Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka

Meistriškos provokacijos. Lietuvos politikai ruošia uždelsto veikimo bombas

(atnaujinta 14:39 2020.09.13)
Lietuvoje įsibėgėja skandalas dėl galimos milijonų eurų vagystės iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Įtariamai pareikšti aukščiausios departamento vadovybės atstovams, vadinasi, visai valdančiajai koalicijai, kurios po mėnesio laukia didžiulė kova — rinkimai į Seimą

Autorius iš karto nori perspėti, kad viskas, kas bus pasakyta, yra tik jo spėjimai ir apmąstymai, kurių neįmanoma patvirtinti dokumentais pagrįstais faktais. Tyrimo paslaptis.

Žiniasklaidoje garsiai trimituojamą bylą visų pirma išnagrinėsime banalaus klausimo požiūriu: kam tai naudinga? Akivaizdu, kad likus kelioms dienoms iki Seimo rinkimų, kurių pirmasis turas vyks spalio 11 dieną, padaryta didelė žala valdančiajai koalicijai ir vyriausybei. Laikyk vagį. Neva, būtent jie, valdantieji, grobia iždą, o tai reiškia, kad laikas juos pakeisti sąžiningais — konservatoriais, liberalais, darbiečiais. Būtent tokį būsimos valdančiosios koalicijos formatą jau paskelbė Gabrielius Landsbergis, jei jo partija laimėtų rinkimus.

Tyrėjai ir prokurorai įrodys aukščiausių vyriausybės pareigūnų ir Sveikatos apsaugos ministerijos kaltę, nesvarbu, ar jie perduos bylą teismui — tai jau antrinis dalykas. Svarbiausia prieš rinkimus kuo labiau sujaukti oponentus. Štai ir Konstitucinis Teismas kažkodėl rinkimų išvakarėse priėmė "keistą", anot ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, sprendimą pripažinti vyriausybę neteisėta dėl to, kad po prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos, neva atsistatydinant ir formuojant naują ministrų kabinetą buvo pažeista Konstitucija. Konstitucinis Teismas metus tylėjo, o čia staiga prisiminė.

Tokių smūgių valdančiųjų reputacijai pastaruoju metu buvo daug. Prisiminkime skandalą su susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus apmokėtais pietumis darbo vizito į Abu Dabį ir Minską metu. Prisimenate, kaip įprastas Narkevičiaus darbo vizitas buvo pristatytas visuomenei konservatorių kontroliuojamoje žiniasklaidoje?

Kokia gėda, kad išlaidas už jo pietus komandiruotės Minske metu apmokėjo ministerijai pavaldi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, o išlaidas Abu Dabyje padengė Lietuvos kelių direkcija. Taigi, vykdamas į komandiruotę, Lietuvos pareigūnas turėtų žinoti, kad valgyti teks už savo lėšas? Gal jis turėtų ir už bilietą sumokėti iš savo kišenės? Tai yra kažkas naujo administracinėje ir ūkinėje veikloje.

Ir tada kilo skandalas dėl kelio į premjero namus. Kokia gėda — pataikauti aukščiausiems valstybės vadovams už viešus pinigus! Lauk juos!

Tik "korumpuotų pareigūnų" demaskuotojai kažkaip pamiršo rąstus savo akyse. Apie "Mažeikių naftos" perdirbimo gamyklos pardavimą amerikiečiams "už vieną dolerį", apie skandalingus "Snoro" ir "Ūkio banko" bankrotus, apie miglotą naujos Visagino atominės elektrinės statybos projektą, apie piniginę paskolą liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui iš "MG Baltic", apie juodąją buhalteriją Darbo partijoje. Dar daug ką galima "prisiminti" iš didvyriškos dabartinių korupcijos demaskuotojų praeities.

Dabar pabandykime išsiaiškinti, kaip galima sukurti pražūtingą kompromatą apie savo politinį oponentą.

