Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka

Meistriškos provokacijos. Lietuvos politikai ruošia uždelsto veikimo bombas

(atnaujinta 14:39 2020.09.13)
Lietuvoje įsibėgėja skandalas dėl galimos milijonų eurų vagystės iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Įtariamai pareikšti aukščiausios departamento vadovybės atstovams, vadinasi, visai valdančiajai koalicijai, kurios po mėnesio laukia didžiulė kova — rinkimai į Seimą

Autorius iš karto nori perspėti, kad viskas, kas bus pasakyta, yra tik jo spėjimai ir apmąstymai, kurių neįmanoma patvirtinti dokumentais pagrįstais faktais. Tyrimo paslaptis.

Žiniasklaidoje garsiai trimituojamą bylą visų pirma išnagrinėsime banalaus klausimo požiūriu: kam tai naudinga? Akivaizdu, kad likus kelioms dienoms iki Seimo rinkimų, kurių pirmasis turas vyks spalio 11 dieną, padaryta didelė žala valdančiajai koalicijai ir vyriausybei. Laikyk vagį. Neva, būtent jie, valdantieji, grobia iždą, o tai reiškia, kad laikas juos pakeisti sąžiningais — konservatoriais, liberalais, darbiečiais. Būtent tokį būsimos valdančiosios koalicijos formatą jau paskelbė Gabrielius Landsbergis, jei jo partija laimėtų rinkimus.

Tyrėjai ir prokurorai įrodys aukščiausių vyriausybės pareigūnų ir Sveikatos apsaugos ministerijos kaltę, nesvarbu, ar jie perduos bylą teismui — tai jau antrinis dalykas. Svarbiausia prieš rinkimus kuo labiau sujaukti oponentus. Štai ir Konstitucinis Teismas kažkodėl rinkimų išvakarėse priėmė "keistą", anot ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, sprendimą pripažinti vyriausybę neteisėta dėl to, kad po prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos, neva atsistatydinant ir formuojant naują ministrų kabinetą buvo pažeista Konstitucija. Konstitucinis Teismas metus tylėjo, o čia staiga prisiminė.

Tokių smūgių valdančiųjų reputacijai pastaruoju metu buvo daug. Prisiminkime skandalą su susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus apmokėtais pietumis darbo vizito į Abu Dabį ir Minską metu. Prisimenate, kaip įprastas Narkevičiaus darbo vizitas buvo pristatytas visuomenei konservatorių kontroliuojamoje žiniasklaidoje?

Kokia gėda, kad išlaidas už jo pietus komandiruotės Minske metu apmokėjo ministerijai pavaldi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, o išlaidas Abu Dabyje padengė Lietuvos kelių direkcija. Taigi, vykdamas į komandiruotę, Lietuvos pareigūnas turėtų žinoti, kad valgyti teks už savo lėšas? Gal jis turėtų ir už bilietą sumokėti iš savo kišenės? Tai yra kažkas naujo administracinėje ir ūkinėje veikloje.

Ir tada kilo skandalas dėl kelio į premjero namus. Kokia gėda — pataikauti aukščiausiems valstybės vadovams už viešus pinigus! Lauk juos!

Tik "korumpuotų pareigūnų" demaskuotojai kažkaip pamiršo rąstus savo akyse. Apie "Mažeikių naftos" perdirbimo gamyklos pardavimą amerikiečiams "už vieną dolerį", apie skandalingus "Snoro" ir "Ūkio banko" bankrotus, apie miglotą naujos Visagino atominės elektrinės statybos projektą, apie piniginę paskolą liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui iš "MG Baltic", apie juodąją buhalteriją Darbo partijoje. Dar daug ką galima "prisiminti" iš didvyriškos dabartinių korupcijos demaskuotojų praeities.

Dabar pabandykime išsiaiškinti, kaip galima sukurti pražūtingą kompromatą apie savo politinį oponentą.

Štai po rinkimų formuojama vyriausybė. Ministrai imasi savo pareigų, sudaro artimiausio rato komandą — viceministrus, patarėjus. Tačiau ministerijų ir departamentų personalo etatas yra didžiulis. Neįmanoma jų visų pakeisti vienu metu. Ir daugelis užėmė savo vietas pagal konkursus. Paskutinės ar net gal priešpaskutinės vyriausybių laikais juos į šias pozicijas iškėlė jų kolegos iš partijų. Tai reiškia, kad paprastai yra problematiška juos pašalinti ir pakeisti iki kadencijos pabaigos.

