Nauja Jono Noreikos atminimo lenta Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Rimta kova dėl Seimo vietos. Kaip ir kam Jonas Noreika-Generolas Vėtra padės rinkimuose

(atnaujinta 21:17 2020.09.15)
Du dviejų Lietuvos nacionalistinių partijų veikėjai rinkimuose į Seimą konkuruoja ir dėl Jono Noreikos-Generolo Vėtros

Jonas Noreika-Generolas Vėtra vieniems didvyris, kovojęs už Lietuvos laisvę, kitiems — nacių kolaborantas, atsakingas už žydų žudynes. O Centro partijos-Tautininkų veikėjui Sakalui Gorodeckiui ir Nacionalinio susivienijimo veikėjui Vytautui Sinicai Jonas Noreika-Generolas Vėtra — tramplinas į Lietuvos Seimą.

Tiksliau — Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai skirta atminimo lenta. Lenta, kuria ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato Vilniuje ir įamžintas Noreikos atminimas.

Dėl atminimo lentos ponai Sakalas Gorodeckis ir Vytautas Sinica susirėmė socialiniame tinkle Facebook. Vytautas Sinica konkurentus išvadino padugnėmis.

Vytautas Sinica: "Visada su džiaugsmu prisiminsiu šią dieną, kai lygiai prieš metus Pro Patria sambūris pakabinome naują Jono Noreikos atminimo lentą į jos teisėtą garbingą vietą ant Vrublevskių bibliotekos sienos".

Ponui Sinicai nuostabu prisiminti tą pakilią atmosferą. Tačiau nesmagu matyti, "jog atsiranda moralinių padugnių, kurios šiandien bando savintis šį veiksmą", — piktinasi Sinica savo Facebook laiko juostoje.

Moralinės padugnės savinasi Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimą 1
Screenshot
Moralinės padugnės savinasi Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimą

Vytauto Sinicos Facebook draugas ir Nacionalinio susivienijimo narys Algimantas Rusteika savo komentare nurodė, kas tas "moralinė padugnė", kuris savinasi Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimą. Komentare Rusteika įdėjo nuorodą į Sakalo Gorodeckio Facebook'o puslapį. Sakalas Gorodeckis yra Centro partijos-Tautininkų kandidatas į Seimą.

Algimantas Rusteika: "Kalba ne apie tai, kas kaip gerbia Noreiką. Kalba apie tuos, kurie kitų padarytą darbą savinasi į savo nuopelnus ir tą naudoja savo politinėje reklamoje. Gerbiu Vytauto santūrumą ir nenorą eiti į asmeniškumus. Tačiau riba peržengta ir labai aiškiai. Tiesiog įvardinu ir konkretinu atvejį. Vertinkit patys".

Konkurėncija dėl Jono Noreikos-Generolo Vėtros 2
Screenshot
Konkurencija dėl Jono Noreikos-Generolo Vėtros

Ir tikrai, ponas Sakalas Gorodeckis savo Facebook laiko juostoje taip pat dalinasi prisiminimais ir nuopelnais. Savo teksto pabaigoje nurodo, kad istorinės atminties gynimas prie bet kurios valdžios yra politinė reklama. Nurodyti, kad tai yra politinė reklama, yra Vyriausiosios rinkimų komisijos nurodymas. Dabar juk vyksta rinkimų į Seimą kampanija ir ponas Sakalas Gorodeckis yra politinės kampanijos dalyvis.  

Sakalas Gorodeckis savo Facebook laiko juostoje prisimena, kad su visų pagalba lygiai prieš metus atminimo lenta, skirta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai, tiesioginiam Gorodeckio tėvo vadui, sugrįžo į vietą. Sakalas Gorodeckis džiaugiasi, kad jo išsakytos pastabos ir pataisymai lentos tekstui buvo įgyvendinti. Taip pat Gorodeckis padėkojo Jonui Burokui ir Gaudentui Aukštikalniui, laiku suvokusiems, kad tai vis tiek įvyks, kas bestabdytų. Dar smagiau ponui Gorodeckiui, kad šioje istorinėje jo giminei nuotraukoje yra užfiksuotas jo brolis Aringas, savanoris atsargos policininkas Gintas Vilkelis ir nepalaužiamas patriotas Leonas Kerosierius. "Žmonės, kurie dar pravers mūsų žvalgybose", — pasidalino savo patriotiniais prisiminimais ir įžvalgomis Sakalas Gorodeckis.