Štai po rinkimų formuojama vyriausybė. Ministrai imasi savo pareigų, sudaro artimiausio rato komandą — viceministrus, patarėjus. Tačiau ministerijų ir departamentų personalo etatas yra didžiulis. Neįmanoma jų visų pakeisti vienu metu. Ir daugelis užėmė savo vietas pagal konkursus. Paskutinės ar net gal priešpaskutinės vyriausybių laikais juos į šias pozicijas iškėlė jų kolegos iš partijų. Tai reiškia, kad paprastai yra problematiška juos pašalinti ir pakeisti iki kadencijos pabaigos.

Ir štai sėdi toks antro ar trečio lygio pareigūnas ir atidžiai stebi naujus viršininkus, kurių jau nemėgsta dėl politinių prieštaravimų. Ir tokių "štirlicų", kuriuos siunčia tie patys konservatoriai visais ne tik vyriausybės, bet ir teisėsaugos bei reguliavimo institucijų lygmenimis, daugybė.

Ir "štirlicai" vykdo ardomąjį darbą tiksliai ir profesionaliai. Kur reikia, jie įkiš lazdą į žinybų darbo ratus, kažkur atneš uždelsto veikimo bombą, kuri sprogs tiksliai prieš rinkimus. Bet už viską bus atsakingas ne šis pareigūnas, o aukščiausia politinė vadovybė — ministrai, ministras pirmininkas ir valdančiosios koalicijos partijų lyderiai. Net jei ir bus nustatytas šnipas, jį nubausti, nekalbant jau apie atleidimą, bus labai problemiška.

Ar prisimenate vienos iš didžiųjų istorinių asmenybių frazę, kad "kadrai sprendžia viską"? Per 30 šiuolaikinės Lietuvos istorijos metų žmonės, įnirtingai atsidavę tik vienos partijos ir vieno dvasinio lyderio ideologijai, buvo keliami į visus valdžios pagrindinius postus. O dar sakoma, kad tik tamsią praeitį turintys "specialistai", kuriems sukauptas kompromatas Visagalio seife, gali užimti aukštas pareigas vyriausybės struktūrose ir populiariausiose žiniasklaidos priemonėse. Taigi, įsijungęs televizorių, užėjęs į populiarios žiniasklaidos svetainę ir atsivertęs blizgantį žurnalą, ir vėliau eidamas prie balsadėžės, rinkėjau, prisimink šią trumpą politinės edukacinėse programos pamoką.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, politika, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (100)
Dar šia tema
Šiemet dėl Lietuvos Seimo nario kėdžių kovos 22 milijonieriai
Dvigubi žaidimai — dvigubi standartai. Kaip VRK sprendžia Guogos dalyvavimą rinkimuose
Trys lietuviai — penkios partijos. Kaip partijos prieš rinkimus koalicijas sudarinėja
Konservatoriai ketina sumažinti Rusijos televizijos programų eterį šalyje
Svetlana Tichanovskaja Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

ES ir JAV: tegul Lenkija pati sprendžia savo problemas su Baltarusija

(atnaujinta 15:01 2020.09.25)
Vakarų reakcija į įvykusią Baltarusijos prezidento inauguraciją pasirodė nuspėjamai neigiama

Pirma, Valstybės departamento atstovas sakė, kad JAV nelaiko Aleksandro Lukašenkos teisėtai išrinktu šalies vadovu, nes "paskelbti rezultatai buvo sufabrikuoti ir neatspindėjo teisėtumo".

Tada pasirodė specialus ES diplomatijos vadovo Žozepo Borelio (Josep Borrell) pareiškimas, kuriame naujasis Aleksandro Lukašenkos mandatas pavadintas neturinčiu "jokio demokratinio teisėtumo". Taip pat pažymėta, kad paskutinė inauguracija (dokumente šis žodis visada buvo rašomas kabutėse) respublikoje "prieštarauja didžiosios dalies gyventojų valiai", kuri išreiškiama "gausiais, beprecedenčiais ir taikiais protestais".

