teisėtas. Pastarasis, beje, paaiškina užsispyrusį Vakarų sėdėjimą ant dviejų kėdžių, nes visa ši griežta retorika praktiškai derinama su atvirai silpna, susitaikstančia pozicija Minsko atžvilgiu.

Sankcijos — tikrai jautrios sankcijos — Baltarusijai nebuvo įvestos. Dar blogiau, kad pačioje ES kilo naujų ginčų dėl šio klausimo, nes Kipras tuo pačiu reikalauja užtikrinti apribojimus prieš Turkiją ir tuo pagrindu blokuoja procesą.

Vakarų ambasadoriai iš šalies nebuvo atšaukti. Jie ne tik nebuvo atšaukti: amerikiečiai po daugelio metų atvėsimo visu greičiu atkuria diplomatinius santykius su respublika. Prieš porą dienų JAV Senato Užsienio santykių komitetas patvirtino naują ambasadorių. Tačiau jau dvylika metų abiejų valstybių ambasadoms vadovauja laikinieji patikėtiniai — po abipusio ambasadorių atšaukimo dėl 2008 metais Vašingtono įvestų sankcijų Baltarusijos įmonėms.

Atsižvelgiant į tai, net patys griežčiausi retoriniai posūkiai atrodo kaip silpnumo apraiška ir nesugebėjimo paveikti to, kas vyksta, pripažinimas, kas, beje, yra tiesa. Čia galbūt turėtume pagerbti Vakarus, kurie pradėjo suvokti ir, svarbiausia, priimti savo galimybių ribas.

Be jokios abejonės, tokia reakcija į rinkimus Baltarusijoje buvo labai skaudžios Venesuelos pamokos rezultatas. Praėjo daugiau nei pusantrų metų, kai daugiau nei penkiasdešimt šalių, daugiausia Vakarų, pripažino Chuaną Gvaidą (Juan Guaidó) teisėtu Venesuelos prezidentu. Bet šis sprendimas neturėjo įtakos tikrovei, kurioje šalies vadovas iki šiol yra Nikolas Maduras (Nicolás Maduro).

Ir jei Jungtinės Valstijos ir Europa gali sau leisti nekreipti dėmesio į mažą Lotynų Amerikos šalį, apsimesdamos, kad nieko ypatingo neįvyko ir jos nepateko į ten esančią balą, tada sunkiau panaudoti panašią gudrybę su valstybe Europos centre. Jau nekalbant apie tai, kad Baltarusija dalyvauja svarbiuose tarptautiniuose procesuose, įskaitant konflikto sureguliavimą Donbase, todėl tenka veikti kur kas atidžiau apskaičiuojant sprendimus ir jų pasekmes.

Kita svarbi aplinkybė, akivaizdžiai slopinanti Vakarų entuziazmą dėl galimų žingsnių prieš Minską, yra ta, kad ten vyksta visų pirma lenkų projektas. Būtent Varšuva stovi už nuolatinių kaimynų protestų, ji teikia politinę ir žiniasklaidos paramą Baltarusijos opozicijos lyderiams. Tačiau rezultatas daro įspūdį išskirtinai neigiama prasme: vien "Prezidentės Svetos" fenomenas (taip pavadinta Svetlanos Tichanovskajos "Instagram" paskyra) gali būti pavyzdys, kaip nereikia daryti grynai politiniu technologiniu požiūriu.

Lenkija įsivėlė į kovą, tačiau ji akivaizdžiai neturi jėgų pasukti bangą. Be to, Minskas pradėjo duoti atgal — visų pirma, žiniasklaida pranešė apie problemas, susijusias su lenkiškų prekių importu į Baltarusiją. Apskritai, įprastas lenkiškas grėblys.

Nenuostabu, kad dabar lenkai labai norėtų patekti į dangų ant kažkieno kito kupros: kad Vakarų Europa ir JAV pasinaudotų sunkiąja politine artilerija, kaip nors pasiektų Aleksandro Lukašenkos nuvertimą, o Varšuva nugriebtų savo pradėto judėjimo geopolitinę grietinėlę.

Bet vargu ar šie motyvai nėra akivaizdūs Berlynui, Paryžiui, Briuseliui ar Vašingtonui, o dar mažiau tikėtina, kad ten entuziastingai norima prisidėti įgyvendinant lenkų norus.

Tai reiškia, kad Vakarai ir toliau eis paskirtu griežtos retorikos keliu prieš Minską, vengdami tikros konfrontacijos, nes neturi nė menkiausio noro įsitraukti į dar vieną geopolitinį žaidimą, kuris akivaizdžiai pasmerktas pralaimėjimui. Pastaraisiais metais jų yra per daug.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lenkija, ES, JAV, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Į Baltarusiją draudžiama įvežti lenkiškas prekes
Įmantrus energetikos žlugdymas: ko nori ES nutraukdama ryšius tarp Pabaltijo ir Rusijos 
Lukašenka pareiškė, kad Minskas neprivalo perspėti Vakarų apie inauguraciją
Švietimas, archyvinė nuotrauka

Mokslų Rusijoje kvotų paskirstymas : vietų bus daugiau, sistema reformuota

(atnaujinta 18:33 2020.09.24)
Reikia pertvarkyti nemokamų vietų Rusijos universitetuose suteikimo pareiškėjams iš kaimyninių šalių ir Baltijos šalių formatą, sako "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. "Rossotrudničestvo" vadovu šių metų birželio pabaigoje buvo paskirtas Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatas Jevgenijus Primakovas. Jis iš karto pažadėjo didelius pokyčius Rusijos institucijos veikloje. Viena iš opiausių temų, kurią naujasis "Rossotrudničestvo" vadovas apibrėžė, yra švietimo kvotų paskirstymo Rusijos universitetuose užsienio piliečiams sistema.

"Kvotų skaičius padidės — prezidentas [Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas — Sputnik] sakė, kad jų bus daugiau. Iki 2023 metų kvotų skaičius turėtų padvigubėti. Bet mes su kolegomis iš Švietimo ir mokslo ministerijos, iš Valstybės Dūmos svarstome, kad kvotos nėra labai veiksmingos", — Sputnik sakė "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas.

Ir jis kaip pavyzdį pateikė Baltarusiją, kuriai universitetuose buvo skirta daug biudžeto finansuojamų vietų, tačiau Rusijai "sunku konkuruoti net su Lenkija".

"Lenkai suteikia galimybę ne tik mokytis, bet ir skiriamos stipendijos, studentams skiriami grantai. Mums sunku konkuruoti, jei jaunuoliams siūlome tiesiog ateiti ir mokytis. Turime patobulinti sistemą, kad tam tikru momentu bent dalyje šių kvotų atsirastų stipendijų ir grantų komponentas. Ne tik ateikite ir mokykitės, bet — štai jums bilietas atskristi, čia jums galimybė sumokėti už būstą ar bendrabutį", — sakė Primakovas.

"Rossotrudničestvo" suinteresuota, kad užsienio studentai atvyktų į Rusiją tapti aukštos kvalifikacijos specialistais, ekspertais tos srities, kurioje studijuoja, pabrėžė agentūros vadovas. Po mokslų jie grįžtų namo, pradėtų eiti jiems reikšmingas pareigas ir gautų gerą darbą. Tačiau pagal dabartinę sistemą šių planų dažnai nepavyksta įgyvendinti.

"Yra žmonių, kurie atvyksta į Rusiją, patenka į sunkias aplinkybes, eina dirbti sargybiniais, taksi vairuotojais. Tai neteisinga net ir tuo požiūriu, kad mūsų biudžeto lėšos buvo skiriamos šių žmonių išsilavinimui", — aiškino "Rossotrudničestvo" vadovas.

Jis pridūrė, kad kol kas nėra aiškių planų reformuoti kvotų paskirstymo sistemą, "planai jau yra kažkas daugiau ar mažiau aiškaus, parengto", problema vis dar svarstoma. Tačiau be reformos jau nebeapsieiti, įsitikinęs Jevgenijus Primakovas.

Kvotų didinimas nuo 15 iki 30 tūkstančių biudžetinių vietų užsienio studentams buvo plačiai svarstytas 2020 metų pradžioje Valstybės Dūmoje. Tuomet Dūmos NVS reikalų, Eurazijos integracijos ir santykių su tautiečiais reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Kalašnikovas 15 tūkstančių vietų skaičių pavadino neatitinkančiu Rusijos tarptautinio vaidmens ir humanitarinės jėgos. Jis taip pat pateikė Lenkijos pavyzdį, kuri skiria dešimt tūkstančių biudžetinių vietų vien Baltarusijos piliečiams, ir Rumuniją, kuri kasmet nemokamai apmoko penkis tūkstančius Moldovos piliečių. Tuo tarpu užsieniečių prašymų studijuoti Rusijoje skaičius priartėjo prie 100 tūkst. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija planuoja padidinti užsienio studentų kvotų skaičių iki 30 tūkstančių.

Tegai:
mokslas, Rusija
Dar šia tema
Pokyčių kelias — kokios reformos šiemet laukia "Rossotrudničestvo"?
Karinis transporto lėktuvas An-26, archyvinė nuotrauka

Netoli Charkovo sudužus "An-26", žuvo 22 žmonių

(atnaujinta 22:26 2020.09.25)
Netoli Čugujevo miesto, Charkovo srityje, sudužęs lėktuvas, preliminariais duomenimis, atlikinėjo mokomąjį skrydį, keturių žmonių likimas kol kas nežinomas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė patvirtino lėktuvo "An-26" katastrofą Charkovo srityje, yra žuvusių ir sužeistų.

"Šiąnakt Charkovo srityje įvyko Ukrainos karinių oro pajėgų lėktuvo "An-26" katastrofa. Lėktuvas nukrito nusileidimo metu. Be įgulos, lėktuve buvo ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Charkovo universiteto kariūnai. Yra žuvusių ir sužeistų. Informacija yra tikslinama", —  Facebook pranešė komanda.

Charkovo regioninės administracijos vadovas Aleksejus Kučeris sakė, kad sudužus "An-26" yra ir išgyvenusių žmonių.

"Netoli Čugujevo nukrito lėktuvas. Yra žuvusių ... Yra išgyvenusių žmonių. Visos aukos gaus visapusišką pagalbą", — savo Facebook rašė Kučeris.

Iš pradžių Ukrainos vidaus reikalų viceministras Antonas Geraščenka pranešė, kad Charkovo regione per lėktuvo An-26 katastrofą žuvusiųjų skaičius siekė 20 žmonių.

"Lėktuve buvo kariniai pilotai ir Kožedubo oro pajėgų instituto kariūnai. Pirminiais duomenimis, lėktuve buvo septyni įgulos nariai ir 21 kariūnas. Iš viso 28 žmonės. 22:00 (Sutampa su Lietuvos laiku — Sputnik) duomenimis, pasak valstybinės avarinės tarnybos, buvo patvirtinta 20 žmonių mirtis. Du sunkios būklės išgyvenusieji buvo išsiųsti į ligoninę. Gelbėtojai toliau ardo nukritusį orlaivio korpusą ir ieško kitų aukų ir sužeistų", — Facebook parašė Geraščenka.

Vėliau patikslinta, kad žuvusiųjų skaičius pasiekė 22. Dar keturių žmonių likimas kol kas nežinomas.

Preminaliariai žinoma, kad du žmonės buvo hospitalizuoti. "Iš avarijos vietos greitoji medicinos pagalba paėmė du žmones, kurių nudegimai sudarė daugiau nei 90% kūno, preliminari informacija", — cituojamas Nelaimingų atsitikimų medicinos centro direktorius Viktoras Zabašta.

Pagal preliminarų vietos leidinio 057.ua, lėktuvas atlikinėjo mokomąjį skrydį.

Kaip RIA Novosti buvo informuota Charkovo srities valstybinėje ekstremalių situacijų tarnyboje, nelaimės vietojegelbėtojai dirba.

"Į įvykio vietą nuvažiavo trys skyriai su autocisternomis ir viena gelbėjimo mašina", — RIA Novosti sakė Charkovo srities valstybinės skubios pagalbos tarnybos spaudos tarnybos vadovas Igoris Lupandinas.

Tegai:
lėktuvo katastrofa, Charkovas, Ukraina