"Tautos jėga — vienybėje!" — apibendrino kandidatas į Seimo narius Sakalas Gorodeckis.

Istorinės atminties gynimas prie bet kurios valdžios yra politinė reklama 3
Screenshot
Istorinės atminties gynimas prie bet kurios valdžios yra politinė reklama

Tačiau vienybės nėra. Centro partija-Tautininkai ir Nacionalinis susivienijimas nesusivienijo. Priešingai — šių partijų veikėjai dėl Jono Noreikos-Generolo Vėtros tarpusavyje konkuruoja. Ir vieni ant kitų prasivardžiuoja.  

Naujoje partijoje Nacionalinis susivienijimas trečiuoju numeriu sąraše įrašytas Vytautas Sinica. Partijos sąrašą veda jos pirmininkas Vytautas Radžvilas.

Nacionalinis susivienijimas ragina lietuvius "susigrąžinti valstybę". "Fasadinės demokratijos šalimi" Lietuvą pavadinęs Vytautas Radžvilas sako, kad valstybei būtina radikali rinkimų sistemos reforma. Nacionalinio susivienijimo rinkimų šūkis: "Pakelk galvą, lietuvi, atsiimk valstybę".

Sakalas Gorodeckis nuo 2017 metų buvo Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos politinės partijos pirmininkas, vėliau partija susijungė su Centro partija "Gerovės Lietuva" ir tapo Centro partija-Tautininkais. Sakalas Gorodeckis Centro partijos–Tautininkų rinkimų į Seimą sąraše ketvirtas.

Lietuvių tautininkai iki šiol labiausiai pasižymėdavo tuo, kad jų organizuotos Vasario 16-osios bei Kovo 11-osios eitynės susilaukdavo kritikos dėl nacionalistinių šūkių ir plakatų. 

Lietuvos Nepriklausomybės dienos proga ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga organizuotose eitynėse Vilniuje kasmet skambėdavo šūkis "Lietuva — lietuviams".

Seimo nario Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija-Tautininkai, kuriai dabar priklauso tautininkas Sakalas Gorodeckis, sako, kad teisingumą galima atkurti suvaržant Konstitucinio Teismo (KT) galias, įvedant Seimui atskaitingus prokurorus, kuo greičiau grąžinant tarėjus ir įvedant didesnę teismų atskaitomybę visuomenei. Centro partijos-Tautininkų rinkiminis šūkis: "Kol kiti kalba, mes darome. Lietuva — svarbiausia."

Priminsime, kad Jonas Noreika-Generolas Vėtra 1941 metais dalyvavo Birželio sukilime, liepą tapo Telšių apskrities LAF (Lietuvių aktyvistų frontas) vadovu. 1941-ųjų rugpjūčio 3 dieną Laikinosios Vyriausybės buvo paskirtas Šiaulių apskrities viršininku.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, Noreika pasirašė šiandien prieštaringai vertinamus raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

1997 metais Jonas Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Jonas Noreika, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (94)
Dar šia tema
Daugiau nei 80 procentų kandidatų į Seimo narius turi aukštąjį išsilavinimą
Solidžiausiam šiemet dėl Seimo nario kėdės kovosiančiam kandidatui — 86 metai
Konservatoriai ketina sumažinti Rusijos televizijos programų eterį šalyje
Meistriškos provokacijos. Lietuvos politikai ruošia uždelsto veikimo bombas
Moterų maršas Minske

Lenkai rengia Baltarusijai "Maršalo planą". Ukraina patvirtins

(atnaujinta 11:50 2020.09.20)
Lenkija kuria "Maršalo planą" Baltarusijos ekonomikai išgelbėti. Žinoma, pasikeitus režimui kaimyninėje šalyje. Be abejo, pinigus turėtų investuoti ne Lenkija

Tai išplaukia iš pompastiškų šios savaitės Lenkijos ministro pirmininko Mateušo Moravieckio pareiškimų. Per tris valandas vykusį Lenkijos vyriausybės posėdį kartu su vietos opozicija jis sakė, kad kitame Europos Sąjungos vadovų susitikime Višegrado ketverto vardu pasiūlys ekonominės paramos Baltarusijai planą.