Borelio pareiškimas, žinoma, suteikia daug galimybių piktybiškumui. Pavyzdžiui, iš anksto galima drąsiai prognozuoti, kad JAV prezidento rinkimų rezultatai, neatsižvelgiant į jų baigtį, prieštaraus beveik pusės amerikiečių valiai, nes šalis praktiškai yra padalinta per pusę. Protestai ten nemažėjo jau kelis mėnesius. Taigi, pateiktą dokumentą jau galima lengvai pritaikyti užsienio realijoms. Savo ruožtu formuluotė "demokratinis teisėtumas" sufleruoja, kad, Briuselio nuomone, yra ir kitokių teisėtumo rūšių — ir, štai jų teigimu, Aleksandras Lukašenka yra gana teisėtas. Pastarasis, beje, paaiškina užsispyrusį Vakarų sėdėjimą ant dviejų kėdžių, nes visa ši griežta retorika praktiškai derinama su atvirai silpna, susitaikstančia pozicija Minsko atžvilgiu.

Sankcijos — tikrai jautrios sankcijos — Baltarusijai nebuvo įvestos. Dar blogiau, kad pačioje ES kilo naujų ginčų dėl šio klausimo, nes Kipras tuo pačiu reikalauja užtikrinti apribojimus prieš Turkiją ir tuo pagrindu blokuoja procesą.

Vakarų ambasadoriai iš šalies nebuvo atšaukti. Jie ne tik nebuvo atšaukti: amerikiečiai po daugelio metų atvėsimo visu greičiu atkuria diplomatinius santykius su respublika. Prieš porą dienų JAV Senato Užsienio santykių komitetas patvirtino naują ambasadorių. Tačiau jau dvylika metų abiejų valstybių ambasadoms vadovauja laikinieji patikėtiniai — po abipusio ambasadorių atšaukimo dėl 2008 metais Vašingtono įvestų sankcijų Baltarusijos įmonėms.

Atsižvelgiant į tai, net patys griežčiausi retoriniai posūkiai atrodo kaip silpnumo apraiška ir nesugebėjimo paveikti to, kas vyksta, pripažinimas, kas, beje, yra tiesa. Čia galbūt turėtume pagerbti Vakarus, kurie pradėjo suvokti ir, svarbiausia, priimti savo galimybių ribas.

Be jokios abejonės, tokia reakcija į rinkimus Baltarusijoje buvo labai skaudžios Venesuelos pamokos rezultatas. Praėjo daugiau nei pusantrų metų, kai daugiau nei penkiasdešimt šalių, daugiausia Vakarų, pripažino Chuaną Gvaidą (Juan Guaidó) teisėtu Venesuelos prezidentu. Bet šis sprendimas neturėjo įtakos tikrovei, kurioje šalies vadovas iki šiol yra Nikolas Maduras (Nicolás Maduro).

Ir jei Jungtinės Valstijos ir Europa gali sau leisti nekreipti dėmesio į mažą Lotynų Amerikos šalį, apsimesdamos, kad nieko ypatingo neįvyko ir jos nepateko į ten esančią balą, tada sunkiau panaudoti panašią gudrybę su valstybe Europos centre. Jau nekalbant apie tai, kad Baltarusija dalyvauja svarbiuose tarptautiniuose procesuose, įskaitant konflikto sureguliavimą Donbase, todėl tenka veikti kur kas atidžiau apskaičiuojant sprendimus ir jų pasekmes.

Kita svarbi aplinkybė, akivaizdžiai slopinanti Vakarų entuziazmą dėl galimų žingsnių prieš Minską, yra ta, kad ten vyksta visų pirma lenkų projektas. Būtent Varšuva stovi už nuolatinių kaimynų protestų, ji teikia politinę ir žiniasklaidos paramą Baltarusijos opozicijos lyderiams. Tačiau rezultatas daro įspūdį išskirtinai neigiama prasme: vien "Prezidentės Svetos" fenomenas (taip pavadinta Svetlanos Tichanovskajos "Instagram" paskyra) gali būti pavyzdys, kaip nereikia daryti grynai politiniu technologiniu požiūriu.

Lenkija įsivėlė į kovą, tačiau ji akivaizdžiai neturi jėgų pasukti bangą. Be to, Minskas pradėjo duoti atgal — visų pirma, žiniasklaida pranešė apie problemas, susijusias su lenkiškų prekių importu į Baltarusiją. Apskritai, įprastas lenkiškas grėblys.

