Seimas, archyvinė nuotrauka

Nusipelnėte gyventi geriau? Seimo rinkimai jau čia pat dėl ko gi stengiasi kandidatai

(atnaujinta 16:25 2020.09.05)
Vis arčiau Seimo rinkimai, partijos aktyviai reklamuojasi, ir šiais laikais tai labai populiaru daryti socialiniuose tinkluose

Vienas iš trijų naujos "Laisvės ir teisingumo" partijos muškietininkų Remigijus Žemaitaitis teigia, kad valdžioje visą laiką gerai būti, nes valdžioje pinigų kaip šieno. Tačiau didelių vilčių dėl artėjančių Seimo rinkimų ponas Žemaitaitis nepuoselėja. "Jei partija iškovos frakcijai reikalingą mandatų skaičių, bus "siaubingai" gerai", — žiniasklaidai sakė Žemaitaitis. Pats tikina, kad premjero postui dar nepribrendo, bet kultūros ministro kėdę jau matuoja bendražygiui — muškietininkui Artūrui Zuokui. Ką "Laisvės ir teisingumo" vedlys Remigijus Žemaitaitis numatė trečiajam muškietininkui Artūrui Paulauskui, kol kas neišduoda.

Buvęs Seimo pirmininkas, net pabuvęs laikinuoju Lietuvos Prezidentu, buvęs buvusios partijos "Naujoji sąjunga" pirmininkas Artūras Paulauskas šypsosi. Juk kažkada pono Paulausko vadovaujama "Naujoji sąjunga" (socialliberalai) triuškinamai laimėjo Seimo rinkimus su šūkiu — "Nusipelnėme gyventi geriau!". Ponas Paulauskas žino kokybiško gyvenimo vertę. Todėl ir šypsosi. Varėnos miškų baravykams šypsosi. Šypsosi "baltarusių tautos kovotojams už demokratiją". Šypsokitės ir Jūs — juk rinkimai į Seimą. Šypsenas demonstruoti labai tinka ir veidaknygėje — Facebook.

Džiaugsmingą šypseną savo Facebook laiko juostoje Artūras Paulauskas ir pakomentavo: "Šią vasarą džiaugiuosi gyvenimu, šeima ir mylimos Dzūkijos nuostabia gamta". Buvęs generalinis prokuroras taip pat savo Facebook draugams ir sekėjams uždavė klausimą apie grybus.

Artūras Paulauskas: "Gal kas nors išduos paslaptį, kur galima rasti daugiausia baravykų Varėnos miške?!"

A.Paulauskas grybauja 1
Screenshot
A.Paulauskas grybauja 1

Su ta pačia šypsena ponas Artūras Paulauskas susirūpino kaimyne Baltarusija.

Artūras Paulauskas: "Nepalikime Baltarusių tautos kovoje už demokratiją vienų!".

A.Paulauskas susirūpinęs demokratija Baltarusijoje 2
Screenshot
A.Paulauskas susirūpinęs demokratija Baltarusijoje 2

Kelių buvusių liberalų partijų buvęs pirmininkas, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas taip pat šypsosi. Ko jam nesišypsoti, ponas Zuokas išmano reklamą ir viešuosius ryšius. Kažkada net pasaulio žiniasklaida pasauliui parodė, kaip ponas Zuokas sostinės Gedimino prospekte šarvuočiu "mersedesą" traiškė.

Trys muškietininkai už Lietuvą! 3
Screenshot
Trys muškietininkai už Lietuvą! 3

Dar kažkada ponas Zuokas sakė, kad jis yra nuteistas už gerus darbus. Ar ponas Zuokas vėl bus valdžioje ir ar bus vėl nuteistas už "gerus darbus", greitai sužinosime. Dabar visų trijų muškietininkų — Remigijaus Žemaitaičio, Artūro Paulausko, Artūro Zuoko — šūkis — "Vienas už visus, visi už Lietuvą!".

Trijų muškietininkų agitacija 4
Screenshot
Trijų muškietininkų agitacija 4

Socialdemokratų partijų dabar Lietuvoje dvi. Ir tarpusavyje konkuruoja, kuri labiau socialdemokratiška ir arčiau žmonių. Vienos iš socialdemokratų partijų pirmininkas Gintautas Paluckas taip pat šypsosi. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) peržengs 5 procentų barjerą į Seimą. Pagal "Baltijos tyrimų" liepos 16–30 dienomis atliktą apklausą, 9,4 proc. Lietuvos gyventojų savo balsą spalio 11 dieną vyksiančiuose Seimo rinkimuose atiduotų Palucko socialdemokratams. O štai Gedimino Kirkilo vadovaujami "socialdarbiečiai" — Lietuvos socialdemokratų darbo partija — toliau stabiliai laikosi ties 2 procentų riba. Liepos mėnesį šią partiją rėmė 2 proc. Pono Kirkilo "socialdarbiečiai" nesišypso.

