Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Priešrinkiminis nuotykis: du seni draugužiai valtyje, neskaitant Lietuvos

(atnaujinta 16:31 2020.09.16)
Senoji Lietuvos socialdemokratų gvardija vėl ekstazėje susiliejo su savo politiniais oponentais konservatoriais. Šį kartą dėl "Baltarusijos klausimo". Parlamento rinkimų išvakarėse Sputnik Lietuva toliau atskleidžia politinės virtuvės paslaptis

Tie, kurie atidžiai stebi politines kovas per visus šiuolaikinės istorijos metus, prisimena, kad po 1990 metų kovo 11 dienos Nepriklausomybės akto paskelbimo de jure šalyje susiformavo savotiška daugiapartinė valdžios sistema. O de facto valdžią ilgam ketvirčiui amžiaus privatizavo dvi politinės jėgos — konservatoriai (dabar Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, TS-LKD) ir socialdemokratai (LSDP). Pirmiesiems vadovavo "pirmasis de facto nepriklausomos Lietuvos vadovas" Vytautas Landsbergis, o antriesiems — pirmasis de jure Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas.

Ir šių dviejų partijų akistata tęsėsi iki pat Brazausko mirties. LSDP lyderiui iškeliavus anapilin, socialdemokratai taip ir nesugebėjo surasti jam pakaitalo. Algirdas Butkevičius, Gediminas Kirkilas ir Linas Linkevičius neturėjo Brazausko charizmos ir išminties. Dėl to jie pirmiausia paskatino partijos nuosmukį (trečioji vieta 2016 metų rinkimuose), o paskui — ir susiskaldymą. Dabar rinkėjams teks spėti, už kokius socialdemokratus balsuoti? Tiems, kuriems vadovauja jaunasis Gintautas Paluckas (LSDP), ar už sąrašą, kuriame pirmauja dabartinis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, o Kirkilas — lyderis?

Algirdui Brazauskui savo noru atsistatydinus iš ministro pirmininko posto, 2006 metų pavasarį vyriausybės vadovo kėdėje atsidūrė būtent Kirkilas. Jis pirmasis ir nulenkė galvą prieš konservatorius, prašydamas jų paramos žlugus valdančiajai koalicijai. Tas laikotarpis pateko į šiuolaikinę Lietuvos istoriją pavadinimu "2K" — Kirkilas-Kubilius (konservatorių lyderis nuo 2003 iki 2014). Tai yra, tada opozicijoje buvę konservatoriai atvirai palaikė socialdemokratų vadovaujamą "mažumų vyriausybę".

Šiandien Kirkilas vėl atvirai sėda į tą patį laivą su konservatoriais, kuriems vadovauja karūnuotas Vytauto Landsbergio anūkas — Gabrielius. Ir nors jaunasis Landsbergis neturi daug charizmos ir politinės patirties, Dėdulė vis dar gyvas. Tai jis iš tikrųjų ir vadovauja ne tik TS-LKD partijai, bet ir visam Lietuvos politiniam elitui.

Kalbant apie socialdemokratus, tai jiems pralaimėjus 2016 metų rinkimus, dabartiniai parlamento rinkimai turėtų duoti galutinį atsakymą — ar jie iš sisteminės partijos virs antros pakopos partija, kuri atliks palaikomąjį vaidmenį formuojant valdančiąją koaliciją.

Dar kartą priminsime, kad galingos LSDP skilimą išprovokavo būtent Kirkilas ir Linkevičius, kurie nenorėjo palikti ministro kėdės, kai Gintauto Palucko LSDP paliko valdančiąją koaliciją. Šis skilimas pasižymėjo naujos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, kuriai vadovauja Kirkilas, susiformavimu. Naujausios apklausos rodo, kad ši partija vargu, ar pateks į naujos kadencijos Seimą. Jos reitingas svyruoja nuo dviejų iki trijų procentų.

Tai reiškia, kad norint kaip nors išlikti valdžioje dar ketverius metus, senajai socialdemokratų gvardijai reikia ieškoti sąjungininkų. Ir greičiausiai tai bus konservatoriai. Jau rasti ir sąlyčio taškai — "Baltarusijos klausimas", kurį aktyviausiai tarptautinėje arenoje kelia pirmasis socialdemokratų-darbiečių sąrašo numeris Linas Linkevičius. O Gediminas Kirkilas pirmasis garsiai piktinosi valdančiosios partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" lyderio Valdemaro Tomaševskio pareiškimu, kad Lietuva neturėtų kišti nosies į kaimyninės Baltarusijos vidaus reikalus. Dabar Kirkilas kartu su Gabrieliumi Landsbergiu siūlo vyriausybei išplėsti Baltarusijos pareigūnų, atsakingų už smurtą prieš protestuotojus, sąrašą.

Pažymėtina, kad Palucko socialdemokratai ne itin pabrėžia Baltarusijos temą. Matyt, jie supranta, kad dauguma Lietuvos rinkėjų nepalaiko agresyvios užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir prezidento Gitano Nausėdos politikos Aleksandro Lukašenkos vadovaujamos oficialios Baltarusijos valdžios atžvilgiu. Taip, jie balsuoja už sankcijas, tačiau viešai garsiai nekalba.

Taigi, spalio 11 dieną vyksiantys Seimo rinkimai parodys, kuri iš socialdemokratų partijų išliks didžiojoje Lietuvos politikoje —jauno Gintauto Palucko vadovaujama LSDP ar senoji gvardija, kuriai vadovauja Gediminas Kirkilas, dabar vadinama Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP).

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Linas Linkevičius, Gintautas Paluckas, Gediminas Kirkilas, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (94)
Dar šia tema
Kirkilas ir Landsbergis siūlo praplėsti Baltarusijos pareigūnų "juodąjį sąrašą"
Vyriausybė Seimo rinkimams papildomai skyrė apie 4 mln. eurų
Donaldas Trampas

Donaldo Trampo karas ir taika

(atnaujinta 17:50 2020.09.19)
Šiuo metu JAV ir pasaulyje pasirodė "Karo ir taikos" tema: Donaldas Trampas, jo šalininkai ir oponentai kalba apie kariuomenę (visų užsienio operacijų prasmę), taip pat apie tai, kieno pusėje bus ši armija prasidėjus rimtai kovai JAV dėl būsimos prezidentūros

Pasirašius susitarimą dėl santykių tarp Izraelio ir Jungtinių Arabų Emyratų normalizavimo, JAV prezidentas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai (kažkoks Norvegijos parlamento narys pasistengė — iš anksto, dar prieš faktinį pasirašymą). Apie tai rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Faktas yra tas, kad Donaldas Trampas tikrai dalyvavo šioje istorijoje, todėl dokumentas bus pasirašytas Vašingtone. Izraeliui tai yra labai naudinga — ją pripažino kita arabų šalis, tačiau palestiniečiai nejaučia jokio džiaugsmo. Tačiau su visais pakeitimais ir išlygomis čia yra taikos, o ne karo atvejis, ir kodėl gi neatšventus to Nobelio premija: jos suteikimas tarpininkui-taikdariui yra šio žanro klasika.

Todėl įdomi ne privati ​​Norvegijos iniciatyva — įdomus jos informacinis pagrindas. Faktas, kad šiuo metu JAV ir pasaulyje pasirodė "Karo ir taikos" tema: Donaldas Trampas, jo šalininkai ir oponentai kalba apie kariuomenę (visų užsienio operacijų prasmę), taip pat apie tai, kieno pusėje bus ši armija prasidėjus rimtai kovai JAV dėl būsimos prezidentūros. Ir šis fonas yra labai įtemptas, pereinantis į šizofreniją.

Yra žinoma, kad oratoriškai Trampas toli nenuėjo nuo Džo Baideno "chrizostomos" — jis visada pasako ką nors ne taip. Bet ne tiek, kad kai kuriuos amerikiečių kareivius vadintų "nevykėliais" už tai, kad jie buvo nužudyti. Apskritai tai akivaizdžiai buvo demokratų dovana, nurodant anoniminius šaltinius ir kitus šio žanro klasikus.