Nenuostabu, kad dabar lenkai labai norėtų patekti į dangų ant kažkieno kito kupros: kad Vakarų Europa ir JAV pasinaudotų sunkiąja politine artilerija, kaip nors pasiektų Aleksandro Lukašenkos nuvertimą, o Varšuva nugriebtų savo pradėto judėjimo geopolitinę grietinėlę.

Bet vargu ar šie motyvai nėra akivaizdūs Berlynui, Paryžiui, Briuseliui ar Vašingtonui, o dar mažiau tikėtina, kad ten entuziastingai norima prisidėti įgyvendinant lenkų norus.

Tai reiškia, kad Vakarai ir toliau eis paskirtu griežtos retorikos keliu prieš Minską, vengdami tikros konfrontacijos, nes neturi nė menkiausio noro įsitraukti į dar vieną geopolitinį žaidimą, kuris akivaizdžiai pasmerktas pralaimėjimui. Pastaraisiais metais jų yra per daug.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lenkija, ES, JAV, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Į Baltarusiją draudžiama įvežti lenkiškas prekes
Įmantrus energetikos žlugdymas: ko nori ES nutraukdama ryšius tarp Pabaltijo ir Rusijos 
Lukašenka pareiškė, kad Minskas neprivalo perspėti Vakarų apie inauguraciją
Švietimas, archyvinė nuotrauka

Mokslų Rusijoje kvotų paskirstymas : vietų bus daugiau, sistema reformuota

(atnaujinta 18:33 2020.09.24)
Reikia pertvarkyti nemokamų vietų Rusijos universitetuose suteikimo pareiškėjams iš kaimyninių šalių ir Baltijos šalių formatą, sako "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. "Rossotrudničestvo" vadovu šių metų birželio pabaigoje buvo paskirtas Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatas Jevgenijus Primakovas. Jis iš karto pažadėjo didelius pokyčius Rusijos institucijos veikloje. Viena iš opiausių temų, kurią naujasis "Rossotrudničestvo" vadovas apibrėžė, yra švietimo kvotų paskirstymo Rusijos universitetuose užsienio piliečiams sistema.

"Kvotų skaičius padidės — prezidentas [Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas — Sputnik] sakė, kad jų bus daugiau. Iki 2023 metų kvotų skaičius turėtų padvigubėti. Bet mes su kolegomis iš Švietimo ir mokslo ministerijos, iš Valstybės Dūmos svarstome, kad kvotos nėra labai veiksmingos", — Sputnik sakė "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas.

Ir jis kaip pavyzdį pateikė Baltarusiją, kuriai universitetuose buvo skirta daug biudžeto finansuojamų vietų, tačiau Rusijai "sunku konkuruoti net su Lenkija".

"Lenkai suteikia galimybę ne tik mokytis, bet ir skiriamos stipendijos, studentams skiriami grantai. Mums sunku konkuruoti, jei jaunuoliams siūlome tiesiog ateiti ir mokytis. Turime patobulinti sistemą, kad tam tikru momentu bent dalyje šių kvotų atsirastų stipendijų ir grantų komponentas. Ne tik ateikite ir mokykitės, bet — štai jums bilietas atskristi, čia jums galimybė sumokėti už būstą ar bendrabutį", — sakė Primakovas.

"Rossotrudničestvo" suinteresuota, kad užsienio studentai atvyktų į Rusiją tapti aukštos kvalifikacijos specialistais, ekspertais tos srities, kurioje studijuoja, pabrėžė agentūros vadovas. Po mokslų jie grįžtų namo, pradėtų eiti jiems reikšmingas pareigas ir gautų gerą darbą. Tačiau pagal dabartinę sistemą šių planų dažnai nepavyksta įgyvendinti.

"Yra žmonių, kurie atvyksta į Rusiją, patenka į sunkias aplinkybes, eina dirbti sargybiniais, taksi vairuotojais. Tai neteisinga net ir tuo požiūriu, kad mūsų biudžeto lėšos buvo skiriamos šių žmonių išsilavinimui", — aiškino "Rossotrudničestvo" vadovas.