Bet parama bus suteikta po to, kai ten bus surengti "laisvi rinkimai" (tai yra, rinkimai, kurių rezultatas tiks Varšuvai).

Šis pareiškimas sujaudino ir Lenkijos žiniasklaidą, ir Baltarusijos opoziciją. Atrodytų, kad vos prieš kelias dienas Svetlana Tichanovskaja ir jos Koordinacinė taryba piktai atmetė bet kokias užuominas apie išorinį finansavimą. Opozicija viešai paragino visas šalis ir institucijas susilaikyti nuo pareiškimų apie pagalbos Baltarusijai teikimą.

"Koordinacinė taryba nepriims jokios užsienio pagalbos ir tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvaus jos paskirstyme", — sakoma šios įstaigos oficialiame kreipimesi.

Tačiau tai nesutrukdė jos vadovams žadėti streiko judėjimo dalyviams finansavimą iš nežinia iš kur atsiradusių lėšų.

Bet kai tik pasirodė lenkiškas "Maršalo planas", baltarusių opozicijos atstovai pradėjo generuoti visiems maidanams pažįstamas mantras stiliuje "Užsienis mums padės". Po susitikimo su Moravieckiu Tichanovskaja džiaugsmingai pareiškė, kad Lenkijos valdžia "išreiškė savo pasirengimą ateityje, surengus naujus ir skaidrius rinkimus, suteikti mums bet kokią paramą, investuoti į mus ir teikti finansinę pagalbą pradiniuose mūsų ekonominės plėtros etapuose".

Ir dar vienas reikšmingas Koordinacinės tarybos lyderis Pavelas Latuška, komentuodamas Rusijos 1,5 milijardo dolerių paskolos skyrimą Baltarusijai, netgi pradėjo spėlioti, kokia suma "išgelbės Baltarusijos demokratijos tėvus". Pasirodo, kad "finansinė pagalba" iš Vakarų turės sudaryti nuo trijų iki keturių milijardų. Ir, kaip žinia, derėtis čia nedera.

Ryškiausias dalykas yra tas, kad tai sakoma tuo pačiu metu su tų pačių žmonių raginimais iš tikrųjų sunaikinti Baltarusijos ekonomiką. Tichanovskaja "The Washington Post" straipsnyje pakartojo, kad "mes" finansiškai palaikysime streikuojančius darbuotojus (pamenate, jos taryba viešai atsisakė lėšų paskirstymo?). Ir ji nedelsdama paragino visą pasaulį boikotuoti valstybinių Baltarusijos gamyklų produktus.

Jei kas nors paklus šiam raginimui, tai gali reikšti respublikos ekonomiką palaikančių įmonių sustojimą ir žlugimą. Jokia trumpalaikė finansinė pagalba šviesioje ateityje jų neatgaivins. Tačiau baltarusiai, sprendžiant iš jų opozicijos pareiškimų, neturėtų jaudintis: užsienio valstybės padės. Jos visada padeda "demokratiniams" režimams po "spalvotųjų revoliucijų" pergalių, tiesa?

O jei kas netiki, gali kreiptis pavyzdžio į kaimyninę Ukrainą. Galų gale, po Maidano pergalės, jos ekonomika taip pat buvo išgelbėta pasitelkus ne mažiau ambicingą planą. Baltarusiai turėtų prisiminti, kaip 2017 metų rudenį Lietuvos Seime iškilmingai, su daug kamerų, dalyvaujant lyderiaujančių pasaulio šalių diplomatams, buvo pristatytas "Maršalo planas Ukrainai".