Bet tada — tikresnė Donaldo Trampo kalba: jis apkaltino karinį elitą tuo, kad šie žmonės visada yra pasirengę mesti karius į ginklų korporacijų "džiaugsmą". Kariuomenės štabo viršininkas Džeimsas Makonelis (James McConnell) griežtai ir mandagiai atsakė, kad karas visada yra tik kraštutinė priemonė ir karinė vadovybė kitaip sprendžia problemą. Ypač turint omenyje tai, kad vadovybė, kaip ir korporacijų vadovai, armijoje turi vaikų ir anūkų.

Už šio gražbyliavimo slypi: a) ilgalaikė kariuomenės antipatija politikams, kurie juos siunčia į kitus pralaimėtus Amerikos karus, b) aiški Trampo pozicija apie save kaip pasaulio, o ne karo prezidentą, ir c) respublikonų elektoratas, kuris tiki, kad pirmiausia reikia susitvarkyti daiktus namuose ir tik tada vėl įbauginti kitas tautas.

Tiesą sakant, Donaldas Trampas šiuo atveju nepasakė nieko naujo — jis tik trumpai perfrazavo garsiąją vieno iš savo pirmtakų, Antrojo pasaulinio karo generolo ir herojaus Dvaito Aizenhauerio (Dwight Eisenhower), turėjusio moralinę teisę pasakyti keletą žodžių apie karinį-pramoninį kompleksą, kalbą.

Taigi, jis perduoda reikalus Džonui Kenedžiui (John Kennedy) ir atsisveikina su žmonėmis: byla buvo 1961 metų sausio 17 dienos. Ir sako... Tiesą sakant, jums reikia perskaityti visą šį dalyką, ten yra daug protingų ir netikėtai aktualių minčių. Net ne tiek apie karinį-pramoninį kompleksą, kiek apie bet kokį galingą lobį, kuris samdo begales "ekspertų" tam, kad vyriausybei primestų keletą negailestingų sprendimų. Karas (arba ekonomika, arba medicina) yra per rimtas dalykas, kad būtų visiškai atiduotas kariuomenės (ekonomistų, gydytojų ir pan.) rankoms, štai apie ką eina kalba.

Trampas, žinoma, visai nėra Aizenhaueris, bet iš tikrųjų visa jo respublikonų komanda vis labiau draugauja su įtakingomis veteranų organizacijomis, atiduodama duoklę žuvusiems... Ne veltui atsirado ši klastotė apie "nevykėlius".

Ir ne veltui dabar, iki lapkričio mėnesio rinkimų, Donaldas Trampas vis dėlto įgyvendino savo sprendimus dėl beveik pusės — 2,2 tūkst. — karinio personalo išvedimo iš Irako ir dėl to paties pasitraukimo (4,1 iš 8,6 tūkst.) iš Afganistano. Žodžiais apie būtinybę nutraukti "šiuos absurdiškus nesibaigiančius karus".

Su politikais ir kažkuo iš vadovybės jis gali dėl to rimtai ginčytis, bеt su eiliniu — vargu. Nes kokie kareiviai nori tęsti nesuprantamas ir metų metus vykstančias misijas nemaloniose vietose, kai nesėkmė akivaizdi.

Čia negalima nepastebėti specialaus siužeto — karinio perversmo galimybės JAV, tiksliau, apie tai kalbėti. Tiek garbingi, tiek skandalingi šaltiniai jau seniai rašo apie projektą, vadinamą "sąžiningu perėjimu" (valdžios institucijų kitų metų sausį). Apie neseniai vykusias demokratų idėjų sesijas, "kaip nepripažinti rinkimų rezultatų ir sutvarkyti Maidaną Trampui visoje šalyje". Šiuose pokalbiuose labai daug figūrų ne tik gatvės kovotojai, bet ir kariškiai. Pavyzdžiui, turėdamas silpnaprotystę ar ne, Baidenas jau tris kartus pareiškė, kad kariuomenė turės išvaryti Donaldą Trampą iš Baltųjų rūmų lygiai sausio 20 dienos vidurdienį. Tiksliau, tai turėtų padaryti 82-oji oro desanto divizija, apie kurią visi susirūpinę piliečiai rašo laiškus jos vadui.

Karinė tema artimiausiomis dienomis šioje šalyje bus girdima dažniau, visomis formomis.

Pabaigai pristatykime Nobelio komitetui iniciatyvą: kiekvienais metais skirti premiją dabartiniam JAV prezidentui. Iš anksto — kaip tik išrinktam Barakui Obamai 2009 metais (už gražias kalbas, bet iš tikrųjų — kad jam būtų nejauku pradėti naujus karus). Padovanok prezidentui kasmetinį Nobelį ir už tai, kad visus metus Amerika kažkodėl nieko nepuolė. Ir už tai, kad JAV iš kažkur traukia savo karius. Ir jei šis nuolatinis laureatas staiga nepateisins lūkesčių, prizas bus atimtas negrįžtamai.

Bet kokiu atveju, tai bus geresnis pinigų panaudojimas, nei jų suteikimas, kaip tapo įpročiu, kas antrą kartą — šiais metais taikdariui, o tais metais — kitam "kovotojui už žmogaus teises", tai yra, veikėjui, provokuojančiam pilietinį konfliktą savo šalyje, pritraukiant išorines jėgas.

Tegai:
JAV, Nobelio premija, karas, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Lemiamas susirėmimas dėl Baltųjų rūmų. Nugalėtoją nustatys pagrindinis veiksnys
"Degina tiltus". Kodėl JAV pyksta ant Kinijos
Vakcina nuo COVID-19

Sunaikinti rusišką vakciną: mažas didžiosios politikos gešeftas

(atnaujinta 19:52 2020.09.19)
Kuriant vakciną nuo koronaviruso, Rusijos lyderystė tapo ne tik nemalonia staigmena Vakarams, bet ir piktinančiu iššūkiu tiek dėl politinių, tiek dėl finansinių priežasčių

Viena vertus, atsilikusi, visiškai nedemokratiška Rusija paprasčiausiai neturi teisės daryti tokių proveržių sudėtingose ​​mokslo ir technologijos pažangiose srityse. Kita vertus, laimikis yra tokia astronomiškas, kad vien mintis, jog tai gali praeiti Vakarų farmacijos kompanijoms pro šalį, gali sukelti rėmenį. Pavyzdžiui, vien žinia apie susitarimą tiekti Indijai šimtą milijonų dozių ko verta.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Nenuostabu, kad Rusija susidūrė su daugybe bandymų diskredituoti Rusijos mokslininkų darbo rezultatus: didelė politika, dideli pinigai.

Tačiau šalia ryklių visada yra vietos žuvims-prielipoms, kurios reguliariai ką nors gauna nuo šeimininko stalo.

Būtent panaši istorija susiklostė paskelbus "Sputnik-V" testo rezultatus viename iš seniausių ir įtakingiausių medicinos žurnalų "The Lancet".

Straipsnis buvo sukritikuotas žaibišku greičiu. Didžioji žinia, kurią išplatino pasaulio žiniasklaida, buvo atviras laiškas, kuriame Amerikos Templio universiteto biologijos profesorius Enrico Bucci išreiškė baimę dėl klaidų, kurias galėjo padaryti Rusijos tyrėjai. Jam pritarė nemažai kitų Vakarų šalių mokslininkų.

"Lancet" pakvietė Rusijos kūrėjus atsakyti į užduotus klausimus, ir tai buvo padaryta. Gamalėjaus centras leidiniui pristatė pilnos apimties klinikinį "Sputnik-V" vakcinos tyrimo protokolą. Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas paskelbė skiltį, kurioje išsamiai pakomentavo pagrindinius kritikų teiginius, kartu patardamas jiems, kad spindulys būtų ieškomas savo akimis ir išsklaidytų Rusijos abejones dėl vykstančių pokyčių.

Tuo tarpu problema šiuo atveju kyla ne tik moksliniais klausimais, į kuriuos daugiausia dėmesio kreipė Rusijos tyrėjai.

Faktas yra tas, kad pats skandalingo laiško autorius yra gana puikus žmogus. BBC medžiagoje Enrico M. Bucci vadinamas "garsiu kovotoju su pseudomokslu". Tačiau teisingiau būtų jį pavadinti "mokslo verslininku".

2016 metais Bucci įkūrė įmonę "Resis Srl", kuri specializuojasi mokslinių darbų tikrinimo, tvirtinimo ir vientisumo srityse.
Tai gana madinga šiuolaikinio mokslo tema. Pastaraisiais metais tyrinėtojai publikuojamuose straipsniuose užklumpa klaidų, tarp jų ir šiurkščių. Mes nebūtinai kalbame apie piktnaudžiavimą ar sukčiavimą, dažnai pasitaiko tikrų klaidų, kurios, kuomet atskleistos, vis dėlto pakenkia mokslininkų ir net ištisų mokslo institucijų reputacijai.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Būtent norėdami išvengti tokių problemų, autoriai ir mokslinių tyrimų struktūros dabar dažnai kreipiasi į tokiame darbe besispecializuojančias firmas, norėdami atlikti nepriklausomą savo tekstų auditą — prieš juos paskelbdami. Visų pirma Bucci kompaniją šiai veiklai pasamdė Vokietijos Fritzo Lipmanno institutas, aplink kurį prieš kurį laiką įsiplieskė garsus skandalas vien dėl siaubingų paskelbtų darbų klaidų. Šią istoriją prieš metus detalizavo žurnalas "Nature".

Subtilumas yra tas, kad toks verslas nustato tam tikrus etinius apribojimus, kuriuos, beje, puikiai žino ir profesorius Bucci. 2019 metų gruodžio mėnesį tame pačiame leidinyje "Nature" buvo paskelbta medžiaga apie mokslinio darbo grynumą ir vientisumą, kur jis buvo vienas iš autorių. Ir ten buvo sąžiningai pažymėta, kad Enrico N. Bucci buvo įsivėlęs į interesų konfliktą.

Paprasčiau tariant, kai komercinės įmonės savininkas viešai kalba apie veiklą, kurioje ji specializuojasi, tai iš esmės tampa jo įmonės reklama.

Bet, žinoma, kalbant apie Rusijos vakcinos "atskleidimą", tokios smulkmenos nebėra svarbios.

Vakarai panaudojo atvirą Bucci laišką (kuris iš esmės yra savireklama), norėdami dar kartą smogti Rusijos išradimams, tikėdamiesi pakenkti ar bent susilpninti jų lyderystę. Na, o pats profesorius gavo tokio masto ir lygio savireklamos, apie kurią kitoje situacijoje jis paprasčiausiai nebūtų galėjęs net pasvajoti. Tai, tiesą sakant, vadinama "jojimo aistra", pagal šį principą veikia šimtai ir tūkstančiai žiniasklaidos asmenybių.

Be abejo, tai pasiteisins sudarant labai patrauklias naujas komercines sutartis. Vaikytis ažiotažo neramiuose didžiosios politikos vandenyse gali būti labai naudinga.