Socialdemokratai ateina padėti 5
Screenshot
Socialdemokratai ateina padėti 5

Savo Facebook paskyroje Palucko socialdemokratai deklaruoja, kad LSDP didžiuojasi kiekvieno mediko atsidavimu ir sieks, kad jokia biurokratija neužtemdytų jų misijos. Socialdemokratai teigia, kad "ateiname padėti žmonėms". Taip pat LSDP džiaugiasi ir kviečia kartu drąsiai kurti rytojų. Tikriausiai, šviesų.

Socialdemokratai ateina dirbti 6
Screenshot
Socialdemokratai ateina dirbti 6

Nes juk nusipelnėme gyventi geriau. Palucko socialdemokratai teigia, kad "ateiname dirbti žmonėms". Socialdemokratų pirmininkas ponas Paluckas šypsosi — juk fotografuojasi Seimui. Ar po Seimo rinkimų šypsosimės ir mes?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (97)
Dar šia tema
Kas Baltarusijos žmonėms nušvies kelią, jei Lietuva po Seimo rinkimų išblės
Seimo rinkimų kampanija — Baltarusija vietoj Lietuvos
VRK užtikrina: rinkimai bus organizuojami saugiai
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Antilenkiška staigmena. Lietuvos teisėjai nusprendė įsikišti į politiką

(atnaujinta 15:50 2020.09.22)
Lietuvos teisėjų taryba kategoriškai nesutinka su premjero parama teismų reformai Lenkijoje, kuri pažeidžia pagrindinę taisyklę — nepriklausomybę ir nešališkumą. Paaiškėjo, kad teisėjai parodė nelojalumą tiek vykdomajai valdžiai, tiek vienai iš politinių jėgų

Dvi pagrindinės nesutaikomos pastarųjų metų Lietuvos politinės jėgos — konservatoriai (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, TS-LKD) ir "valstiečiai" (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, LVŽS) — prie rinkimų artėja su panašiais rinkėjų pasitikėjimo rodikliais. Remiantis naujausia "Vilmorus" atlikta nuomonės apklausa, kurią paskelbė "Lietuvos rytas", atotrūkis tarp TS-LKD ir LVŽS yra mikroskopinis. 15,1 proc. rinkėjų yra pasirengę balsuoti už valstiečius, o 14,9 proc. — už konservatorius. Ir tai atsižvelgiant į tokių apklausų paklaidą, kuri paprastai yra apie tris procentus.

Taigi, visiškai įmanoma, kad rinkimų nugalėtoją teks nustatyti teismuose. Beje, panaši situacija klostosi ir JAV prezidento rinkimuose. Ir šiandien ten viskas taip painu, kad vyriausiosios JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjos Ruth'os Ginsburg mirtis gali radikaliai paveikti rinkimų rezultatus. Jei skirtumas tarp Trampo ir Baideno atsidurs paklaidos ribose, balsų skaičiavimas iš rinkimų komisijos bus perkeltas į Aukščiausiojo teismo posėdžių salę. O ten susidarė pusiausvyra. Pusė teisėjų yra konservatoriai, pusė — demokratai. Tik vieno teisėjo paskyrimas vietoj mirusios Ginsburg gali nulemti rinkimų baigtį.

Paralelės peršasi savaime. Ir jei šiandien JAV Aukščiausiajame Teisme yra penkiasdešimt demokratų prieš penkiasdešimt konservatorių teisėjų, tai Lietuvoje pusiausvyra yra tik vienos politinės jėgos — TS-LKD — naudai. Tai matyti iš naujausių teisėjų, kurie pagal Konstituciją neturėtų kištis į politiką, pareiškimų. Prisiminkite neseniai paskelbtą Konstitucinio Teismo pareiškimą, kad LVŽS vadovaujama vyriausybė yra "neteisėta". Visus tuos metus tylėjo, o štai dabar garsiai pasisakė. Premjeras Saulius Skvernelis šią Konstitucijos sergėtojų kalbą jau pavadino "keista".