Jis pridūrė, kad kol kas nėra aiškių planų reformuoti kvotų paskirstymo sistemą, "planai jau yra kažkas daugiau ar mažiau aiškaus, parengto", problema vis dar svarstoma. Tačiau be reformos jau nebeapsieiti, įsitikinęs Jevgenijus Primakovas.

Kvotų didinimas nuo 15 iki 30 tūkstančių biudžetinių vietų užsienio studentams buvo plačiai svarstytas 2020 metų pradžioje Valstybės Dūmoje. Tuomet Dūmos NVS reikalų, Eurazijos integracijos ir santykių su tautiečiais reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Kalašnikovas 15 tūkstančių vietų skaičių pavadino neatitinkančiu Rusijos tarptautinio vaidmens ir humanitarinės jėgos. Jis taip pat pateikė Lenkijos pavyzdį, kuri skiria dešimt tūkstančių biudžetinių vietų vien Baltarusijos piliečiams, ir Rumuniją, kuri kasmet nemokamai apmoko penkis tūkstančius Moldovos piliečių. Tuo tarpu užsieniečių prašymų studijuoti Rusijoje skaičius priartėjo prie 100 tūkst. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija planuoja padidinti užsienio studentų kvotų skaičių iki 30 tūkstančių.

Tegai:
mokslas, Rusija
Dar šia tema
Pokyčių kelias — kokios reformos šiemet laukia "Rossotrudničestvo"?
Karinė technika

Rugsėjo 27–28 dienomis Lietuvos keliais į pratybas judės karinė technika

(atnaujinta 21:45 2020.09.25)
Pagrindinis karinės technikos judėjimo maršrutas iš Ruklos į Pabradę numatomas per Elektrėnus, Maišiagalą ir Nemenčinę

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Kitą savaitę Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje prasidės NATO pratybos, todėl savaitgalį šalies keliuose judės karinė technika, praneša Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.

NATO Priešakinių pajėgų bataliono pratybos "Eager Leopard" prasidės rugsėjo 28 dieną ir truks dvi savaites.

Rugsėjo 27–28 dienomis Lietuvos keliuose bus galima išvysti į šias pratybas vykstančią bataliono karinę techniką. Pagrindinis karinės technikos judėjimo maršrutas iš Ruklos į Pabradę numatomas per Elektrėnus, Maišiagalą ir Nemenčinę. Karinės technikos kolonas lydės Lietuvos kariuomenės ir NATO Priešakinių pajėgų bataliono Karo policijos automobiliai.

Pažymima, kad mokymai bus skirti treniruoti bataliono kuopas atlikti gynybos operacijas. Šios pratybos, kaip pranešama, yra įprasta Rukloje (Jonavos r.) dislokuoto NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinio rengimo dalis.

Ši NATO Priešakinių pajėgų bataliono rotacija nuo savo atvykimo į Lietuvą rugpjūčio pradžioje beveik užbaigė intensyvų būrio ir kuopos lygmens gynybos operacijų mokymų periodą. Šis mokymo etapas bus užbaigtas pratybomis "Eager Leopard", kuriose bus įvertintas bataliono kuopų pasirengimas atlikti gynybos veiksmus. Taip pat šiais mokymais bus ruošiamasi lapkričio mėnesį vyksiantiems pagrindiniams Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" to paties pavadinimo šių metų mokymams.

Lietuvoje nuo 2017 m. vasario dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja Vokietija. Nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi jau yra treniravęsi per 8 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių — Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos, Prancūzijos.

Po Baltarusijos prezidento rinkimų ir padėties pablogėjimo prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė stiprinantis respublikos sienų apsaugą su NATO šalimis, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją. Pasak Lukašenkos, šios dvi šalys šalia Baltarusijos sienų didina karinius kontingentus ir kelia grėsmę Minskui.

Tegai:
Elektrėnai, Pabradė, Rukla, karinės pratybos, karinė technika, NATO, Lietuva
Dar šia tema
Pranckietis: krizė Baltarusijoje patvirtina NATO atgrasymo būtinybę
Lietuvoje įvardyta naujojo Amerikos karinio kontingento buvimo trukmė
NATO narės pasisakė apie situaciją prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos