Senoji Baltarusijos vėliava, archyvinė nuotrauka

Kas daugiau pažadės: Lietuva ir Latvija susirėmė Baltarusijos ringe

(atnaujinta 17:50 2020.09.09)
Prisidengdami dejonėmis dėl Baltarusijos žmonių laisvės "nuo tirono Lukašenkos", baltai vykdo perversminę veiklą. Vilnius ir Ryga vilioja Baltarusijos pažangių technologijų įmones, o jauniesiems specialistams žadamas rojus verslui Baltijos pakrantėje

"Baltarusijos ringe" vėl susirėmė Lietuva ir Latvija. Pralaimėjusi BelAE boikotavimo ture, kuriame Latvija pralaimėjo taškus ir sutiko boikotuoti elektrą iš Astravo, Ryga pradėjo ataką iš kito šono. Latviai nusprendė pasinaudoti lietuvių iniciatyva, kad prisiviliotų Baltarusijos IT specialistus.

Pirmieji Baltarusijos informacinių ir ryšių technologijų įmones iškart po pirmųjų susirėmimų Minske "ėmė morkomis vilioti" lietuviai. Sako,

"baltarusių smegenims" sukursime tokias šiltnamio sąlygas, apie kurias net Amerikos Silicio slėnis nesvajojo. Tiesiog liaukitės dirbti Baltarusijos biudžetui, o tai reiškia, visos Baltarusijos žmonių labui. Jūs esate demokratijos patriotai, o ne tirono Lukašenkos!

Be to, Lietuvos valdžia pažadėjo lengvatų vykdant visas migracijos procedūras. Jauniems "režimo griovėjams" suteikiamas nemokamas išsilavinimas Lietuvos universitetuose ir netgi stipendija. Ir nepaisant to, kad didžioji dalis Lietuvos studentų turi mokėti už studijas, o nemokamas išsilavinimas yra kone genijų privilegija.

Pažvelgę ​​į lietuvius, latviai taip pat nusprendė dalyvauti šiame aukcione, skirtame paruoštiems pasaulinės klasės specialistams įsigyti darbo rinkoje. Baltarusijos revoliucijos grietinėlę nugriebti nori ne tik lietuviai.

"Lygiagrečiai šios įmonės svarsto kitas galimybes, todėl svarbu veikti greitai. Šiuo metu glaudžiai bendradarbiaujame su Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba, pasienio sargyba, finansų priežiūros agentūromis ir kitais, kad parengtume tinkamas ir patikrintas gaires verslininkams, kurie priims palankius Latvijai sprendimus", — žiniasklaida citavo Latvijos investicijų ir plėtros agentūros direktorių Kasparą Rožkalną.

Rožkalnas kategoriškai pareiškė, kad daugiau nei 100 įmonių iš Baltarusijos svarsto galimybę perkelti savo veiklą į Latviją. Panašius teiginius keliomis dienomis anksčiau išsakė ir Lietuvos "giesminykai". Ir Lietuvos vyriausybė netgi patvirtino planą padėti baltarusiams, kurie buvo persekiojami dėl dalyvavimo masiniuose protestuose.

Šiam reikalui — 100 tūkstančių eurų humanitarinės pagalbos skyrimas režimo aukoms. O dar 200 tūkstančių eurų iš Lietuvos biudžeto bus skirta Vilniuje veikiančiam Europos humanitariniam universitetui (EHU), kuris yra Baltarusijos revoliucionierių kadrų kalvė. Taip pat planuojama įsteigti 100 stipendijų Baltarusijos jaunimo mokymui Lietuvos universitetuose. Vyriausybė svarsto galimybes supaprastinti informacinių technologijų bendrovių steigėjų perkėlimą į Lietuvą.

Latviai į tai atsakė pažadais Baltarusijos opozicionieriams. Jie sako, kad lietuviai skyrė menką 100 tūkstančių eurų sumą humanitarinėms išmokoms, o mes nusprendėme skirti net... 150 tūkstančių eurų protestų Baltarusijoje aukoms paremti. Mes taip pat palaikysime finansiškai nepriklausomą Baltarusijos žiniasklaidą, kuri pasakoja tikrąją tiesą apie Lukašenkos režimo represijas. Ir tokio latvių dosnumo rezultatai neliko nepastebėti baltarusių.