Ir štai dar viena dabartinės Lietuvos teisėjų tarybos ataka prieš premjerą ir valdančiąją koaliciją. Savotiškos įstatymų sergėtojų profesinės sąjungos ataka.

"Lietuvos Vyriausybės vadovo pasisakymus apie Lietuvos paramą Lenkijos valdžios vykdomai teismų reformai vertiname kaip nulemtus įtempto rinkiminio laikotarpio ir atsiribojame nuo bet kokių šią reformą palaikančių teiginių", — žiniasklaidoje cituojamas Teisėjų tarybos pranešimas.

Tai yra, teisėjai tarsi pripažįsta, kad ministro pirmininko pareiškimas yra grynai politinis žingsnis, ir išsižada vyriausybės vadovo žodžių. Tuo pat metu patys teisėjai tapo šios politinės kovos dalyviais. O juk galėtų nutylėti arba bent jau deklaruoti savo poziciją po trijų savaičių — po Seimo rinkimų. Šiuo klausimu laiko pakanka. Juk teismų reforma Lenkijoje, kurią, beje, kritikuoja ir aukščiausia ES vadovybė, nėra vienos dienos klausimas. O štai naujosios Seimo sudėties rinkimai jau spalio 11 dieną. Ir bet kokia, net ir mažiausia vienos iš politinių jėgų klaida gali pakreipti svarstykles į priešo pusę.

Verta priminti, kad per paskutinius 2016 metų Seimo rinkimus, po pirmojo turo, susiklostė panaši padėtis. Tuomet, suskaičiavus balsus daugiamandatėse apygardose, konservatoriai aplenkė valstiečius tik vienu mandatu. Ir jie jau šventė pergalę, o jų lyderis Gabrielius Landsbergis matavosi premjero fraką. Tačiau po dviejų savaičių, per balsavimą vienmandatėse apygardose, tuomet dar mažai žinomos partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" atstovai iškovojo tvirtą pergalę. Atotrūkis buvo toks didžiulis, kad jokios konservatorių apeliacijos teismuose nebūtų padėjusios. Jiems teko susitaikyti ir ketveriems metams atsisėsti į opozicijos kėdę.

Šiandien, sprendžiant iš naujausių apklausų, situacija yra beveik tokia pati. O pagal pirmojo rinkimų turo (spalio 11 dieną) rezultatus vis tiek nebus įmanoma įvertinti galutinės tos ar kitos partijos pergalės. Tačiau negalima atmesti varianto, kad "naujos valdžios" klausimas turės būti išspręstas padedant teisėjams.

Ir dar priminsime, kad prieš paskutinius rinkimus politinėje loterijoje tik mėgėjas galėjo lažintis dėl Ramūno Karbauskio vadovaujamos LVŽS pergalės. Juk tuomet apklausų favoritėmis buvo tik dvi tradicinės partijos — konservatoriai (TS-LKD) ir socialdemokratai (LSDP). Bet lietuvis rinkėjas "iš provincijos" trenkė kumščiu ir suteikė valdžią šalyje naujai politinei jėgai — "valstiečiams". Kiek jie patenkino rinkėjų pokyčių viltis? Tai galutinai paaiškės tik po antrojo rinkimų turo — spalio 25 dieną.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lenkija, teisėjai, Lietuva
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (97)
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva ir Lenkija nori įtraukti ES ir JAV į situaciją Minske
Lietuva ir Lenkija aptarė protestus Baltarusijoje: žada paramą ir bevizį režimą
Lietuvos ir Lenkijos SAM vadovai įsipareigojo kartu toliau kovoti su COVID-19 plitimu
Ekspertas: ES neduos Lenkijai pinigų jos idėjoms dėl Baltarusijos
JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas

JAV pralaimėjimo grėsmė. Kodėl Vašingtonas vėl įvedė sankcijas Teheranui

(atnaujinta 14:41 2020.09.22)
Jungtinės Valstijos visiškai atnaujino anti-iraniškas sankcijas. Valstybės departamentas tai paaiškino tuo, kad Teheranas neva nevykdo "branduolinio sandorio" sąlygų

JT ir Europos Sąjunga amerikiečių argumentus laikė neįtikinamais ir atsisakė prisijungti prie Vašingtono. Ko siekia Baltieji rūmai ir kokia yra tarptautinės bendruomenės pozicija — aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.

Vienpusis spaudimas

"JT Saugumo Taryba nepratęsė ginklų tiekimo embargo Iranui. Tačiau JAV nesėdėjo vietoje ir grąžino sankcijas. Dabar jos nukreiptos ne tik prieš Teheraną, bet ir prieš visus embargo pažeidėjus", — pareiškė Maikas Pompėjas, paraginęs ES paremti Vašingtoną.

Baltieji rūmai
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Tačiau reakcija buvo priešinga. Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos užsienio reikalų žinybų ("Europos trejeto") vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė Baltųjų rūmų veiksmus.

"Jungtinės Valstijos 2018 metų gegužės 8 d. pasitraukė iš Bendro visapusiško veiksmų plano dėl Irano programos ir nebėra laikomos "sandorio" dalyvėmis. Šiuo atžvilgiu bet kokie Vašingtono sprendimai neturi teisinės galios", — pažymėjo "Europos trejeto" ministrai.

Paryžius, Berlynas ir Londonas, priešingai, ir toliau švelnins sankcijas. Ministrai priminė, kad apribojimų Iranui panaikinimas yra numatytas JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2231. Šis dokumentas oficialiai patvirtino 2015 metais suderintą "branduolinį sandorį".

"Mes nuolat pasisakėme už jo išsaugojimą ir toliau tai darysime", — pabrėžė europiečiai.

Europos pažadai

Donaldas Trampas pasitraukė iš "sandorio" prieš dvejus metus, remdamasis tuo, kad Teheranas neva slapta plėtoja branduolinę programą. Jis nepateikė jokių įrodymų, tačiau pareikalavo grąžinti sankcijas.

Rusija, Kinija ir europiečiai tai pasmerkė, pabrėždami, kad dokumentas toliau galios ir be JAV. Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija netgi priėmė specialų įstatymą, leidžiantį bendrovėms bendradarbiauti su Iranu. Kad verslas nebijotų JAV spaudimo, buvo sukurtas specialus finansinis mechanizmas INSTEX.

Tiesa, poveikis buvo ribotas. Dalis įmonių vis tiek paliko Irano rinką, ir Islamo Respublikos ekonomika staiga smuko. Net kinai nutraukė bendradarbiavimą su Teheranu, nors Pekinas pasmerkė JAV sankcijas.

Irano valdžia užėmė laukimo poziciją ir tikisi, kad europiečiams pavyks įtikinti Vašingtoną nepersekioti verslo. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kaip užsienio bendrovės pasitraukia iš šalies, o viltys, kad Vašingtonas sušvelnės, tirpo, Teheranas pamažu panaikino apribojimus branduolinei programai.

Formaliai Bendras visapusiškas veiksmų planas dėl Irano programos galioja, tačiau abipusiai "sandorio" dalyvių kaltinimai pakerta pasitikėjimą juo. Teherano atsisakymą laikytis dokumento sąlygų Vašingtonas naudoja kaip pagrindinį argumentą naujai atakai prieš "ajatolos režimą" — taip Amerikos žiniasklaida vadina Irano politinę sistemą.

"Užkirsti kelią embargo panaikinimui"

Labiausiai amerikiečiai baiminasi, kad spalio 18 dieną Teheranui bus panaikintas ginklų embargas. Šias baimes skatina Irano kaimynai.

Izraelis, Saudo Arabija, Bahreinas, Kuveitas nurodo, kad panaikinus draudimą, Islamo Respublika įsigis oro gynybos sistemas ir šiuolaikinius naikintuvus iš Rusijos ir Kinijos. Tai sustiprins Iraną ir apsunkins padėtį regione. Kad užkirstų kelią tokiam scenarijui, Teherano oponentai veikia per JAV.

Rugpjūtį amerikiečiai pateikė JT Saugumo Tarybai rezoliuciją dėl ginklų embargo pratęsimo, pateisindami tai tuo, kad Teheranas ginkluoja "Hezbollah" Libane ir Sirijoje, taip pat šiitų kovotojus Irake, kurie ne kartą išprovokavo susirėmimus su vietos kariais.

Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija palaiko amerikiečių nerimą, tačiau jų pasiūlymui nepritarė. Rusija ir Kinija aiškiai nurodė, kad blokuos visas JAV pastangas šia linkme. Savo ruožtu Iranas pareiškė, kad tokia rezoliucija galutinai užbaigs "branduolinį sandorį".