Buvusio šios šalies ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus inicijuotas projektas išties nustebino vaizduotę savo mastu. Per dešimt metų buvo planuojama kasmet investuoti penkis milijardus dolerių į Ukrainos ekonomikos plėtrą. Dėl to Ukrainos ekonomikos augimas kiekvienais metais turėjo būti nuo šešių iki aštuonių procentų.

Taip, tokiu tempu Ukraina turėtų tapti pasaulio ekonomikos lydere iki 2027 metų (šio plano pabaigos terminas).

Primenu, kad Ukrainos ir kai kuriose Europos žiniasklaidos priemonėse šis projektas sukėlė nepaprastą jaudulį. Tiesa, jo šalininkus labai jaudino klausimas, kas skirs visas šias nemažas lėšas. Juk tikrai ne didingoji Lietuva, kuri pati tvirtai laikosi įsikibusi Europos Sąjungos subsidijų.

NATO ir Ukrainos vėliavos
© Sputnik / Михаил Маркив

Ne, žinoma, pinigus turėjo skirti Europos Sąjunga. Tik kažkodėl iki šiol neskyrė. Ukrainos ekonomika žlunga, o "Maršalo planas", su tokiu pompastiškumu pristatytas Lietuvos Seime, užmirštas.

O kurgi Ukrainos "Naujųjų Vasiukų" architektas? Dabar Kubilius yra Europos Parlamento narys ir, neįtikėtina, jis aktyviai ragina Europą sukurti "Maršalo planą" tai pačiai Baltarusijai. Be to, jei palyginsime jo publikacijas apie Ukrainos projektus prieš trejus metus ir Baltarusiją dabar, tai bus sunku rasti ypatingą skirtumą. Visi tie patys kvietimai pažaboti "imperinę" Rusiją, visi tie patys teiginiai apie istorinę Lietuvos misiją ginant "demokratiją" nuo kaimynų.

Jei paklausite Kubiliaus, koks jo plano Ukrainai likimas, jis, ko gero, įsižeis. Juk ne laikas dabar prisiminti tą nerealizuotą projektą, kai skubiai reikia padaryti ką nors kita, svarbesnio ir skubesnio. Visi protingi žmonės supranta, kad jo likimas bus toks pats.

Nenuostabu, kad tokie visuotinio masto planai sukelia valstybes, sėdinčias ant Europos subsidijų — akivaizdu, kad Moravieckis neketina užtikrinti savo kaimyno ir ekonominio konkurento pramonės ateities augimo, kad ir ką jis pažadėtų pasiskelbusiai "Baltarusijos nacionalinei lyderiai". Lenkai mieliau įmerks Baltarusijos ekonomiką į bedugnę, nei maitins ją savo gamintojų nenaudai.

Vienu metu buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Valensa interviu Vokietijos leidiniui "Die Zeit" gana atvirai nurodė ukrainiečiams: "Turime pasakyti Ukrainai, kad ji gali išauginti visus Europos grūdus, bet ne mašinas. Lenkija turi gaminti mašinas". Šioje frazėje "grūdus" pakeiskite "bulvėmis" — ir tai bus lenkų tikslas Baltarusijos atžvilgiu. Būtų malonu pacituoti šią citatą BelAZ, MAZ, MTZ ir kitų pramonės gigantų darbuotojams, kuriuos Baltarusijos protestų iš Lenkijos lyderiai nuolat ragina streikuoti. Žiūrėk, daugelis supras, kieno ekonominius interesus skatina protestų organizatorių "Telegram" kanalai, svajojantys sustabdyti ar boikotuoti šias įmones. Tikrai ne baltarusių.

Neabejojama, kad Lenkijos "Maršalo planas" Baltarusijai pasirodys toks pat blogas, kaip ir Lietuvos projektas Ukrainai. Nes jais nesiekiama gelbėti posovietinių respublikų. Savo vidaus vartojimui Lenkijos politikai ir ekspertai neslepia, kad tai visai ne apie ekonomiką, kad tai tik baltarusiams demonstruojamas alternatyvus bendradarbiavimo su Rusija būdas.

