Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Niekas nesitikėjo. Lietuvos prezidentas parodė diktatoriškas manieras

(atnaujinta 13:31 2020.09.15)
Užvaldytas lyderystės aistros Nausėda prisikalbėjo iki to, kad pats ketina siūlyti ministro pirmininko kandidatūrą, jei jam nepatiks rinkimų rezultatai

Išsamiame interviu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda papasakojo apie jo administracijos vykdomas užsienio ir vidaus politikos kryptis. Ir dar kartą jis sukritikavo Aleksandrą Lukašenką kaip "paskutinį Europos diktatorių", tačiau tuo pat metu jis pats parodė savo diktatoriškas ambicijas iki pat Konstitucijos pamatų pažeidimo.

Lietuvos prezidento ambicijos auga šuoliais. Jis ne tik vis labiau kišasi į kaimyninės Baltarusijos reikalus, būdamas opozicijos pusėje, bet pastarosiomis dienomis taip pat padarė daug rezonansinių pareiškimų apie vidaus politiką. Kai kurie pareiškimai yra ties pagrindinio įstatymo — Konstitucijos — pažeidimo riba.

Seimo rinkimų išvakarėse Gitanas Nausėda net pasakė, kad galėtų pats pasiūlyti būsimo Lietuvos ministro pirmininko kandidatūrą, nors tai yra daugiausia balsų surinkusios partijos prerogatyva.

"Kviesčiau partijas, kurios jau dabar pradeda savo debatus, diskusijas, pateikti tiek savo premjerų kandidatūras — jei tai yra du kandidatai, tvarkoj, pateikite du, bet, svarbiausia, pateikite ir kandidatų į kitus kertinius postus, ministerijas, pavardes, kad būtų galima orientuotis. Kaip jūs sakote, aš taip pat rinkėjas, norėčiau žinoti, kokie kandidatai bus siūlomi, nes man tai atrodo labai svarbu: žmonės, jų nuostatos, padorumas, kompetencija ir patirtis lemia labai daug", — sakė prezidentas.

Toks pareiškimas negali būti vadinamas kitaip, kaip tik provokacija. Juk diskusijų metu politiniai oponentai turės realias pavardes, kurios taps išpuolių taikiniais debatų metu. Ir tai naudinga dabartinei opozicijai, kuriai atstovauja konservatoriai ir liberalai, kurie, remiantis įvairiais sociologų vertinimais, galėtų suformuoti būsimą vyriausybę ir valdančiąją koaliciją.

Ir štai, užsidegęs lyderystės aistra, Nausėda prisikalbėjo iki to, kad pats pasiūlys kandidatą į ministrus pirmininkus, jei jam nepatiks rinkimų rezultatai. Tai yra, prezidentas atvirai pareiškė, jog po rinkimų ruošiasi sunkiai akistatai su Seimu. Na, žinoma, jei jo favoritai nesulauks rinkėjų palaikymo.

Ateities valdžia turi tik du variantus. Arba dabartinė dauguma Seime, vadovaujama Ramūno Karbauskio "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" (LVŽS), arba konservatoriai "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD), kuriems vadovauja nominalus lyderis Gabrielius Landsbergis, o tikrasis — jo senelis Vytautas. Kiti deriniai nenumatyti.

Dar vienos LVŽS pergalės atveju kandidatu į premjero postą bus siūlomas Saulius Skvernelis. Karbauskis tai jau ne kartą yra sakęs. LVŽS neturi kitų kandidatų į vyriausybės vadovo postą.

"Klausimas yra, kodėl tai daroma. Tikriausiai bandoma kažkaip visuomenei sukelti tam tikras abejones, kas mūsų kandidatas. Kandidatas į premjerus yra Saulius Skvernelis. Jokių kitų diskusijų niekada nebuvo", — aiškino Karbauskis.

Konservatoriai dėl premjero vardo taip pat apsisprendė dar prieš oficialią rinkimų pradžią. Pergalės atveju kandidate taps sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.

Vertinant viešą paramą konservatoriams, vargu ar Šimonytės kandidatūra sukels prezidento Nausėdos kritiką. Ir ji bus paskirta nedelsiant. Kalbant apie Skvernelį, šiuo atveju prezidentas gali užsispirti ir atmesti šią kandidatūrą pirmu bandymu. Esą aš čia nusprendžiu, kas bus ministras pirmininkas. Ir rankos ant klubų.

Akivaizdu, kad būsima LVŽS vadovaujama valdančioji koalicija pagal Konstituciją gali atmesti prezidento veto ir iš naujo siūlyti Skvernelį. Ir štai čia dar vienas atsisakymas gali sukelti krizę ir net pakartotinus rinkimus. Ir visa tai gali išprovokuoti prezidentas Nausėda. Tada valdančioji koalicija turės nuraminti prezidento siekius net ir apkaltos būdu. Nepasitikėjimo priežasčių yra daugiau nei pakankamai.

Gitaną Nausėdą galima patraukti atsakomybėn bent už pražūtingą Lietuvos ekonomikai užsienio politiką. Nausėda ne tik nemėgino atnaujinti ledo sukaustytų santykių su Rusija, bet ir santykiai su kaimynine Baltarusija atsidūrė ant karo slenksčio, kol kas ekonominio. Klaipėdos uostas per artimiausius mėnesius gali prarasti daugiau nei trečdalį krovinių srautų. Ekonomikoje atsiras didžiulė skylė. Ir visa tai dėl asmeninių Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus užmojų.

O kaip užtaisyti tokią skylę? Gal turėtume perimti liberalių konservatorių vyriausybės (2008–2012), kuriai vadovavo Andrius Kubilius ir šaunioji finansų ministrė Ingrida Šimonytė, metodus? Pamenate "naktinę reformą" ir pensijų bei socialinių išmokų mažinimą?

Taigi, pažiūrėkime, kaip konservatoriams nugalėjus ir suformavus valdančiąją koaliciją kartu su liberalais ir darbiečiais pavyks sukurti gerovės valstybę, apie kurią taip svajoja prezidentas Gitanas Nausėda.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Seimo rinkimai, Gitanas Nausėda
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (100)
Dar šia tema
Trys lietuviai — penkios partijos. Kaip partijos prieš rinkimus koalicijas sudarinėja
Konservatoriai ketina sumažinti Rusijos televizijos programų eterį šalyje
Meistriškos provokacijos. Lietuvos politikai ruošia uždelsto veikimo bombas
Seime nuspręsta nepripažinti Baltarusijos prezidento legitimiu
Svetlana Tichanovskaja Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

ES ir JAV: tegul Lenkija pati sprendžia savo problemas su Baltarusija

(atnaujinta 15:01 2020.09.25)
Vakarų reakcija į įvykusią Baltarusijos prezidento inauguraciją pasirodė nuspėjamai neigiama

Pirma, Valstybės departamento atstovas sakė, kad JAV nelaiko Aleksandro Lukašenkos teisėtai išrinktu šalies vadovu, nes "paskelbti rezultatai buvo sufabrikuoti ir neatspindėjo teisėtumo".

Tada pasirodė specialus ES diplomatijos vadovo Žozepo Borelio (Josep Borrell) pareiškimas, kuriame naujasis Aleksandro Lukašenkos mandatas pavadintas neturinčiu "jokio demokratinio teisėtumo". Taip pat pažymėta, kad paskutinė inauguracija (dokumente šis žodis visada buvo rašomas kabutėse) respublikoje "prieštarauja didžiosios dalies gyventojų valiai", kuri išreiškiama "gausiais, beprecedenčiais ir taikiais protestais".