Bet tai neturi nieko bendro su mokslu apskritai, ypač su medicina ir šimtų tūkstančių gyvybių išsaugojimu visame pasaulyje.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik /
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusija gali pradėti eksportuoti koronaviruso vakcinas 2021 metais
Gamalėjaus centras papasakojo, kaip pasiruošti vakcinacijai nuo COVID-19
Rusijoje paskelbta, kada prasidės masinė vakcinacija nuo COVID-19
Paskelbti Rusijos vakcinos nuo COVID-19 tyrimų rezultatai
Trampas palygino Rusijos ir Amerikos vakcinas nuo koronaviruso  
Mergina ruošia salotas, archyvinė nuotrauka

Įvardytas lengvas ir greitas būdas numesti svorio be dietų

(atnaujinta 21:44 2020.09.19)
Dietologė siūlo savo mitybai pritaikyti "lėkštės metodą", kuris padeda suprasti, kiek tam tikros rūšies maisto produktų galima įtraukti į savo racioną

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Barselonos "Alimmenta" klinikos mitybos specialistė Adriana Oros paskelbė lengvą ir greitą būdą padėti valdyti mitybą ir koreguoti svorį. Apie tai praneša leidinys ABC.

Kaip pažymėta, "lėkštės metodas" padeda suprasti, kiek tam tikros rūšies maisto produktų galima įtraukti į dietą. Pusė lėkštės turi būti daržovės, žalios arba virtos. Ketvirtadalis jūsų lėkštės — daug biologiškai prieinamų baltymų, tokių kaip kiaušiniai, liesa mėsa, jūros gėrybės, žuvis ar ankštiniai augalai. Dar ketvirtadalis tenka angliavandeniams — makaronams, ryžiams, bulvėms ar viso grūdo duonai. Dietologė taip pat pasiūlė lėkštę papildyti nedideliu kiekiu sveikų riebalų — avokadais, riešutais ar sėklomis.

Jei norite susitvarkyti mitybą, Oros pirmiausia siūlo pasiimti žalių arba virtų daržovių, kuriose yra mažai kalorijų, tačiau patiekalas yra gana sotus. Tada ji pasiūlė pridėti baltymų ir angliavandenių — jų dalis priklauso nuo dienos energijos sąnaudų, o maistą papildyti sveikais riebalais.

Tačiau mitybos specialistė Elisa Escorihuela pažymėjo, kad žmonės ne visada prisimena rekomendaciją vartoti sudėtinius angliavandenius, pavyzdžiui, pilno grūdo duoną. Kita klaida yra netinkamo baltyminio maisto pasirinkimas, pavyzdžiui, pusgaminiai — juose yra daug cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų. Oros taip pat pažymėjo, kad žmonės dažnai pamiršta įvairovę: mėsa valgoma dažniau nei žuvis, jūros gėrybės ar ankštiniai augalai.

Ji paaiškino, kad šis metodas iš tikrųjų gali padėti numesti svorio. Dietos pagrindas yra daržovės, kurios skaidulų ir vandens dėka prisideda prie sotumo, o baltymai turi didelę biologinę vertę. Jie taip pat sveikesni ir turi mažiau sočiųjų riebalų. Angliavandeniai turi lėtai ištirpti vandenyje ir būti sudėtiniai. Visa tai suteikia daugiau sotumo.

Skaičiuodami porcijas, turite atkreipti dėmesį į angliavandenius ir riebalus: jų kiekis priklauso nuo žmogaus poreikių ir tikslų. Be to, dėl virškinimo problemų ar tam tikrų maisto produktų netoleravimo turite tiksliai nustatyti daržovių porcijos dydį. Oros pabrėžė, kad dieta turi būti individuali. Be to, reikia atsiminti apie mankštą, suvartojamo vandens kiekį ir stengtis išvengti streso.

Escorihuela paaiškino vegetarams, kad yra du tokio valgymo būdai. Pirmuoju atveju pusę lėkštės turėtų sudaryti daržovės ir nedidelis kiekis vaisių, kitą pusę — augaliniai baltymai. Arba pusė lėkštės taip pat gali būti iš daržovių ar vaisių, ketvirtadalis — baltymai, likusi dalis — sudėtiniai angliavandeniai.

Tegai:
maistas, sveika mityba, sveikata
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai
Dar šia tema
Lietuvoje ant darželinukų ir pradinukų stalo atsiras daugiau morkų
Sveikuolių pusryčiai: granola su kokoso drožlėmis ir vaisiais
Įvardyti pagrindiniai imuniteto priešai