Jie sako, kad Maskva jums tinkamu metu skyrė pelningą paskolą, o atsakydami mes aiškiai parodome, kad suteiksime daug daugiau. Galbūt. Kada nors ateityje. Jei netikite, paklauskite Ukrainos. Jai taip pat iki 2027 metų buvo pažadėta 50 mlrd. Beje, Ostapas Benderis keistu sutapimu pažadėjo patikliems klausytojams surengti "Tarptautinį Vasiukų turnyrą" taip pat po 27 metų. Visi žino rezultatą. Pagrindinis dalykas yra neužduoti nereikalingų klausimų, kur yra pažadėtieji Naujieji Vasiukai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltarusija, Lenkija
Dar šia tema
Pompėjas: JAV dėkoja Lietuvai už jos vaidmenį Baltarusijos situacijoje
Minskas pareiškė, kad EP rezoliucija dėl Baltarusijos yra agresyvaus pobūdžio
Ekspertas: Rusija Baltarusijai gali suteikti palankias tranzito sąlygas
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Donaldas Trampas

Donaldo Trampo karas ir taika

(atnaujinta 17:50 2020.09.19)
Šiuo metu JAV ir pasaulyje pasirodė "Karo ir taikos" tema: Donaldas Trampas, jo šalininkai ir oponentai kalba apie kariuomenę (visų užsienio operacijų prasmę), taip pat apie tai, kieno pusėje bus ši armija prasidėjus rimtai kovai JAV dėl būsimos prezidentūros

Pasirašius susitarimą dėl santykių tarp Izraelio ir Jungtinių Arabų Emyratų normalizavimo, JAV prezidentas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai (kažkoks Norvegijos parlamento narys pasistengė — iš anksto, dar prieš faktinį pasirašymą). Apie tai rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Faktas yra tas, kad Donaldas Trampas tikrai dalyvavo šioje istorijoje, todėl dokumentas bus pasirašytas Vašingtone. Izraeliui tai yra labai naudinga — ją pripažino kita arabų šalis, tačiau palestiniečiai nejaučia jokio džiaugsmo. Tačiau su visais pakeitimais ir išlygomis čia yra taikos, o ne karo atvejis, ir kodėl gi neatšventus to Nobelio premija: jos suteikimas tarpininkui-taikdariui yra šio žanro klasika.

Todėl įdomi ne privati ​​Norvegijos iniciatyva — įdomus jos informacinis pagrindas. Faktas, kad šiuo metu JAV ir pasaulyje pasirodė "Karo ir taikos" tema: Donaldas Trampas, jo šalininkai ir oponentai kalba apie kariuomenę (visų užsienio operacijų prasmę), taip pat apie tai, kieno pusėje bus ši armija prasidėjus rimtai kovai JAV dėl būsimos prezidentūros. Ir šis fonas yra labai įtemptas, pereinantis į šizofreniją.

Yra žinoma, kad oratoriškai Trampas toli nenuėjo nuo Džo Baideno "chrizostomos" — jis visada pasako ką nors ne taip. Bet ne tiek, kad kai kuriuos amerikiečių kareivius vadintų "nevykėliais" už tai, kad jie buvo nužudyti. Apskritai tai akivaizdžiai buvo demokratų dovana, nurodant anoniminius šaltinius ir kitus šio žanro klasikus.

Bet tada — tikresnė Donaldo Trampo kalba: jis apkaltino karinį elitą tuo, kad šie žmonės visada yra pasirengę mesti karius į ginklų korporacijų "džiaugsmą". Kariuomenės štabo viršininkas Džeimsas Makonelis (James McConnell) griežtai ir mandagiai atsakė, kad karas visada yra tik kraštutinė priemonė ir karinė vadovybė kitaip sprendžia problemą. Ypač turint omenyje tai, kad vadovybė, kaip ir korporacijų vadovai, armijoje turi vaikų ir anūkų.

Už šio gražbyliavimo slypi: a) ilgalaikė kariuomenės antipatija politikams, kurie juos siunčia į kitus pralaimėtus Amerikos karus, b) aiški Trampo pozicija apie save kaip pasaulio, o ne karo prezidentą, ir c) respublikonų elektoratas, kuris tiki, kad pirmiausia reikia susitvarkyti daiktus namuose ir tik tada vėl įbauginti kitas tautas.

Tiesą sakant, Donaldas Trampas šiuo atveju nepasakė nieko naujo — jis tik trumpai perfrazavo garsiąją vieno iš savo pirmtakų, Antrojo pasaulinio karo generolo ir herojaus Dvaito Aizenhauerio (Dwight Eisenhower), turėjusio moralinę teisę pasakyti keletą žodžių apie karinį-pramoninį kompleksą, kalbą.

Taigi, jis perduoda reikalus Džonui Kenedžiui (John Kennedy) ir atsisveikina su žmonėmis: byla buvo 1961 metų sausio 17 dienos. Ir sako... Tiesą sakant, jums reikia perskaityti visą šį dalyką, ten yra daug protingų ir netikėtai aktualių minčių. Net ne tiek apie karinį-pramoninį kompleksą, kiek apie bet kokį galingą lobį, kuris samdo begales "ekspertų" tam, kad vyriausybei primestų keletą negailestingų sprendimų. Karas (arba ekonomika, arba medicina) yra per rimtas dalykas, kad būtų visiškai atiduotas kariuomenės (ekonomistų, gydytojų ir pan.) rankoms, štai apie ką eina kalba.

Trampas, žinoma, visai nėra Aizenhaueris, bet iš tikrųjų visa jo respublikonų komanda vis labiau draugauja su įtakingomis veteranų organizacijomis, atiduodama duoklę žuvusiems... Ne veltui atsirado ši klastotė apie "nevykėlius".

Ir ne veltui dabar, iki lapkričio mėnesio rinkimų, Donaldas Trampas vis dėlto įgyvendino savo sprendimus dėl beveik pusės — 2,2 tūkst. — karinio personalo išvedimo iš Irako ir dėl to paties pasitraukimo (4,1 iš 8,6 tūkst.) iš Afganistano. Žodžiais apie būtinybę nutraukti "šiuos absurdiškus nesibaigiančius karus".

Su politikais ir kažkuo iš vadovybės jis gali dėl to rimtai ginčytis, bеt su eiliniu — vargu. Nes kokie kareiviai nori tęsti nesuprantamas ir metų metus vykstančias misijas nemaloniose vietose, kai nesėkmė akivaizdi.

Čia negalima nepastebėti specialaus siužeto — karinio perversmo galimybės JAV, tiksliau, apie tai kalbėti. Tiek garbingi, tiek skandalingi šaltiniai jau seniai rašo apie projektą, vadinamą "sąžiningu perėjimu" (valdžios institucijų kitų metų sausį). Apie neseniai vykusias demokratų idėjų sesijas, "kaip nepripažinti rinkimų rezultatų ir sutvarkyti Maidaną Trampui visoje šalyje". Šiuose pokalbiuose labai daug figūrų ne tik gatvės kovotojai, bet ir kariškiai. Pavyzdžiui, turėdamas silpnaprotystę ar ne, Baidenas jau tris kartus pareiškė, kad kariuomenė turės išvaryti Donaldą Trampą iš Baltųjų rūmų lygiai sausio 20 dienos vidurdienį. Tiksliau, tai turėtų padaryti 82-oji oro desanto divizija, apie kurią visi susirūpinę piliečiai rašo laiškus jos vadui.

Karinė tema artimiausiomis dienomis šioje šalyje bus girdima dažniau, visomis formomis.

Pabaigai pristatykime Nobelio komitetui iniciatyvą: kiekvienais metais skirti premiją dabartiniam JAV prezidentui. Iš anksto — kaip tik išrinktam Barakui Obamai 2009 metais (už gražias kalbas, bet iš tikrųjų — kad jam būtų nejauku pradėti naujus karus). Padovanok prezidentui kasmetinį Nobelį ir už tai, kad visus metus Amerika kažkodėl nieko nepuolė. Ir už tai, kad JAV iš kažkur traukia savo karius. Ir jei šis nuolatinis laureatas staiga nepateisins lūkesčių, prizas bus atimtas negrįžtamai.

Bet kokiu atveju, tai bus geresnis pinigų panaudojimas, nei jų suteikimas, kaip tapo įpročiu, kas antrą kartą — šiais metais taikdariui, o tais metais — kitam "kovotojui už žmogaus teises", tai yra, veikėjui, provokuojančiam pilietinį konfliktą savo šalyje, pritraukiant išorines jėgas.

Tegai:
JAV, Nobelio premija, karas, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Lemiamas susirėmimas dėl Baltųjų rūmų. Nugalėtoją nustatys pagrindinis veiksnys
"Degina tiltus". Kodėl JAV pyksta ant Kinijos
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Latvija skundžiasi pasekmėmis dėl prarastų Rusijos krovinių

(atnaujinta 12:08 2020.09.20)
Pasak Latvijos geležinkelio atstovų, pagrindinė krovinių gabenimo Latvijoje sumažėjimo priežastis yra ta, kad Rusijos Ust-Luga uosto terminaluose kraunama vis daugiau anglių

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Latvijos valstybinės įmonės "Latvijas dzelzceļš"(LDz) vadovas Maris Kleinbergs paskelbė apie krovinių srauto sumažėjimą šalyje dėl to, kad Rusija nukreipė prekių srautus į savo uostus, rašo Sputnik Latvija.

Pasak Kleinbergso, bendrovė planuoja šiek tiek padidinti pervežimų apimtį, tačiau pasiekti ankstesnių metų rodiklių nepavyks.

"Šiais metais planuojame pervežti apie 25 milijonus tonų krovinių, tai yra maždaug perpus mažiau nei praėjusiais metais. Ateinančiais metais planuojame šiek tiek padidinti. Tačiau nematau galimybės pakeisti prarastų krovinių iš Rusijos kiekius", — aiškino LDz vadovas.

Jis pažymėjo, kad ankstesniais metais kroviniai iš Rusijos sudarė iki 70 procentų viso Latvijos geležinkelių krovinių srauto. Sumažėjimą lėmė naftos, naftos produktų ir anglies gabenimo apimčių sumažėjimas.

"Pagrindinė kritimo priežastis yra ta, kad vis daugiau anglių yra apdorojama Leningrado srities Ust-Luga uosto terminaluose", —  pabrėžė Kleinbergas.

Be to, iki metų pabaigos Latvijos geležinkelis turės atleisti 1500 darbuotojų — apie 24 procentus visų darbuotojų. Iki šiol darbą prarado apie tūkstantis žmonių.

Taip pat COVID-19 pandemija turėjo įtakos krovinių srauto sumažėjimui Latvijos geležinkelyje.

Krovinių srauto sumažėjimo fone "atvijas dzelzceļš" sukūrė naują verslo modelį, kuris turėtų padėti įmonei išeiti iš krizės. Naujasis LDz verslo modelis numato plėsti teikiamų paslaugų spektrą, įtraukiant jūrų ir kelių ekspedijavimo paslaugas, taip pat terminalų ir sandėlių paslaugas.

Tuo tarpu Geležinkelių grupės "Lietuvos geležinkeliai" (LTG) krovinių vežimo bendrovė "LTG Cargo" rugpjūčio mėnesį pervežė daugiau krovinių nei pernai ir pirmą kartą šiais metais fiksavo krovinių prieaugį. 

Preliminariais duomenimis, "LTG Cargo" rugpjūčio mėnesį pervežė 5,1 mln. tonų krovinių — 3,1 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, kai vežta 4,9 mln. tonų. Krovinių srauto augimui didžiausią įtaką turėjo rekordiniai Lietuvoje nukultų grūdų pervežimai ir 22 proc. didesnis baltarusiškų krovinių srautas į Klaipėdos jūrų uostą.

Krovinių apyvarta Baltijos uostuose
© Sputnik /
Krovinių apyvarta Baltijos uostuose
Tegai:
Rusija, krovinių apyvarta, Latvija
Dar šia tema
Lietuvoje išaugo geležinkeliais pervežamų krovinių kiekis
Lukašenka pareiškė apie pasirengimą perorientuoti krovinių srautus iš Baltijos šalių į RF
Ekspertas: Rusija Baltarusijai gali suteikti palankias tranzito sąlygas