Borelio pareiškimas, žinoma, suteikia daug galimybių piktybiškumui. Pavyzdžiui, iš anksto galima drąsiai prognozuoti, kad JAV prezidento rinkimų rezultatai, neatsižvelgiant į jų baigtį, prieštaraus beveik pusės amerikiečių valiai, nes šalis praktiškai yra padalinta per pusę. Protestai ten nemažėjo jau kelis mėnesius. Taigi, pateiktą dokumentą jau galima lengvai pritaikyti užsienio realijoms. Savo ruožtu formuluotė "demokratinis teisėtumas" sufleruoja, kad, Briuselio nuomone, yra ir kitokių teisėtumo rūšių — ir, štai jų teigimu, Aleksandras Lukašenka yra gana teisėtas. Pastarasis, beje, paaiškina užsispyrusį Vakarų sėdėjimą ant dviejų kėdžių, nes visa ši griežta retorika praktiškai derinama su atvirai silpna, susitaikstančia pozicija Minsko atžvilgiu.

Sankcijos — tikrai jautrios sankcijos — Baltarusijai nebuvo įvestos. Dar blogiau, kad pačioje ES kilo naujų ginčų dėl šio klausimo, nes Kipras tuo pačiu reikalauja užtikrinti apribojimus prieš Turkiją ir tuo pagrindu blokuoja procesą.

Vakarų ambasadoriai iš šalies nebuvo atšaukti. Jie ne tik nebuvo atšaukti: amerikiečiai po daugelio metų atvėsimo visu greičiu atkuria diplomatinius santykius su respublika. Prieš porą dienų JAV Senato Užsienio santykių komitetas patvirtino naują ambasadorių. Tačiau jau dvylika metų abiejų valstybių ambasadoms vadovauja laikinieji patikėtiniai — po abipusio ambasadorių atšaukimo dėl 2008 metais Vašingtono įvestų sankcijų Baltarusijos įmonėms.

Atsižvelgiant į tai, net patys griežčiausi retoriniai posūkiai atrodo kaip silpnumo apraiška ir nesugebėjimo paveikti to, kas vyksta, pripažinimas, kas, beje, yra tiesa. Čia galbūt turėtume pagerbti Vakarus, kurie pradėjo suvokti ir, svarbiausia, priimti savo galimybių ribas.

Be jokios abejonės, tokia reakcija į rinkimus Baltarusijoje buvo labai skaudžios Venesuelos pamokos rezultatas. Praėjo daugiau nei pusantrų metų, kai daugiau nei penkiasdešimt šalių, daugiausia Vakarų, pripažino Chuaną Gvaidą (Juan Guaidó) teisėtu Venesuelos prezidentu. Bet šis sprendimas neturėjo įtakos tikrovei, kurioje šalies vadovas iki šiol yra Nikolas Maduras (Nicolás Maduro).

Ir jei Jungtinės Valstijos ir Europa gali sau leisti nekreipti dėmesio į mažą Lotynų Amerikos šalį, apsimesdamos, kad nieko ypatingo neįvyko ir jos nepateko į ten esančią balą, tada sunkiau panaudoti panašią gudrybę su valstybe Europos centre. Jau nekalbant apie tai, kad Baltarusija dalyvauja svarbiuose tarptautiniuose procesuose, įskaitant konflikto sureguliavimą Donbase, todėl tenka veikti kur kas atidžiau apskaičiuojant sprendimus ir jų pasekmes.

Kita svarbi aplinkybė, akivaizdžiai slopinanti Vakarų entuziazmą dėl galimų žingsnių prieš Minską, yra ta, kad ten vyksta visų pirma lenkų projektas. Būtent Varšuva stovi už nuolatinių kaimynų protestų, ji teikia politinę ir žiniasklaidos paramą Baltarusijos opozicijos lyderiams. Tačiau rezultatas daro įspūdį išskirtinai neigiama prasme: vien "Prezidentės Svetos" fenomenas (taip pavadinta Svetlanos Tichanovskajos "Instagram" paskyra) gali būti pavyzdys, kaip nereikia daryti grynai politiniu technologiniu požiūriu.

Lenkija įsivėlė į kovą, tačiau ji akivaizdžiai neturi jėgų pasukti bangą. Be to, Minskas pradėjo duoti atgal — visų pirma, žiniasklaida pranešė apie problemas, susijusias su lenkiškų prekių importu į Baltarusiją. Apskritai, įprastas lenkiškas grėblys.

Nenuostabu, kad dabar lenkai labai norėtų patekti į dangų ant kažkieno kito kupros: kad Vakarų Europa ir JAV pasinaudotų sunkiąja politine artilerija, kaip nors pasiektų Aleksandro Lukašenkos nuvertimą, o Varšuva nugriebtų savo pradėto judėjimo geopolitinę grietinėlę.

Bet vargu ar šie motyvai nėra akivaizdūs Berlynui, Paryžiui, Briuseliui ar Vašingtonui, o dar mažiau tikėtina, kad ten entuziastingai norima prisidėti įgyvendinant lenkų norus.

Tai reiškia, kad Vakarai ir toliau eis paskirtu griežtos retorikos keliu prieš Minską, vengdami tikros konfrontacijos, nes neturi nė menkiausio noro įsitraukti į dar vieną geopolitinį žaidimą, kuris akivaizdžiai pasmerktas pralaimėjimui. Pastaraisiais metais jų yra per daug.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lenkija, ES, JAV, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Į Baltarusiją draudžiama įvežti lenkiškas prekes
Įmantrus energetikos žlugdymas: ko nori ES nutraukdama ryšius tarp Pabaltijo ir Rusijos 
Lukašenka pareiškė, kad Minskas neprivalo perspėti Vakarų apie inauguraciją
Švietimas, archyvinė nuotrauka

Mokslų Rusijoje kvotų paskirstymas : vietų bus daugiau, sistema reformuota

(atnaujinta 18:33 2020.09.24)
Reikia pertvarkyti nemokamų vietų Rusijos universitetuose suteikimo pareiškėjams iš kaimyninių šalių ir Baltijos šalių formatą, sako "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. "Rossotrudničestvo" vadovu šių metų birželio pabaigoje buvo paskirtas Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatas Jevgenijus Primakovas. Jis iš karto pažadėjo didelius pokyčius Rusijos institucijos veikloje. Viena iš opiausių temų, kurią naujasis "Rossotrudničestvo" vadovas apibrėžė, yra švietimo kvotų paskirstymo Rusijos universitetuose užsienio piliečiams sistema.

"Kvotų skaičius padidės — prezidentas [Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas — Sputnik] sakė, kad jų bus daugiau. Iki 2023 metų kvotų skaičius turėtų padvigubėti. Bet mes su kolegomis iš Švietimo ir mokslo ministerijos, iš Valstybės Dūmos svarstome, kad kvotos nėra labai veiksmingos", — Sputnik sakė "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas.

Ir jis kaip pavyzdį pateikė Baltarusiją, kuriai universitetuose buvo skirta daug biudžeto finansuojamų vietų, tačiau Rusijai "sunku konkuruoti net su Lenkija".

"Lenkai suteikia galimybę ne tik mokytis, bet ir skiriamos stipendijos, studentams skiriami grantai. Mums sunku konkuruoti, jei jaunuoliams siūlome tiesiog ateiti ir mokytis. Turime patobulinti sistemą, kad tam tikru momentu bent dalyje šių kvotų atsirastų stipendijų ir grantų komponentas. Ne tik ateikite ir mokykitės, bet — štai jums bilietas atskristi, čia jums galimybė sumokėti už būstą ar bendrabutį", — sakė Primakovas.