Ir štai sėdi toks antro ar trečio lygio pareigūnas ir atidžiai stebi naujus viršininkus, kurių jau nemėgsta dėl politinių prieštaravimų. Ir tokių "štirlicų", kuriuos siunčia tie patys konservatoriai visais ne tik vyriausybės, bet ir teisėsaugos bei reguliavimo institucijų lygmenimis, daugybė.

Ir "štirlicai" vykdo ardomąjį darbą tiksliai ir profesionaliai. Kur reikia, jie įkiš lazdą į žinybų darbo ratus, kažkur atneš uždelsto veikimo bombą, kuri sprogs tiksliai prieš rinkimus. Bet už viską bus atsakingas ne šis pareigūnas, o aukščiausia politinė vadovybė — ministrai, ministras pirmininkas ir valdančiosios koalicijos partijų lyderiai. Net jei ir bus nustatytas šnipas, jį nubausti, nekalbant jau apie atleidimą, bus labai problemiška.

Ar prisimenate vienos iš didžiųjų istorinių asmenybių frazę, kad "kadrai sprendžia viską"? Per 30 šiuolaikinės Lietuvos istorijos metų žmonės, įnirtingai atsidavę tik vienos partijos ir vieno dvasinio lyderio ideologijai, buvo keliami į visus valdžios pagrindinius postus. O dar sakoma, kad tik tamsią praeitį turintys "specialistai", kuriems sukauptas kompromatas Visagalio seife, gali užimti aukštas pareigas vyriausybės struktūrose ir populiariausiose žiniasklaidos priemonėse. Taigi, įsijungęs televizorių, užėjęs į populiarios žiniasklaidos svetainę ir atsivertęs blizgantį žurnalą, ir vėliau eidamas prie balsadėžės, rinkėjau, prisimink šią trumpą politinės edukacinėse programos pamoką.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, politika, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)
Dar šia tema
Šiemet dėl Lietuvos Seimo nario kėdžių kovos 22 milijonieriai
Dvigubi žaidimai — dvigubi standartai. Kaip VRK sprendžia Guogos dalyvavimą rinkimuose
Trys lietuviai — penkios partijos. Kaip partijos prieš rinkimus koalicijas sudarinėja
Konservatoriai ketina sumažinti Rusijos televizijos programų eterį šalyje
JAV policija, archyvinė nuotrauka

Tai visai kas kita! Kodėl Rusijoje skundimas yra blogis, o JAV žygdarbis

(atnaujinta 22:03 2021.02.26)
Tas, kas galvoja, kad pasibaigus Donaldo Trampo apkaltos procesui, kuris prasidėjo po Baltųjų rūmų šturmo, baigsis "raganų medžioklė" Jungtinėse Valstijose, labai klysta

Jau pusantro mėnesio demokratinė spauda su neslepiamu entuziazmu ir toliau identifikuoja "Kapitolijaus banditus" (taip vadinami Trampą palaikantys protestuotojai Vašingtone), naudodama naujausias veido atpažinimo technologijas.

Tęsiasi masiška galimų to išpuolio dalyvių skundimo kampanija. 18-metės BLM aktyvistės Helen Duke, kuri paskundė motiną ir artimiausius giminaičius policijai, istorija yra gerai žinoma. Dabar liberali bendruomenė draugiškai renka aukas, kad ji galėtų tęsti studijas koledže — motina prarado darbą dėl įskundimo ir nebegali mokėti. Tačiau ši istorija yra tik ledkalnio viršūnė. Masinio draugų ir artimųjų skundimo kampanija išplito visoje šalyje.

Labiausiai mūsų piliečius stebina įprastas (jei ne entuziastingas) nemažos Amerikos visuomenės dalies tokio reiškinio suvokimas. Dar vienas 18-metis Teksaso paauglys Jackson'as Reffitt'as duoda interviu į dešinę ir į kairę apie tai, kaip jis įskundė savo tėvą policijai, ir pastarasis buvo areštuotas dėl šio įskundimo ir apkaltintas dėl ginkluoto įsiveržimo į Kapitolijų.