"Dešimt bendrovių jau priėmė sprendimą iš dalies ar visiškai perkelti savo veiklą į Latviją", — išdidžiai pranešė Kasparas Rožkalnas.

Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sušvelnino Latvijos smūgį ir pareiškė, kad Vilnius radikaliai nusprendė pakeisti migracijos įstatymus tik Baltarusijos piliečiams.

"Sutarėme, kad nacionalinė viza bus išduodama šešiems mėnesiams supaprastinta tvarka ambasadoje, konsulinėje įstaigoje Gardine. Taip pat aukštąją kvalifikacija turintys Baltarusijos piliečiai galės neatvykstant užsiregistruoti Vidaus reikalų ministerijos "Migris" sistemoje ir prašyti leidimo gyventi. Nereikia atvykti fiziškai, prašymas bus išnagrinėtas nuotoliniu būdu", — teigė ministrė.

Tamašunienė taip pat sakė, kad jos vadovaujama ministerija sukūrė interneto platformą skambiu pavadinimu "Renkuosi Lietuvą!", kuri informuos Baltarusijos piliečius rusų ir anglų kalbomis apie tolesnę integraciją, darbo paieškas, švietimą, sveikatos apsaugą, galimas socialines paslaugas Lietuvoje.

Stebina ir piktina tai, kad baltarusiška platformos versija nebuvo paskelbta. Bet šiandien ta kalba šneka visi tikri Baltarusijos revoliucionieriai. O buvęs Baltarusijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (1991–1994) pirmininkas Stanislavas Šuškevičius jau viešai pareiškė, kad baltarusių kalba turėtų tapti vienintele valstybine kalba po to, kai Lukašenka paliks prezidento postą.

Tamašunienė taip pat teigė, kad planuose numatyta sukurti specialų baltarusių skambučių centrą, kur jiems bus suteikta visa reikalinga informacija apie rojaus gyvenimą Lietuvoje.

Laukiame Latvijos valdžios atsakymo į dosnius lietuvių pažadus baltarusiams. Galbūt Baltarusijos vizų režimas Latvijos teritorijoje bus visiškai atšauktas? Na, imant pavyzdį iš visos Europos "bevizio režimo" ukrainiečiams.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltarusija, Latvija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (358)
Svetlana Tichanovskaja Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

ES ir JAV: tegul Lenkija pati sprendžia savo problemas su Baltarusija

(atnaujinta 15:01 2020.09.25)
Vakarų reakcija į įvykusią Baltarusijos prezidento inauguraciją pasirodė nuspėjamai neigiama

Pirma, Valstybės departamento atstovas sakė, kad JAV nelaiko Aleksandro Lukašenkos teisėtai išrinktu šalies vadovu, nes "paskelbti rezultatai buvo sufabrikuoti ir neatspindėjo teisėtumo".

Tada pasirodė specialus ES diplomatijos vadovo Žozepo Borelio (Josep Borrell) pareiškimas, kuriame naujasis Aleksandro Lukašenkos mandatas pavadintas neturinčiu "jokio demokratinio teisėtumo". Taip pat pažymėta, kad paskutinė inauguracija (dokumente šis žodis visada buvo rašomas kabutėse) respublikoje "prieštarauja didžiosios dalies gyventojų valiai", kuri išreiškiama "gausiais, beprecedenčiais ir taikiais protestais".

Borelio pareiškimas, žinoma, suteikia daug galimybių piktybiškumui. Pavyzdžiui, iš anksto galima drąsiai prognozuoti, kad JAV prezidento rinkimų rezultatai, neatsižvelgiant į jų baigtį, prieštaraus beveik pusės amerikiečių valiai, nes šalis praktiškai yra padalinta per pusę. Protestai ten nemažėjo jau kelis mėnesius. Taigi, pateiktą dokumentą jau galima lengvai pritaikyti užsienio realijoms. Savo ruožtu formuluotė "demokratinis teisėtumas" sufleruoja, kad, Briuselio nuomone, yra ir kitokių teisėtumo rūšių — ir, štai jų teigimu, Aleksandras Lukašenka yra gana teisėtas. Pastarasis, beje, paaiškina užsispyrusį Vakarų sėdėjimą ant dviejų kėdžių, nes visa ši griežta retorika praktiškai derinama su atvirai silpna, susitaikstančia pozicija Minsko atžvilgiu.

Sankcijos — tikrai jautrios sankcijos — Baltarusijai nebuvo įvestos. Dar blogiau, kad pačioje ES kilo naujų ginčų dėl šio klausimo, nes Kipras tuo pačiu reikalauja užtikrinti apribojimus prieš Turkiją ir tuo pagrindu blokuoja procesą.

Vakarų ambasadoriai iš šalies nebuvo atšaukti. Jie ne tik nebuvo atšaukti: amerikiečiai po daugelio metų atvėsimo visu greičiu atkuria diplomatinius santykius su respublika. Prieš porą dienų JAV Senato Užsienio santykių komitetas patvirtino naują ambasadorių. Tačiau jau dvylika metų abiejų valstybių ambasadoms vadovauja laikinieji patikėtiniai — po abipusio ambasadorių atšaukimo dėl 2008 metais Vašingtono įvestų sankcijų Baltarusijos įmonėms.

Atsižvelgiant į tai, net patys griežčiausi retoriniai posūkiai atrodo kaip silpnumo apraiška ir nesugebėjimo paveikti to, kas vyksta, pripažinimas, kas, beje, yra tiesa. Čia galbūt turėtume pagerbti Vakarus, kurie pradėjo suvokti ir, svarbiausia, priimti savo galimybių ribas.

Be jokios abejonės, tokia reakcija į rinkimus Baltarusijoje buvo labai skaudžios Venesuelos pamokos rezultatas. Praėjo daugiau nei pusantrų metų, kai daugiau nei penkiasdešimt šalių, daugiausia Vakarų, pripažino Chuaną Gvaidą (Juan Guaidó) teisėtu Venesuelos prezidentu. Bet šis sprendimas neturėjo įtakos tikrovei, kurioje šalies vadovas iki šiol yra Nikolas Maduras (Nicolás Maduro).

Ir jei Jungtinės Valstijos ir Europa gali sau leisti nekreipti dėmesio į mažą Lotynų Amerikos šalį, apsimesdamos, kad nieko ypatingo neįvyko ir jos nepateko į ten esančią balą, tada sunkiau panaudoti panašią gudrybę su valstybe Europos centre. Jau nekalbant apie tai, kad Baltarusija dalyvauja svarbiuose tarptautiniuose procesuose, įskaitant konflikto sureguliavimą Donbase, todėl tenka veikti kur kas atidžiau apskaičiuojant sprendimus ir jų pasekmes.

Kita svarbi aplinkybė, akivaizdžiai slopinanti Vakarų entuziazmą dėl galimų žingsnių prieš Minską, yra ta, kad ten vyksta visų pirma lenkų projektas. Būtent Varšuva stovi už nuolatinių kaimynų protestų, ji teikia politinę ir žiniasklaidos paramą Baltarusijos opozicijos lyderiams. Tačiau rezultatas daro įspūdį išskirtinai neigiama prasme: vien "Prezidentės Svetos" fenomenas (taip pavadinta Svetlanos Tichanovskajos "Instagram" paskyra) gali būti pavyzdys, kaip nereikia daryti grynai politiniu technologiniu požiūriu.

Lenkija įsivėlė į kovą, tačiau ji akivaizdžiai neturi jėgų pasukti bangą. Be to, Minskas pradėjo duoti atgal — visų pirma, žiniasklaida pranešė apie problemas, susijusias su lenkiškų prekių importu į Baltarusiją. Apskritai, įprastas lenkiškas grėblys.

Nenuostabu, kad dabar lenkai labai norėtų patekti į dangų ant kažkieno kito kupros: kad Vakarų Europa ir JAV pasinaudotų sunkiąja politine artilerija, kaip nors pasiektų Aleksandro Lukašenkos nuvertimą, o Varšuva nugriebtų savo pradėto judėjimo geopolitinę grietinėlę.

Bet vargu ar šie motyvai nėra akivaizdūs Berlynui, Paryžiui, Briuseliui ar Vašingtonui, o dar mažiau tikėtina, kad ten entuziastingai norima prisidėti įgyvendinant lenkų norus.

Tai reiškia, kad Vakarai ir toliau eis paskirtu griežtos retorikos keliu prieš Minską, vengdami tikros konfrontacijos, nes neturi nė menkiausio noro įsitraukti į dar vieną geopolitinį žaidimą, kuris akivaizdžiai pasmerktas pralaimėjimui. Pastaraisiais metais jų yra per daug.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lenkija, ES, JAV, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (358)
Dar šia tema
Į Baltarusiją draudžiama įvežti lenkiškas prekes
Įmantrus energetikos žlugdymas: ko nori ES nutraukdama ryšius tarp Pabaltijo ir Rusijos 
Lukašenka pareiškė, kad Minskas neprivalo perspėti Vakarų apie inauguraciją
Švietimas, archyvinė nuotrauka

Mokslų Rusijoje kvotų paskirstymas : vietų bus daugiau, sistema reformuota

(atnaujinta 18:33 2020.09.24)
Reikia pertvarkyti nemokamų vietų Rusijos universitetuose suteikimo pareiškėjams iš kaimyninių šalių ir Baltijos šalių formatą, sako "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. "Rossotrudničestvo" vadovu šių metų birželio pabaigoje buvo paskirtas Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatas Jevgenijus Primakovas. Jis iš karto pažadėjo didelius pokyčius Rusijos institucijos veikloje. Viena iš opiausių temų, kurią naujasis "Rossotrudničestvo" vadovas apibrėžė, yra švietimo kvotų paskirstymo Rusijos universitetuose užsienio piliečiams sistema.

"Kvotų skaičius padidės — prezidentas [Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas — Sputnik] sakė, kad jų bus daugiau. Iki 2023 metų kvotų skaičius turėtų padvigubėti. Bet mes su kolegomis iš Švietimo ir mokslo ministerijos, iš Valstybės Dūmos svarstome, kad kvotos nėra labai veiksmingos", — Sputnik sakė "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas.

Ir jis kaip pavyzdį pateikė Baltarusiją, kuriai universitetuose buvo skirta daug biudžeto finansuojamų vietų, tačiau Rusijai "sunku konkuruoti net su Lenkija".

"Lenkai suteikia galimybę ne tik mokytis, bet ir skiriamos stipendijos, studentams skiriami grantai. Mums sunku konkuruoti, jei jaunuoliams siūlome tiesiog ateiti ir mokytis. Turime patobulinti sistemą, kad tam tikru momentu bent dalyje šių kvotų atsirastų stipendijų ir grantų komponentas. Ne tik ateikite ir mokykitės, bet — štai jums bilietas atskristi, čia jums galimybė sumokėti už būstą ar bendrabutį", — sakė Primakovas.

"Rossotrudničestvo" suinteresuota, kad užsienio studentai atvyktų į Rusiją tapti aukštos kvalifikacijos specialistais, ekspertais tos srities, kurioje studijuoja, pabrėžė agentūros vadovas. Po mokslų jie grįžtų namo, pradėtų eiti jiems reikšmingas pareigas ir gautų gerą darbą. Tačiau pagal dabartinę sistemą šių planų dažnai nepavyksta įgyvendinti.

"Yra žmonių, kurie atvyksta į Rusiją, patenka į sunkias aplinkybes, eina dirbti sargybiniais, taksi vairuotojais. Tai neteisinga net ir tuo požiūriu, kad mūsų biudžeto lėšos buvo skiriamos šių žmonių išsilavinimui", — aiškino "Rossotrudničestvo" vadovas.

Jis pridūrė, kad kol kas nėra aiškių planų reformuoti kvotų paskirstymo sistemą, "planai jau yra kažkas daugiau ar mažiau aiškaus, parengto", problema vis dar svarstoma. Tačiau be reformos jau nebeapsieiti, įsitikinęs Jevgenijus Primakovas.

Kvotų didinimas nuo 15 iki 30 tūkstančių biudžetinių vietų užsienio studentams buvo plačiai svarstytas 2020 metų pradžioje Valstybės Dūmoje. Tuomet Dūmos NVS reikalų, Eurazijos integracijos ir santykių su tautiečiais reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Kalašnikovas 15 tūkstančių vietų skaičių pavadino neatitinkančiu Rusijos tarptautinio vaidmens ir humanitarinės jėgos. Jis taip pat pateikė Lenkijos pavyzdį, kuri skiria dešimt tūkstančių biudžetinių vietų vien Baltarusijos piliečiams, ir Rumuniją, kuri kasmet nemokamai apmoko penkis tūkstančius Moldovos piliečių. Tuo tarpu užsieniečių prašymų studijuoti Rusijoje skaičius priartėjo prie 100 tūkst. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija planuoja padidinti užsienio studentų kvotų skaičių iki 30 tūkstančių.

Tegai:
mokslas, Rusija
Dar šia tema
Pokyčių kelias — kokios reformos šiemet laukia "Rossotrudničestvo"?
Karinis transporto lėktuvas An-26, archyvinė nuotrauka

Netoli Charkovo sudužus "An-26", žuvo 22 žmonių

(atnaujinta 22:26 2020.09.25)
Netoli Čugujevo miesto, Charkovo srityje, sudužęs lėktuvas, preliminariais duomenimis, atlikinėjo mokomąjį skrydį, keturių žmonių likimas kol kas nežinomas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė patvirtino lėktuvo "An-26" katastrofą Charkovo srityje, yra žuvusių ir sužeistų.

"Šiąnakt Charkovo srityje įvyko Ukrainos karinių oro pajėgų lėktuvo "An-26" katastrofa. Lėktuvas nukrito nusileidimo metu. Be įgulos, lėktuve buvo ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Charkovo universiteto kariūnai. Yra žuvusių ir sužeistų. Informacija yra tikslinama", —  Facebook pranešė komanda.

Charkovo regioninės administracijos vadovas Aleksejus Kučeris sakė, kad sudužus "An-26" yra ir išgyvenusių žmonių.

"Netoli Čugujevo nukrito lėktuvas. Yra žuvusių ... Yra išgyvenusių žmonių. Visos aukos gaus visapusišką pagalbą", — savo Facebook rašė Kučeris.

Iš pradžių Ukrainos vidaus reikalų viceministras Antonas Geraščenka pranešė, kad Charkovo regione per lėktuvo An-26 katastrofą žuvusiųjų skaičius siekė 20 žmonių.

"Lėktuve buvo kariniai pilotai ir Kožedubo oro pajėgų instituto kariūnai. Pirminiais duomenimis, lėktuve buvo septyni įgulos nariai ir 21 kariūnas. Iš viso 28 žmonės. 22:00 (Sutampa su Lietuvos laiku — Sputnik) duomenimis, pasak valstybinės avarinės tarnybos, buvo patvirtinta 20 žmonių mirtis. Du sunkios būklės išgyvenusieji buvo išsiųsti į ligoninę. Gelbėtojai toliau ardo nukritusį orlaivio korpusą ir ieško kitų aukų ir sužeistų", — Facebook parašė Geraščenka.

Vėliau patikslinta, kad žuvusiųjų skaičius pasiekė 22. Dar keturių žmonių likimas kol kas nežinomas.

Preminaliariai žinoma, kad du žmonės buvo hospitalizuoti. "Iš avarijos vietos greitoji medicinos pagalba paėmė du žmones, kurių nudegimai sudarė daugiau nei 90% kūno, preliminari informacija", — cituojamas Nelaimingų atsitikimų medicinos centro direktorius Viktoras Zabašta.

Pagal preliminarų vietos leidinio 057.ua, lėktuvas atlikinėjo mokomąjį skrydį.

Kaip RIA Novosti buvo informuota Charkovo srities valstybinėje ekstremalių situacijų tarnyboje, nelaimės vietojegelbėtojai dirba.

"Į įvykio vietą nuvažiavo trys skyriai su autocisternomis ir viena gelbėjimo mašina", — RIA Novosti sakė Charkovo srities valstybinės skubios pagalbos tarnybos spaudos tarnybos vadovas Igoris Lupandinas.

Tegai:
lėktuvo katastrofa, Charkovas, Ukraina