"Rossotrudničestvo" suinteresuota, kad užsienio studentai atvyktų į Rusiją tapti aukštos kvalifikacijos specialistais, ekspertais tos srities, kurioje studijuoja, pabrėžė agentūros vadovas. Po mokslų jie grįžtų namo, pradėtų eiti jiems reikšmingas pareigas ir gautų gerą darbą. Tačiau pagal dabartinę sistemą šių planų dažnai nepavyksta įgyvendinti.

"Yra žmonių, kurie atvyksta į Rusiją, patenka į sunkias aplinkybes, eina dirbti sargybiniais, taksi vairuotojais. Tai neteisinga net ir tuo požiūriu, kad mūsų biudžeto lėšos buvo skiriamos šių žmonių išsilavinimui", — aiškino "Rossotrudničestvo" vadovas.

Jis pridūrė, kad kol kas nėra aiškių planų reformuoti kvotų paskirstymo sistemą, "planai jau yra kažkas daugiau ar mažiau aiškaus, parengto", problema vis dar svarstoma. Tačiau be reformos jau nebeapsieiti, įsitikinęs Jevgenijus Primakovas.

Kvotų didinimas nuo 15 iki 30 tūkstančių biudžetinių vietų užsienio studentams buvo plačiai svarstytas 2020 metų pradžioje Valstybės Dūmoje. Tuomet Dūmos NVS reikalų, Eurazijos integracijos ir santykių su tautiečiais reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Kalašnikovas 15 tūkstančių vietų skaičių pavadino neatitinkančiu Rusijos tarptautinio vaidmens ir humanitarinės jėgos. Jis taip pat pateikė Lenkijos pavyzdį, kuri skiria dešimt tūkstančių biudžetinių vietų vien Baltarusijos piliečiams, ir Rumuniją, kuri kasmet nemokamai apmoko penkis tūkstančius Moldovos piliečių. Tuo tarpu užsieniečių prašymų studijuoti Rusijoje skaičius priartėjo prie 100 tūkst. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija planuoja padidinti užsienio studentų kvotų skaičių iki 30 tūkstančių.

Tegai:
mokslas, Rusija
Dar šia tema
Pokyčių kelias — kokios reformos šiemet laukia "Rossotrudničestvo"?
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos

(atnaujinta 13:03 2020.09.25)
Pagrindine paramos teikimo sritimi tapo sportas — jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Pernai paramos teikėjai – Lietuvos juridiniai asmenys – suteikė 55,4 proc., užsienio šalių juridiniai asmenys – 30,2 proc., anoniminiai paramos teikėjai ir fiziniai asmenys – 14,4 proc. visos suteiktos paramos. 66,7 proc. paramos buvo suteikta piniginėmis lėšomis.

Sportas tapo pagrindine paramos teikimo sritimi. Jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos. Pagrindiniai sporto srities rėmėjai – juridiniai asmenys, kurių skirta parama sudarė 96,5 proc. visos 2019 metais sportui skirtos paramos. Lietuvos juridiniai asmenys pernai sportui skyrė 50,4 proc. visos paramos.

Apie 60 proc. visos paramos teikėjai skyrė ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams, valdžios sektoriui – 34,9 proc.

Lietuvos juridinių asmenų didžiausią suteiktos paramos materialinėmis vertybėmis dalį sudarė maisto produktai ir gėrimai – 41,3 proc., medikamentai ir vaistai – 5,9 proc., drabužiai, jų priedai ir kiti tekstilės gaminiai – 4,4 proc.

Daugiausia paramos pernai suteikė Vilniaus apskrities juridiniai asmenys – 40,4 proc. visos paramos. Kauno apskrities juridiniai asmenys – 28,3 proc. visos suteiktos paramos.

Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo Kauno apskrityje – jis siekė 13,1 tūkst. eurų.

Tegai:
sportas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos Vyriausybė patvirtino "paramos" planą Baltarusijai
Parama "žaliajai" energijai skirta 38 švietimo, globos, gydymo įstaigoms