Sprendžiant iš interviu, vaikino visiškai nekankina abejonės dėl jo poelgio teisingumo, dėl visko kaltinamas Trampas. Pavyzdžiui, atsakydamas į "The Times" klausimus, jaunuolis pasakė: "Mano tėtis mane užaugino ir suteikė tiek daug galimybių gyvenime. Bet jis serga. Visa politinė dienotvarkė serga. Tai, ką jis padarė, yra liga". Kiek metų tėvas bus "gydomas" už grotų, Jackson'ui nerūpi: visa tai — tėvo labui.

Mūsų visuomenė yra sukrėsta tokių pranešimų. Ką bekalbėti, net kai kurie mūsų ekspertai mano, kad toks "gėdingas" reiškinys kaip masinis skundimas yra kažkas naujo Amerikai, būdinga išskirtinai tik šiems laikams. Tuo tarpu JAV tai yra įprastas reiškinys, per dešimtmečius susiformavusi tradicija, tapusi neatsiejama amerikietiškos tapatybės dalimi.

Ten parašyta daugybė darbų, įrodančių skundimo etiką, ypač kai kalbama apie savo darbdavių atidavimą į teisėsaugos rankas. Prieš kelis dešimtmečius visuomenėje buvo įvestas specialus terminas "informatorius", siekiant nutolti nuo neigiamų terminų, tokių kaip "šnipinėjimas" ar "skundimas". Primename, kad dar 2002 metais žurnalas "Time" paskelbė Amerikos informatorius "Metų žmonėmis". Taigi, skundimą JAV vadinti nauju reiškiniu reiškia visiškai nesuprasti, kas yra Amerika.

Tik pirmas dalykas, sukrėtęs daugumą mūsų piliečių, persikėlusių į Valstijas, yra kaimynų, geriausių draugų, giminaičių, praeivių skundimas, vos kam nors kas nors pasirodo įtartina. Amerikiečiai nuo ankstyvos vaikystės mokomi skųsti. Jei kitose šalyse klasėje budintis asmuo turėjo stebėti, ar yra kreidos, ir užtikrinti lentos švarą, tai Amerikos mokyklose ši "pozicija" įpareigoja informuoti apie klasės draugų pražangas. Ir jie skundžia, nes žino, kad kitu atveju bus įskųsti patys. Mūsų moksleivių ir studentų, patekusių į Amerikos švietimo įstaigas, pasakojimų apie šį reiškinį yra labai daug internete.

Rusijos vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Виталий Тимкив

Juokingiausia stebėti, kaip liberalai, kurie patys įskiepijo Rusijos visuomenei apie skundimų nepriimtinumą (ypač 1930 m.), bando pateisinti panašų reiškinį JAV, kuris yra sektinas pavyzdys demokratinėje visuomenėje. Čia yra tipiška Dmitrijaus Valujevo, vieno iš pagrindinių daugumos antirusiškų veiksmų JAV organizatorių, nuomonė (jis yra Laisvosios Rusijos fondo atstovas, judėjimo "Magnitsky Act Initiative" programos direktorius, pastarųjų Navalno rėmimo mitingų koordinatorius Valstijose).

Jis tiesiai paaiškina nesupratingai auditorijai, kodėl skundimas Rusijoje yra blogis, tačiau JAV tai neginčijamas gėris: "Amerikoje, kaip ir bet kurioje demokratijoje, įstatymas yra socialinė sutartis, primetama iš viršaus, o tai reiškia, kad jis iš esmės yra nepopuliarus. Taigi nuolatiniai bandymai apeiti įstatymą, rasti spragų ir išeičių. Kartais įstatymo apėjimas tampa vienintelis būdas išgyventi ar įgyvendinti vieną ar kitą veiklą. Pranešimas apie pažeidimą tampa antiliaudiškas".

Mūsų liberalo požiūriu, viskas yra paprasta: Amerika yra "šviečiantis miestas ant kalvos", o Rusija — "blogio imperija". Todėl negalima laikytis Rusijos įstatymų, jei informuosi, vadinasi, būsi "skundikas", o skundimas JAV yra drąsus pilietiškas poelgis. Be to, šis paaiškinimas gana paplitęs tarp rusų, kurie apsigyveno Valstijose ir meilę tėvynei laiko "praeities reliktu". Jie ramiai paaiškina, kodėl įskųstį kaimyną už antitarybinį anekdotą buvo "žema" ir "niekinga", o skundimai Amerikoje turėtų būti skatinami visais įmanomais būdais, nes "tai neturi stigmos, kuri buvo Sovietų Sąjungoje", ten, sako jie, "nėra tokio susidūrimo tarp valdžios ir žmonių". Na, taip, mes prisimename, juk Trampo šalininkai yra ne žmonės, o "vidaus teroristai". Atitinkamai jų skundimas yra ne konfrontacija, o pilietinės pareigos vykdymas.

Šiuo atžvilgiu nenuostabu, kad mūsų liberalai užsienyje taip lengvai puola rašyti kolektyvinį šmeižtą prieš Rusijos visuomenės veikėjus, reikalaudami skirti jiems griežtą bausmę. Štai kodėl jie reikalauja įvesti visokius "Magnickio sąrašus" (kaip ir tas pats aukščiau minėtas Valujevas) arba "Putino sąrašus". Arba prisiminkite tą patį Navalną su raginimu įvesti sankcijas garsiems rusams, tarp jų ir žurnalistams. Visiškai normalios amerikiečių skundimo kultūros tendencijos.

Taigi, skundimas JAV yra įprastas dalykas. Nors, reikia pripažinti, per pastaruosius du dešimtmečius jie pasiekė visiškai naują lygį. Bet kuris amerikietis dabar žino šūkį:

"If you see something, say something" ("Jei ką nors pamatai, pasakyk ką nors"). Vienas iš demokratų ruporų "The Washington Post" išdidžiai rašo, kad ši frazė tapo šiuolaikinės Amerikos "nacionaliniu devizu". Iš karto po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro išpuolių masinėje apyvartoje pasirodęs šūkis dabar yra oficialus JAV Valstybės saugumo departamentui.

Bet jei iš pradžių šie budrumo raginimai buvo susiję tik su kova su tarptautiniais teroristais, dabar 74 milijonai JAV piliečių, balsavusių už Trampą, buvo prilyginti "teroristams". Be to, isterijos kurstymas tęsiasi ir po to, kai Džo Baidenas pradėjo eiti prezidento pareigas.

Vienas ryškiausių šios isterijos pavyzdžių buvo "Los Angeles Times" paskelbtas straipsnis, kurį parašė garsi žurnalistė ir televizijos kritikė Virginia Heffernan, su būdinga antrašte: "Ką jūs galite padaryti su savo kaimynu "trampistu"?". "Fox News" vedėjai net stebėjosi: "Mes jau turime nugalėtoją kategorijoje "Blogiausias 2021 metų straipsnis. O dar tik vasaris".

Straipsnyje Heffernan viešai skundžia kaimynus, kurie atvirai palaiko Trampą (Kalifornijoje, kur buvo paskelbtas jos straipsnis, tai jau prilyginama kenkėjiškiems ketinimams). Amerikiečių žurnalistės požiūriu, jie kalti dėl to, kad... nuvalė sniegą nuo tako, vedančio į jos kiemą. Ir tai vadinama "agresyvaus mandagumo veiksmu", nes mieste, kuriame gyvena autorė, "žmonės paprastai nevalo kelių kitiems nemokamai". Todėl, užuot padėkojusi kaimynams, Heffernan lygina juos su islamo teroristais, su "Hezbollah" ir netgi su "mandagiais naciais" ir Antrojo pasaulinio metų prancūzais nacių bendrininkais. Atkreipkite dėmesį, kad kai aktorė Gina Carano palygino demokratų elgesį su nacistine Vokietija, ji buvo nedelsiant pašalinta iš šios profesijos, o "trampistų" lyginimas su naciais demokratinėje spaudoje jau seniai tapo tradicija.

Heffernan savo straipsnyje pareikalavo kaimynų atgailos už palaikymą Trampui ir viešo "trampizmo" atsisakymo. Matyt, po to ji kilniaširdiškai leis jiems sutvarkyti jos kelius. O juk šį viešą kaimyno įskundimą rašo ne bent kas, ir jis skelbiamas solidaus Amerikos leidinio puslapiuose.

Susidaro įspūdis, kad dabar demokratiniai Amerikos laikraščiai ir televizijos kanalai konkuruoja tarpusavyje dėl to, kas jų šalyje ras daugiau "liaudies priešų" ir pareikalaus jų bausmės. Negailėdami epitetų, jie jau skundžia savo kolegas, pavyzdžiui, populiarų "Fox News" televizijos laidų vedėją Tucker'į Carlson'ą vadina "grėsme demokratijai". Ir jie nuolat reikalauja sodinti, uždaryti, uždrausti, pašalinti.

Bet jūs atsimenate, tai yra blogis tik Rusijoje. Amerikoje "valdžia ir visuomenė yra vieninga". Ypač tada, kai iš pusės šios visuomenės atimama teisė į savo nuomonę ir jai tik leidžiama išvalyti kelius nuo sniego. Žinoma, po viešos atgailos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, JAV
Iskander-M, archyvinė nuotrauka

Viskas dėl koordinačių sistemų. Pašinianas apie "Iskander" pasakė ne taip

(atnaujinta 15:25 2021.02.26)
Kova su aukštųjų technologijų ir aukšto tikslumo ginklų sistemomis reikalauja tinkamų specialistų mokymų, patikimos žvalgybos ir smūgio grandinės organizavimo, taip pat politinės išminties ir atsakomybės už priimtus sprendimus

Kitoje koordinačių sistemoje pačios pažangiausios raketos gali suveikti "neteisingai", nepasileisti, praskrieti pro taikinius ar sprogti tik "10 procentų pajėgumų".

Vertindamas pastarojo karo Kalnų Karabache rezultatus interviu "1in.am", Armėnijos Respublikos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas suabejojo ​​Rusijos ginklų patikimumu ir koviniu efektyvumu. Pasak jo, operacinio-taktinio komplekso "Iskander" raketos arba visiškai nesprogo, arba sprogo "10 procentų pajėgumų" (paaiškinimo nebuvo). Tuo tarpu valstybės vadovas išreiškė ketinimą vykdyti reikšmingas armijos reformas — struktūrines ir ginkluotės.

AR Gynybos ministerija atsisakė komentuoti dviprasmišką ministro pirmininko pareiškimą apie "Iskander". Galbūt vienas iš patarėjų Pašinianą nepakankamai informavo ar suklaidino. Rusijos raketų sistemų eksploatacinės savybės ir reputacija yra tokios aukštos, kad jų nereikia saugoti nuo profanų.

Neatsitiktinai Rusija kontroliuoja trečdalį pasaulio ginklų rinkos. Rusijos ginklų eksporto apimtis 2020 metais sudarė 13 mlrd. USD. Šie skaičiai ir faktai liudija gynybos produktų, kuriuos dauguma šalių įsigyja už sunkiai uždirbtus pinigus ir už visas išlaidas, kokybę.

Profesionalų rankose "Iskander OTRK" sėkmingai smogia taikiniams Kaukazo kalnuose ir jūroje (pratybų metu), o kovinėje situacijoje — Sirijoje ir šiaurės Afrikoje. Dešimtys šalių norėtų įsigyti tokių ginklų, ir tik nedaugelis turi galimybę gauti "Iskander-E" eksporto modifikaciją. Armėnijai pasisekė, nes beveik nėra balistinių raketų, kurios būtų panašios pagal nuotolį ir tikslumą ir kurios būtų nepagaunamos priešo oro gynybai.

Kvazibalistinis apsėdimas

Rusija nesidalina aukštųjų technologijų galimybėmis su visomis šalimis iš eilės. Atsižvelgiant į tai, Pašiniano interviu yra tarsi perkūnas iš giedro iš dangaus. "Iskander-M" kompleksą Rusijos armija įdiegė 2006 metais. Jis pripažintas geriausiu tarp savo klasės ginklų visoje planetoje, o replika "80-ųjų ginklas" tikrai įžeidžiama.

Atvirai kaltinamas Armėnijos ministro pirmininko pareiškimas dėl Rusijos OTRK leidžia mums padaryti keletą prielaidų ir išvadų. Nekompetencija ar klaidinga informacija gali būti ne pats blogiausias scenarijus (atrodo per daug paprasta). Galbūt viešas Rusijos ginklų diskreditavimas yra "strateginio pasirinkimo klausimas", dalis tam tikros Armėnijos armijos struktūrinės ir kokybinės reformos programos, tada kyla klausimų. Kokių ginklų Jerevanas ketina įsigyti artimiausioje ateityje, pagal kokius standartus turėtų sustiprinti savo gynybinius pajėgumus? Ir, svarbiausia, koks yra naujo karinio vystymosi etapo galutinis tikslas?

Logiška manyti, kad po rudens mūšių Karabache buvo padarytos išvados ir išdėstyti planai. Tačiau sena tiesa sako: "Pergalė visada turi daug tėvų, o pralaimėjimas visada yra našlaitis". Iš interviu su Pašinianu daroma išvada, kad Gynybos ministerijoje ir Generaliniame štabe vyksta daug analitinio darbo, siekiant "įrodyti, sužinoti, pamatyti visą tiesą apie karą", nagrinėjant daugiau nei 1 000 baudžiamųjų bylų. Sunku suprasti, ko čia daugiau — tiesos ieškojimo ir strategijos korekcijos ar "kaltųjų paskyrimo" — vėlesnėms represijoms. Ir kad būtų išvengta pagrindinių pralaimėjimo "tėvų", kurių kiekis objektyviai apsiriboja skaičiumi be nulių, atsakomybės.

Išsamiame interviu apie valstybės saugumą tekste po to, kai "KSSO įsipareigojimai yra suformuluoti tarptautiniu mastu pripažintose Armėnijos ribose", santykiai su organizacija niekur neminimi nė viename pasiūlyme. Tačiau KSSO yra vienintelė patikima parama Armėnijai pokario turbulencijos ir trapios taikos sąlygomis Karabache. Dažnai vartojami žodžiai "revoliucija" ir "Konstitucija" patys savaime nieko nesureguliuos, jie negarantuoja šalies saugumo. Kariuomenė yra bet kurios valstybės stabilumo pagrindas, tačiau diskusijos apie "reikšmingas reformas" be konkretaus veiksmų plano atrodo destruktyvios. Taip pat paviršutiniškos diskusijos apie menką Rusijos ginklų kovinį potencialą su užuominomis apie neišvengiamą korupciją šalies kariuomenėje ir gretimą karinio ir techninio bendradarbiavimo tiekimo sektorių.

Nepagaunami ir nenugalimi

Raketų sistema "Iskander-M" skirta sunaikinti kritinius priešo taikinius (karines bazes, vadavietes ir ryšių centrus, raketų sistemas, orlaivius ir sraigtasparnius aerodromuose) labai tiksliai iki 500 km atstumu. Armėnija turi "Iskander-E" (atstumas iki 300 km). Pagrindiniai komplekso pranašumai: strateginis mobilumas, galimybė slapta atlikti kovinius veiksmus ir paleisti raketas, automatinis skaičiavimas ir didelė tikimybė įvykdyti kovinę misiją ugnies ir elektroninių priemonių atkirčio sąlygomis.

Kovinis efektyvumas padidėjo dėl dviejų rūšių raketų — balistinių ir kruizinių — naudojimo. Pirmosios raketos paleidimo laikas yra kelios minutės, tarpas tarp paleidimų — viena minutė. Raketos skrydžio greitis yra didesnis nei 7200 km / h (tai yra, skrydis trunka 3–4 minutes). Pradinėje ir paskutinėje trajektorijos atkarpoje raketa 9M723K1, kurios pradinė masė apie 4 tonas, išvysto didesnį nei 2000 m / s greitį, juda beveik balistine (neapskaičiuojama) kreive ir manevruoja su perkrova iki 30 g (todėl neįmanoma perimti raketos su visomis esamomis oro gynybos ir priešraketinės gynybos sistemomis).

Kiekvienas "Iskander" paleidimo įrenginys yra mobilus ir autonomiškas. Jis gali veikti bet kur ir bet kada, netgi nepriklausomai nuo žvalgybos palydovų ar orlaivių. Taikymui naudojama programa, inercinė navigacijos sistema, signalai iš GLONASS palydovų.

Raketos gali būti nukreiptos skrydžio metu, kas leidžia atakuoti judančius taikinius, tarp jų priešo karinio laivyno laivus. Paskutiniame etape įjungiama intelektuali optinio nukreipimo galvutė, kuri suteikia unikalų tikslumą. Kovinės galvutės 9M728 arba R-500 nuo taikinio nukrypsta ne daugiau kaip 1 metrą. Didelio tikslumo raketos "Iskander" turi mažą atspindintį paviršių, sudėtingas skrydžio trajektorijas (valdomas dujiniu ir aerodinaminiu vairu). Komplekse yra dviejų tipų raketos: aerobalistinės 9M723, skirtos skristi kvazibalistinėmis trajektorijomis iki 50 km aukštyje; ir kruizinės 9M728 arba R-500, skirtos taikiniams mažame aukštyje.

Raketų sistema "Iskander-M" lenkia geriausius užsienio operacinius-taktinius kompleksus ("LORA", "Lance", "ATACMS", "Pluton") tikslumu, efektyvumu rengiant raketas paleidimui ir kitomis savybėmis. Artimiausias analogas yra Izraelio operacinis-taktinis kompleksas "LORA", kurio nuotolis ir tikslumas yra prastesni (be to, "LORA" raketos juda nuspėjama balistine trajektorija). Amerikiečiai atsilieka — 2020 metais jie atsisakė "antikvarinio" ATACMS komplekso modernizavimo ir ką tik pradėjo kurti didelio tikslumo smūginę raketą M270 MLRS ir HIMARS daugkartinėms paleidimo raketoms, kurių nuotolis yra iki 300 km. Remiantis autoritetingų Rusijos Federacijos specialistų prognozėmis, "Iskander" užsienio analogai pasirodys ne anksčiau kaip 2025 metais.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Kalnų Karabachas, Azerbaidžanas, Armėnija, Iskander
Nord Stream-2 statybos

Žiniasklaida: Vokietija aptaria keturis "Nord Stream-2" ateities variantus

(atnaujinta 22:35 2021.02.26)
Vienas iš Berlyno svarstomų variantų yra vadinamasis sustabdymo mechanizmas, kuris nutrauks tiekimą per "Nord Stream-2", jei Rusija nutrauks arba sustabdys dujų tranzitą per Ukrainą

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė aptaria keturias galimybes pasiekti kompromisą su JAV dėl "Nord Stream-2", rašo laikraštis "Handelsblatt".

Leidinys gavo ataskaitą apie "Nord Stream-2", kurią JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas išsiuntė į Kongresą. Joje visų pirma sakoma, kad Berlynas ir Vašingtonas rengia aukšto lygio derybas: ne tik JAV, bet ir Vokietijoje jie galvoja, kaip "nutraukti alinamus ginčus" dėl dujotiekio.

Vienas iš Berlyno svarstomų variantų yra vadinamasis sustabdymo mechanizmas, kuris nutrauks tiekimą per "Nord Stream-2", jei Rusija nutrauks arba sustabdys dujų tranzitą per Ukrainą. Svarbiausia — nenaudoti dujotiekio kaip ginklo prieš Ukrainą, rašo laikraštis.

Kitas variantas — derybų metu užšaldyti statybas. Pasak "Handelsblatt", Valstybės departamentas diskutuoja dėl komisijos, kuri spręstų "Nord Stream-2" klausimą, sukūrimo. Spėjama, kad į ją būtų įtraukti ne tik amerikiečiai, bet ir europiečiai.

Trečiasis variantas — padidinti investicinę pagalbą Ukrainai, o tai sušvelnins Vašingtono poziciją. Galiausiai ketvirta galimybė yra tęsti dujotiekio statybą, nepaisant JAV grasinimų.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"

 

Tegai:
Rusija, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
"Nord Stream-2" paprašė skubaus leidimo dirbti Vokietijos vandenyse
Lenkija ir Ukraina ragina Baideną "nutraukti" "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" operatorius paskelbė, kad projekto finansavimas pakankamas