JT Saugumo Taryba atmetė Amerikos projektą. Tačiau jau po savaitės Valstybės departamentas pateikė dokumentus, neva patvirtinančius, kad Teheranas pažeidė savo įsipareigojimus pagal Bendrą visapusišką veiksmų planą dėl Irano programos. Ten kalbama, kad Iranas sodrintą uraną sukaupė viršydamas nustatytą 300 kilogramų normą.

Maikas Pompėjas neslėpė, kad Vašingtonas nori visiškai atkurti sankcijas. JT Saugumo Taryba priminė: Jungtinės Valstijos negali spręsti, kaip laikomasi "sandorio", nes jos iš jo pasitraukė. Amerikiečiai atsakė, kad jie vis dar yra tarp tų, kurie patvirtino rezoliuciją Nr. 2231. Todėl jiems pasilieka teisė į sankcijas.

Ir jie nurodė: pagal Bendrą visapusišką veiksmų planą dėl Irano programos, jei nebus imtasi veiksmų praėjus 30 dienų nuo skundo prieš Iraną gavimo, sankcijos bus atnaujintos. Terminas baigėsi rugsėjo 20 dieną.

Участники видеоконференции между министрами иностранных дел ЕС и госсекретарем США Майком Помпео в здании Европейского совета
© AP Photo / Pool / Virginia Mayo
ES užsienio reikalų ministrų ir JAV valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus vaizdo konferencijos dalyviai Europos Vadovų Tarybos pastate

Laukimo diplomatija

"JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas, remdamasis tuo, kad Saugumo Taryboje nėra bendro sutarimo, pasisakė prieš anti-iraniškų sankcijų atkūrimą. Amerikos sprendimą ignoravo TATENA, smarkiai sukritikavo Europa. Vašingtonas atsidūrė gana žeminamoje padėtyje", — mano MGIMO universiteto Tarptautinių studijų instituto Euroatlantinio saugumo centro vyresnysis mokslo darbuotojas Andrejus Baklickis.

Nepaisant to, ekspertas neatmeta galimybės, kad JAV sankcijos visgi išgąsdins užsienio verslą. Jei spalio mėnesį bus panaikintas ginklų embargas, ne visos įmonės panorės prekiauti su Iranu. Grėsmė patekti į JAV spaudimą bus didesnė. Tačiau net ir esant tokiai situacijai Vašingtono veiksmai atrodo pernelyg pertekliniai.

"Europos teisės aktai numato ginklų embargą iki 2023 m. Todėl, net jei bus panaikinti tarptautiniai draudimai, ES negalės bendradarbiauti su Teheranu šioje srityje. Su Rusija ir Kinija padėtis yra dar įdomesnė. Šių šalių įmonėms, kurios potencialiai galėtų parduoti ginklus Iranui, jau taikomos sankcijos. Niekas joms netrukdo sudaryti pompastišką sandorį su Teheranu po embargo panaikinimo. Tai nereiškia, kad ginklai iš tikrųjų iš karto pateks į Iraną, tačiau moralinis JAV pralaimėjimas yra akivaizdus", — mano Baklickis.

Граффити перед бывшим посольством США в Тегеране
© Sputnik / Антон Быстров
Grafitis priešais buvusią JAV ambasadą Teherane

Jungtinėse Valstijose gyvenantis tarptautinių santykių specialistas Rafaelis Satarovas atkreipia dėmesį į tai, kad Teheranas į vienašališkas JAV sankcijas sureagavo santūriai. Anot jo, Irano valdžia nenori aštrinti situacijos iki prezidento rinkimų Amerikoje.

"Islamo Respublika supranta, kad bet koks griežtas pareiškimas apie Jungtines Valstijas tik pakenks. Trampas nedelsdamas pasuks eilinę krizę su Iranu savo naudai ir padidins spaudimą režimui. Be to, dabar Europa, Rusija, Kinija, JT yra Irano pusėje. Žodinė konfrontacija neturi prasmės. O vienašalės sankcijos neturi tarptautiniu mastu pripažintos teisinės galios", — mano Satarovas.

Kalbinti ekspertai sutiko, kad jei Džo Baidenas taps JAV prezidentu, tada amerikiečiai gali grįžti prie Bendro visapusiško veiksmų plano dėl Irano programos. Tačiau per Trampo prezidentavimo metus padėtis aplink Iraną pasikeitė. Todėl grįžimo prie "sandorio" procedūra nebus lengva.

Tegai:
sankcijos, Iranas, JAV
Panerių memorialas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 23-iosios šventės

(atnaujinta 18:36 2020.09.22)
Nuo rugsėjo 23-iosios iki metų galo lieka 99 dienos, dienos ilgis — 12 val. 11 min.

Rugsėjo 23-ioji yra 265-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 267-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 99 dienos.

2020 metų rugsėjo 23 dieną saulė teka 07:05, leidžiasi 19:16, dienos ilgis — 12 val. 11 min.

Šiandien minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena.

Didžiausias ir šiurpiausias hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje — masinės žydų žudynės. Antisemitizmas — sudedamoji nacių ideologijos dalis. Žydai buvo naikinami visuose regionuose. Taip pat neginčijamas faktas, jog Lietuvoje žydų žudynės prasidėjo tik tada, kai atėjo vokiečiai, kurie iškart paėmė į savo rankas policiją, karinius lietuvių dalinius, visą valdžią ir todėl buvo atsakingi už tvarkos palaikymą krašte.

Jau nuo 1941 metų pradžios Vokietijoje iš gestapo, SD ir SS pareigūnų pradėta formuoti specialiosios paskirties grupes (Einsatzgruppe), kurių uždavinys, kilus karui, buvo tvarkos palaikymo užfrontėje pretekstu žudyti SSRS teritorijoje komunistus, partizanus, žydus, čigonus, psichinius ligonius. Baltijos kraštą kontroliavo "A" grupės būriai, kuriems vadovavo brigadenfiureris Valteris Štalekeris (Stahlecker). Birželio 18 dieną, t. y. dar karo išvakarėse, ypatingosios paskirties dalinių vadai gavo žodinį Henricho Himlerio nurodymą naikinti užimtoje TSRS teritorijoje minėtų kategorijų asmenis.

Vos prasidėjus karui, birželio 24 dieną Saugumo policijos ir SD operatyvinės "A" grupės vadas Štalekeris įsakė Karaliaučiaus ir Tilžės gestapininkams žudyti žydus bei komunistus užimtoje Lietuvos teritorijoje. Birželio 25 dieną su pirmuoju "A" grupės būriu atvykęs į Kauną ir užmezgęs ryšį su Klimaičio partizanų būriu, Štalekeris surengė pirmąjį žydų pogromą. Naktį Senamiestyje ir Vilijampolėje buvo nužudyti šimtai žmonių, sudeginta keliasdešimt namų.

Ši diena Lietuvoje paskelbta Žydų genocido diena 1992 metais. Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyti 96 proc. visų šalyje gyvenusių žydų — 196 tūkst. iš 210 tūkst. Visiškai sunaikinta savita kultūra.

Kiti su šia diena susiję įvykiai

1907 metais Kaune prasidėjo Lietuvos moterų suvažiavimas (rugsėjo 23–24 dienomis).

1926 metais Kaune veiklą pradėjo Žemės ūkio rūmai. Šalyje, kur didžioji gyventojų dalis užsiėmė žemdirbyste, o pagrindinės valstybės pajamos plaukė iš žemės ūkio, tokios organizacijos įkūrimas buvo itin svarbus žingsnis. 1942 metais panaikinti rūmai nuo 1991 metų sėkmingai atgimė ir gyvuoja iki šiandien.

1931 metais Šiaulių dramos teatras parodė savo pirmąjį spektaklį — Karlo Gocio "Princesę Turandot".

1943 metais vokiečių okupacinė valdžia likvidavo Vilniaus getą. Žydų tautybės žmonės masiškai išžudyti Paneriuose. Po šios tragiškos dienos Vilnius, visame pasaulyje garsėjęs savo žydais ir jų pasiekimais bei kultūra (gavęs net Šiaurės Jeruzalės vardą), neteko daugelio šios tautos atstovų. 1941–1943 metais veikęs getas pražudė virš 50 tūkst. Vilniaus žydų. Tik porai tūkstančių jų buvo lemtą išgyventi karo baisenybes. Po šių žudynių Vilnius neteko didžiausios gyventojų dalies per visą savo istoriją.

2003 metais sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke pasirašė Tabako kontrolės konvenciją, kuri įpareigoja per penkerius metus šalyje uždrausti tabako reklamą. Lietuva yra 57-oji šį dokumentą pasirašiusi valstybė.

Savo vardadienius šiandien švenčia Linas, Teklė, Galintas, Galintė, Lina, Linė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai